09bbb2ea-b4fc-4507-afb9-6b4267f2d66d · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrsCivilinė byla Nr. 2-636-178/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02866-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 110.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 30 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas PoÅ¡kus teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo R. P. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, civilinėje byloje Nr. 2-1698-392/2015 pagal ieÅ¡kovo R.

P. ieÅ¡kinį atsakovei J. L. dėl sutarties kainos sumažinimo, pinigų priteisimo ir preliminarios sutarties pripažinimo daikto pirkimo-pardavimo sutartimi ir piniginių lėšų priteisimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė Sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo pagrįstumo.IeÅ¡kovas R. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J. L., praÅ¡ydamas:

1) sumažinti 2014 m. sausio 13 d. preliminarioje sutartyje, sudarytoje tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės numatytÄ 340 000 Lt žemės sklypo ir pastato - sodo namo, esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainÄ iki 158 735,79 Lt;

2) pripažinti 2014 m. sausio 13 d. preliminariÄ jÄ sutartį, sudarytÄ tarp ieÅ¡kovo ir atsakovės pirkimo - pardavimo sutartimi, pripažįstant ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į Å¡ia sutartimi parduodamÄ nekilnojamÄ turtÄ ;

3) priteisti ieškovui iš atsakovės permokėtus 61 264,21 Lt;

4) priteisti ieškovui iš atsakovės 5 procentus dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pareikÅ¡tų reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones - areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ turtÄ - žemės sklypÄ ir sodo namÄ , esančius (duomenys neskelbtini); areÅ¡tuoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis 61 264,21 Lt sumai. Nurodė, kad atsakovė ieÅ¡kovui perdavė netinkamÄ eksploatuoti pagal savo tikslinę paskirtį sodo namÄ , Å¡ios aplinkybės atsakovei buvo žinomos.

Atsakovė gera valia atsisako sumažinti ginčo nekilnojamo turto kainÄ , todėl ji laikytina nesÄ Å¾ininga. Atsakovė gali ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ perleisti tretiesiems asmenims, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Atsižvelgiant į tai, kad reiÅ¡kiamas reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovės ir pinigines lėšas, todėl tikslinga areÅ¡tuoti atsakovei priklausantį kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia netinkama ketinamo įsigyti daikto kokybe. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė 2014 m. sausio 13 d. sudarė ir patvirtino notarų biure preliminariÄ sutartį, kuria ieÅ¡kovas ir atsakovė ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. įsipareigojo sudaryti pagrindinę žemės sklypo bei sodo namo pirkimo-pardavimo sutartį už 340 000 Lt kainÄ . IeÅ¡kovas atsakovei už žemės sklypÄ ir sodo namÄ iÅ¡ viso sumokėjo 220 000 Lt.

CK 6.165 straipsnyje nurodyta, kad preliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį. Jeigu Å¡alys per preliminariojoje sutartyje nustatytÄ terminÄ pagrindinės sutarties nesudaro, tai prievolė sudaryti Å¡iÄ sutartį pasibaigia. Nagrinėjamu atveju sutartis turėjo bÅ«ti sudaryta iki 2014 m. gruodžio 31 d., todėl prievolė sudaryti pagrindinę sutartį yra pasibaigusi. Vadovaujantis sutarčių laisvės principu, pirkimo – pardavimo sutartis negali bÅ«ti sudaryta priverstinai.

CK 6.165 straipsnio 4 dalyje sakoma, kad jeigu preliminariÄ jÄ sutartį sudariusi Å¡alis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai Å¡aliai padarytus nuostolius. Tai reiÅ¡kia, kad ir pagrįstai atsisakiusi sudaryti sutartį Å¡alis taip pat gali reikalauti grÄ Å¾inti jos sumokėtas sumas bei atlyginti pagrįstus nuostolius. Teismo vertinimu, ieÅ¡kinio patenkinimo galimybė yra menkai tikėtina, todėl ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai IeÅ¡kovas R. P. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Apeliantas nereikalauja priverstinai sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį, tuo pažeidžiant sutarčių laisvės principÄ , bet pripažinti preliminariÄ sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, pripažįstant apeliantui nuosavybės teisę į Å¡ia sutartimi ketinamÄ parduoti/įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ (CK 1.93 str. 4 d., 6.309 str.).Apeliantas į teismÄ kreipėsi tuo metu, kai preliminari sutartis dar nebuvo pasibaigusi.

Todėl ieÅ¡kinio patenkinimo galimybė, apeliantui įrodžius ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus teiginius ir argumentus, nėra „menkai tikėtina“, kaip skundžiamojoje nutartyje, net nepradėjęs nagrinėti ginčo iÅ¡ esmės, pasisakė teismas.Byloje taikytinos laikinosios apsaugos priemonės, nes atsakovė, nesutikdama sudaryti nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sumažinta kaina, gali jį perleisti tretiesiems asmenims. Todėl ieÅ¡kinį patenkintus, teismo sprendimÄ bÅ«tų sunku įgyvendinti. 61 264,21 Lt suma fiziniam asmeniui yra didelė, yra tikimybė, kad bus sunku jÄ iÅ¡ieÅ¡koti, todėl areÅ¡tuotinas atsakovei priklausantis kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei piniginės lėšos.

Taikant laikinÄ sias apsaugos priemones, vertintinas ir atsakovės elgesys – ji nuslėpė svarbias aplinkybes apie namo bÅ«klę, kurios jai buvo (ar turėjo bÅ«ti) gerai žinomos. Atsakovė J. L. atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas turi siekį teismo keliu tapti „perkamo“ turto savininku, atsakovė iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja, kad iki ginčo iÅ¡sprendimo bÅ«tų areÅ¡tuotas ginčo objektas – atsakovei priklausantis žemės sklypas ir sodo namas Vilniaus m. sav.

KaračiÅ«nų Sodų 8-oji g. 7.Ginčo turto rinkos vertė Å¡alių sutarta 340 000 Lt, ieÅ¡kovo argumentais – 158 735 Lt, o pagal preliminariojoje sutartyje esamus duomenis iÅ¡ VÄ® Registro centro – vien namo vertė 279 000 Lt. Taigi, ieÅ¡kovo „ketinamo“ įsigyti turto vertė žymiai virÅ¡ija jo piniginį reikalavimÄ atsakovei, todėl nėra pagrindo papildomai areÅ¡tuoti kokį nors kitÄ atsakovės turtÄ ar pinigines lėšas. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas iÅ¡ dalies tenkintinas.Nustatyta, kad apeliantas ieÅ¡kiniu siekia sumažinti su atsakove 2014 m. sausio 13 d. sudarytoje preliminarioje sutartyje nustatytÄ Å¾emės sklypo ir pastato – sodo namo esančių (duomenys neskelbtini), pardavimo kainÄ nuo 340 000 Lt (98 470, 81 Eur) iki 158 735, 79 Lt (45 973, 06 Eur); pripažinti minėtÄ preliminariÄ sutartį pirkimo – pardavimo sutartimi, pripažįstant ieÅ¡kovui nuosavybės teisę į Å¡ia sutartimi parduodamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , priteisti iÅ¡ atsakovės 61 264, 21 Lt sumÄ (17 743, 34 Eur) (b. l. 1-6).

IeÅ¡kinyje apeliantas nurodo, kad po preliminarios sutarties sudarymo ginčo nekilnojamasis turtas buvo perduotas jo valdymui, tuomet buvo nustatyti esminiai minėto sodo namo trÅ«kumai, dėl kurių namas yra netinkamas eksploatuoti pagal savo tikslinę paskirtį; Å¡ių trÅ«kumų Å¡alinimo darbų kaina pagal apelianto užsakytÄ lokalinę sÄ matÄ â€“ 181 264, 21 Lt (52 497, 74 Eur). Todėl teigia, jog pastarÄ ja suma atitinkamai mažintina ginčo turto kaina iki 158 735, 79 Lt (45 973, 06 Eur). Kadangi pagal preliminariÄ sutartį atsakovei iÅ¡ viso yra sumokėjęs 220 000 Lt (63 716, 40 Eur) sumÄ , apeliantas taip pat praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 61 264, 21 Lt (17 743, 34 Eur) permokÄ , o reikalavimų užtikrinimui praÅ¡o areÅ¡tuoti minėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bei atsakovei nuosavybės teise priklausantį kitÄ nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis 61 264, 21 Lt (17 743, 34 Eur) sumai.

Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , visų pirma turi preliminariai (lot. „prima facie“) įvertinti pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus ir tik tuo atveju, jeigu preliminariai įvertinęs pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus juos pagrindžiančius įrodymus teismas susidaro nuomonę, kad ieÅ¡kovui palankus sprendimas galėtų bÅ«ti priimtas, turėtų bÅ«ti sprendžiama, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pavyzdžiui, ar ieÅ¡kinio suma atsakovui yra didelė (CPK 144 str. 1 d.).

Tai reiÅ¡kia, kad teismui atlikus ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimÄ ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas galės bÅ«ti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas ir tokiu atveju iÅ¡ esmės neturi teisinės reikÅ¡mės, ar egzistuoja kitos sÄ lygos, bÅ«tinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Tokia nuostata plėtojama Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-882/2012, 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014).Pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ nutartį argumentavo tuo, kad ginčo sutartyje buvo nustatytas jos galiojimo terminas – 2014 m. gruodžio 31 d., kuriuo Å¡alys nustatė datÄ , iki kurios turėjo bÅ«ti sudaryta pagrindinė nurodyto nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis.

Atsižvelgdamas į tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu Å¡alių prievolė sudaryti pagrindinę sutartį buvo pasibaigusi, tuo tarpu sutarčių laisvės principas draudžia priverstinai sudaryti sutartis, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieÅ¡kinio patenkinimo galimybė yra menkai tikėtina (CPK 144 str. 1 d.). Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas Å¡iÄ apygardos teismo iÅ¡vadÄ laiko iÅ¡ dalies nepagrįsta, sutikdamas su atskirojo skundo argumentu, kad teismas netinkamai įvertino teisines pasekmes, kurių pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu siekia ieÅ¡kovas.

Kaip minėta, vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo reikalavimų yra Å¡alių jau sudarytos preliminarios sutarties pripažinimas (pagrindine) nekilnojamųjų daiktų pirkimo – pardavimo sutartimi, t. y. ieÅ¡kovas tik siekia atitinkamų jo ir atsakovės susiklosčiusių teisinių santykių perkvalifikavimo - nuosavybės teisės į ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ pripažinimo jau egzistuojančios preliminarios sutarties pagrindu. Tokį savo reikalavimÄ grindžia CK 1. 93 straipsnio 6 dalies, 6. 309 straipsnio nuostatomis.

Å i teisinė pasekmė (ginčo objekto nuosavybės teisės ieÅ¡kovui pripažinimas), apeliacinės instancijos teismo vertinimu, lemia bÅ«tinybę minėto nekilnojamojo turto atžvilgiu taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tuo atveju, kai ieÅ¡kovas paduoda ieÅ¡kinį dėl nuosavybės teisių į konkretų turtÄ pripažinimo, jeigu nėra duomenų, kad paduotas ieÅ¡kinys akivaizdžiai neperspektyvus, teismas paprastai turi tenkinti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir areÅ¡tuoti ginčo objektÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-441/2012; 2012 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-512/2012).

Pažymėtina ir tai, kad vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieÅ¡kovui sprendimo atveju galėtų bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, yra pas atsakovÄ , turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Netaikius areÅ¡to ginčo turtui, atsakovas turėtų galimybę jį perleisti tretiesiems asmenims ar jį kitaip apsunkinti.

Dėl Å¡ios priežasties galėtų užsitęsti bylos nagrinėjimas, dar labiau pasunkėti ir taip sudėtinga teisinė situacija bei teismo sprendimo įvykdymas.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nevertino ir nepasisakė dėl apelianto reikalavimų pripažinti preliminariÄ sutartį nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi, ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ ieÅ¡kovo nuosavybe tikėtino pagrįstumo. Tuo tarpu aukščiau aptartas ieÅ¡kinio faktinis pagrindas, jam pagrįsti pateikti dokumentai (preliminarioji sutartis, bankinių mokėjimų nurodymų kopijos, 2014 m. gruodžio 13 d. gyvenamojo namo apžiÅ«ros dokumentas, 2014 m. gruodžio 16 d. lokalinė sÄ mata, 2014 m. kovo 12 d. iÅ¡vada dėl esminių statinio reikalavimų) jau Å¡iuo metu (pradinėje bylos stadijoje) nesudaro akivaizdaus pagrindo spręsti dėl visų apelianto materialinių reikalavimų neperspektyvumo (CPK 185 str.).

Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytÄ teismų praktikÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad tam tikra grėsmė, jog ginčo turtas gali bÅ«ti atsakovės perleistas tretiesiems asmenims bylos nagrinėjimo eigoje, vis tik egzistuoja. Todėl minėtų ieÅ¡kinio reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymas yra tikslingas, juo labiau, kai ir pati atsakovė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ iÅ¡ esmės neprieÅ¡tarauja dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodyto nekilnojamojo turto atžvilgiu (b. l. 92-93).

Dėl to ginčo turto areÅ¡tas atitiks laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį bei nepažeis ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principų (CPK 144 str. 1 d., 145 str. 1 d. 1 p. ir 2 d.). Kita vertus, aptarta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl menkos ieÅ¡kinio reikalavimų patenkinimo perspektyvos dalyje dėl apelianto siÅ«lomos nustatyti kainos, apeliacinės instancijos teismo manymu, nėra nepagrįsta visiÅ¡kai. Minėta, kad reikalavimÄ atsakovei dėl 61 264, 21 Lt (17 743, 34 Eur) permokos apeliantas grindžia tuo, jog iÅ¡ jo sumokėtos pagal preliminariÄ sutartį sumos už ketinamÄ Ä¯sigyti nekilnojamÄ jÄ turtÄ â€“ 220 000 Lt (63 716, 40 Eur) atimtina suma, reikalinga sodo namo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kad jis bÅ«tų tinkamas eksploatuoti – 158 735, 79 Lt (Eur), t. y. ieÅ¡kovo teigimu, tikroji ginčo sodo namo ir žemės sklypo kaina – 158 735, 79 Lt (45 973, 06 Eur), t.y. daugiau kaip dvigubai mažesnė nei numatyta preliminarioje sutartyje.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptarto apelianto reikalavimo dalies preliminarų nepagrįstumÄ Å¡iuo atveju lemia tai, kad tiek ieÅ¡kinyje paties apelianto, tiek minėtuose dokumentuose nurodomi nustatyti sodo namo trÅ«kumai tiesiogiai įvardinami kaip akivaizdÅ«s (aiÅ¡kiai matomi) defektai, tokie kaip kreiva stogo konstrukcija, neiÅ¡laikyta stogo geometrija, pÅ«vanti mediena, neįrengtos nuogrindos, Å¡lapios ir supelijusios sienos ir pan. (b. l. 3; 31-32; 37-58), kurie, tikėtina, apeliantui taip pat galėjo ir turėjo bÅ«ti matomi bei žinomi prieÅ¡ sudarant preliminariÄ sutartį su atsakove.

Å iame kontekste pažymėtina, kad jau ir po to, kai apeliantas apsigyveno pastate ir turėjo visas galimybes įvertinti bent jau esminę jo bÅ«klę, 2014 m. rugpjūčio 29 d. praÅ¡yme jis siÅ«lė kainÄ sumažinti tik iki 295 000 Lt (85 438 Eur), t.y. pats daiktÄ vertino suma, kuri ne tik padengia visÄ jo jau sumokėtÄ sumÄ , bet jÄ dar trečdaliu ir virÅ¡ija. Kitaip tariant, net ir netenkinus ieÅ¡kinio iÅ¡ esmės, pagal Å¡iÄ jo paties nurodytÄ turto vertę bÅ«tų pakankamai realios galimybės susigrÄ Å¾inti ir visÄ jau sumokėtÄ sumÄ .

Todėl apeliacinės instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, aptariamo ieškinio reikalavimo apimtyje sutinka su apygardos teismo prielaida dėl menkai tikėtino ieškinio patenkinimo (CPK 185 str., 328 str.). Šių motyvų kontekste apeliacinės instancijos teismas kartu pažymi, kad nagrinėjamu atveju atliktas preliminarus ieškinio reikalavimo vertinimas nėra ieškiniu pareikštų materialiųjų reikalavimų pagrįstumo vertinimas iš esmės, kadangi tai tiriama bylos nagrinėjimo eigoje ir nustatoma galutiniu sprendimu.

Preliminarus ieÅ¡kinio (atskirų jo reikalavimų) pagrįstumo vertinimas neturi jokios prejudicinės galios bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės ir jos rezultatui, kadangi iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjus bylÄ ieÅ¡kinys ir aptartoje dalyje gali bÅ«ti (iÅ¡ dalies) patenkintas arba ieÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu gali pasinaudoti savo teise pakeisti ieÅ¡kinio pagrindÄ ar dalykÄ , padidinti/sumažinti ieÅ¡kinio reikalavimus, pateikti naujus įrodymus ir t.t. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalyje dėl atsakovės turto ir piniginių lėšų areÅ¡to 61 264, 21 Lt (17 743, 34 Eur) sumos apimtyje pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai ir teisėtai (CPK 328 str.), todėl skundžiama teismo nutartis keistina tik pirmiau paminėtoje dalyje dėl ginčo nekilnojamojo turto areÅ¡to.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį pakeisti – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iÅ¡ dalies. IeÅ¡kovo R. P. (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui areÅ¡tuoti atsakovei J. L. (duomenys neskelbtini) priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), ir pastatÄ â€“ sodo namÄ , (duomenys neskelbtini).KitÄ nutarties dalį palikti nepakeistÄ .Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Turto areÅ¡to aktų registrui.

Teisėjas                                                                 Alvydas Poškus