2021-03-31 Nr. DBT-61-2-68-3-01211-2021-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-34/2021

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01211-2021-9

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2021 m. kovo 31 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, A. Š., dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š.), rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareikštu ieškiniu ieškovas teismo prašo priteisti iš atsakovų ieškovo naudai solidariai 1826,24 Eur žalos atlyginimą ir 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo teismo priteistos galutinės sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.248 straipsnio 2, 3 dalys, 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.271 straipsnis).

Ieškinyje nurodoma, kad 2005 m. kovo 15 d. teismo sprendimu buvo nutraukta ieškovo ir atsakovės A. Š. santuoka, patvirtinta šalių sudaryta sutartis, kurioje nurodyta, jog ieškovas įsipareigoja kiekvieną mėnesį mokėti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. (2019 m. liepos 9 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo). Ieškovas nurodo, kad atsakovė A. Š., gavusi vykdomąjį raštą, kreipėsi į antstolį, kuris vykdė priverstinį išlaikymo išieškojimą. Tuo pačiu, atsakovė A. Š. kreipėsi ne tik į antstolį bet ir 2008 m. liepos 25 d. į Vaikų išlaikymo fondo (toliau – ir Fondas) administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri nusprendė perimti ieškovo pareigą mokėti vaikui lėšas. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius pareikalavo iš ieškovo sumokėti skolas, delspinigius ir palūkanas. Vykdydamas šį reikalavimą ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondui sumokėjo 1826,24 Eur.

Ieškovo teigimu, ši suma iš ieškovo buvo išieškota nepagrįstai, jis patyrė 1826,24 Eur žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovų solidariai, nes žala ieškovui padaryta bendrais atsakovų veiksmais. Ieškovas atsakovams ne kartą pranešdavo, kad išlaikymą iš jo išskaičiuoja antstolis bei jis išlaikymą perveda pats. Taigi iš ieškovo buvo nepagrįstai reikalaujamos piniginės sumos, nors jis savo pareigą mokėti išlaikymą įvykdė visiškai ir antstolis teismui grąžino vykdomąjį dokumentą.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Teismas nutartyje nurodo, kad ieškovo atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui pareikštas reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra kildinamas iš to, kad, ieškovo teigimu, buvo nepagrįstai priimtas sprendimas dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, o vėliau neteisėtai vykdytas išmokėtų išmokų išieškojimas. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (anksčiau – Vaikų išlaikymo fondo administracija), priimdamas atitinkamus sprendimus dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo, veikia viešojo administravimo srityje. Šioje dalyje ieškovo keliamas ginčas patenka į administracinių teismų nagrinėjamų ginčų kategoriją (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Tačiau, kaip pažymi teismas, ieškovas žalos atlyginimą prašo priteisti solidariai taip pat ir iš atsakovės A. Š.. Pastarajai pareikšti reikalavimai yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Taigi, teismui kilo abejonė, koks teisinis santykis (administracinis ar civilinis) byloje vyrauja.

Remiantis šiais argumentais, teismas sprendė esant tikslinga kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, 4 straipsnio 2 dalimi bei Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos sprendimo dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo priėmimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. A1-356, 3 punktu ir atsižvelgiant į A. Š. 2008 m. liepos 25 d. ir 2009 m. sausio 8 d. gautus prašymus, 2008 m. rugsėjo 16 d. ir 2008 m. spalio 9 d. gautus pranešimus bei antstolio 2009 m. sausio 8 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, nusprendė D. Š. nuo 2008 m. liepos 25 d. kiekvieną mėnesį mokėti atitinkamo dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo.

Pagal Vaikų išlaikymo fondo įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 8 dalį, Vaikų išlaikymo fondo išmokos – piniginės lėšos, išmokamos iš Fondo lėšų įgyvendinant šio įstatymo nustatytą Lietuvos Respublikos įsipareigojimą šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka mokėti vaiko išlaikymo lėšas. Vaikų išlaikymo fondas – Vaikų išlaikymo fondo administratoriaus administruojamos valstybės piniginės lėšos, iš kurių pagal šį įstatymą mokamos Vaikų išlaikymo fondo išmokos (Vaikų išlaikymo fondo įstatymo 2 straipsnio 7 dalis). Pagal aptariamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, į Fondo administratorių dėl Fondo išmokų mokėjimo gali būti kreipiamasi, kai vaikas negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo ar gauna tik dalį nustatyto išlaikymo. Fondas išmoka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytą išlaikymą, o kai vaikas gauna tik dalį nustatyto išlaikymo, – teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Pagal aptariamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Fondo išmokos mokamos Fondo administratoriaus sprendimu.

Pagal šiuo metu (nuo 2018 m. sausio 1 d.) galiojančio Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, šiuo įstatymu nustatomi valstybės įsipareigojimo garantuoti šio įstatymo nustatyto dydžio vaiko išlaikymą, kai yra šiame įstatyme nustatytos sąlygos, vykdymas ir valstybės mokamų išmokų, skirtų vaikams išlaikyti, administravimo pagrindai. Išmokų administratorius – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos paskirta Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaiga (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vaiko išlaikymo lėšos – lėšos vaikui išlaikyti, kurias privalo skirti asmuo pagal teismo sprendimą arba teismo patvirtintą vaiko išlaikymo sutartį ir kurios mokamos kiekvieną mėnesį (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Pagal aptariamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, išmokų administratorius skiria ir moka išmokas, lygias teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytam vaiko išlaikymo dydžiui; pagal 2 dalį – kai vaikas gauna dalį teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatyto vaiko išlaikymo lėšų, išmokų administratorius skiria ir moka teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko išlaikymo sutartimi nustatytos ir skolininko mokamos sumos skirtumą. Išmokas skiria ir moka išmokų administratorius, vadovaudamasis šiuo įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais Vaikų išlaikymo išmokų nuostatais. Išmokos skiriamos išmokų administratoriaus sprendimu nuo prašymo pateikimo mėnesio pirmos dienos (Vaikų išlaikymo išmokų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis).

Specialioji teisėjų kolegija pažymi, kad priimdamas sprendimą (kuris yra individualus administracinis aktas) dėl išmokų vaikui mokėjimo (pagal anksčiau galiojusį Vaikų išlaikymo fondo įstatymą ar pagal šiuo metu galiojantį Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą) atitinkamas teisės aktais paskirtas administratorius (viešojo administravimo subjektas) veikia viešojo administravimo srityje (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys).

Taigi, tais atvejais, kai skolininkas, iš kurio teisės aktų nustatyta tvarka yra išieškotos atitinkamos administratoriaus sprendimu išmokėtos vaiko išlaikymo išmokos, teismine tvarka reiškia reikalavimą dėl atitinkamų išieškotų sumų susigrąžinimo, kaip jam padarytos žalos, toks jos reikalavimas vertintinas kaip administracinio teisinio, bet ne civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas, Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

Tai, kad bendraatsakovu kartu yra patrauktas ir fizinis asmuo (konkrečiu atveju, kreipęsis su atitinkamu prašymu (prašymais) į Vaikų išlaikymo fondo administratorių), nekeičia keliamo ginčo, kuriame dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, rūšinio teismingumo (taip pat žr. mutatis mutandis Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-48/2019).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija kartu pažymi, kad byloje susiklosčiusios aplinkybės ir teisinis reglamentavimas vertintas tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl keliamo ginčo rūšinio teismingumo.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui, A. Š., dėl žalos atlyginimo (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. Š.), Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys

part_0e3fe5a343e64213b81782bd62510d9d_end