09b2fc40-bebb-42df-9c2c-e3fa43564c3d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-990-153/2012;Pirmosios instancijos teismo teisėja Jonas Čirvinskas;(Proceso Nr. 2-13-3-02499-2011-7); (S) Procesinio dokumento kategorijos: 121.1, 121.15, 121.21, 121.22, 30.2. KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič, kolegijos teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės A.

O. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329-179/2012 pagal ieÅ¡kovės R. J. ieÅ¡kinį atsakovei A. O. K. dėl įpareigojimo duoti sutikimÄ statyti bendroje dalinėje nuosavybėje statinį, n u s t a t ė : IeÅ¡kovė prašė įpareigoti atsakovę A. O. K. duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei statyti 15,93 kv. m statinį terasÄ -stoginę, prie plane žymimo 9J1/m pastato – pirties, registre Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 1 8600 ha žemės sklype (kadastrinis numeris(duomenys neskelbtini)) Didžiulio (Daugų) ežero apsauginėje zonoje, (duomenys neskelbtini), neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio – pirties laikančiųjų konstrukcijų.IeÅ¡kovė nurodė, kad be atsakovės sutikimo pastatė 15,93 kv. m statinį terasÄ -stoginę prie plane žymimo 9J1/m pastato- pirties, prašė duoti sutikimÄ Å¡iam pastatui įteisinti, tačiau atsakovė be jokių motyvų su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu nesutinka.Alytaus rajono apylinkės teismas 2012-01-19 sprendimu ieÅ¡kovės reikalavimus patenkino, įpareigojo atsakovę A.

O. K. duoti sutikimÄ ieÅ¡kovei statyti 15,93 kv. m statinį terasÄ -stoginę prie plane žymimo 9J1/m pastato – pirties, registre Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), esančios 1 8600 ha žemės sklype (kadastrinis numeris (duomenys neskelbtini)) Didžiulio (Daugų) ežero apsauginėje zonoje, (duomenys neskelbtini), neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio – pirties laikančiųjų konstrukcijų. Ir priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovei ir valstybei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Teismas byloje nustatė, kad, kad teismo 2005-12-05 sprendimu atidalinus iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės pirtį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiÄ (duomenys neskelbtini), Salos kaime, teismas paskyrė kiekvienai iÅ¡ bendraturčių dalį Å¡io pastato ir nustatė, kad ieÅ¡kovei priklauso pirties pirmasis aukÅ¡tas, o atsakovei – pirties mansarda, įpareigojo ieÅ¡kovę leisti atsakovei pastatyti lauko laiptus į pirties mansardÄ .

Taip pat tarp Å¡alių nustatyta 1,8600 ha žemės sklypo naudojimo tvarka, žemės sklypo A1 dalis, kurioje yra pirtis, paskirta naudotis ieÅ¡kovei, Å¡iame žemės sklype atsakovei nustatytas servitutas – 0,5 m pločio ir 4,34 m ilgio takas priėjimui prie atsakovei dalinės nuosavybės teise priklausančios pirties mansardos.             Teismas nustatė, kad Å¡alių tarpusavio santykiai yra konfliktiÅ¡ki ir prieÅ¡iÅ¡ki. Teismas nurodė, kad pagal Statybos įstatymo 23 str. 1 d. 5 p., statybos techninio reglamento „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ 33 p., R.

J. atliktiems savavaliÅ¡kos statybos darbams įteisinti formaliai privalomas statybÄ leidžiantis dokumentas – žemės sklypo bendraturčio sutikimas. Teismo nuomone, atsakovė be teisinio pagrindo nepagrįstai atsisakė ieÅ¡kovei duoti sutikimÄ Ä¯teisinti pirmos grupės nesudėtingam statiniui, kuriam nereikalingas joks projektas ir leidimas statybai, todėl nenustačius atsakovės teisių pažeidimo teismas ieÅ¡kinį tenkino.Apeliaciniu skundu teismo sprendimÄ skundžia atsakovė A. O. K., kuri praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ panaikinti, nes teismo sprendimas yra nepagrįstas ir turi bÅ«ti panaikintas, o ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys atmestas.Sklypas, kuriame yra statomas naujas statinys, nėra tarp bendraturčių pasidalintas.

