09b5a897-b243-407d-b8da-9fc5987bfb1e · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ……………………… Civilinė byla Nr. e2A-1756-259/2018 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17655-2015-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.5.;2.6.10.5.2.1.;2.6.16.8.;3.3.1.20. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 20 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovų B.

S., L. S. ir A. J. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų B. S., L. S., A. J. ir K. K. patikslintus ieÅ¡kinius atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“ dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovai prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Auto ABC“: - ieÅ¡kovui B. S. (kaip ieÅ¡kovės K. S., mirusios (duomenys neskelbtini), teisių perėmėjui) 9 840,61 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; - ieÅ¡kovui A.

J. 4 308 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; - ieÅ¡kovams B. S. ir L. S. 12 825,58 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas; - ieÅ¡kovei K. K. 5 663,81 Eur nuostolių atlyginimÄ , 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas;

2. IeÅ¡kovai nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu atkÅ«rė K. S. nuosavybės teises natÅ«ra į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai nuosavybės teises į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 2014 m. kovo 21 d. ir 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų su K. S., pagrindu. K. S. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties palikimÄ priėmė ieÅ¡kovas B.

S. Atsakovė iki nuosavybės teisių K. S. atkÅ«rimo naudojosi žemės sklype, (duomenys neskelbtini), neįregistruotais statiniais – estakada, asfalto aikÅ¡tele ir tvoromis. IeÅ¡kovų duomenimis, atsakovė žemės sklype esančių statinių naudojimo nenutraukė ir po to, kai sužinojo apie priimtÄ sprendimÄ atkurti K. S. nuosavybės teises į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovai nuolat ragino atsakovę arba atlaisvinti jiems nuosavybės teise priklausantį žemės sklypÄ , arba sumokėti jiems pinigus už žemės sklypo naudojimÄ pagal rinkoje galiojančias nuomos kainas, arba nupirkti ginčo žemės sklypÄ .

Atsakovė nesutiko su ieškovais sudaryti nei nuomos, nei pirkimo–pardavimo sutarties, be to, nenutraukė ir neteisėto žemės sklypo naudojimo. Ieškovai A. J., L. S. ir B. S. jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis pardavė 2017 m. liepos 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovų nuomone, atsakovės su K. S., mirusia (duomenys neskelbtini), o vėliau ir su kitais ieškovais nesuderintas žemės sklypo naudojimas pažeidė jų teises ir teisėtus interesus. Ieškovai dėl atsakovės veiksmų (dėl to, kad pastaroji nenutraukė žemės sklypo naudojimo) negalėjo naudoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių pagal paskirtį, negalėjo jų išnuomoti, parduoti.

Atsakovė, piktybiÅ¡kai nesudarydama su ieÅ¡kovais jų siÅ«lytos nuomos sutarties ir nemokėdama nuomos mokesčio, nepagrįstai praturtėjo, kadangi tokiu bÅ«du sumažino savo veiklos sÄ naudas. Tuo tarpu ieÅ¡kovai negautų pajamų forma patyrė nuostolius, kuriuos praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. IeÅ¡kovai praÅ¡omus priteisti nuostolių dydžius paskaičiavo remiantis 2017 m. spalio 31 d. teismo eksperto parengtu Turto ekspertizės aktu.

3. Atsakovė UAB „Auto ABC“ su ieÅ¡kovų ieÅ¡kiniais, patikslintais ieÅ¡kiniais, pareiÅ¡kimais dėl ieÅ¡kinių dalyko pakeitimo nesutiko, prašė juos atmesti. Nurodė, kad nėra sÄ lygų jos atžvilgiu taikyti deliktinę atsakomybę. Å iuo atveju ieÅ¡kovai nenurodė, kuo pasireiÅ¡kė atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė. Be to, atsakovės nuomone, ieÅ¡kovai neįrodė ir tai, kad dėl atsakovės veiksmų patyrė realius, negautų pajamų forma, nuostolius. PrieÅ¡ingai, atsakovės veiksmai visuomet atitiko ir atitinka teisės normų reikalavimus bei atidaus ir rÅ«pestingo asmens elgesį.

Atsakovė nuo 1987 metų naudojosi statiniais, estakada, asfalto bei žvyro aikÅ¡telėmis, tvoromis, esančiais žemės sklype (duomenys neskelbtini), kuris, atsakovės nuomone, buvo neteisėtai suformuotas ir grÄ Å¾intas K. S. Atsakovė įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimÄ atkurti nuosavybės teises ir grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), K.

S. Taip pat atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl nuosavybės teisių į kiemo statinius, esančius minėtame žemės sklype, pripažinimo. Tai patvirtina, kad atsakovė nuosekliai gynė teismuose savo nuosavybės teises į statinius, esančius ginčo žemės sklype. IeÅ¡kovai niekada neketino iÅ¡nuomoti ginčo žemės sklypo kitiems asmenims, o atsakovė - nuomotis žemės sklypo iÅ¡ ieÅ¡kovų. Å iuo atveju galioja sutarties laisvės principas, o pareigos atsakovei nuomotis ieÅ¡kovų žemės sklypÄ nenustatė ir nenustato joks įstatymas.

Atsakovė netrukdė ieškovams disponuoti ginčo žemės sklypu. Pažymėjo, kad ieškovams priklausančiam žemės sklypui niekada nebuvo taikytas areštas, todėl, nepaisant vykusių teismo procesų, ieškovai galėjo laisvai disponuoti savo turtu. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų K. K., A. J., L. S. ir B. S. lygiomis dalimis, t. y. po 680 Eur, bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „Auto ABC“.

5. Teismas nurodė, kad ieškovų teigimu, atsakovė neteisėtai, be jų leidimo, sutikimo, nemokėdama nuomos mokesčio, naudojosi jiems priklausančiu žemės sklypu (jo dalimi), todėl ir privalo atlyginti jų prašomus priteisti nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, bei vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016 suformuota teisės aiškinimo ir taikymo taisykle, teismas sprendė, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo nuostatų, o turi būti sprendžiamas klausimas dėl deliktinės atsakomybės atsakovės atžvilgiu taikymo.

