2021-07-08 Nr. CB-6724-2-33-3-00836-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-3793

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00836-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2021 m. birželio 30 d. paduodu atsakovo R. J. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Atsakovas R. J. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 15 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų E. V., D. G., uždarosios akcinės bendrovės „Litagra“, žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Pieno gėlė“ ieškinį atsakovui R. J., trečiajam asmeniui V. U. dėl leidimo vykdyti išieškojimą iš skolininko įkeisto turto be hipotekos kreditoriaus sutikimo. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo R. J. paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pateiktus išaiškinimus dėl įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 14, 176, 177, 183, 185 straipsnių pažeidimai). Šių proceso teisės normų pažeidimai lėmė tai, kad, priimant teismų procesinius sprendimus, buvo netinkamai taikytos hipotekos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 4.170 straipsnis, 4.197 straipsnio 2 dalies l punktas, CPK 747 straipsnis), kurios hipotekos kreditoriui suteikia prioritetinę padėtį kitų kreditorių atžvilgiu. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai vertino šalių sudarytos taikos sutarties įtaką kitiems skolininko kreditoriams ir nepagrįstai pripažino, jog taikos sutarties sudarymas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas piktnaudžiauja savo, kaip hipotekos kreditoriaus, teisėmis. Taip buvo nesilaikyta šalių interesų pusiausvyros principo, pažeistas šalių lygiateisiškumo, lygybės prieš įstatymą ir teismą principas (CPK 6, 17 straipsniai). Be to, anot atsakovo, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvados yra nepagrįstos, be pakankamų motyvų, o kai kurios išvados grindžiamos prielaidomis (CPK 331 straipsnio 4 dalies 2–4 punktų pažeidimai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su atsakovo kasacinio skundo argumentais, byloje priimtų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė skunde nurodomas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismo procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti R. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. birželio 30 d. Šiaulių banke AB, mokėjimo nurodymas Nr. 06301615.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Artūras Driukas

Virgilijus Grabinskas

Gediminas Sagatys