09b1502c-9b09-4af4-bf78-49d5f2d1b2b5 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedPraneÅ¡Äjas Olegas Å ibkovasPraneÅ¡Äjas Olegas Å ibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-157-498/2016TeisÄja Odeta GruodienÄ                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07765-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Olego Å ibkovo, teisÄjų KÄstuÄio Dargužio, Daivos JankauskienÄs, sekretoriaujant Indrei RinkeviÄiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentÄjusiajam R.
Legislator headnote
AI generated09b1502c-9b09-4af4-bf78-49d5f2d1b2b5 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ viso to seka, kad nukentÄjusiojo parodymų pasikeitimÄ nulÄmÄ ne aplinkybÄ, jog nukentÄjusysis kažkurias įvykio aplinkybes buvo primirÅ¡Äs ar pasakodamas jas sÄ Å¾iningai klydo, taÄiau buvo įtakotas tyrimÄ atlikusios tyrÄjos, kuri pati suraÅ¡ydama liudytojo apklausos protokolÄ , nesant paties liudytojo, aiÅ¡kiai suformavo ir paties nukentÄjusiojo pozicijÄ , kuriÄ jis atkartojo ir duodamas parodymus teisme. DÄl tyrÄjos Å¡aliÅ¡kumo R. Z. pažymi ir tai, kad pastaroji nesant jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti R.
Full text
PraneÅ¡Äjas Olegas Å ibkovasPraneÅ¡Äjas Olegas Å ibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-157-498/2016TeisÄja Odeta GruodienÄ                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07765-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Olego Å ibkovo, teisÄjų KÄstuÄio Dargužio, Daivos JankauskienÄs, sekretoriaujant Indrei RinkeviÄiÅ«tei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentÄjusiajam R.
K., nuteistajam R. Z., jo gynÄjui advokatui Mindaugui Vagoniui,teismo posÄdyje apeliacine tvarka nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Z. (R. Z.) apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 24 d. nuosprendžio, kuriuoR. Z. pripažintas kaltu padarÄs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â LR BK) 145 str. 1 d. ir jam paskirta bausmÄ â vieÅ¡ieji darbai 6 (Å¡eÅ¡ių) mÄnesių laikotarpiui. Å iuo nuosprendžiu R.
Z. įpareigotas atlikti vieÅ¡uosius darbus per Å¡eÅ¡is mÄnesius 60 valandų, neatlygintinai dirbant po 10 valandų kas mÄnesį visuomenÄs labui. Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä : Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu R. Z. nuteistas už tai, kad 2015-02-05, apie 15.00 val. bÅ«damas R. K. vadovaujamoje įmonÄje UAB â(duomenys neskelbtini)â, esanÄioje (duomenys neskelbtini), pareikalavÄs pastarojo atsakyti skubiai į jo UAB â(duomenys neskelbtini)â 2015-01-08 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , ir gavÄs R.
K. atsakymÄ , kad jis buvo pamirÅ¡Äs atsakyti, taÄiau greitu laiku atsakys, iÅ¡ kiÅ¡enÄs iÅ¡traukÄ vienÄ Å¡ovinį 9 mm Luger (9x19) FMJ ir padÄjo ant R. K. darbo stalo, duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jį nuÅ¡aus, nes su savimi turÄjo dÄklÄ , kuriame buvo legaliai laikomas pistoletas, taip laikydamas jį netikrumo bÅ«senoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 24 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkÄs teismo iÅ¡vada, jog jo parodymus apie tai, kad jis kad kai padÄjo Å¡ovinį, R.
K. darbo vietoje, R. K. matant ant stalo, tÄ akimirkÄ negalÄjo kontroliuoti savo veiksmų, padÄjÄs Å¡ovinį pradÄjo dusti, užspazmavo gerklÄ, negalÄjo kalbÄti, apsisuko ir iÅ¡Äjo, negrasino R. K., nieko nesakÄ, nedemonstravo ginklo, realiai ginklo R. K. negalÄjo matyti, paneigia nukentÄjusiojo R. K. parodymai bei teisiamojo posÄdžio metu apklaustų liudytojų N. D., G. K., D. V. parodymai. R. Z. skunde nurodo, kad 2015-02-05 bÅ«damas Kauno centre, kur tvarkÄ asmeninius reikalus, eidamas pro Å¡alį užÄjo į R.
K. vadovaujamÄ UAB â(duomenys neskelbtini)", kadangi norÄjo pasikalbÄti su R. K. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kodÄl jis nepateikia jam atsakymų į raÅ¡tu pateiktus praÅ¡ymus. Nurodo, kad R. K. vadovaujamojoje UAB â(duomenys neskelbtini)" buvo baigÄs vairuotojų mokymo kursus C ir CE kategorijoms gauti, iÅ¡laikÄ mokyklinį egzaminÄ , taÄiau jam laikant egzaminÄ VÄ® â(duomenys neskelbtini)" buvo visai kitokio pobÅ«džio klausimai, nei jis buvau rengiamas Å¡ioje vairavimo mokykloje, ko pasÄkoje teorinÄs dalies egzamino VÄ® â(duomenys neskelbtini)" neiÅ¡laikÄ.
AnksÄiau R. K. jam buvo sakÄs, jog dÄl neiÅ¡laikyto egzamino yra kalta VÄ® â(duomenys neskelbtini)" vykdoma politika. Kadangi jo minÄtasis atsakymas R. Z. netenkino, todÄl kelis kartus pateikÄ praÅ¡ymÄ raÅ¡tu. Skunde R. Z. nurodo, kad 2015-02-05 užÄjÄs į R. K. kabinetÄ prisistatÄ ir pasakÄ kokiu klausimu atÄjo. R. K. jam pasiÅ«lÄ prisÄsti, iÅ¡klausÄs nuÄjo susirasti pateikto praÅ¡ymo. Apeliantas skunde teigia, kad jiems bendraujant, prieÅ¡ingai nei tai buvo ankstesnio jų pokalbio metu, R.
K. pradÄjo kaltinti R. Z., jog jis pats yra kaltas, kad neiÅ¡laikiau teorinÄs dalies egzamino. Nurodo, kad jų pokalbis galÄjo užtrukti apie 20 min, pokalbio metu dominavo R. K., kuris nuolat dÄstÄ, kad R. Z. kaltas dÄl to kad neiÅ¡laikÄ egzamino, per mažai mokÄsi. R. Z. skunde raÅ¡o, kad tai girdÄdamas labai stipriai susijaudino, kadangi jį labai žeidÄ bendrovÄs vadovo iÅ¡sakyta pozicija, kuri kardinaliai skyrÄsi nuo to kÄ jis anksÄiau buvo sakÄs. PrieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ R. K. kabineto dÄl didelio susijaudinimo, nesÄ moningai padÄjo jam ant stalo Å¡ovinį, kurį netyÄia iÅ¡sitraukÄ iÅ¡ striukÄs kiÅ¡enÄs. Mano, kad Å¡ovinys tarp kitų jo asmeninių daiktų, buvusių striukÄs kiÅ¡enÄje, galÄjo atsitiktinai užsilikti nuo mano paskutinio apsilankymo Å¡audykloje.
PadÄjÄs R. K. Å¡ovinį ant stalo nieko nesakÄs iÅ¡Äjo. R. Z. skunde pažymi, kad pastarÄ jÄ aplinkybÄ patvirtina ir bylos nagrinÄjimo metu apklausta liudytoja D. V.. Å ios liudytojos parodymai, prieÅ¡tarauja tiek nukentÄjusiojo, tiek ir apklaustų liudytojų N. D. ir Ž. L. parodymams. Taip pat pažymi, kad teismas vertindamas liudytojų parodymus dÄl jo tariamai iÅ¡sakytos frazÄs turÄjo atsižvelgti į aplinkybÄ, kad nukentÄjusysis įvykio kas vyko kabinete paaiÅ¡kino tuo paÄiu visoms Å¡ioms liudytojoms girdint, taÄiau kaip matyti iÅ¡ duotų parodymų, liudytojos N. D. ir Ž.
L., dabartinÄs nukentÄjusiojo darbuotojos, nurodo iÅ¡imtinai nukentÄjusiajam naudingas aplinkybes, kurios skiriasi nuo buvusios nukentÄjusiojo darbuotojos D. V. nurodomų aplinkybių. TodÄl Å¡iuo atveju teismas vertindamas byloje esanÄius įrodymus privalÄjo atsižvelgti į tai, kad N. D. ir Ž. L. yra dabartinÄs nukentÄjusiojo darbuotojos, suinteresuotos duoti savo darbdaviui palankius parodymus, todÄl jų parodymus turÄjo vertinti, kaip subjektyvius ir nepatikimus.R. Z. skunde pažymi, kad pats nukentÄjusysis iÅ¡ karto po įvykio atvykus policijos pareigÅ«nams nurodydamas įvykio aplinkybes nenurodÄ, kad bÅ«tų jam kÄ nors sakÄs. TÄ patvirtino ir bylos nagrinÄjimo metu apklausta pareigÅ«nÄ nurodžiusi, kad jei nukentÄjusysis bÅ«tų nurodÄs aplinkybÄ, jog jis padÄjÄs Å¡ovinį dar kažkÄ nukentÄjusiajam pasakÄ, ji tai bÅ«tų užraÅ¡iusi.
Kaip matyti iÅ¡ byloje esanÄių įrodymų, nukentÄjusiojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. R. Z. teigimu, pastarasis nuo pat tyrimo pradžios net kelis kartus keitÄ parodymus, skirtingai nurodydamas iÅ¡ kur iÅ¡traukÄ Å¡ovinį (tai iÅ¡ pistoleto dÄtuvÄs, tai iÅ¡ kiÅ¡enÄs), pradžioje nieko nenurodydamas apie jo tariamai iÅ¡tartÄ frazÄ, vÄliau ir Å¡ioje vietoje savo parodymus pakeitÄ bei nurodÄ naujas aplinkybes, kurios buvo koreguojamos atsižvelgiant į jo duotus parodymus.
Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ nukentÄjusiojo apklausÄ nepripažino įrodymu, nes akivaizdžiai iÅ¡ nukentÄjusiojo ir tyrimÄ atlikusio tyrÄjos parodymų akivaizdžiai matÄsi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma modeliuoti nukentÄjusiojo parodymus pagal jo duotuosius.Apeliantas pažymi, kad tyrÄjos veiksmai aiÅ¡kiai byloje apie buvusį Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡io tyrimo metu, nes pastaroji pati suraÅ¡iusi liudytojo apklausos protokolÄ jį siunÄia nukentÄjusiajam, kad pastarasis jį pasiraÅ¡ytų.
IÅ¡ viso to seka, kad nukentÄjusiojo parodymų pasikeitimÄ nulÄmÄ ne aplinkybÄ, jog nukentÄjusysis kažkurias įvykio aplinkybes buvo primirÅ¡Äs ar pasakodamas jas sÄ Å¾iningai klydo, taÄiau buvo įtakotas tyrimÄ atlikusios tyrÄjos, kuri pati suraÅ¡ydama liudytojo apklausos protokolÄ , nesant paties liudytojo, aiÅ¡kiai suformavo ir paties nukentÄjusiojo pozicijÄ , kuriÄ jis atkartojo ir duodamas parodymus teisme. DÄl tyrÄjos Å¡aliÅ¡kumo R. Z. pažymi ir tai, kad pastaroji nesant jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti R.
Z. psichine bÅ«kle, nepagrįstai paskyrÄ man ambulatorinÄ psichiatrinÄ ekspertizÄ. Vertinant nukentÄjusiojo duotus parodymus į visa tai turÄjo bÅ«ti atsižvelgta, ko pasÄkoje jo parodymus teismas turÄjo laikyti nepatikimais ir neteisingais.R. Z. skunde nurodo, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jo tariamai iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo realus, paveikÄ nukentÄjusiojo psichinÄ bÅ«senÄ , jis grasinimÄ suvokÄ kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrÄ psichologinį diskomfortÄ , baimÄ, nervinÄ Ä¯tampÄ .
R. Z. skunde pažymi, kad apklausiamas teisme nukentÄjusysis nurodÄ, kad po įvykio jam skambino, taÄiau jis ânumetÄ ragelį". Bylos nagrinÄjimo metu apklaustos liudytojos nurodÄ, kad po įvykio direktoriaus elgesys visiÅ¡kai nepasikeitÄ, įmonÄje nebuvo imtasi jokių papildomų apsaugos priemonių ir pan. Taip pat pažymi ir tai, kad kaip nurodÄ apklausta liudytoja D. V. pats nukentÄjusysis iÅ¡ karto po įvykio norÄjo apie įvykį informuoti policijÄ , taÄiau darbuotojai direktorių ragino tai daryti.
R. Z. daro iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai nukentÄjusiojo nebuvo suprasti, kaip realus grasinimas, todÄl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Taip pat nuteistojo nuomone nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jų su R. K. pokalbis nutrÅ«ko dÄl to, kad jis sutriko, iÅ¡sigando ir tokį veiksmÄ jis suprato kaip realų pavojų savo sveikatai ar gyvybei, o dÄl to kad R. Z. iÅ¡Äjo iÅ¡ kabineto. Apeliantas skunde pabrÄžia, kad jis R. K. žodžiu ar kita forma jokių grasinimų neiÅ¡sakÄ ir jam negrasino, niekada neketino to daryti, o į bendrovÄ atÄjo tik gauti raÅ¡tiÅ¡kų atsakymų į pateiktus praÅ¡ymus.
Nurodo, kad legaliai turÄto ginklo iÅ¡ dÄklo nebuvo iÅ¡ÄmÄs, buvo apsirengÄs ilga striuke, todÄl mano, kad realiai R. K. jo turimo ginklo turÄjo nepastebÄti. Skunde nurodo, jo spontaniÅ¡kas, nesÄ moningas elgesys, t.y. Å¡ovinio padÄjimas ant stalo, buvo nulemtas didelio susijaudinimo. Nurodo, kad R. Z. iki Å¡iol pats nesupranta kodÄl taip pasielgÄ, taÄiau mano, jog jo elgesį nulÄmÄ didelis susijaudinimas dÄl kurio ant R. K. stalo galÄjo padÄti bet kokį kitÄ , kiÅ¡enÄje buvusį daiktÄ (raktus, žiebtuvÄlį ir kt.).
R. Z. pažymi ir tai, kad po įvykio pas jį į namus atvykusiems pareigÅ«nams raÅ¡ytame paaiÅ¡kinime nurodÄ, jog pasielgÄ spontaniÅ¡kai ir neapgalvotai dÄl susijaudinimo ir negalÄjo nurodyti kodÄl Å¡ovinį ant stalo R. K. paliko. R. Z. nurodo, kad iÅ¡ viso to seka, kad jo veiksmuose nebuvo subjektyvaus nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. sudÄties požymio - tiesioginÄs tyÄios. Mano, kad jo veiksmai buvo visiÅ¡kai nepagrįstai ir dirbtinai kriminalizuoti, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisÄjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynÄjÄ praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ ir nukentÄjusįjį praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad R. Z. apeliacinis skundas atmestinas. PatikrinÄs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu apeliacinÄs instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindÄ Ä¯rodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklÄmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinÄjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo surinktus duomenis ir įvertinÄs bylos įrodymų visumÄ padarÄ motyvuotas ir faktines bylos aplinkybes atitinkanÄias iÅ¡vadas pripažindamas R. Z. kaltu padarius LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir paskyrÄ jam teisingÄ ir padarytoms veikoms adekvaÄiÄ bausmÄ.LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybÄ tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.
LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu R. Z., objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas â tai pavojingas tyÄinis poveikis kito žmogaus psichikai, verÄiant bijoti, kad dÄl tolesnių grasinanÄio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo realumÄ rodo aplinkybÄs, apibÅ«dinanÄios veiksmus, jų formÄ ir pobÅ«dį, kaltininko pavojingumÄ visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turÄjimas, jų demonstravimas, chuliganiÅ¡kas elgesys.
Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mÄs turi tai, kaip jį suprato nukentÄjusysis, ar jis turÄjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. PažymÄtina, kad pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudÄtis formali â baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentÄjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyÄia, kurios esmÄ tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimÄ, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.
Tai â bauginimo procesas, baimÄs kitam asmeniui sukÄlimas, o ne grasinanÄio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudÄÄiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentÄjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinÄ nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).Apelianto teiginiai, kad jis Å¡ovinį, kuris buvo tarp jo asmeninių daiktų, iÅ¡sitraukÄ atsitiktinai, susijaudinÄs, negrasino ir neketino grasinti R. K. paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.
R. Z. skunde nurodo, kad jis padÄjÄs Å¡ovinį ant R. K. stalo nieko nepasakÄs iÅ¡Äjo. Atkreiptinas dÄmesys, kad liudytoja D. V. nepatvirtino, kad nuteistasis iÅ¡Äjo iÅ¡ direktoriaus kabineto nieko nepasakÄs, kaip tvirtina nuteistasis skunde. IÅ¡ jos parodymų akivaizdu, kad tuo metu kai R. Z. iÅ¡Äjo iÅ¡ UAB â(duomenys neskelbtini)â direktoriaus R. K. kabineto įmonÄje buvo daug žmonių, buvo Å¡urmulys, grojo muzika, todÄl ji tiesiog negirdÄjo ar R. Z. iÅ¡eidamas iÅ¡ direktoriaus kabineto kažkÄ jam pasakÄ, taÄiau tokie jos parodymai nepaneigia fakto, kad grasinimas R.
K. atžvilgiu buvo iÅ¡reikÅ¡tas ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir iÅ¡sakytas žodžiu. Kiti liudytojos D. V. parodymai iÅ¡ esmÄs sutampa su nukentÄjusiojo, liudytojų G. K., N. D. parodymais. Tai kad informacija apie iÅ¡sakytus žodžius neužfiksuota pirminiame praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ , neturi esminÄs reikÅ¡mÄs R. Z. veikos kvalifikavimui pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį. Svarbu tai, kaip nuteistojo veiksmai paveikÄ nukentÄjusiojo psichinÄ bÅ«senÄ . Byloje nustatyta, kad R.
K. nuteistojo veiksmus suvokÄ kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrÄ psichologinį diskomfortÄ , baimÄ, nervinÄ Ä¯tampÄ . Aplinkybes, kad R. Z. veiksmai sukÄlÄ R. K. psichologinį diskomfortÄ , prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje sutrinkta medžiaga. Skunde nurodomos aplinkybÄs, kad R. K. jautÄsi tik nusivylÄs savo mokiniu, taÄiau nejautÄ grÄsmÄs, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymas. Liudytoja N. D. parodÄ, kad po to kai R. Z. iÅ¡Äjo iÅ¡ R.
K. kabineto, direktorius pasikvietÄ darbuotojas ir parodÄ Å¡ovinį, jis jautÄsi sunerimÄs. Liudytoja G. K. parodÄ, kad po R. Z. iÅ¡Äjimo direktorius atidarÄ duris, buvo iÅ¡blyÅ¡kÄs, parodÄ Ä¯ kulkÄ . Liudytoja parodÄ, kad R. Z. pasakÄ, kad jis daugiau Äia nevaikÅ¡Äios ir padÄjo kulkÄ ant stalo. D. V. paliudijo, kad po to, kai R. Z. iÅ¡Äjo iÅ¡ R. K. kabineto, direktorius iÅ¡ savo kabineto iÅ¡Äjo neįprastinÄs bÅ«senos, pasimetÄs, kuris papasakojo visÄ situacijÄ , kad R.
Z. parodÄ ginklÄ , kad ant stalo padÄjo kulkÄ . Tokie liudytojų nuoseklÅ«s parodymai patvirtina aplinkybÄ, kad nuteistojo veiksmai iÅ¡ tiesų paveikÄ nukentÄjusiojo psichinÄ bÅ«senÄ ir jis tai suprato kaip realiÄ grÄsmÄ. Liudytojos N. D. ir G. K. yra UAB â(duomenys neskelbtini)â darbuotojos, taÄiau apeliacinÄs instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, nes jos davÄ parodymus įspÄtos dÄl baudžiamosios atsakomybÄs už melagingų parodymų davimÄ ir jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.
IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytoja Ž. L. yra tyrÄja, nedirba ir niekada nedirbo UAB â(duomenys neskelbtini)â kaip nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, todÄl jos parodymai taip pat vertintini kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki. TeisÄjų kolegija pažymi, kad užsitÄsusioje konfliktinÄje situacijoje, kokioje buvo R. Z. ir R. K. santykiai, tokie R. Z. veiksmai kaip kulkos padÄjimas ant stalo bei nukentÄjusiojo galimybÄ matyti ginklÄ visiÅ¡kai pagrįstai nukentÄjusiojo buvo suvokti, kaip reali grÄsmÄ asmens gyvybei ar sveikatai.
TeisÄjų kolegijos neįtikino nuteistojo versija, kad Å¡ovinį iÅ¡ kiÅ¡enÄs R. Z. iÅ¡sitraukÄ ir padÄjo ant nukentÄjusiojo stalo atsitiktinai, spontaniÅ¡kai, susijaudinÄs dÄl R. K. jam iÅ¡sakytų žodžių ir neturÄdamas tyÄios įbauginti nukentÄjusįjį. Byloje surinkti įrodymai, įvykių seka ir aplinkybÄs susiklosÄiusios iki įvykio, t.y. nepasiteisinÄ nuteistojo lÅ«kesÄiai iÅ¡laikyti vairavimo egzaminÄ , neatsakyti R. Z. laiÅ¡kai ir pan., tik patvirtina nuteistojo siekį įbauginti R.
K.. IÅ¡ankstinį ketinimÄ grasinti R. K. ir norÄ jį įbauginti patvirtina ir faktas, kad nuteistasis Å¡ovinį laikÄ jam paÄiam lengvai pasiekiamoje vietoje, savo striukÄs kiÅ¡enÄje. TeisÄjų kolegijai abejonių nekelia apylinkÄs teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo realus, paveikÄ nukentÄjusiojo psichinÄ bÅ«senÄ , jis grasinimÄ suvokÄ kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrÄ psichologinį diskomfortÄ , baimÄ, nervinÄ Ä¯tampÄ ; kad iÅ¡imdamas iÅ¡ kiÅ¡enÄs Å¡ovinį, žiÅ«rÄdamas tiesiai į akis ir sakydamas, kad âdaugiau Äia nevaikÅ¡Äiosâ bei padÄdamas Å¡ovinį ant stalo, siekÄ, jog nukentÄjusysis jaustų baimÄ, ir suprato, kad turÄjo pagrindÄ galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas.
Taigi konstatuotina, kad R. Z. veikoje yra visi LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Apeliantas R. Z. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai, nesant jokio pagrindo jam buvo paskirta ambulatorinÄ psichiatrinÄ ekspertizÄ. TeisÄjų kolegija pažymi, kad LR BPK 205 straipsnis numato turinÄių reikÅ¡mÄs tyrimui objektų tyrimÄ . NagrinÄjamu atveju R. Z. nebuvo atlikta teismo psichiatrinÄ ekspertizÄ, o tyrÄjai kilus abejonių dÄl R. Z. psichinÄs bÅ«klÄs, motyvuotu tyrÄjos nutarimu specialistui buvo pavesta atsakyti į klausimÄ ar įtariamajam nereikalinga atlikti psichiatrinÄ ekspertizÄ.
Specialistas įvertinÄs R. Z. bÅ«klÄ, iÅ¡vadoje nurodÄ, kad R. Z. skirti psichiatrinÄ ekspertizÄ nereikalinga. Taip pat byloje nÄra jokių objektyvių duomenų, kuriems esant bÅ«tų galima pripažinti, kad tyrÄja ikiteisminio tyrimo metu buvo Å¡aliÅ¡ka ar kitaip suinteresuota bylos baigtimi. Taigi konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas butų atliktas neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai nÄra jokio pagrindo. Už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai žmogaus sveikatÄ sutrikdymÄ , jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas LR BK 145 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba laisvÄs apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvÄs atÄmimÄ iki dvejų metų.
ApeliacinÄs instancijos teismas, patikrinÄs bylÄ bausmÄs individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmÄ R. Z. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgÄ Ä¯ padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltÄs formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybÄ, atsakomybÄ lengvinanÄias bei sunkinanÄias aplinkybes ir paskyrÄ tinkamos rūšies ir dydžio bausmÄ. Skirdamas bausmÄ pirmos instancijos teismas atsižvelgÄ Ä¯ tai, kad lengvinanÄių ir sunkinanÄių aplinkybių nenustatyta, R.
Z. anksÄiau neteistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, eilÄ kartų baustas administracine tvarka. Taigi apeliacinÄs instancijos teisÄjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas R. Z. pagrįstai paskyrÄ BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmÄ â vieÅ¡uosius darbus. Atsižvelgiant į aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes, teisÄjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrÄ visus įrodymus, teisingai pritaikÄ baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai nustatÄ, kad R.
Z. padarÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymÄtina, kad skirdamas bei individualizuodamas bausmÄ apylinkÄs teismas atsižvelgÄ Ä¯ visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmÄs skyrimo pagrindus ir kriterijus, parinko ir paskyrÄ R. Z. teisingÄ bausmÄs rūšį ir dydį, todÄl tenkinti R. Z. apeliacinį skundÄ nÄra jokio pagrindo. TeisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a:
R. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkÄs teismo 2015 m. lapkriÄio 25 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisÄja nuo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Olegas Å ibkovas TeisÄjai                                                                                                        KÄstutis Dargužis Daiva JankauskienÄ