6. Teismas nurodė, kad ieškovai nuostolius, kuriuos prašė priteisti iš atsakovės, paskaičiavo remdamiesi žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos vertės nustatymo Turto ekspertizės aktu. Minėtame akte nurodyta, kad žemės sklypo nuomos rinkos vertės vidurkis buvo 0,396 Eur/kv. m per mėnesį. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo abejoti teismo eksperto V. Č. Turto ekspertizės akte padarytoms išvadoms dėl žemės sklypo nuomos rinkos vertės, tačiau, teismo vertinimu, ieškovai neišnuomojo, nepardavė ieškinyje nurodytais laikotarpiais jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių ir negavo pajamų dėl nepakankamų savo pastangų, o ne dėl atsakovės veiksmų ar neveikimo. Be to, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovai patyrė prašomus priteisti nuostolius negautų pajamų forma dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

7. Teismo vertinimu, ieÅ¡kovai nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad nurodytais laikotarpiais turėjo realiÄ galimybę iÅ¡nuomoti, parduoti žemės sklypÄ , jo dalį, kad vyko derybos dėl žemės sklypo su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais. Nurodė, kad 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas B. S. teigė, kad nurodytu laikotarpiu nemėgino nei parduoti, nei iÅ¡nuomoti kitiems asmenis jam su sutuoktine L. S. nuosavybės teise priklausančios žemės sklypo dalies. AnalogiÅ¡kas aplinkybes nurodė ir ieÅ¡kovas A.

J. bei ieÅ¡kovės K. K. atstovas pagal įgaliojimÄ A. K. Minėto teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai B. S. ir A. J. pripažino, kad skelbimų (dėl žemės sklypo nuomos ar pirkimo–pardavimo) niekur nedėjo, su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais iki 2016 m. birželio 7 d. (iki pareiÅ¡kime dėl ieÅ¡kinio dalyko pakeitimo nurodyto termino) nebendravo. Kaip nurodė ieÅ¡kovai, iÅ¡sinuomoti arba nupirkti žemės sklypÄ siÅ«lė tik pačiai atsakovei, kuri sudaryti sutartis su jais atsisakė.

IeÅ¡kovės K. K. atstovas pagal įgaliojimÄ A. K. nurodė, kad K. K. žemės sklypo dalies pirkimu domėjosi liudytoja A. B.

8. Teismo vertinimu, liudytojos A. B. parodymai nepatvirtina fakto, kad ieÅ¡kovai turėjo realiÄ galimybę parduoti žemės sklypÄ , tačiau to nepadarė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų dėl Å¡ių priežasčių: visų pirma, įgaliotas asmuo A. K. buvo apklaustas 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu, o liudytoja A. B. daugiau kaip po dviejų mėnesių, t. y. 2018 m. gegužės 30 d. A. K. apklausos metu ne vienÄ kartÄ pakartojo, kad su liudytoja A. B. nesutarė dėl žemės sklypo kainos, nes, kaip nurodė, jai buvo per brangu, be to, jai netiko įvažiavimas į žemės sklypÄ ; antra, liudytoja A.

B. nurodė, jog jai komercinei veiklai vykdyti reikalingi 8 arai žemės sklypo. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (5 t., b. l. 111–112) patvirtina, kad ieÅ¡kovės K. K. vardu yra registruota tik apie 4 arus žemės sklypo; trečia, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad jokie teisminiai ginčai tarp Å¡alių, iÅ¡skyrus nagrinėjamÄ bylÄ , 2017 m. birželio mėnesį nevyko ir Å¡iuo metu nevyksta. Å i civilinė byla yra iÅ¡kelta ne atsakovės, o pačių ieÅ¡kovų iniciatyva.

Å ioje byloje ieÅ¡kovai praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės nuostolius negautų pajamų forma. Atsakovė Å¡ioje byloje ieÅ¡kovų nuosavybės teisių į šį žemės sklypÄ neginčija. Klausimas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypÄ atkÅ«rimo buvo iÅ¡spręstas iki A. K. ir liudytojos A. B. susitikimo, kuris įvyko 2017 m. birželio mėn. Kaip minėta sprendimo 7 punkte, Kauno apygardos administracinis teismas dar 2016 m. gegužės 23 d. administracinėje byloje Nr. I-778-644/2016 priėmė sprendimÄ dėl atsakovės pateikto skundo dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. priimto sprendimo atkurti K.

S. nuosavybės teise į žemės sklypÄ . Sprendimas įsiteisėjo 2016 m. birželio 7 d. Be to, ieÅ¡kovai Å¡ioje civilinėje byloje nereiÅ¡kė ir nereiÅ¡kia reikalavimų dėl žemės sklypo iÅ¡reikalavimo iÅ¡ atsakovės neteisėto valdymo; ketvirta, liudytoja A. B. buvo atvykusi apžiÅ«rėti žemės sklypo 2017 m. birželio mėn., tuo tarpu ieÅ¡kovai nuostolius paÅ¡o priteisti iki 2014 m. balandžio 4 d., 2016 m. birželio 7 d. ir 2017 m. vasario 6 d. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų argumentai ir aplinkybės, kad jie negalėjo gauti ir negavo pajamų dėl atsakovės veiksmų, t. y. dėl to, kad atsakovė, kaip nurodė ieÅ¡kovai, naudojosi jiems nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, yra nepagrįsti, neįrodyti.

9. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovų įrodinėjamas aplinkybes dėl žalos padarymo paneigia ir tas faktas, kad Å¡iuo metu ieÅ¡kovai B. S., L. S. ir A. J. jiems nuosavybės teise priklausiusiÄ Å¾emės sklypo dalį yra pardavę UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas B. S. nurodė, kad patys savo iniciatyva žemės sklypo pirkėjų neieÅ¡kojo. Juos susirado pati UAB „(duomenys neskelbtini)“, paskambino telefonu ir pasiÅ«lė nupirkti jų žemės sklypÄ . Su pirkėja suderino kainÄ ir žemės sklypÄ pardavė. AnalogiÅ¡kas aplinkybės dėl žemės sklypo pardavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė ir ieÅ¡kovas A. J. Teismo vertinimu, net nedėdami jokių pastangų ieÅ¡kovai sugebėjo parduoti žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Tai patvirtina vertinimus, kad ieÅ¡kovai nuostolių negautų pajamų forma neturėjo.

10. Teismas taip pat nurodė, kad Å¡alių, jų atstovų, liudytojų V. P. ir R. Č.-P. parodymai, byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp bylos Å¡alių vyko ginčai ir derybos dėl žemės sklypo naudojimo, nuomos, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ir atsiskaitymo su ieÅ¡kovais. Å ie įrodymai, teismo vertinimu, taip pat patvirtina tai, kad ieÅ¡kovai turėjo interesÄ ir ketinimus gauti atlygį vienokiu ar kitokiu pagrindu bÅ«tent iÅ¡ atsakovės, tačiau nepatvirtina ir negali patvirtinti fakto, kad ieÅ¡kovai turėjo ketinimÄ parduoti ar iÅ¡nuomoti kitiems asmenis jiems nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis.

Ta aplinkybė, jog tarp ieÅ¡kovų ir atsakovės nei nuomos, nei pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, neįrodo žalos [padarymo fakto, galioja sutarties laisvės principas ir priversti atsakovę sudaryti nuomos ar kitokiÄ sutartį negalima, nes įstatymai tokios pareigos atsakovei nenumato. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovai neturi teisės ir pagrindo reikalauti iÅ¡ atsakovės atlyginti nuostolius ir tuo pagrindu, kad atsakovė su jais po 2014 m. sausio mėn. įvykusio susitikimo nesudarė žemės sklypo nuomos sutarties.

11. Be to, teismo vertinimu, ieÅ¡kovai neįrodė ir kitos bÅ«tinos deliktinės atsakomybės sÄ lygos – atsakovės neteisėtų veiksmų, t. y. ieÅ¡kovai neįrodė, kad atsakovė nuolat, nepertraukiamai savo veiklai vykdyti (automobilių praktinio vairavimo pamokoms) be jų leidimo ir sutikimo naudojosi jiems nuosavybės teise priklausančiu žemė sklypu. Teismo vertinimu, atsakovės neteisėtų veiksmų nepatvirtina nei 2014 m. vasario 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 123-14-15 (1 t., b .l. 6–7), nei TV laidos „Keliai.

MaÅ¡inos. Žmonės“ (stop-kadrai) (2 t., b .l. 94–99), nei kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai dėl Å¡ių priežasčių: visų pirma, protokole nurodyti statiniai, tokie kaip aikÅ¡telė, estakada, tvora, buvo pastatyti iki nuosavybės teisių į žemės sklypÄ K. S. atkÅ«rimo, t. y. iki 2013 m. gegužės 29 d.; antra, ginčo žemės sklypu, o konkrečiau – jame esančiais statiniais, atsakovė naudojosi savo veiklai vykdyti iki atkuriant nuosavybės teises K. S. į žemės sklypÄ ; trečia, protokole tik nurodyta, kad didesnėje aikÅ¡telės dalyje yra įvairiai iÅ¡dėstyti neÅ¡iojami bokÅ¡teliai, skirti mokyti vairuoti transporto priemones, tačiau Å¡is protokolas nepatvirtina nei kas, nei kokiu pagrindu, nei kada ant žemės sklypo sudėliojo fotonuotraukose matomus signalinius kelio kÅ«gelius; ketvirta, kartu su protokolu pateiktose nuotraukose matosi viena transporto priemonė su „M“ ženklu ant stogo.

Šis konstatuotas faktas, teismo vertinimu, nepatvirtina, kad transporto priemonė priklausė atsakovei ir kad tuo metu būtent atsakovės darbuotojai darbo metu, o ne, pavyzdžiui, darbuotojai ne darbo metu, ar visai pašaliniai asmenys, vykdė praktines vairavimo pamokas ar kitokiu tikslu naudojosi ieškovų žemės sklype esančiais statiniais; penkta, protokolas buvo surašytas 2014 m. vasario 28 d. Tuo metu žemės sklypas priklausė tik K. S., todėl kiti ieškovai, siekdami įrodyti, kad atsakovė naudojosi jų žemės sklypu po to, kai jie tapo žemės sklypo savininkais, teismo vertinimu, remtis šiuo įrodymu net neturi pagrindo;

Å¡eÅ¡ta, liudytojų R. Č.-P, V. P. parodymai, nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, 2012 m. balandžio 18 d. nuomos sutartis patvirtina, kad atsakovė savo veiklai tinkamai vykdyti (teikti vairavimo pamokas) jau nuo 2012 m. balandžio 18 d. turėjo ir Å¡iuo metu turi kitÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is žemės sklypas atsakovės internetiniame tinklalapyje www.autoabc.lt nurodytas kaip mokymo aikÅ¡telė. Todėl tikėtina, kad atsakovei, tinkamai vykdyti komercinę veiklÄ , t. y. teikti vairavimo pamokas, naudotis ieÅ¡kovų žemės sklypu nebuvo neiÅ¡vengiamai bÅ«tina; septinta, liudytojos R.

Č.-P. parodymai ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos raštas (6 t., b. l.

8) patvirtina, kad 2015 m. kovo 15 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigÅ«nai adresu (duomenys neskelbtini) vykdė prevencinę Å¡vietėjiÅ¡kÄ priemonę transporto priemonių vairuotojams „Vairavimas atliekant paÅ¡alinius veiksnius”. Todėl teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovų į bylÄ pateikti TV laidos „Keliai. MaÅ¡inos. Žmonės“ (stop-kadrai), taip pat nepatvirtina fakto, kad atsakovė ieÅ¡kovų reikalaujamos priteisti žalos padarymo laikotarpiu aktyviai naudojosi ginčo sklypu savo komercinei veiklai vykdyti ir juolab, kad dėl tokių atsakovės veiksmų ieÅ¡kovai negalėjo parduoti ar iÅ¡nuomoti žemės sklypo ir gauti iÅ¡ to pajamas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 12. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovai B. S., L. S. ir A. J. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ apeliantų patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Teismo sprendime nepagrįstai nurodoma, kad „ieÅ¡kovai nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, kad ieÅ¡kiniuose, pareiÅ¡kimuose dėl ieÅ¡kinių dalykų pakeitimo nurodytais laikotarpiais turėjo realiÄ galimybę iÅ¡nuomoti, parduoti žemės sklypÄ , jo dalį, kad vyko derybos dėl žemės sklypo su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais“.

Tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nuolat naudojosi ginčo sklypu. Tiek ieÅ¡kovų pakviesti liudytojai, tiek ir patys ieÅ¡kovai bei jų atstovai nuosekliai teigė, kad ieÅ¡kovai siekė iÅ¡nuomoti arba parduoti ginčo sklypÄ bÅ«tent atsakovei, suprasdami, kad jai yra naudingiausia šį sklypÄ nusipirkti ir/ar iÅ¡sinuomoti, kad jos veikla reikalauja tokio pobÅ«džio ir lokacijos teritorijos. Atsakovė 2014 m. sausio 3 d. susitikime atsakovės buveinėje nurodė, kad ieÅ¡kos pirkimui reikalingų lėšų, tačiau sklypo nei pirko, nei pateikė kokį nors atsakymÄ dėl jo nuomos.

Tai patvirtino ir atsakovės vadovai, teigdami, kad vyko derybos dėl sklypo pardavimo, tačiau jie pirkti jo neva nenorėjo. 12.2. Teismas neiÅ¡samiai ir neobjektyviai vertino byloje surinktÄ medžiagÄ , dėl to padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors teismas akcentavo, kad patys ieÅ¡kovai neieÅ¡kojo sklypo nuomininko, tačiau gana sudėtinga yra ieÅ¡koti užimtam sklypui tiek pirkėjo, tiek nuomininko, žinant, kad realiai negalėsi aprodyti jiems svetimo asmens užimto sklypo.

IÅ¡ Å¡alių susiraÅ¡inėjimo ir derybų fakto yra akivaizdu, kad ieÅ¡kovai nuolatos siekė sklypo naudojimo atlygintinumo, pradedant 2013 m. gruodžio 2 d. praneÅ¡imu atsakovei bei vėlesniais 2014-2016 metų praneÅ¡imais bei reikalavimais. Galiausiai, į bylÄ buvo pateiktas pačios atsakovės 2014 m. vasario 7 d. Kauno apygardos teismui pateiktas praÅ¡ymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kuriame atsakovė teigia, jog „... prieÅ¡ingu atveju K. S. grasinosi užtverti UAB „Auto ABC“ Å¡iuo metu naudojamÄ ir K.

S. priklausantį žemės sklypÄ ir parduoti jį tretiesiems asmenims“. Yra ir kitų analogiÅ¡kų dokumentų, kuriais atsakovė bandė realizuoti savo naudojimo teises į ginčo sklypÄ , praÅ¡ydama teismų pripažinti jai nuosavybės teises į statinius jame, taip pat praÅ¡ydama panaikinti 2013 m. gegužės 29 d. sprendimÄ ar bent sustabdyti jo galiojimÄ . 12.3. Teismas nepagrįstai nevertino antstolio protokole užfiksuotos aplinkybės apie atsakovės samdomo sargo elgesį, koncentruodamasis į kitÄ atskirÄ faktÄ â€“ automobilį su skiriamaisiais atsakovės ženklais ir logotipu.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad Å¡is „protokolas nepatvirtina nei kas, nei kokiu pagrindu, nei kada ant žemės sklypo sudėliojo fotonuotraukose matomus signalinius kelio kÅ«gelius“. Nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada, kad priversti atsakovę sudaryti nuomos ar kitokiÄ sutartį negalima, nes įstatymai tokios pareigos atsakovei nenumato. IeÅ¡kovai net ir neprašė įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį su ieÅ¡kovais. IeÅ¡kinio dalykas buvo nuostolių priteisimas, o ne įpareigojimas. 12.4.

Teismo sprendime paminėta aplinkybė, jog atsakovė savo veiklai tinkamai vykdyti (teikti vairavimo pamokas) jau nuo 2012 m. balandžio 18 d. turėjo ir Å¡iuo metu turi kitÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Å is žemės sklypas atsakovės internetiniame tinklalapyje (duomenys neskelbtini) nurodytas kaip mokymo aikÅ¡telė, nesusijusi su faktine atsakovės veikla ginčo sklype. Atsakovė gali nuomotis dar ir daugiau sklypų Kaune ar kitame mieste, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad ji nebuvo neteisėtai užėmusi ginčo sklypo.

Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad internetiniame tinklalapyje www.autoabc.lt atsakovė iki 2016 m. rugsėjo 8 d. reklamavo ir ginčo sklypo teritorijÄ , buvo įdėjusi jos nuotraukÄ , kurioje matyti automobilių vairavimo mokymo veiklai bÅ«dingos aplinkybės – automobiliai, stulpeliai, bokÅ¡teliai ir pan. TokiÄ aplinkybę patvirtina ir kiti įrodymai – ginčo sklypo skaitmeninės nuotraukos, kurių sukÅ«rimo laikas 2014 m. gegužės 10 d.

13. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „AUTO ABC“ praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 13.1. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad ginčo aplinkybes dėl sklypo naudojimo ir statinių buvimo patvirtina 2005-10-20, 2009-02-24, 2014-02-27 antstolio M. P. suraÅ¡yti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai su nuotraukomis bei 2009-08-07 parengtas Å¡io žemės sklypo planas bei ieÅ¡kovų atstovo praneÅ¡imai atsakovei 2013 - 2014 m.

K. S. žemės sklypas buvo grÄ Å¾intas 2013-05-29, todėl raÅ¡ytiniai įrodymai dėl sklypo naudojimo iki Å¡ios datos, kai K. S. neturėjo nuosavybės teisių į minėtÄ Å¾emės sklypÄ , negali patvirtinti K. S. teisių perėmėjo reikalavimų pagrįstumo. Tas pats pasakytina ir apie kitus ieÅ¡kovus, kurie nuosavybės teisę į sklypÄ Ä¯sigijo 2014 m. kovo-balandžio mėn. 13.2. Kaip matyti iÅ¡ apeliacinio skundo argumentų, apeliantai net nebando įrodinėti, kad turėjo galimybę iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ , o jiems sutrukdė atsakovė.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad atsakovė neteisėtai naudojosi apeliantams priklausančiu žemės sklypu, bet nutylimas ir neįrodinėjamas neturėjimas galimybės iÅ¡nuomoti arba parduoti žemės sklypÄ tretiesiems asmenims. Atsakovės nuomone, Å¡iuo atveju nėra priežastinio ryÅ¡io tarp apeliantų turto sumažėjimo ir atsakovės praturtėjimo (sutaupymo). Apeliantai 2014 metais pirkimo-pardavimo sutartimis įsigydami žemės sklypo dalis iÅ¡ K. S., žinojo, kad žemės sklypas visas užlietas betono danga ir žvyru, kad žemės sklypas nėra atskirtas nuo atsakovei priskirto žemės sklypo nei tvora, nei ženklais, kad betono aikÅ¡telė, esanti atsakovės teritorijoje vizualiai sudaro vientisÄ aikÅ¡telę su aikÅ¡telės dalimi, esančia apeliantų žemės sklype.

Å ias aplinkybes apeliantai žinojo ir matė, įsigydami žemės sklypÄ iÅ¡ K. S. Atsakovė pažymi, kad apeliantai, įsigydami žemės sklypÄ bei parduodami jį, turėjo galimybę ne tik disponuoti juo (nuomoti bei parduoti, kÄ jie padarė), bet ir teisę naudotis Å¡iuo žemės sklypu. 13.3. Apeliantai, 2014 metais įsigydami žemės sklypÄ iÅ¡ K. S., žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė, kad pardavėjo ir pirkėjų teisė naudoti žemės sklypÄ yra apribota. Taip pat Å¡iose apeliantų žemės sklypo įsigijimo sutartyse nėra užfiksuota, kad vyksta teismo procesai su atsakovu.

Tokiu bÅ«du apeliantai nepagrįstai remiasi antstolio M. P. 2014-02-27 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir dėl to, kad 2014-03-31, 2014-04-14 K. S. sudarytose žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartyse juridinių faktų dėl perleidžiamo žemės sklypo naudojimosi teisės apribojimo bei ginčų teisme nenurodyta. 13.4. Nepagrįstas apeliantų skundo argumentas, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtino, jog atsakovė buvo, pasak apeliantų, užėmusi žemės sklypÄ . Šį argumentÄ paneigia apeliantų pirkimo-pardavimo sutartis dėl žemes sklypo įsigijimo 2014 metais ir pardavimo dabartiniam savininkui Å¡ios bylos proceso eigoje.

Jeigu žemės sklypas būtų užimtas, apeliantai negalėtų jo perduoti pagal priėmimo-perdavimo aktus, tai yra pirkimas-pardavimas būtų negalimas.? 13.5. Atsakovė nesutinka ir su apeliantų argumentu, kad faktinę aplinkybę dėl žemės sklypo neteisėto užėmimo patvirtina fotonuotraukos, pateiktos kartu su apeliaciniu skundu. Kaip matyti iš nuotraukų, jose pavaizduota aikštelė su automobiliu, bet tai ne apeliantams priklausantis žemės sklypas, nes jeigu tai būtų apeliantams priklausantis žemės sklypas, jame matytųsi per sklypo vidurį esantis statinys - didelė estakada, kurios šiose nuotraukose nėra.

14. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys). Todėl teisėjų kolegija patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

16. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl žemės savininkų turtinių teisių gynimo, prievolės atlyginti turtinę žalÄ sÄ lygų ir pagrindų nustatymo, įrodymų vertinimo.

17. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė dvi fotonuotraukas, kuriose vaizduojama ginčo žemės sklypo teritorija (6 t. b. l. 50), prašė jas prijungti prie bylos. PraÅ¡ymÄ teisėjų kolegija tenkina, kadangi dėl Å¡ios žemės sklypo dalies naudojimo ir atlyginimo už naudojimÄ vyksta ginčas. Papildomai apeliantų atstovas advokatas Kauno apygardos teismui 2018 m. spalio 9 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kartu pateikė antstolio 2018 m. liepos 19 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ ir ginčo žemės sklypo fotonuotraukas (6 t. b. l. 75-90), prašė prijungti prie bylos ir vadovautis bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka. Å ių raÅ¡ytinių įrodymų, pateiktų kartu su ieÅ¡kovų atstovo advokato raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais teisėjų kolegija prie bylos neprijungia, tokius įrodymus ieÅ¡kovai turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui.

18. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, jog Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimu Nr. 88-(14.8.3)-105 atkÅ«rė K. S. nuosavybės teises į 0,2485 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 32–33). K. S. vardu nuosavybės teisė į visÄ Å¾emės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), buvo registruota laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 3 d. iki 2014 m. kovo 21 d. (1 t., b. l. 10–13, b. l. 34–35). 2014 m. balandžio 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad žemės sklypas nuo 2014 m. kovo 21 d. priklausė Å¡iems bendraturčiams: 1/6 dalis V.

Š. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu); 1/2 dalis K. S. (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimo Nr. 8S-(14.8.3)-105 pagrindu); 1/6 dalis ieškovei K. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/12 dalis J. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu); 1/6 dalis ieškovui A. J. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) (1 t., b. l. 10–13). K. S. 1/2 dalį žemės sklypo 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-4036 perleido ieškovams L.

S. ir B. S.. 2015 m. rugsėjo 3 d. nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad žemės sklypas nuosavybės teise priklausė šiems bendraturčiams: 1/2 dalis ieškovams L. S. ir B. S. (2014 m. balandžio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/6 dalis ieškovei K. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/6 dalis ieškovui A. J. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/12 dalis J. K. (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu), 1/12 dalis V.

Å . (2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu) (1 t., b. l. 18–21). Tai, kad nuosavybės teises į konkrečias žemės sklypo dalis ieÅ¡kovai įsigijo pagal sandorius, patvirtina į bylÄ pateikta 2014 m. kovo 21 d. pirkimo–pardavimo sutartis ir 2014 m. balandžio 4 d. pirkimo–pardavimo sutartis (2 t., b. l. 146–156, 2 t., b. l. 158–163). IeÅ¡kovai B. S., L. S. ir A. J. jiems nuosavybės teise priklausiusias žemės sklypo dalis 2017 m. liepos 21 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu pardavė uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Šios įmonės vardu šiuo metu yra registruotos 2/3 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Likusi, t. y. 1/3 dalis, žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), yra registruota šių bendraturčių vardu: 1/6 dalis ieškovės K. K.; 1/12 dalis V. Š.; 1/12 dalis J. K. (5 t., b. l. 111–112).

19. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų negautų pajamų iš nuosavybės teise turimų žemės sklypų nuomos ir galimo pardavimo dėl juose esančių atsakovei priklausančių statinių ir įrenginių – estakados, asfalto aikštelės ir tvorų turėjimo ir eksploatavimo. Ieškovai įrodinėjo, kad atsakovė be teisėto pagrindo naudojosi jų žemės sklypais, nesutiko sudaryti su ieškovais sklypų žemės nuomos sutarties, dėl to jie negalėjo naudoti jiems nuosavybės teise priklausančių žemės sklypo dalių pagal paskirtį, negalėjo jų taip pat išnuomoti ir kitiems asmenims, bei parduoti.

IeÅ¡kovai byloje pareiÅ¡kė reikalavimÄ atsakovei atlyginti nuostolius (1 t. b. l. 1-4, 57-60, 5 t. b. l. 68-70), prašė priteisti B. S. 9 840,61 Eur nuostolių sumÄ , A. J. 4 308 Eur sumÄ , B. S. ir L. S. 12 825,58 Eur sumÄ , K. K. 5 663,81 Eur sumÄ . Nuostolių (negautų pajamų) sumas ieÅ¡kovai skaičiavo vadovaudamiesi žemės sklypo nuomos verte nustatyta Turto ekspertizės iÅ¡vadomis (0,396 Eur/kv. m per mėnesį už 1 arÄ , 3 t. b. l. 115), atitinkamai pagal kiekvieno ieÅ¡kovo nuosavybės teise valdytÄ Å¾emės sklypo laikÄ iki 2016 m. birželio 7 dienos.

Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, sprendimo motyvuose nurodė, kad ieÅ¡kovai neįrodė, jog ėmėsi aktyvių veiksmų, dėl kurių pagrįstai turėjo ir galėjo gauti reikalaujamo dydžio pajamas, teismas taip pat nenustatė tarp negautų pajamų ir atsakovės veiksmų priežastinio ryÅ¡io. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovai, apeliacinis skundas grindžiamas tais argumentais, jog teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, dėl to sprendime padarė nepagrįstas ir neteisingas iÅ¡vadas (skundo 16.2 punktas, 16.4 punktas); nepagrįsta teismo sprendimo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad turėjo realiÄ galimybę iÅ¡nuomoti, parduoti žemės sklypÄ ar kad vyko derybos dėl žemės sklypo su potencialiais nuomininkais ar pirkėjais, teigia, jog byloje yra pateikti įrodymai, jog ieÅ¡kovai siekė iÅ¡nuomoti arba parduoti ginčo sklypÄ bÅ«tent atsakovei, suprasdami, kad jai yra naudingiausia šį sklypÄ nusipirkti ir/ar iÅ¡sinuomoti (skundo 16.1 punktas); ieÅ¡kovai byloje neprašė įpareigoti atsakovę sudaryti nuomos sutartį su ieÅ¡kovais, o reikalavo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ (skundo 16.3 punktas).

20. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Vadovaujantis nurodyta teisės norma, turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir konkrečias priemones, kurių ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Acumen“ v.

UAB „Rovė“, bylos Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Liuks“ v. AB „Farmak“, bylos Nr. 3K-3-156-687/2015; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje UAB „Neiseris“ v. UAB „Ozo turtas“, bylos Nr. 3K-3-391/2013). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įrodinėjimo pareigos sprendžiant dėl negautų pajamų priteisimo, konstatavo, kad negautų pajamų įrodinėjimas reiÅ¡kia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau galėjo bÅ«ti, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimÄ .

Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Klaipėdos viešbutis v. AB „Axis Industries“, bylos Nr. 3K-3-220/2014, 2015 m. gegužės 22 d. nutartis priimta civilinėje byloje V. A. v. UAB „Verus gustus“ Nr. 3K-3-306-916/2015).

21. Teisėjų kolegija nustatė, kad visų pirma negautas pajamas iÅ¡ žemės sklypų nuomos santykių ieÅ¡kovai įrodinėjo tomis aplinkybėmis, kad jie ilgÄ laikÄ vedė derybas su atsakove dėl turimų žemės sklypų iÅ¡nuomavimo, 2014 metais lankėsi atsakovės ofise deryboms dėl sklypų nuomos, tačiau atsakovė galiausiai atsisakė sudaryti su jais žemės nuomos sutartis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs sutarties laisvės principÄ â€“ sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (CK 6.154 straipsnio 1 dalis).

Å alys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys sprendžia, kokiÄ sutartį sudaryti, su kuo jÄ sudaryti ir kokiomis sÄ lygomis sudaryti. Versti kitÄ asmenį sudaryti sutartį draudžiama (CK 6.156 straipsnio 2 dalis). CK 6.163 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas Å¡alių susitarimas.

Tokiu teisiniu reglamentavimu sutarties laisvės principas įstatymu pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams ir kartu pašalinama grėsmė kilti teisinei atsakomybei vienai iš šalių atsisakius sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad jie norėjo sudaryti žemės nuomos sutartis su atsakove, reikalavo sutartis sudaryti, nesudarius sutarčių grasino sankcijomis (1 t. b. l. 23, 25, 116, 2 t., b. l. 4, b. l. 9).

