2023-03-29 Nr. AB-6863-3-61-3-00914-2023-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-198-556/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00914-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.2; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. kovo 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. Ž. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. Ž. M. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas L. Ž. M. pateikė skundą, kuriuo prašoma: 1) panaikinti Skuodo rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 41 (toliau – ir Komisija) 2023 m. sausio 16 d. sprendimą Nr. P-5 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK) 2023 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 2-162(2.11) (toliau – ir VRK sprendimas); 3) įpareigoti VRK Skuodo rajono savivaldybės rinkimų programos informaciniame leidinyje prie pareiškėjo nurodyti rinkiminius šūkius žemaičių tarme, t. y. po logotipu prie partijos rinkimų programos nurodyti šūkį „Partėjė be kvailū luozungu“, prie mero rinkimų programos nurodyti šūkį „Priesaik sakīsiu žemaitėškā“; 4) teismui netenkinus trečiojo reikalavimo, įpareigoti VRK Skuodo rajono savivaldybės rinkimų programos informaciniame leidinyje prie pareiškėjo nurodyti „VRK sprendimu leidinyje uždrausta rašyti šūkius žemaitiškai, todėl partija atsisako spausdinti savo šūkį“.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 107-108 straipsniais, 152 straipsniais, kaip nepriskirtiną teismo kompetencijai.

Įvertinęs skundo dalyką ir skundžiamus sprendimus, teismas sprendė, kad pareiškėjas iš esmės siekia: 1) panaikinti Komisijos sprendimą, kuriuo, tvirtinant galutinį rinkimų programų leidinio maketą, nuspręsta taisyti žemaičių tarme parašytą Žemaičių partijos rinkiminį šūkį ir jį spausdinti valstybine lietuvių kalba; 2) panaikinti VRK sprendimą, kuriuo buvo patikrintas Komisijos sprendimas.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos 2022 m. liepos 19 d. konstituciniu įstatymu Nr. XIV-1381 patvirtinto ir nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 182 straipsnio 3 dalimi, tik šio kodekso ir kitų įstatymų nustatytais atvejais rinkimų komisijų sprendimai gali būti skundžiami teismui. Rinkimų kodekso 84 straipsnis numato, kad kandidatų, kandidatų sąrašų ir pareiškinių dokumentų paskelbimas turi įvykdyti likus ne mažiau kaip 30 dienų iki rinkimų dienos (1 dalis). Kandidatų, dėl kurių balsuojama vienmandatėje rinkimų apygardoje, rinkimų programas, kandidatų sąrašus ir jų rinkimų programas spausdina VRK savo nustatyta tvarka (2 dalis). Teismas darė išvadą, kad Rinkimų kodekse nenumatyta, kad dėl partijų programų ar kandidatų programų sudarymo, maketavimo ir spausdinimo galėtų būti teikiamas skundas teismui. Teismo vertinimu, nurodomuose apskundimo objektuose taip pat nėra nurodyta, kad jie skundžiami teismui. Kadangi savivaldybių tarybų ir merų rinkimai numatyti 2023 m. kovo 5 d., patvirtintas pataisytas maketas yra paviešintas Vyriausiosios rinkimų komisijos internetiniame puslapyje, todėl teismas konstatavo, kad įvykdyti rinkimų organizavimo laikotarpiu tvarkomieji organizacinio pobūdžio sprendimai, būtini realizuoti tiek aktyviąją, tiek pasyviąją asmenų rinkimų teisę, yra jau įgyvendinti ir siekiamų teisinių pasekmių pareiškėjui (rinkiminius šūkius nurodyti žemaičių tarme), net ir skundo tenkinimo atveju, nebesukeltų.

III. Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti skundą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nutartyje iš esmės teismas nurodo tik tai, jog Rinkimų kodekse nenumatyta, kad dėl partijų programų ar kandidatų programų sudarymo, maketavimo ir spausdinimo galėtų būti teikiamas skundas teismui, tačiau tokia teismo padaryta išvada yra nepagrįsta ir nelogiška. Rinkimų kodekso 44 straipsnio 5 dalyje yra aiškiai nurodyta, jog VRK sprendimai yra privalomi visų lygių rinkimų komisijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, taip pat kitoms įstaigoms, įmonėms, organizacijoms ir rinkimų politinės kampanijos dalyviams. Juos pakeisti arba panaikinti gali tik pati VRK arba teismas. Šiuo atveju būtent pareiškėjas įgyvendindamas minėtą Rinkimų kodekso straipsnį ir kreipėsi į teismą, siekdamas, jog būtų apgintos pareiškėjo pažeistos teisės, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas visiškai nevertino, ar iš tiesų nebuvo pažeistos pareiškėjo teisės, nes pareiškėjo skundo nepriėmė nagrinėti. Teismo nutartyje nurodomas Rinkimų kodekso aiškinimas suteikia neribotas galias VRK, kadangi VRK sprendimai tampa galutiniai ir neskundžiami, o rinkimuose dalyvaujantiems asmenims nepaliekama galimybė, jog teismai patikrintų VRK priimto sprendimo teisėtumą. Šiuo atveju, pareiškėjas būtent ir kreipėsi dėl VRK neteisėtų veiksmų, kurie prieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams, nes VRK ir Skuodo rajono savivaldybės rinkimų komisijos Nr. 41 patys nusprendė, kokie bus naudojami rinkiminiai šūkiai prie pareiškėjo Skuodo rajono savivaldybės rinkimų programos informaciniame leidinyje. VRK ir Komisija visiškai ignoravo pareiškėjo pateikiamus prašymus ir paaiškinimus, juos nepagrįstai nepateikiant jokių teisės aktų nuostatų, atmetė. Tokios galios VRK suteikimas nėra pateisinamas ir ateityje gali suteikti galimybę pačiai VRK nusistatyti tik jai palankias teisės aktų nuostatas, kurias ji neribotai galės taikyti ir joks rinkimuose dalyvaujantis subjektas negalės kreiptis į teismą, jog teismas apgintų jo pažeistas teises ir įvertintų VRK priimto sprendimo teisėtumą. Todėl šiuo atveju būtina apginti pareiškėjo pažeistas teises ir teismas privalo patikrinti VRK ir Komisijos priimtų sprendimų teisėtumą.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo teisės nebegalės būti apgintos ir negalės patenkinti jo siekiamo rezultato, nes VRK sprendimai jau yra įgyvendinti. Pareiškėjas teigia, jog jis ateityje ketina dalyvauti kituose vykstančiuose rinkimuose, kuriuose vėl siekiant, jog informaciniuose leidiniuose šūkiai būtų nurodami žemaičių tarme, susidurtų su ta pačia situacija, t. y. VRK priimtų vienašalį sprendimą, kurio apskųsti nebelieka laiko arba net ir teisės. Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus skundą iš esmės ir pasisakius dėl pareiškėjo keliamų klausimų ir VRK padarytų pažeidimų, būtų sukurtas precedentas, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas galėtų įgyvendinti, savo kaip rinkimų dalyvio, teises. Taigi, šio skundo nagrinėjimas sukurtų teisminę praktiką, kuri galbūt ateityje kituose rinkimuose būtų svarbi ne tik pareiškėjui, tačiau ir kitiems rinkimuose dalyvaujantiems asmenims, todėl būtina, jog teismas priimtų pareiškėjo skundą nagrinėti ir iš esmės pasisakytų dėl skunde keliamų klausimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundą dėl Komisijos ir VRK sprendimų panaikinimo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, padaręs išvadą, jog skundžiami sprendimai neskųstini Rinkimų kodekso nustatyta tvarka bei nebegali būti administracinės bylos dalyku, nes Sprendimai yra įgyvendinti, todėl pareiškėjo reikalavimas negalės būti veiksmingai patenkintas.

Pareiškėjas nesutinka su šia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės nurodydamas, kad nagrinėjamu atveju yra svarbus teismo pripažinimas dėl jo pažeistų teisių; nesutinka, su teismo padaryta išvada, kad Komisijos ir VRK sprendimai yra neskųstini Rinkimų kodekso nustatyta tvarka.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Tikrinamu atveju iš Sprendimo turinio matyti, kad Komisijos ir VRK sprendimais pareiškėjas informuotas apie tai, jog Skuodo rajono savivaldybės rinkimų programos informacinio leidinio makete nebus galima spausdinti Žemaičių partijos šūkių (3 sakinių) žemaičių tarme, nes tai neatitinka valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų. Iš pareiškėjo atskirojo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas supranta, kad ginčijamų sprendimų panaikinimas nepatenkintų jo materialiojo teisinio reikalavimo – Žemaičių partijos šūkių spausdinimo rinkimų programoje, nes nurodyta programa jau yra atspausdinta laikantis bendrinės valstybinės lietuvių kalbos reikalavimų, paskelbta viešai rinkėjams, o rinkimai jau pasibaigę.

Pareiškėjas atskirajame skunde dėsto argumentus, jog jam svarbus pats atsakovo veiksmų neteisėtumo konstatavimas, t. y. pareiškėjas siekia, jog teismas pripažintų faktą – atsakovo veiksmų neteisėtumą.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo administraciniame procese paskirtis – spręsti viešojo administravimo ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.), kas reiškia, kad išnykus reikalavimo pagrindą sudarančioms aplinkybėms administracinis teismas neįgaliotas pateikti abstraktų teisės aiškinimą byloje, konstatuoti tam tikrų veiksmų neteisėtumo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad administraciniam teismui nėra suteikta teisė pripažinti tam tikrų faktų ar juos nustatyti (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-651-1062/2021). Nors teiginiai dėl faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, bet jie negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nebeliko administracinės bylos ginčo objekto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi bendros pozicijos, jog vien tik veiksmų neteisėtumo konstatavimas pats savaime jokio konkretaus poveikio materialiniams teisiniams santykiams negali padaryti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-484/2010).

Pareiškėjas atskirajame skunde pateikė ir daugiau argumentų, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, jie yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl atskirojo skundo nagrinėjimui teisinės reikšmės neturi ir nebus aptariami. Pažymėtina ir tai, jog atskirieji skundai paduodami tik dėl atskirų procesinių klausimų, t. y. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, dėl bylos esmės nesprendžia. Nagrinėjant šį atskirąjį skundą buvo sprendžiama tik dėl procesinio pobūdžio aplinkybės, įtvirtintos ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte – ar buvo pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas negali būti administracinės bylos dalyku.

Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. Ž. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius