2024-05-08 Nr. AB-7481-3-61-3-00680-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-235-552/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00680-2024-5

Procesinio sprendimo kategorijos 43.5.1.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas V. G. 2024 m. vasario 27 d. kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 56-187; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją iš naujo išnagrinėti jo 2023 m. balandžio 5 d. pateiktą prašymą atlyginti kompensacijas, turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti.

II. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. vasario 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. G. skundą, kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Išaiškino V. G., kad jis savo teises gali ginti pareikšdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2013 m. lapkričio 26 d. nutartyje teismingumo byloje Nr. T-110/2013 konstatavo, kad keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme, jeigu byloje keliamas reikalavimas susijęs tik su žalos, padarytos pacientui galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str.). Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad skundą atsisakoma priimti, kai jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nesutinka su Komisijos 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimu Nr. 56-187, kuriuo pareiškėjo prašymas atlyginti turtinę ir neturtinę žalą netenkintas. Taigi keliamas reikalavimas, susijęs su žalos, padarytos pacientui galimai netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais, kurie yra civiliniai teisiniai santykiai.

III. Pareiškėjas V. G. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Pareiškėjas nurodo, kad į bendrosios kompetencijos teismą kreipėsi anksčiau (Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1339-580/2024 pagal jo ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo). Civilinės bylos nagrinėjimo metu (2024 m. vasario 21 d. 13.00 val.) teismas uždavė klausimą, ar Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas apskųstas Regionų administraciniam teismui ir išaiškino, kad ieškovas tokia teise gali pasinaudoti, klausė ar naudosis. Tuo laiku teismui buvo nurodyta, kad tokią galimybę pareiškėjas svarstys.

Pareiškėjas nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, siekia kad jis būtų panaikintas ir, kaip matyti iš administracinių teismų praktikos, skundžiama 2024 m. vasario 28 d. nutartis tokiai praktikai prieštarauja. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 21 d. analogišką administracinę bylą Nr. eI2-889-426/2022 išnagrinėjo ir priėmė sprendimą. Tai rodo, kad skundžiama nutartis yra neteisinga ir turi būti panaikinta.

Skundžiama nutartis priimta pažeidus visapusiškumo ir objektyvumo principus, įtvirtintus ABTĮ 80 straipsnyje, nes priimta labai skubotai (skundas pateiktas 2024 m. vasario 27 d., o nutartis priimta 2024 m. vasario 28 d.). Atsisakius priimti pareiškėjo skundą, kuris apmokėtas žyminiu mokesčiu, nepastebėta kad žyminio mokesčio apmokėta daugiau negu priklauso (ABTĮ 35 str. 3 d.; pareiškėjas išreiškęs pageidavimą procesinius dokumentus gauti elektroninėmis ryšių priemonėmis) ir neišspręstas žyminio mokesčio grąžinimo klausimas atsisakius priimti skundą, tuo pažeidžiant ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 3 punkto normas.

Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo nutartis užkerta kelią tolimesnei bylos eigai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–9 punktuose yra numatyti pagrindai, kuriems esant teismas nutartimi atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, kai byla nenagrinėtina administracinių teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnio 1 dalis inter alia (be kita ko) nustato, jog bendrosios kompetencijos teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių.

Pagal Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 25 straipsnio 1 dalį, jeigu pacientas ir kiti asmenys, turintys teisę į pacientų sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimą, per 30 dienų nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie Komisijos sprendimą, nesutinka su Komisijos sprendime nurodytu žalos atlyginimo dydžiu arba jeigu žalos atlyginimas nenustatytas, jie turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo klausimo nagrinėjimo iš esmės. Šioje dalyje nurodytu atveju atsakovas byloje yra valstybė, atstovaujama Vyriausybės įgaliotos institucijos (jeigu reikia specialiųjų žinių, Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu pasitelkiama Komisija ir (arba) sveikatos priežiūros specialistas (-ai), nurodytas (-i) šio įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje, teikęs (-ę) išvadą (-as) Komisijai), o teismas, spręsdamas dėl paciento sveikatai padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo, nevertina asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir ją padariusio sveikatos priežiūros specialisto kaltės ir, nustatydamas atlygintinos žalos dydį, vadovaujasi šio įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi.

Taigi įstatymų leidėjas expresis verbis yra nustatęs Komisijos sprendimų teisminės patikros teismingumą. Pažymėtina, kad minėto Įstatymo 24 straipsnio 41 dalyje nustatyta, kad tik Komisijos sprendimas atsisakyti nagrinėti prašymą Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Nagrinėjamu atveju Komisija priėmė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir jį išsprendė.

Įvertinus pareiškėjo teismui teikto skundo turinį, aptartą teisinį reguliavimą, spręstina, kad keliamas ginčas yra susijęs ne su administraciniais teisiniais santykiais ir tais ginčais, kurie pagal ABTĮ yra priskiriami administracinio teismo kompetencijai, bet su Komisijos sprendimo civiliniais teisiniais padariniais (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-25/2022).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes skundo priėmimo klausimui išspręsti, teisingai pritaikė teisinius santykius reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Be to, pats pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-1339-580/2024, kurioje, be kita ko, jo pareikštas reikalavimas atsakovui panaikinti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimą Nr. 56-187. Taigi pareiškėjas yra kreipęsis tinkamos teisminės gynybos dėl to paties Komisijos sprendimo panaikinimo.

Nors pareiškėjas atskirajame skunde mini Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1339-580/2024 posėdžio metu išsakytus teisėjos pasiūlymus skųsti Komisijos sprendimą administraciniam teismui, tačiau tiek iš atsakovo minėtoje civilinėje byloje atsiliepimo turinio, tiek ir teismo posėdžio garso įrašo matyti, kad teisėja klausė pareiškėjo ir jo atstovės nuomonės dėl Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-230 pagrindu sudarytos Komisijos sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti 2022 m. vasario 23 d. tyrimo protokolu Nr.(1.1.63)GSP-1 įforminto sprendimo nemokėti kompensacijos apskundimo administracinio proceso tvarka, o ne Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2023 m. lapkričio 4 d. sprendimo Nr. 56-187 apskundimo, taigi šis pareiškėjo argumentas nėra pagrįstas.

Dėl tos pačios priežasties atmestinas ir pareiškėjo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai rėmėsi administracinių teismų praktika. Pareiškėjo atskirajame skunde minimoje Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI2-889-426/2022 taip pat buvo nagrinėjamas ginčas ne dėl Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, o dėl Sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. V-230 pagrindu sudarytos Komisijos sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti aktų teisėtumo. Būtent šios Komisijos veikla įgyvendino Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 446 „Dėl Kompensacijų ir draudimo išmokų mokėjimo darbuotojams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, sergantiems ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, ar vykdantiems arba dalyvaujantiems vykdant epidemijų profilaktikos priemones ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų židiniuose, tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Pareiškėjas atskirajame skunde teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė teismo išlaidų klausimo. Pagal ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktą, sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis grąžinami, kai atsisakoma priimti skundą (prašymą, pareiškimą) arba jie grąžinami pareiškėjui. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (ABTĮ 38 str. 3 d.). ABTĮ 33 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nutartyje atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą) <...> turi būti nurodymas grąžinti žyminį mokestį tais atvejais, kai paduodant skundą (prašymą, pareiškimą) toks mokestis buvo sumokėtas.

Pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį (2024 m. balandžio 27 d. Swedbank, AB mokėjimo nurodymas Nr. 569). Pirmosios instancijos teismo 2024 m. vasario 28 d. nutartyje, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu, nėra nurodymo grąžinti žyminį mokestį. Atsižvelgus į tai, pareiškėjui grąžintinas jo sumokėtas 30 Eur žyminis mokestis.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Tačiau konstatavus, kad pareiškėjas turi teisę į žyminio mokesčio grąžinimą, skundžiama Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutartis keistina, tenkinant pareiškėjo atskirąjį skundą iš dalies ir grąžinant pareiškėjui žyminį mokestį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. G. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutartį pakeisti.

Grąžinti pareiškėjui V. G. 2024 m. vasario 27 d. sumokėtą 30 (trisdešimties) eurų žyminį mokestį už skundą administracinėje byloje Nr. eI3-7277- 535/2024.

Likusią Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. vasario 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Jolanta Malijauskienė

Arūnas Sutkevičius