Jeigu bendraturtis neduotų sutikimo, svetimoje žemėje bet koks statinių, kurie priklausytų vienam savininkui, statymas yra draudžiamas (turėtų bÅ«ti sprendžiamas servituto klausimas), todėl ieÅ¡kovė, vadovaudamasi LR CK 4.80 str., privalo savo dalį atidalinti iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės arba bent jau nustatyti sklypo aplink pirtį naudojimosi tvarkÄ . Å iuo atveju ieÅ¡kovė nori pasistatyti naujÄ statinį ant apeliantei priklausančios žemės, o tai prieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo principui.Ä® stoginę reikėtų žiÅ«rėti atsižvelgiant į jos naudojimo paskirtį.

Pastatyta stoginė yra skirta aptarnauti pagrindinį daiktÄ â€“ pirtį ir negali bÅ«ti traktuojama kaip atskiras savarankiÅ¡kas objektas (Statybos techniniu reglamentu STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“), o kaip pirties priklausinys – savarankiÅ¡kas pagrindiniam statiniui tarnauti skirtas statinys. Pripažįstant, kad stoginė yra pirties priklausinys, vadovaujantis LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 p. bei LR Vyriausybės 1992-05-12 d. (su pakeitimais) nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 127.9.1, toks statinys negali bÅ«ti statomas saugomoje teritorijoje – pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonoje, kadangi pirties užstatymo plotas yra 22 m2 , pristačius stoginę, kurios užstatymo plotas yra 15,93 m2, bendras pirties užstatymo plotas padidėja iki 37,93 m2, nors leidžiamos statyti pirties plotas negali virÅ¡yti 25 kv. m.IeÅ¡kovė neturi ir niekada nesikreipė į atsakovę nei žodžiu, nei raÅ¡tu į statinio bendraturtę dėl raÅ¡ytinio sutikimo pradėti stoginės statybÄ prie pirties.

IeÅ¡kovė iÅ¡ pradžių savavaliÅ¡kai pasistatė stoginę, o dabar siekia jÄ Ä¯teisinti, neturėdama reikalingų dokumentų ir nesilaikydama Lietuvos Respublikos įstatymų.Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė apeliacinės instancijos teismui pateikė 2008-10-01 Žemės ribų paženklinimo-parodymo aktÄ , 2010-09-22 Žemės sklypo Nr. 41; kad. Nr. 3347/0005:14 pertvarkymo projektÄ bei 2011-12-16 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ Nr. 2VÄ®-(14.2.2.)-2133 „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“.

Apeliantė negalėjo pateikti Å¡io dokumento pirmosios instancijos teismui, kadangi juos gavo pasibaigus bylos nagrinėjimui iÅ¡ esmės, o Å¡ių įrodymų buvimas turi reikÅ¡mę priimti naujÄ sprendimÄ .Atsiliepime į atsakovės A. O. K. skundÄ ieÅ¡kovė R. J. prašė apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .IeÅ¡kovė prašė atsakovę duoti sutikimÄ statinio statybai, kadangi Å¡alys gyvena viename kieme, tačiau atsakovė leidimo statybai nedavė ir apskundė ieÅ¡kovę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.

Apeliantės pateiktas naujas įrodymas prie apeliacinio skundo nepakeitė naudojimosi tvarkos iÅ¡ esmės ir nepakeitė 2005-12-05 sprendimo.Atsakovė žino, kad vieta, kurioje yra terasa-stoginė, tai tik ieÅ¡kovės naudojama vieta, nes ji yra prie pirties ir ties įėjimu į pirtį. Atidalijus žemę naudojimasis ir tvarkymas bÅ«tų paprastas, tačiau tai daryti tik dėl Å¡io ginčo objekto (terasos-stoginės) bÅ«tų neprotinga, apeliantė su ieÅ¡kovės siÅ«lomu atidalijimu, kad ir koks jis bÅ«tų geras, nesutiktų, užsitęstų ginčas teisme; pagal teismo sprendimÄ nusistovėjęs naudojimasis iÅ¡ esmės netrukdė nei ieÅ¡kovei, nei atsakovei naudotis Å¡ia žeme, atsakovė kitame Å¡io sklypo gale esančiais statiniais naudojasi be kliūčių; prie pirties mansardos, kuria naudotis teismo paskirta atsakovei, gali patekti 50 cm pločio ir 4,34 m ilgio taku.Viskas bÅ«tų paprasčiau, jei atsakovė bÅ«tų pakantesnė ieÅ¡kovės interesams, nes ieÅ¡kovė yra pakanti jos interesams.IeÅ¡kovė nesutinka su atsakovės teiginiais, kad pagal STR. 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ ir STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ ir STR 1.01.09:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ terasa-stoginė pagal savo savybes nuolat susijusi su pagrindiniu statiniu ir ji negali bÅ«ti traktuojama kaip atskiras savarankiÅ¡kas objektas.Nuo 2010-10-01 įsigaliojo STR1.01.09:2002 „Statinio statybos rÅ«Å¡ys“ nauja redakcija, nustatanti, kad naujo statinio statyba yra tada, kai norima pristatyti prie esamo statinio antžeminį ar požeminį priestatÄ dėl priestato statybos neperstatant ir nepertvarkant (nekeičiant, nesilpninant, nestiprinant ir pan.) esamo statinio laikančiųjų konstrukcijų (8.2. punktas); o Å¡io STR1.01.09:2002 (9.5. punkto) nuostata, kad statinio rekonstravimas yra prie statinio pristatomas (pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl Å¡io priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos.Taigi iÅ¡ Å¡ių reglamento punktų aiÅ¡ku, kad terasa-stoginė yra naujas statinys, nekeičiantis pirties konstrukcijų, todėl ir nėra pirties rekonstrukcija.

Pirtis, registre Nr. 60/62930, unikalus Nr. 3398-0007-2097, yra visiÅ¡kai savarankiÅ¡kas pastatas, turintis savo kadastrinius duomenis.Tai naujas statinys, statytas apie 1996 metais, kaip pastogė malkoms sandėliuoti. Sutvarkyta tokia, kokia yra dabar buvo 2010 m.Dėl atsakovės keliamo „terasos-stoginės“ pavadinimo ginčas beprasmis. Atsakovė nori kenkti ieÅ¡kovei, todėl kelia įvairius reikalavimus ir teiginius.Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai neatrodo, kad statinys darkytų kraÅ¡tovaizdį ar darytų kokiÄ kitÄ Å¾alÄ aplinkai.

Tokio teiginio neiÅ¡sakė ir atsakovė.Atsakovei ieÅ¡kovė nekenkia taip pat. Atsakovė tiesiog piktnaudžiauja savo teisėmis, norėdama panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2012-01-19 sprendimÄ pateikia naujus dokumentus, kurie, jos nuomone, reikÅ¡mingi bylai. Tačiau nepateikia įrodymų, kad juos gavo po sprendimo priėmimo. Apie tokių parengtų dokumentų buvimÄ neinformavo teismo bylos nagrinėjimo metu. Apeliacinis skundas atmestinas. Sprendžiant dėl ieÅ¡kovės reikalavimo pripažinti jai teisę atlikti stoginės statybÄ be atsakovės sutikimo, nustatyta, kad atsakovė laiko ieÅ¡kovės veiksmus neteisėtais, nes ieÅ¡kovė, atlikusi statybos darbus padidindama pirties plotÄ , negavo atsakovės sutikimo statybos darbams atlikti iki statybos darbų pradžios.

Å is atsakovės motyvas yra įrodytas ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimu, kuri patvirtino, kad atsakovės sutikimo negavo, nes Å¡alių santykiai yra įtempti, praktiÅ¡kai nebendrauja, tačiau ieÅ¡kovė žodžiu kreipėsi į atsakovę dėl leidimo statyti pastatÄ â€“ stoginę, tačiau atsakovė nesutiko, tad ieÅ¡kovė ginčo pastatÄ pastatė be atsakovės leidimo. Bylos duomenimis, ieÅ¡kovė, statydama 1,8600 ha žemės sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) stoginę, panaudojo statybai bendro naudojimo žemės sklypo 15,93 kv. m plotÄ , t. y. užstatė Å¡alims bendrosios nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį.

Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės motyvu, kad ieÅ¡kovė privalėjo gauti atsakovės sutikimÄ statybos darbams atlikti, bet atsakovės sutikimo negavo, dėl to ieÅ¡kovės statybos darbai kvalifikuoti kaip savavaliÅ¡ki (Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 2 punkto, STR 1.01.07:2002 12.2.1.3 papunkčio nuostatos).Atsakovė nesutikimÄ su įvykdyta statyba motyvuoja ne tik savo asmeninio intereso pažeidimu, susijusiu su naudojimusi bendrosios nuosavybės teise priklausančio ginčo Å¡alims žemės sklypu, kurio dalį ieÅ¡kovė panaudojo savo interesams tenkinti padidindama pirties pastato (21,62 kv.

m) užstatymo plotÄ â€“ pastatydama priestatÄ â€“ stoginę, bet ir su tuo, jog ieÅ¡kovė pažeidė įstatymo LR saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 6 p. bei LR Vyriausybės 1992-05-12 (su pakeitimais) nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 127.9.1. nuostatas, kuriame nustatyti apribojimai dėl pavirÅ¡inio vandens telkinio apsaugos zonoje pastatyto pastato, nes ginčo pastato pirties ir stoginės plotas tapo didesnis negu 25 kv. m ir kartu su naujai pastatyta 15,93 kv. m stogine, sudaro 37,93 kv., o ne, kaip numato įstatymas, ne daugiau kaip 25 kv. m.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovo paaiÅ¡kinimo (b. l. 142) ir bylos medžiagos, pirties pastatas ir ginčo priestatas yra Daugų seniÅ«nijoje, Salos kaime, todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo motyvu, kad ieÅ¡kovė pažeidė LR Vyriausybės 1992-05-12 (su pakeitimais) nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų patvirtinimo“ 127.9.1 punkto reikalavimus. Paminėto nutarimo 127., 127.9. punktuose nustatyta, kad Vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama statyti naujus gyvenamuosius namus, vasarnamius, Å«kininko Å«kio ir kitus pastatus už miestų, miestelių ir kaimų ribų arčiau kaip 100 metrų iki vandens telkinio kranto linijos arba 50 metrų – nuo terasos Å¡laito briaunos (bet visais atvejais – potvynio metu neužliejamoje teritorijoje).

Šiuo atveju nutarimo 127.9.1 p. numatytas apribojimas ginčo statytiniui netaikomas, nes pastatai randasi Salų kaime. Tad konstatuojama, kad statyba neprieštarauja imperatyviesiems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsižvelgus į savavališka statyba sukeltus padarinius aplinkai. Ginčo pastato statyba pripažintina nesudėtingu statiniu, todėl statybos darbams atlikti buvo būtinas bendraturtės sutikimas, kurio ieškovė neturi, tuo pagrindu ieškovei 2010-07-20 surašytas savavališkos statybos aktas (b. l. 69).

Todėl nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas ginčo statinio pavadinimas (terasa, stoginė, malkinė ir pan.), nes vien Å¡iuo pagrindu ginčo pastatas nėra kvalifikuojamas kaip savavaliÅ¡ka statyba, priežastis, dėl kurios ginčo pastato statyba pripažinta savavaliÅ¡ka, yra atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ Å¡iai statybai įteisinti. Atsakovės atsisakymas duoti sutikimÄ teisėjų kolegijos vertintinas kaip ieÅ¡kovės teisės į statybÄ ginčijimas, todėl atsisakymas turi bÅ«ti protingai motyvuotas.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ , ir įrodyti, jog pasirinktas bÅ«das ar jo įgyvendinimo sÄ lygos pažeidžia jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. J.

M., bylos Nr. 3K-3-58/2008). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės atlikti statybos darbai neriboja atsakovės teisės naudoti jai priklausančia pirties pastato – mansardos dalį (antras aukštas), o bendro naudojimo žemės sklypo dalis, ieškovės panaudota stoginės statybai, nėra neprotingai didelė, tad atitinka statinio panaudojimo paskirtį, dėl to nepablogina atsakovės turtinės situacijos, neriboja jos teisės laisvai prieiti prie bendrosios nuosavybės teise valdomo pirties pastato, nevaržo atsakovės teisių, taip pat neprieštarauja įstatymo laikymosi, bendrojo gyvenimo taisyklių ir geros moralės normų gerbimo, įgyvendinant savo teises, principams (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jai teisę atlikti ginčo statinio statybÄ be atsakovės sutikimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas, nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Vien tas faktas, kad ginčo priestato statyba jau pabaigta, nesudaro pagrindo atmesti ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl įpareigojimo atsakovę duoti sutikimÄ ginčo statybai.Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu pateikė raÅ¡ytinius įrodymus: 208-10-01 žemės ribų paženklinimo parodymo aktÄ , NŽTPŽŪM Alytaus žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymÄ 2011-12-16 ir žemės sklypo pertvarkymo projektÄ (b. l. 154–156), ir nurodo, kad paminėti įrodymai yra reikÅ¡mingi priimant naujÄ sprendimÄ , taigi teisėjų kolegija Å¡iuos raÅ¡ytinius įrodymus priėmė į bylÄ , kadangi dalis dokumentų jau pateikta byloje (žemės sklypo pertvarkymo projektas, b. l. 65), tačiau nepatvirtinta Å¡alių ir institucijų darbuotojų paraÅ¡ais.

Vertinant paminėtus įrodymus (CPK 314, 185 str.), nustatyta kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypo dalimi, kurioje yra ginčo statinys, ir statiniu naudojimosi tvarka 2005-12-05 buvo nustatyta teismo sprendimu, tai atsakovė taip pat patvirtino savo atsiliepime į ieškinį (b. l. 18–22, 81–82). Esant nenuginčytai aplinkybei, kad pirtis buvo pastatyta iki 2005 m., laikoma, kad duomenys naujai pateiktuose dokumentuose dėl pirties pastato ir ginčo pastato neprieštarauja teismo sprendime nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuosavybės teise valdomo 1 8600 ha ploto žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini), tad priešingai nei teigia atsakovė, tiek teismo sprendime, tiek pateiktuose rašytiniuose įrodymuose pažymėta, kad sklype (paženklintas Nr.

41) nustatytas kelio servitutas, todėl apeliantės motyvai, kad atsakovė pastatė pirtį ant atsakovei priklausančios žemės sklypo dalies atmestini kaip neįrodyti. Atsakovės motyvai, kad ieÅ¡kovė privalo atidalinti jai tenkančio turto (žemės sklypo) dalį iÅ¡ bendrosios nuosavybės, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi Å¡ioje byloje, nes tokio reikalavimo pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovės reikalavimÄ pripažinti jai teisę atlikti pirties pastato stoginės statybÄ be atsakovės sutikimo, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 4.77 straipsnio nuostatas, nepažeidė CPK 185 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Å¡is skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir paliktinas galioti, o atsakovės skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p., 328 str.).Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326–333 str., n u t a r i a :

             Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 19 d. sprendimo nekeisti. Kolegijos pirmininkė                                                                                 Galina Blaževič  Kolegijos teisėjai                                                                                         Albina Rimdeikaitė                                                                                                                                                                                                               Egidijus TamaÅ¡auskas   Â