Tačiau ta aplinkybė, kad atsakovė atsisakė sudaryti žemės sklypo nuomos sutartis su ieškovais, nesudaro pagrindo atsirasti atsakovės civilinei teisinei atsakomybei ir negali būti pagrindu priteisti ieškovams iš atsakovės vidutinės žemės nuomos kainos dydžio negautas pajamas (CK 6.156 straipsnio 1, 2 dalys, 6.163 straipsnio 2 dalis).

22. Ieškovai byloje taip pat teigė, kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, jie neturėjo galimybės išnuomoti turimo žemės sklypo dalių kitiems tretiesiems asmenims ir tokiu būdu gauti pajamas iš nuomos teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas teisingai skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime konstatavo, kad ieškovai nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad paviešinti siekį išnuomoti turimo žemės sklypo dalis potencialiems nuomininkams, surasti sklypo nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis.

BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovai B. S., A. J., K. K. atstovas A. K. paaiÅ¡kino, jog jie nesiėmė jokių priemonių, kad iÅ¡nuomoti žemės sklypÄ kitiems asmenims, norėjo, kad tik atsakovė nuomotų ar pirktų jiems priklausančiÄ Å¾emę (2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 12 min 15 sek. iki 48 min. 5 sek, nuo 46 min.18 sek iki 48 min. 5 sek, nuo 1 val. 1 min. 20 sek. iki 1 val. 2 min. 20 sek.). Kaip jau buvo nurodyta pirmiau Å¡ioje teisėjų kolegijos nutartyje, asmens negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. BylÄ nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su apeliaciniu skundu ieÅ¡kovai nepateikė įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinę skelbimus ir siÅ«lymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę iÅ¡sinuomoti jų turimÄ Å¾emės sklypÄ , kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl žemės nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovės neteisėtų veiksmų potencialÅ«s nuomininkai atsisakė nuomoti jų turimÄ Å¾emės sklypÄ (CPK 178 straipsnis).

Spręsdama dėl ieÅ¡kovų realios galimybės iÅ¡nuomoti tretiesiems asmenims turimÄ neatidalintÄ 24 arų žemės sklypÄ ir taip gauti pajamas iÅ¡ nuomos, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tas byloje nustatytas aplinkybes, kad jų turimas žemės sklypas yra natÅ«roje neatidalintas, ieÅ¡kovai ginčo laikotarpiu naudojasi skirtingomis idealinėmis žemės sklypo dalimis, į žemės sklypÄ Ä¯važiavimas nebuvo ir nėra įrengtas (5 t. b. l. 90), kas apsunkina realias galimybes nuomoti žemės sklypÄ ir juo naudotis.

Å ios aplinkybės paneigia ieÅ¡kovų realias galimybes iÅ¡nuomoti turimÄ Å¾emės sklypÄ kitiems tretiesiems asmenims ir taip gauti pajamas iÅ¡ žemės sklypo nuomos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog CK 6.288 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimo mokėjimÄ , 1 dalyje nustatyta, kad žala atlyginama nuo jos padarymo dienos. IeÅ¡kovai nepagrįstai siekia, kad atsakovė atlygintų negautas pajamas iÅ¡ turimų žemės sklypo dalių nuomos nuo pirmos įgijimo nuosavybėn žemės sklypų dienos.

Žemės sklypo įgijimo nuosavybėn data negali sutapti su žalos atsiradimo laiku, kadangi nėra realios fizinės galimybės gauti pajamas iÅ¡ žemės sklypo nuomos nuo žemės sklypų įgijimo nuosavybėn datos. Teisėjų kolegija pirmiau nurodomų motyvų pagrindu sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovų reikalavimÄ priteisti nuostolius, įrodinėjamus iÅ¡ nuomos teisinių santykių negautų pajamų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

23. IeÅ¡kovai ieÅ¡kinį grindė ir tais argumentais, jog atsakovė be teisėto pagrindo iki 2016 m. birželio 7 d. naudojosi jų žemės sklypais, kas lėmė reikalaujamų priteisti nuostolių atsiradimÄ . Patikslintame ieÅ¡kinyje (5 t. b. l.

68) ieÅ¡kovai nurodė, kad 2016 m. birželio 7 d. atsakovė ieÅ¡kovams priklausantį sklypÄ nuo savo teisėtai naudojamo valstybinio žemės sklypo atitvėrė metaliniais vamzdžiais ir nuo to laiko ieÅ¡kovų žemės sklypo nenaudoja ir neužima. Atsakovė su ieÅ¡kovų reikalavimu nesutiko, nurodė, kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie bÅ«tų pagrindas taikyti atsakomybę jos atžvilgiu. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirminė žemės sklypo savininkė K. S. dar iki nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemės sklypÄ (Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos 2013 m. gegužės 29 d. sprendimas, 1 t., b. l. 32–33) ir kiti ieÅ¡kovai, prieÅ¡ įgydami pirkimo pardavimo sutartimis (2 t. b. l. 152, 161) nuosavybės teisę į žemės sklypo dalis, žinojo, kad jame yra kitiems asmenims priklausantys įrenginiai – estakada, asfalto aikÅ¡telė ir tvora, o žemės sklypas užlietas betonine danga.

IeÅ¡kovai žinojo, kad dėl aikÅ¡telės naudojimo ir atlyginimo už naudojimÄ vyksta teisminiai ginčai, tai jie patvirtino 2018 m. kovo 26 d. teismo posėdžio metu (2018m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 12 min. 20 sek iki 1 val 3 min.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nei atkÅ«rus nuosavybės teises į žemės sklypÄ , nei bylos nagrinėjimo metu įstatymo nustatyta tvarka ieÅ¡kovai nereiÅ¡kė reikalavimo atsakovei paÅ¡alinti iÅ¡ nuosavybės teise turimo žemės sklypo pirmiau minėtus įrenginius ar reikalavimo nutraukti neteisėtÄ naudojimÄ si žemės sklypu (CK 4.37, 4.95 straipsniai).

24. Reikalavimas atsakovei atlyginti ieÅ¡kovams atsiradusius nuostolius dėl neteisėto naudojimosi žemės sklypu grindžiamas deliktinės atsakomybės pagrindais (CK 6.246-6.249 straipsniai). Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiÅ¡kia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grÄ Å¾inti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį ir tam įgyvendinti ieÅ¡kovai turėjo įrodyti tris pagrindines sÄ lygas atsakovės teisinei atsakomybei atsirasti – atsakovės neteisėtus veiksmus, žalÄ ir priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir neteisėtų veiksmų (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Atsakovės neteisėtus veiksmus ieÅ¡kovai įrodinėjo ta aplinkybe, kad atsakovė be jų sutikimo naudojasi žemės sklypu. Teisėjų kolegija nustatė, jog atsakovams priklausantis žemės sklypas niekada nebuvo atskirtas nuo atsakovei teisėtai priskirto naudotis žemės sklypo nei tvora, nei ženklais. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos matyti, jog atsakovės veiklai naudojamas ir ieÅ¡kovams priklausantis žemės sklypas vizualiai sudaro vientisÄ erdvę (1 t. b. l. 8 – 10, 28-31, 36, 46-48, 2 t. b. l. 116-119, 3 t. b. l. 128-132), vakarinėje pusėje jis ribojasi su UAB „Auto ABC“ valdomu žemės sklypu, vakarinėje pusėje nuo ginčo žemės sklypo yra UAB „Auto ABC“ naudojama vairavimo mokymo aikÅ¡telė, kuri yra vientisa su ieÅ¡kovams priklausančiu žemės sklypu (1 t. b. l. 130).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų ir to pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , sprendžia, jog atsakovė kurį laikÄ naudojosi nenustatyta dalimi ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo ginčo laikotarpiu, žemės sklypo dalimi (iÅ¡skyrus vejÄ ) naudojosi iki 2016 m. birželio 7 d., kai atsakovė ieÅ¡kovams priklausantį sklypÄ nuo savo teisėtai naudojamo valstybinio žemės sklypo atitvėrė metaliniais vamzdžiais ir nuo to laiko ieÅ¡kovų žemės sklypo nenaudoja ir neužima.

Tačiau pats naudojimasis dalimi ieÅ¡kovams priklausančio žemės sklypo negali bÅ«ti pagrindu ieÅ¡kovams reikalauti priteisti ieÅ¡kinyje nurodomas sumas. Å ios nutarties 22 pastraipoje minėta, kad ieÅ¡kovai įstatymo nustatyta tvarka nereiÅ¡kė reikalavimo atsakovei nutraukti naudojimÄ si žemės sklypu, taip pat nesiėmė priemonių patys atitverti jiems priklausančio žemės sklypo nuo ieÅ¡kovės naudojamo žemės sklypo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovai nepagrindė leistinais įrodymais faktų, kad dėl atsakovės veiksmų jie turėjo nuostolių ar praradimų ir kad Å¡ie nuostoliai gali bÅ«ti laikomi atsakovės veiksmų rezultatu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovai neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų atsakovės civilinei teisinei atsakomybei taikyti – nuostolių ir priežastinio ryÅ¡io taro neteisėtų veiksmų ir nuostolių (CK 6.247, 6.249 straipsniai). Å ias motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį dėl nuostolių, padarytų neteisėtais atsakovės veiksmais, atlyginimo.

25. IeÅ¡kovai patikslintÄ ieÅ¡kinį grindė ir tuo teisiu pagrindu, jog atsakovė nepagrįstai praturtėjo ieÅ¡kovų patirtų nuostolių apimtyje, nes, nemokėdama nuomos mokesčio už žemės sklypus, sumažino savo veiklos sÄ naudas, tokiu bÅ«du neteisėtai praturtėjo, prašė priteisti ieÅ¡kinyje nurodomas sumas ir CK 6.242 straipsnio 1 dalies pagrindu. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį, pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju, ieÅ¡kovams įrodinėjant, kad ginčo turtu atsakovė naudojasi be ieÅ¡kovų leidimo, nėra pagrindo taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto sprendžiant kilusį Å¡alių ginÄÄ dėl nuostolių atlyginimo.

26. Teisėjų kolegija atmeta ir tuos apeliacinio skundo teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje surinktų įrosimų visumÄ , ir dėl to ginÄÄ byloje iÅ¡sprendė neteisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamoji dalis patvirtina, kad teismas iÅ¡samiai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytas aplinkybes, susijusias su įrodinėjamos žalos faktu ir dydžiu, nurodė, kuriais įrodymais vadovaudamasis priima sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį ir kodėl.

IeÅ¡kovai, nesutikdami su teismo sprendimu, kuriuo atmestas jų reikalavimas priteisti nuostolius, apeliaciniame skunde nepagrindė teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, nenurodė konkrečių įrodymų, kurių teismas nebÅ«tų įvertinęs ir kurie patvirtintų ieÅ¡kovų reikalavimų pagrįstumÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovai Å¡ioje bylos nagrinėjimo stadijoje siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, susijusios su nuostolių faktu, padarytos prieÅ¡ingos iÅ¡vados, nei pirmosios instancijos teismo sprendime.

Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, spręsdamas dėl ieškovų reikalavimo atlyginti nuostolius, ir pagrįstai konstatavo, kad nuostolių fakto ir jo dydžio ieškovai neįrodė (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Nustatyta, kad atsakovė bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo 1 580 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti (6 t. b. l. 62, 63, 69, 70), praÅ¡o turėtas iÅ¡laidas priteisti iÅ¡ apeliantų. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovės turėtos iÅ¡laidos lygiomis dalimis priteisiamos iÅ¡ B. S., L. S. ir A. J. (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2018 m. birželio 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Auto ABC“ (į. k. 133819823) iÅ¡ B. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) A. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ kiekvieno po 526,67 Eur turėtų iÅ¡laidų, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai AuÅ¡ra Baubienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas