AS-822-76-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS822-76/2013

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01248-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 79.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. sausio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas J. P. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SDR-95 „Dėl J. P. nelaimingo atsitikimo darbe“, 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. (11.1)I-5911, 3) įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrių nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 2010 m. spalio 25 d., kurio metu buvo sužalotas VĮ Mažeikių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius J. P., pripažinti draudiminiu įvykiu.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Šiaulių apygardos administracinio teismo kompetencijai ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SDR-95 „Dėl J. P. nelaimingo atsitikimo darbe“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2012 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (11.1) I-5911 nusprendė neatnaujinti termino skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 panaikinimo paduoti.

Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad šiuo atveju išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, tai yra nenagrinėjo pareiškėjo prašymo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus (toliau – ir Mažeikių skyrius) 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SDR-95, o priėmė sprendimą neatnaujinti termino skundui paduoti, todėl toks sprendimas, vadovaujantis ABTĮ 19 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsniu, skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes šiuo atveju pareiškėjo skundo dalykas ir pagrindas sietini tik su centrinio viešojo administravimo subjekto veiksmais. Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. spalio 5 d. sprendime Nr. (11.1) I-5911 taip pat pareiškėjui nurodyta, kad nesutikdamas su šiuo sprendimu per 30 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos gali jį apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti pareiškėjo skundą (b. l. 17–22).

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba nenagrinėjo ginčo ne teismo tvarka, nes priėmė sprendimą neatnaujinti termino skundui paduoti. Teigia, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sprendime Nr. (11.1) I-5911 pasisakyta ne tik dėl termino, bet ir dėl skundo esmės, t. y., kad pareiškėjo skundas nenagrinėjamas, nes tuo pačiu klausimu yra priimtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. kovo 8 d. sprendimas Nr. (11.1)I-1482, kuriame išdėstyti atsakovo motyvai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą su juo nesutinka, prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad 2012 m. spalio 5 d. sprendime Nr. (11.1) I-5911 nenagrinėjo pareiškėjo skundo iš esmės, išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Minėtu sprendimu pareiškėjui neatnaujintas skundo dėl Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 padavimo terminas ir pareiškėjas informuojamas, kad pakartotinis nelaimingo atsitikimo aplinkybių tyrimas valdyboje nėra galimas, nes Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba jas išsamiai ištyrė 2012 m. kovo 8 d. sprendime Nr. (11.1)I-1482, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl Mažeikių skyriaus 2012 m. sausio 3 d. sprendimo Nr. SDR-3. Minėtą 2012 m. kovo 8 d. sprendimą pareiškėjas buvo apskundęs Šiaulių apygardos administraciniam teismui, tačiau savo skundą iš dalies dėl šio sprendimo atsiėmė. Dėl išvardintų priežasčių, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. spalio 5 d. sprendimas pareiškėjui sukelia tiesiogines pasekmes, todėl turėjo būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pažymėjo, kad pareiškėjas su analogišku skundu dėl kreipėsi ir į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir šis teismas priėmė skundą nagrinėti, todėl tapatus skundas negali būti nagrinėjamas Šiaulių apygardos administraciniame teisme (ABTĮ 103 str. 4 p.).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius su pareiškėjo atskiruoju skundu nesutinka ir prašo skundžiamą Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį palikti nepakeistą. Remiasi iš esmės analogiškais argumentais, nurodytais ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas netenkintinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Byloje tikrintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė atsakovą ir, atsižvelgiant į tai, tinkamai išsprendė bylos teritorinio teismingumo klausimą.

ABTĮ 35 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad skundas (prašymas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra viešojo administravimo subjekto, kurio teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) yra skundžiami (ABTĮ 48 str. 2 d.), buveinė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje atsakovu laikoma materialiojo teisinio santykio šalis, tikrai ar tariamai pažeidusi pareiškėjo materialiąsias teises ar interesus, ir kuri kviečiama į teismą atsakyti į pareiškėjo pareikštą reikalavimą (2008 m. balandžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-330/2008).

Pažymėtina, kad minėtoje 2008 m. balandžio 17 d. nutartyje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad pasirinkti, į ką nukreipti materialinį teisinį reikalavimą byloje, t. y. ką patraukti atsakovu, gali tik pareiškėjas. Tačiau administracinis teismas, būdamas aktyvus ir įstatymu įpareigotas išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.), turi atkreipti pareiškėjo dėmesį į tai, kad jo atsakovu nurodomas subjektas neturi pareigos atsakyti pagal pareikštą materialinį teisinį reikalavimą, kitaip tariant, yra netinkamas atsakovas. Spręsdamas skundo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas turi vertinti, ar jam paduotame skunde atsakovu yra nurodytas tinkamas subjektas, kadangi nustačius, jog atsakovu pagal pareiškėjo reiškiamą reikalavimą turi būti kitas subjektas, kurio buveinė yra kito administracinio teismo veiklos teritorijoje, tokį skundą turi būti atsisakoma priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (2011 m. gegužės 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-461/2011).

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti bei panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. SDR-95 „Dėl J. P. nelaimingo atsitikimo darbe“. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba 2012 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. (11.1) I-5911 nusprendė neatnaujinti termino skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 panaikinimo paduoti.

Neatnaujinus praleisto termino, pareiškėjo skundas dėl Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo negalėjo būti ir nebuvo nagrinėjamas iš esmės, ABTĮ 32 straipsnyje nustatyta išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl šiuo atveju Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. spalio 5 d. sprendimas neatnaujinti praleisto termino, užkertantis kelią tolesniam ginčo dėl Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo nagrinėjimui, pareiškėjui sukelia tiesiogines teisines pasekmes ir skundžiamas kaip centrinio administravimo subjekto priimtas sprendimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 19 str. 1 d.).

Remiantis šalių rašytiniais paaiškinimais ir informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad šiuo metu tapatus pareiškėjo skundas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus 2012 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. SDR-95 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2012 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. (11.1)I-5911 panaikinimo ir įpareigojimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui nelaimingą atsitikimą darbe, įvykusį 2010 m. spalio 25 d., kurio metu buvo sužalotas VĮ Mažeikių miškų urėdijos miško želdinimo ir apsaugos inžinierius J. P., pripažinti draudiminiu įvykiu, priimtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinė byla Nr. I-1291-562/2013).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis paliktina nepakeista. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo tenkinti pareiškėjos atskirojo skundo jame nurodomais argumentais, todėl atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. P. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė