09b79fbd-9600-4e52-9b8a-b6b83a6870cf · Klaipėdos apygardos teismas

KALTINAMASIS AKTAS                                                           Baudžiamoji byla Nr. 1-37-113/2012                 Teisminio proceso Nr. 1-33-1-01103-2010-6                                                      Procesinio sprendimo kategorija                            1.1.4.2.;1.2.3.2.2.;1.2.3.2.5.;1.2.3.2.6.; (S)                   1.2.14.10.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 7 d.Klaipėda  Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Valentino Janonio, teisėjų Eduardo MaÅ¡kevičiaus, Savinijaus Katausko,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei,dalyvaujant prokurorui Aurelijui Stanislovaičiui,gynėjams advokatams Juozapui Surbliui, Jurijui Stepanovui,nukentėjusiesiems V. V., N. V.,  vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje            V.

P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas 8 kartus:     1982-06-08 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 147 str. 2 ir 146 str. 2 d. paskirta 1m. 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė lygtinai; 1982-10-14 Šiaulių rajono teismo pagal BK 146 str. 2 d., 241 str. 1 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 1986-12-19 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 146 str. 2, 3 d., 16 str. 2 d. ir 98 str. 3 d.

– 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 1991-09-13 Klaipėdos miesto teismo pagal BK 146 str. 2 d., 90 str. 2 d. ir 92 str. 2 d. – 6 m. laisvės atėmimo bausmė; 1996-03-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė; 1998-03-18 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 225 str. 2 d. – 3 m. laisvės atėmimo bausmė; 2005-10-29 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d., 135 str. 1 d. – 5 m. laisvės atėmimo bausmė;

        2008-05-30 Alytaus rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 1 d. – 8 mėn. laisvės atėmimo bausmė, bausmes atlikęs (2010-05-28 paleistas iš pataisos namų), teistumai neišnykę, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 187 str. 2 d.;          Ž. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, niekur nedirbantis, neturintis nuolatinės gyvenamosios vietos, neteistas, kaltinamas pagal LR BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p., 187 str. 2 d., ir n u s t a t ė:

          V. P. ir Ž. J. visuotinai pavojingu bÅ«du sunaikino svetimÄ turtÄ ir pasikėsino kankinant, itin žiauriai nužudyti du bejėgiÅ¡kos bÅ«klės žmones:         2010-08-07, apie 00.40 val., (duomenys neskelbtini) esančiame garažų masyve, V. P. ir Ž. J., veikdami bendrininkų grupe, siekdami atkerÅ¡yti dėl praeityje įvykusio konflikto ir turėdami tyčiÄ nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V., Å¡iems esant garaže Nr. 5, kuriame jie gyveno, atsineÅ¡ta viela užsuko garažo vartų spynai skirtas kilpas, o Ž.

J. vartus dar užrėmė automobilio padanga, V. P. padangÄ ir garažo vartus apipylė atsineÅ¡tu benzinu, o Ž. J. padegė ir iÅ¡ nusikaltimo vietos pasiÅ¡alino. Nenustatytos vertės užrakintiems garažo vartams degant atvira liepsna, dėl ko jie buvo nepataisomai sugadinti, t. y. sunaikinti, bei tamsiame garaže kaupiantis dÅ«mams, nukentėjusieji iÅ¡ garažo iÅ¡eiti negalėjo ir neturėjo galimybių užgesinti plintančios ugnies, todėl buvo bejėgiÅ¡kos bÅ«klės, o dėl nežinios, ar spės atvykti gelbėtojai ir baimės bÅ«ti sužaloti bei žūti ugnyje, kenčiant didelius fizinius skausmus, jiems buvo sukeltos didelės dvasinės kančios.

Dėl gausių dūmų per kelias minutes nukentėjusieji apsinuodijo smalkėmis, dėl to buvo nežymiai sutrikdyta jų sveikata. V. P. ir Ž. J. nukentėjusiųjų nenužudė, t. y. nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes nukentėjusieji iš garažo buvo išleisti ir išgelbėti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos gelbėtojų, kuriuos V. V. išsikvietė mobiliojo ryšio telefonu.             Apklausti teisiamajame posėdyje kaltinamieji V.

P. ir Ž. J. kaltais neprisipažino.            Kaltinamasis V. P. apklaustas teisme parodė, kad 2010 m. gegužės mėnesį buvo iÅ¡leistas iÅ¡ pataisos namų, sutiko Ž. J.. Su juo dažnai susitikdavo, sužinojo, kad jis bastosi po garažus, su juo kartu bÅ«davo S. I.. Jis dažnai užeidavo į garaÅ¾Ä , kartu iÅ¡gerdavo. Susitiko ir per JÅ«ros Å¡ventę. Besikalbant priėjo N. V., pasakė, kad yra problema, kuriÄ reikia iÅ¡spręsti. Jis gerai pažinojo jo brolį V., nes kartu atliko bausmę pataisos namuose.

Po 2–3 dienų atėjo N. su pusbroliu, pradėjo grasinti dėl dingusio telefono, sakė – 5000 Lt arba sulaužys jam rankas, kojas. Jis pasiÅ«lęs pabandyti ir viskas tuo baigėsi. Ž. J. pasakė, kad kiekvienas „gaidys“ jam kojų nelaužys. Beldėsi į garaÅ¾Ä , kuriame gyveno V., bet jie durų neatidarė. Tada Ž. J. pasakęs, jog reikia nusipirkti benzino „Travenos“ degalinėje. Grįžtant prie garažų, rado ir pasiėmė vielos. Prie garažų grįžo ne keliu, o taku, kur yra Å¡iluminio mazgo trasa, Ėjo visi trys: jis, Ž.

J. ir S. I.. Ž. J. ir S. I. pasiliko prie sustojimo, o jis nuėjo prie V. garažo. Paspardė į garažo duris, tačiau durų nukentėjusieji neatidarė, pagrasino, jog paskambins pusbroliui, kad jį sumuÅ¡tų. Jis užpylė ant durų benzino, vielÄ tik užkiÅ¡o ir užlenkė, tačiau jos neriÅ¡o. Žinojo, kad yra kitas išėjimas, todėl uždegęs atsisėdo ir laukė, galvodamas, kad jie iÅ¡bėgs iÅ¡ garažo, o jis juos pagaus ir sumuÅ¡. Prie garažo durų nebuvo padėjęs padangos.

KÄ jis veikė nuėjęs prie garažo, nei Ž. J., nei S. I. nematė, nes jie buvo apie 50–60 m nuo garažo. IÅ¡girdęs atvykstančios gaisrinės garsus ir pamatęs, kad gaisrinė atvažiavo, nuėjo prie autobusų stotelės, kur jo laukė Ž. J. ir S. I.. Kartu su jais jis pasiÅ¡alino. KitÄ dienÄ Ä¯Ä—jo į tÄ garaÅ¾Ä , viduje pripylė benzino ir padegė. Tai padaręs todėl, kad broliai V. po gaisro nebegalėtų gyventi Å¡iame garaže. Ikiteisminio tyrimo metu buvo verčiamas duoti parodymus, tačiau jis atsisakęs tai daryti.

Ir ankstesnėse, ir Å¡ioje byloje įrodymai buvo klastojami.           Kaltinamasis Ž. J. apklaustas teisme parodė, kad buvo konfliktas su broliais V., kad su jais susimušė. TelefonÄ iÅ¡ Viskontų jis paėmė mieste, nes jaunesnį brolį buvo sutikęs mieste, V. P. tuo metu nebuvo. TelefonÄ nunešė į lombardÄ . V. P. apie tai pasakė vėliau. Jo prie garažo įvykio metu nebuvo. Degalinėje kartu su V. P. buvo, tačiau ten eidavo po kelis kartus per dienÄ , nes uostydavo benzinÄ .

Jis su S. I. laukė autobusų stotelėje, o V. P. nuėjo padėti benzinÄ . Grįžęs pasakė, jog padėjęs benzinÄ , nesakė, kad padegė V. garaÅ¾Ä . Kai iÅ¡girdo ir pamatė atvažiuojančiÄ gaisrinę, V. P. pasakė, kad padegė V. garaÅ¾Ä . Jie iÅ¡ garažų teritorijos pasiÅ¡alino. Tyrėja LukÅ¡ienė vertė duoti parodymus prieÅ¡ V. P., aiÅ¡kindama, jog jis yra teistas ir bus nubaustas. Kriminalistai taip pat spaudė jį prisipažinti, vartojo prieÅ¡ jį smurtÄ . Dėl garažo padegimo buvo apklausiamas kelis kartus.

Apklausų metu advokato nebūdavo, jis ateidavo tik pasirašyti protokolų, jam aiškino, kad viskas bus gerai. Jis neturėjo galimybės pasikalbėti su advokatu, todėl spaudžiamas tyrėjos davė neteisingus parodymus.Apklaustas teisme nukentėjusysis V. V. parodė, kad garaže su broliu gyveno apie mėnesį laiko, nes buvo sunkus laikas, o po įvykio išvažiavo į užsienį. 2010 m. Jūros šventės dienomis su broliu girtavo garaže. Atėjus kaltinamiesiems, kartu išgėrė, šnekėjosi.

KitÄ rytÄ V. P. atsinešė vyno, po to atėjo Ž. J. su sugyventine S. Ž. J. reiÅ¡kė nepasitenkinimÄ , kad pavadinęs jį „pyderu“, kad mylėjosi su jo sugyventine. Sudavė du smÅ«gius, pavogė telefonÄ . Su pusbroliu buvo nuėjęs pas kaltinamuosius, bandęs telefonÄ susigrÄ Å¾inti, tačiau kaltinamasis Ž. J. jo negrÄ Å¾ino. Po savaitės, reikalaudami atidaryti duris ir sakydami, kad atnešė telefonÄ , pasiÅ«lė iÅ¡gerti, iÅ¡sivedė į laukÄ . PagrobtÄ telefonÄ siÅ«lė nupirkti už 50 Lt, po to 30 Lt.

V. P. turėjo peilį, o J. žirkles. Agresyvesnis buvo Ž. J., jis sudavė tris smÅ«gius alkÅ«ne, V. P. sudavė vienÄ smÅ«gį. Pamatę juos stebintį žmogų, pabėgo, bet V. P. grįžo, puolė ant brolio, sakydamas, kad nupjaus galvÄ . Naktį kaltinamieji užrėmė garažo duris, prie durų pridėjo padangų. Už durų girdėjo kaltinamojo Ž. J. žodžius –„nu Å¡Å«striakai, prisiÅ¡Å«stravojot“, girdėjo, kaip pylė benzinÄ . Po to užsidegė durys, pradėjo kauptis juodi, tirÅ¡ti dÅ«mai.

Jis iÅ¡ brolio telefono paskambino pagalbos tarnybai, kalbėjo su budėtoja, aiÅ¡kino, kur reikia važiuoti. Brolis dar spėjo į kitÄ garaÅ¾Ä per angÄ perlįsti, o jis nebeturėjęs jėgų. Kitas garažas buvo užrakintas ir iÅ¡ jo iÅ¡eiti nebuvo galima. Jį gelbėtojai iÅ¡traukė iÅ¡ garažo su telefonu rankoje. Nuo skambučio iki gelbėtojų atvykimo praėjo ne mažiau kaip pusvalandis laiko. Atgavo sÄ monę tik ligoninėje. ManÄ s, kad garažo padegimo iniciatorius buvo Ž.

J., nes atėjus V. P. konfliktų nekilo, jie prasidėjo atėjus Ž. J. su mergina. Mano, kad jo priekaiÅ¡tai dėl sugyventinės buvo tik pretekstas konfliktui, nes nei su kaltinamaisiais, nei su Ž. J., nei su jo sugyventine anksčiau nebendravo. Jis sakė, kad ramiai čia negyvensite.           Prasidėjus gaisrui, jautėsi labai blogai, buvo iÅ¡sigandęs, manęs, kad iÅ¡sigelbėti nepavyks. PraÅ¡o priteisti 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nes grėsė pavojus jo gyvybei, patyrė daug iÅ¡gyvenimų, skausmÄ , buvo labai baisu.

Reanimacijoj iÅ¡buvo parÄ laiko ir 3–4 dienas buvo gydomas ligoninėje. IÅ¡ ligoninės iÅ¡leistas anksčiau, nes jam reikėjo iÅ¡vykti į VokietijÄ , kur buvo susiradęs darbÄ .            Apklaustas teisme nukentėjusysis N. V. parodė, kad 2010 metų liepos pabaigoje į garaÅ¾Ä , kuriame gyveno su broliu, atėjo V. P.. Bendraudami su juo, iÅ¡gėrė butelį, jokių konfliktų nebuvo. Jie prasidėjo atėjus Ž. J.. Jis kažkÄ sakė broliui dėl savo sugyventinės, sudavė broliui ir paėmė telefonÄ .

KitÄ dienÄ Å½. J. ir V. P. atėjo atsipraÅ¡yti dėl telefono vagystės, prašė telefonÄ parduoti. Kilus konfliktui Ž. J. broliui sudavė porÄ smÅ«gių, V. P. jam peiliu grasino, sakydamas, kad nupjaus galvÄ , peilis buvo nedidelis, atlenkiamas, bet jis nustÅ«mė V. P. ir jie išėjo. Ž. J. iÅ¡eidamas pasakė, kad ramiai jie negyvens. Po kelių dienų, naktį jie užrėmė duris, kažkuo apipylė ir jas padegė. Kaltinamieji mažai Å¡nekėjo, girdėjo, kaip užrėmė duris, Ž.

J. pasakė, kad „prisiÅ¡Å«strėlinom“, pradėjo juoktis, girdėjo pilamo skysčio garsÄ . Po to pamatė, kad į garaÅ¾Ä plinta labai tirÅ¡ti dÅ«mai. Brolis skambino gaisrininkams iÅ¡ jo telefono, per dÅ«mus nieko nesimatė už pusės metro. Jis per garažo sienoje buvusiÄ angÄ iÅ¡lindo į kitÄ garaÅ¾Ä , tačiau ir jame buvo daug dÅ«mų. Bandęs iÅ¡ jo iÅ¡eiti į laukÄ , bet jam nepavyko atidaryti ar iÅ¡laužti garažo durų. SÄ monės praradęs nebuvo, iÅ¡ garažo padėjo iÅ¡eiti gaisrininkai.

IÅ¡ degančio garažo gaisrininkai iÅ¡nešė brolį. Niekas kitas, tik kaltinamieji galėjo padegti jų garaÅ¾Ä . PraÅ¡o priteisti iÅ¡ kaltinamųjų 5000 Lt neturtinės žalos, nes patyrė didžiulę baimę dėl savo ir brolio gyvybės, jeigu gaisrininkai bÅ«tų pavėlavę, jis su broliu nebÅ«tų likę gyvi.           Liudytoja S. I. apklausta teisme parodė, kad jai žinomos garažo padegimo aplinkybės. Kaltinamasis Ž. J. buvo paėmęs iÅ¡ brolių V. ir N., kurie gyveno garažuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, telefonÄ .

Vienas iÅ¡ brolių pasiskundė savo pusbroliui dėl jo telefono vagystės, o jis pareikalavo, kad V. P. grÄ Å¾intų mobilųjį telefonÄ ir sumokėtų už kortelę. Jokio konflikto nebuvo. Kaltinamieji pažadėjo grÄ Å¾inti telefonÄ . Girdėjo, kaip abu kaltinamieji tarėsi atkerÅ¡yti broliams, V. P. pasiÅ«lė uždegti garaÅ¾Ä , o Ž. J. pasakė, kad nepagailės pinigų nupirkti litrÄ benzino. Jai nesuprantama, kodėl tokiu bÅ«du reikėjo kerÅ¡yti broliams. Kartu su kaltinamaisiais ėjo į degalinę „Travena“ pirkti benzino.

Ji nėra mačiusi, kad kaltinamieji uostytų benzinÄ , nes jie svaigindavosi alkoholiu, narkotikais ar klijais, o ne benzinu. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodytame degalinės „Trevena“ vaizdo įraÅ¡e yra užfiksuota ji bei pilantys benzinÄ Å½. J. ir V. P.. Ji neprisimena, į kokį konkrečiai indÄ Ä¯pylė benzinÄ degalinėje kaltinamieji, tačiau tai buvo tas pats indas, iÅ¡ kurio buvo pilamas benzinas ant garažo durų. Kuris iÅ¡ kaltinamųjų pylė benzinÄ , kuris viela užriÅ¡o garažo durų kilpas, ji neprisimena.

Ji prašė iÅ¡leisti brolius iÅ¡ garažo, bet kaltinamieji į jos praÅ¡ymÄ nekreipė dėmesio. Ji pati nebandė atidaryti degančių garažo durų, nes bijojo. Ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus atsakydama į jai pateiktus klausimus. Tyrėja jai nedarė jokio spaudimo ir nieko nežadėjo, jos parodymus užrašė teisingai.Apklaustas teisme liudytojas R. Ž. parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities PrieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo valdyboje pamainos vadu. Buvo gautas nukentėjusiojo praneÅ¡imas, jog dega garažas.

Atvykę į gaisro vietÄ pamatė, kad garažo durų užrakto kilpos buvo užkiÅ¡tos ir užsuktos stora viela, todėl nukentėjusieji durų iÅ¡ vidaus negalėjo atidaryti. Durys jau degė, apačioje dar buvo padėta lengvojo automobilio padanga. Davė komandÄ užsidėti kvėpavimo aparatus, nes garažo viduje buvo daug dÅ«mų. Atidarius duris, vienas nukentėjusysis pats iÅ¡bėgo, o kitas gulėjo tolimiausiame garažo kampe, jis nejudėjo, jį reikėjo iÅ¡neÅ¡ti, buvo apsinuodijęs dÅ«mais, į laukÄ jį iÅ¡nešė kolegos.

Ä® įvykio vietÄ jau buvo atvykusi ir greitoji medicinos pagalba, nes buvo skambinta bendruoju pagalbos telefonu. Medikai iÅ¡kart nukentėjusiesiems suteikė medicininę pagalbÄ .          Liudytojas T. P. apklaustas teisme parodė, kad atvykęs į įvykio vietÄ , pamatė, kad garažo durys užsuktos viela. Atidarius duris, vienas nukentėjusysis iÅ¡ garažo ropomis išėjo, o kitas buvo sukniubęs tolimiausiame garažo kampe, į kvietimus neatsakė, todėl su kolega M. K. jį iÅ¡nešė į laukÄ .

Garažo viduje buvo labai daug dÅ«mų, viduje be kvėpavimo aparato nebuvo galima atlikti gelbėjimo darbų. Vėliau garažo viduje, prie durų, virÅ¡uje, kampe pamatė angÄ Ä¯ kitÄ garaÅ¾Ä . Tiek ta anga, tiek kitas garažas irgi buvo pilni tirÅ¡tų dÅ«mų. Kitas garažas buvo prikrautas visokių rakandų. Kolega lindo pro angÄ ir tikrino, ar kitame garaže niekas neužsidegė. Sakė, kad kito garažo durys buvo užsklęstos iÅ¡ vidaus. Buvo atvykę medikai, nukentėjusiesiems suteikta medicininė pagalba.

Mano, kad patiems iÅ¡sigelbėti nukentėjusiesiems nebÅ«tų pavykę.         Liudytojas M. K. parodė, kad pagal iÅ¡kvietimÄ atvyko su ugniagesiais, Jis su kolega į garažo vidų ėjo su specialia įranga. Atidarius duris, vienas žmogus iÅ¡lindo pro juos į laukÄ , kitÄ Å¾mogų rado sukniubusį garažo kampe. Garaže buvo labai daug dÅ«mų. Radęs angÄ , pro jÄ lindo į kitÄ garaÅ¾Ä , norėdamas įsitikinti ar ten niekas nedega. Kitame garaže irgi buvo daug dÅ«mų, Å¡viečiant prožektoriumi matomumas siekė ne daugiau kaip pusę metro.

Durys virÅ¡uje ir apačioje buvo iÅ¡ vidaus užsklęstos sklÄ sčiais.         Liudytojas A. P. apklaustas teisme parodė, kad dirba Klaipėdos apskrities PrieÅ¡gaisrinėje gelbėjimo valdyboje, nustatinėja gaisro kilimo priežastis. IÅ¡tyręs įvykio vietÄ kartu su policijos pareigÅ«nais, padarė iÅ¡vadÄ , kad labiausiai tikėtina gaisro priežastis – tyčinis padegimas, nes techninių priežasčių kilti gaisrui nebuvo.       Liudytojas V. Å . apklaustas teisme parodė, kad dirba degalinėje „Travena“ Minijos g. 152A, Klaipėdoje.

Degalinėje asmenys dažnai pilasi kurÄ ir už kelis litus, ir į tam nepritaikytus indus. Dirbdamas aptarnauja daug žmonių ir jų įsiminti nėra galimybės. Kaltinamieji jam nematyti. PeržiÅ«rėjęs vaizdajuostę, negali atpažinti kurÄ pylusių asmenų. Kitoje gatvės pusėje yra garažai.Nors kaltinamieji V. P. ir Ž. J. neigia jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ , teismas, iÅ¡tyręs bei įvertinęs bylos duomenis, konstatuoja, jog teisiamojo posėdžio metu patikrinti įrodymai – nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, byloje surinkti bei iÅ¡tirti raÅ¡ytiniai įrodymai, juose užfiksuota informacija papildydami, patvirtindami vieni kitus, sudaro vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ medžiagÄ ir atskleidžia iÅ¡samų nusikalstamos veikos vaizdÄ .

Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai, nei apklausti teisme nurodo kaltinamieji, byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamieji, kerÅ¡ydami nukentėjusiesiems, turėdami tyčiÄ nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V., suvokė, kad daro bendrÄ nusikaltimÄ , savo veiksmais realizuoja bendrÄ nusikalstamÄ sumanymÄ . 2010 09 13 apžiÅ«ros protokolo duomenys patvirtina, kad Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrius telefoninį praneÅ¡imÄ iÅ¡ padegtame garaže buvusio asmens gavo 2010 m. rugpjūčio 8 d. naktį – 00.42.30 val.

IÅ¡ GMP kvietimo kortelių (t. 1, b. l. 82–83) matyti, kad praneÅ¡imas apie gaisrÄ garaže ir jame esančius asmenis gautas 2010-08-07 00.47 val., o į įvykio vietÄ nuvykta 00.58 val. Nukentėjusiesiems V. ir N. V. konstatuotas vidutinio sunkumo apsinuodijimas gaisro dÅ«mais.            2010 08 07 apžiÅ«ros protokolo duomenys patvirtina, kad 01.30–02.30 val. buvo apžiÅ«rėtas (duomenys neskelbtini) blokinių garažų masyve esantis garažas Nr.

5. ApžiÅ«ros metu nustatyta, kad Å¡io garažo vartų kairioji varčia beveik visiÅ¡kai sudegusi, deÅ¡inioji apdegusi, prie vartų, lauke, matosi sudegusios automobilio padangos, numestas 0.5 litro talpos plastikinis butelis su degaus skysčio kvapu viduje. Garažo viduje sienos ir lubos aprÅ«kę nuo dÅ«mų, yra namų apyvokos daiktų, baldų. Garažo deÅ¡inėje sienoje, prie durų į garaÅ¾Ä Nr. 6, yra 40x40 cm dydžio skylė. Garažas Nr. 6 yra su vartais, kurie užrakinti (t. 1, b. l. 7–13).            Kaltinamojo V.

P. parodymai teisme, kad jis garaÅ¾Ä padegė vienas, prieÅ¡tarauja kitiems bylos duomenims. Kaltinamasis V. P. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus tyrėjai, sprendžiant kardomosios priemonės klausimÄ teisme, teigė, jog įvykio metu prie garažų nebuvo, nes miegojo Smiltelės soduose. Duodamas parodymus teisiamajame posėdyje, kaltinamasis V. P. teigia, kad garaÅ¾Ä jis padegė vienas, turėdamas tikslÄ sumuÅ¡ti iÅ¡bėgusius iÅ¡ degančio garažo nukentėjusiuosius, o iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino iÅ¡girdęs atvykstančio prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos automobilio garsus.

KitÄ dienÄ atėjęs į tÄ garaÅ¾Ä , pripylė benzino ir jį padegė. Tai padaręs todėl, kad broliai V. po gaisro nebegalėtų gyventi Å¡iame garaže. Vertinant tokį kaltinamojo teiginį kitų bylos duomenų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad tokiÄ gynybinę versijÄ kaltinamasis pasirinko siekdamas suÅ¡velninti savo atsakomybę bei padėti iÅ¡vengti atsakomybės savo bendrininkui Ž. J.. Teismas neturi pagrindo nesiremti kaltinamojo Ž. J. parodymais, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu ir jie buvo paskelbti teisme.

Kaltinamojo Ž. J. aiÅ¡kinimas, jog prieÅ¡ jį buvo vartojamas smurtas, todėl jis buvo priverstas duoti tokius parodymus, neatitinka tikrovės. Kaltinamasis Ž. J. ikiteisminiame tyrime buvo apklaustas ne vienÄ kartÄ , visų apklausų metu dalyvavo advokatas, reiÅ¡kė praÅ¡ymus atlikti papildomus procesinius veiksmus (b. l. 109, 110, t. 1). Atliekant parodymų patikrinimo vietoje veiksmus, Ž. J. detaliai nurodė nusikaltimo padarymo aplinkybes taip pat dalyvaujant advokatui A. Kvaščevičiui. Tai patvirtina parodymų patikrinimo metu darytos fotonuotraukos (b. l. 115 t. 1), vienoje iÅ¡ jų užfiksuotas ir procese dalyvaujantis advokatas.

Tai kategoriÅ¡kai paneigia kaltinamojo Ž. J. teiginius, jog advokatas nedalyvavo jo apklausose, o tik atvykdavo pasiraÅ¡yti protokolus. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Ž. J. paaiÅ¡kino, kad jis pritarė V. P. sumanymui padegti garaÅ¾Ä , kad abu pirko degalinėje benzinÄ , grįždami iÅ¡ degalinės, iÅ¡ Å¡aligatvio iÅ¡plėšė vielos gabalÄ , kuriuo V. P. užsuko garažo durų kilpeles. BenzinÄ ant garažo durų užpylė V. P., jis jas padegė. Duodamas parodymui ikiteisminio tyrimo tyrėjai, kaltinamasis Ž.

J. nurodė, kad užrišdami viela durų kilpas bei užremdami duris padanga, siekė, kad garaže buvę nukentėjusieji negalėtų išbėgti iš degančio garažo, girdėjo iš degančio garažo nukentėjusiųjų pagalbos šauksmus, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio, iš įvykio vietos pasišalino. Jis taip pat nurodė, kad jo ir V. P. atliekamus veiksmus matė S. I. (b. l. 106–107, 109, 116, 119, t. 1).Kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė V. P. ir Ž. J. veikdami bendrai teisme, patvirtino ne tik nukentėjusieji, bet ir liudytoja S. I..

Ir nukentėjusieji, ir minėta liudytoja nurodė prieÅ¡ įvykį buvusį konfliktÄ tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kad nusikaltimo naktį, bÅ«dami garaže, girdėjo prie garažo priėjusių V. P. ir Ž. J. balsus. Nukentėjusiųjų parodymus, kad jie buvo garaže uždaryti iÅ¡ lauko, o garažo durys uždegtos ir tai padarė kaltinamieji V. P. ir Ž. J., patvirtina įvykio vietoje buvusios liudytojos S. I. parodymai.

Apklausiama teisme ji parodė, kad kaltinamiesiems nutarus padegti garaÅ¾Ä , ji kartu su jais ėjo į „Trevenos“ degalinę, kur kaltinamieji pirko benzinÄ . Å iÄ Â jos nurodytÄ aplinkybę patvirtina ir kaltinamieji. Apklaustas teisme liudytojas V. Å . paaiÅ¡kino, kad kaltinamųjų, kaip pirkusių benzinÄ â€žTrevenos“ degalinėje, jis neatpažįsta, tačiau byloje esančio „Trevenos“ degalinės apsaugos vaizdo kameros įraÅ¡o, kvito Nr. 553/1756, duomenys patvirtina, kad kaltinamųjų, liudytojos nurodytu laiku buvo nupirkta 0,483 l benzino.

Bylos duomenys patvirtina, kad jis buvo supiltas į plastikinį butelį, kurį, kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė Ž. J., iÅ¡pylęs benzinÄ ant garažo durų, numetė netoli garažo. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo (b. l. 7, t. 1), apžiÅ«ros protokolo (b. l. 15, t.

1) duomenys patvirtina, kad įvykio vietoje buvo rastas 0,5 l talpos plastikinis buteliukas su iÅ¡ jo sklindančiu benzino kvapu. Vengdama detalizuoti ir konkretizuoti kaltinamųjų atliktus veiksmus prie garažo, liudytoja S. I. paaiÅ¡kino, kad kaltinamieji užrėmė garažo duris padangomis, atsineÅ¡ta viela užriÅ¡o garažo durų kilpas ir duris padegė. Ji taip pat paaiÅ¡kino, kad prašė kaltinamųjų iÅ¡leisti nukentėjusiuosius iÅ¡ degančio garažo, tačiau kaltinamieji į jos praÅ¡ymÄ nekreipė dėmesio ir jie visi trys iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino.

Taigi liudytojos S. I. parodymai visiÅ¡kai atitinka kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir tai paneigia kaltinamojo Ž. J. teiginius, jog parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė verčiamas tyrėjos E. L.. Teismas neturi pagrindo nesiremti kaltinamojo Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie padaryto nusikaltimo aplinkybes, kur jis nurodė, kad sutiko su V. P. pasiÅ«lymu atkerÅ¡yti broliams V. ir N. V. ir uždegti garaÅ¾Ä su jame buvusiais nukentėjusiaisiais, kad kartu ėjo pirkti benzino į degalinę, kartu atsineÅ¡ta viela užriÅ¡o garažo durų užrakto kilpas, kad nukentėjusieji negalėtų iÅ¡eiti iÅ¡ garažo, kad V.

P. apipylė garažo duris ir padangÄ benzinu, o jis turėtu žiebtuvėliu padegė garažo duris. Å ias aplinkybes jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu bei jas, kaip jau minėta, iÅ¡ esmės patvirtino ir liudytoja S. I..Nukentėjusiųjų gyvybei grėsmingÄ Ä¯vykio situacijos pobÅ«dį byloje patvirtina liudytojų – prieÅ¡gaisrinės gelbėjimo tarnybos darbuotojų R. Ž., M. K., T. P. parodymai. Liudytojo R. Ž. parodymai patvirtina nukentėjusiųjų parodymus, kad jie negalėjo atidaryti durų iÅ¡ vidaus, nes iÅ¡ iÅ¡orės durų spynos kilpos buvo užsuktos viela.

Kaltinamųjų veiksmais sukeltos grėsmingos situacijos nukentėjusiųjų gyvybei buvimÄ patvirtina liudytojo T. P. parodymai, kad dėl viduje susikaupusių tirÅ¡tų dÅ«mų be specialios įrangos bÅ«ti ir orientuotis garaže buvo neįmanoma, per angÄ patekti į kitÄ garaÅ¾Ä buvo sudėtinga, be to, kitame garaže taip pat buvo labai daug dÅ«mų. Liudytojo M. K. parodymai patvirtina, kad ir kito garažo, į kurį buvo įmanoma patekti per sienoje buvusiÄ angÄ , durys buvo užrakintos dviem sklÄ sčiais ir tai leidžia teigti, jog nukentėjusieji savarankiÅ¡kai iÅ¡eiti iÅ¡ degančio garažo neturėjo galimybės. Byloje esantis garso įraÅ¡as bei jo apžiÅ«ros protokolo duomenys – 2010 08 07 skambinusio 00.42.30 val. vyro (V.

V.) į Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyrių pokalbio turinys (b. l. 89, t.

1) patvirtina, kad nukentėjusysis į pagalbos centrÄ kreipėsi negalėdamas iÅ¡eiti iÅ¡ degančio garažo, o tolimesnis jo buvimas garaže grėsė mirtimi jam ir jo broliui. Teismo medicinos specialistų iÅ¡vadose Nr. G 1410/10 (03) ir G 1411/10 (03) konstatuota, kad nukentėjusiesiems V. ir N. V. sveikata sutrikdyta apsinuodijus gaisro dÅ«mais (b. l. 34–35, 43, t. 1). Dėl apsinuodijimo gaisro dÅ«mais nukentėjusiesiems buvo suteikta skubi medicinos pagalba, jie buvo nuvežti į Klaipėdos universitetinę ligoninę, kur V. V. buvo gydomas reanimacijos skyriuje. Tai patvirtina Valstybinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio duomenys (b. l. 54–56, t. 1). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolo duomenys (b. l. 7–8, t.

1) patvirtina, kad įvykio vieta buvo apžiÅ«rėta 2010 m. rugpjūčio 7 d. naktį. Ä®vykio vietos apžiÅ«ra buvo pradėta 01.30 val., užgesinus gaisrÄ . ApžiÅ«ros protokole užfiksuota aplinka patvirtina, kad gaisro metu visiÅ¡kai sudegė kairioji garažo varčia, apdegė deÅ¡inioji garažo varčia, prie garažo rastos sudegusios automobilių padangos, nuo gaisro dÅ«mų aprÅ«ko garažo vidaus patalpa bei joje buvę seni baldai. Å ie duomenys užfiksuoti ir 2010 08 24 apžiÅ«ros protokole.

ApžiÅ«rint įvykio vietÄ buvo padarytos fotonuotraukos, kurios patvirtina 2010 08 07 įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuotus duomenis. Taigi Å¡ių apžiÅ«ros protokolų duomenys leidžia daryti kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , kad garažas Nr. 5 buvo padegtas tik vienÄ kartÄ , t. y. 2010 08 07 naktį, ir tai paneigia kaltinamojo V. P. niekuo nepagrįstÄ teiginį, kad garaÅ¾Ä jis sudegino kitÄ dienÄ , kai jame nebuvo nukentėjusiųjų.              Byloje surinktų duomenų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad nusikalstamus veiksmus abu kaltinamieji padarė turėdami bendrÄ tyčiÄ ir bendrais veiksmais.

Užremdami garažo duris padanga ir užriÅ¡dami durų užrakto kilpas atsineÅ¡ta viela, apipildami duris benzinu ir jas padegdami, abu kaltinamieji atliko veiksmus, turėdami tÄ patį motyvÄ â€“ atkerÅ¡yti nukentėjusiesiems, ir abu siekė to paties tikslo. Abu bendrininkai buvo bendravykdžiai, nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems pasikėsinimo nužudyti požymiams ir abu veikė tyčia. Kaltinamųjų veikimo bÅ«das, panaudotos priemonės, jų elgesys uždegus garažo duris – visiÅ¡kas abejingumas nukentėjusiųjų praÅ¡ymui iÅ¡leisti iÅ¡ degančio garažo bei pasiÅ¡alinimas iÅ¡ įvykio vietos – leidžia teigti, kad kaltinamieji V.

P. ir Ž. J. savo veiksmais siekė tyčia nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V.. Kaltinamieji V. P. ir Ž. J. suprasdami, jog nukentėjusieji negalės iÅ¡eiti iÅ¡ degančio garažo, kad sukeltas gaisras ir garaže susikoncentravę dÅ«mai sukels pavojų nukentėjusiųjų sveikatai ir gyvybei, tokių pasekmių norėjo. Taigi kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, o jų veika kvalifikuotina pagal numatomas sunkiausias pasekmes – kaip pasikėsinimas nužudyti. Kaltinamieji tokių pasekmių – mirties – atsiradimui atliko visus objektyviuosius nusikalstamus veiksmus, tačiau nukentėjusieji mirties iÅ¡vengė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo kaltinamųjų valios, nes nukentėjusieji sugebėjo paskambinti į pagalbos centrÄ ir jų gyvybė buvo iÅ¡gelbėta į įvykio vietÄ atvykusių gelbėjimo tarnybos pareigÅ«nų.

Kaltinamieji pasikėsino nužudyti du asmenis, kurie neturėjo jokių galimybių iÅ¡bėgti iÅ¡ degančio garažo, nes jame buvo uždaryti. Å i aplinkybė leidžia teigti, kad kaltinamieji, siekdami įgyvendinti savo tyčiÄ â€“ nužudyti nukentėjusiuosius uždarytame garaže jį padegdami, suvokė, kad nukentėjusieji yra bejėgiÅ¡kos bÅ«klės ir tikėjosi ja pasinaudodami įgyvendinti savo sumanymÄ . Byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusieji jautė dideles fizines kančias negalėdami kvėpuoti ir dusdami nuo garaže susikaupusių dÅ«mų bei dvasines kančias, jog gali žūti ugnyje, t. y. suprasdami, kad gali žūti itin skausmingu bÅ«du.

Bylos duomenys ir nustatytos faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamieji suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo ypatumÄ ir to norėjo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr. 46 17 punkte iÅ¡aiÅ¡kinta, kad nužudymas itin žiauriai yra tada, kai gyvybė atimama itin skausmingu bÅ«du arba padarant nukentėjusiajam daug kÅ«no sužalojimų. Kaltinamųjų pasirinktas nužudymo bÅ«das leidžia teigti, kad kaltinamieji, uždarydami garaÅ¾Ä ir taip atimdami galimybę nukentėjusiesiems iÅ¡ jo pabėgti, jį padegdami neabejotinai suvokė, kad kėsinasi nukentėjusiuosius nužudyti itin žiauriai, nes suprato, jog nukentėjusiesiems bus sukeltos didelės fizinės ir dvasinės kančios ir gyvybės atėmimas bus vykdomas itin žiauriai.

Taigi nustatytų bylos duomenų ir aplinkybių visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji V. P. ir Ž. J. pasikėsino nužudyti du bejėgiÅ¡kos bÅ«klės asmenis itin žiauriai. Akivaizdu, kad kaltinamieji, uždegdami svetimo garažo duris, jas sunaikino, o patį garaÅ¾Ä sugadino. Byloje garažo savininkas bei padarytos žalos dydis nėra nustatytas, tačiau padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui tai neturi reikÅ¡mės. Turto sugadinimo bÅ«das – garažo, kuris garažų kooperatyve ribojasi su kitais garažais, padegimas pripažintinas turto sugadinimu visuotinai pavojingu bÅ«du.Taigi nustatytos faktinės bylos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamieji V.

P. ir Ž. J., turėdami tikslÄ nužudyti nukentėjusiuosius padegdami garaÅ¾Ä , sugadino ir svetimÄ turtÄ . Å iuo atveju kaltinamųjų atlikti nusikalstami veiksmai dėl svetimo turto sugadinimo buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė nužudyti nukentėjusiuosius V. ir N. V.. Turto sugadinimas padarytas pasikėsinimo nužudyti nukentėjusiuosius metu, todėl kaltinamųjų V. P. ir Ž. J. veika kvalifikuotina pagal nusikaltimų, numatytų BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 187 str. 2 d., sutaptį.

          Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, teisėjų kolegija vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindama BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, pažymi, kad kaltinamieji padarė labai sunkų ir apysunkį nusikaltimus. Kaltinamųjų V. P. ir Ž. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe kaltinamiesiems pripažintina tai, kad nusikaltimus padarė bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.).         V.

P. yra anksčiau teistas 8 kartus, taip pat ir už sunkų smurtinį nusikaltimÄ , yra recidyvistas. Atsižvelgiant į jo asmenybę, padarytų nusikaltimų pobÅ«dį, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė didesnė, negu sankcijose už Å¡iuos nusikaltimus numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Turėdamas neiÅ¡nykusį teistumÄ , V. P. padarė labai sunkų nusikaltimÄ , todėl pripažintinas pavojingu recidyvistu (BK 27 str. 2 d. 2 p.). Ž. J. nusikalto pirmÄ kartÄ . IÅ¡ specialisto iÅ¡vados (b. l. 151, t.

1) matyti, kad Ž. J. diagnozuotas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Esant kaltinamojo Ž. J. atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir nesant jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, atsižvelgiant į Ž. J. asmenybę, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad Ž. J. nebuvo Å¡io nusikaltimo iniciatorius, kad teisiamas pirmÄ kartÄ , kaltinamajam Ž. J. skirtinos laisvės atėmimo bausmės, artimos sankcijose už Å¡iuos nusikaltimus numatytiems bausmių vidurkiams.Esant idealiajai nusikaltimų sutapčiai, bausmės kaltinamiesiems už padarytas nusikalstamas veikas bendrintinos apėmimo bÅ«du.

Nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, teismo nuomone, tenkintini. Kaltinamieji, nusikalstamais veiksmais padarę neturtinę žalÄ nukentėjusiajam, privalo jÄ Â atlyginti (BPK 109 str.). Žala padaryta bendrais kaltinamųjų veiksmais, todėl privalo jÄ atlyginti solidariai.LR CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nustato nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos sampratÄ ir jos apskaičiavimo kriterijus. Pažymėtina, kad LR CK nėra nustatytas nei minimalus, nei maksimalus atlygintinos neturtinės žalos dydis – jis nustatomas kiekvienu konkrečiu atveju.

Teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimÄ , atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusių asmenų kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamieji savo veiksmais sukėlė nukentėjusiesiems V. V. ir N. V. dvasinį ir fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, jų visumÄ , teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad tenkinant nukentėjusiojo ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo bÅ«tų pažeistos baudžiamojo proceso ar civilinės teisės normos, reglamentuojančios neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

Teismo nuomone, praÅ¡omas priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydis yra žymiai mažesnis, negu nukentėjusieji galėtų reikalauti pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ priteisiant neturtinę žalÄ tokio pobÅ«džio bylose.Valstybinė ligonių kasa byloje pareiÅ¡kė 3324,05 Lt dydžio civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 54–56, t. 1), kuriuo praÅ¡o iÅ¡ kaltinamųjų priteisti nukentėjusiojo V. V. gydymo iÅ¡laidas (iÅ¡laidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų apskaitos iÅ¡raÅ¡u).

Ieškinys pagrįstas ir visiškai tenkintinas. BPK 109 str. numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamojoje byloje pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tokiu būdu civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kuriems nusikalstama veika padaryta tiesioginės turtinės ar neturtinės žalos. Kaltinamiesiems tyčiniais nusikalstamais veiksmais sužalojus nukentėjusįjį, jis buvo gydomas.

Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigai sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl kaltinamųjų neteisėtų veiksmų. Valstybinei ligonių kasai padaryta turtinė žala neatlyginta. Padarytos žalos dydis yra patikimai patvirtintas gydymo įstaigos pateiktu dokumentu, kaltinamieji, neteisėta veika padarę žalos žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas – CK 6. 263 str. 2 d.Daiktai, turintys reikšmės bylai, – nusikaltimo vietoje rastas 0,5 litro talpos plastikinis buteliukas, viela ir degėsių pavyzdžiai, saugomi Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje (t. 1, b. l. 15), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

CD paliktini saugoti su byla. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302 str. 1 d., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 187 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme:pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. 15 metų,pagal BK 187 str. 2 d. 3 metams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 15 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pirmuosius 5 metus bausmę paskirti atlikti kalėjime, likusiÄ bausmės dalį pataisos namuose. Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 08 20 iki 2012 02 07. Vadovaujantis BK 27 str. 2 d. 2 p. V. P. pripažinti pavojingu recidyvistu. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Ž. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. ir BK 187 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme:pagal BK 22 str. 1 d. 129 str. 2 d. 2 p., 5 p., 6 p. 13 metų,pagal BK 187 str. 2 d. 2 metams ir 6 mėnesiams.Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p. paskirtÄ sias bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir paskirti subendrintÄ 13 metų laisvės atėmimo bausmę.Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2010 08 20 iki     2012 02 07. KardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistÄ .Priteisti solidariai iÅ¡ V. P. ir Ž. J. 5000 Lt nukentėjusiajam V. V., 5000 Lt nukentėjusiajam N. V. bei 3324,05 Lt Valstybinei ligonių kasai. Daiktinius įrodymus – 0,5 litro talpos plastikinį buteliukÄ , vielÄ ir degėsių pavyzdžius, saugomus Klaipėdos apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kambaryje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

CD palikti saugoti su byla.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio kopijos gavimo dienos, gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundÄ nuosprendį priėmusiam teismui. Kolegijos pirmininkas                                                                                Valentinas Janonis Teisėjai                                                                                              Eduardas MaÅ¡kevičius          Savinijus Katauskas