Legislator Case Law & Legislation
09b1502c-9b09-4af4-bf78-49d5f2d1b2b5 AI generated

09b1502c-9b09-4af4-bf78-49d5f2d1b2b5 · Kauno apygardos teismas

Case Number 09b1502c-9b09-4af4-bf78-49d5f2d1b2b5
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Pranešėjas Olegas ŠibkovasPranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-157-498/2016Teisėja Odeta Gruodienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07765-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiajam R.

Legislator headnote

AI generated

09b1502c-9b09-4af4-bf78-49d5f2d1b2b5 · Kauno apygardos teismas: IÅ¡ viso to seka, kad nukentėjusiojo parodymų pasikeitimÄ nulėmė ne aplinkybė, jog nukentėjusysis kažkurias įvykio aplinkybes buvo primiršęs ar pasakodamas jas sÄ Å¾iningai klydo, tačiau buvo įtakotas tyrimÄ atlikusios tyrėjos, kuri pati suraÅ¡ydama liudytojo apklausos protokolÄ , nesant paties liudytojo, aiÅ¡kiai suformavo ir paties nukentėjusiojo pozicijÄ , kuriÄ jis atkartojo ir duodamas parodymus teisme. Dėl tyrėjos Å¡aliÅ¡kumo R. Z. pažymi ir tai, kad pastaroji nesant jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Olegas ŠibkovasPranešėjas Olegas Šibkovas                                                    Baudžiamosios bylos Nr. 1A-157-498/2016Teisėja Odeta Gruodienė                                                    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-07765-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6.; 2.4.7. (S)                                                                           KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 15 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio, Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Indrei Rinkevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Daliai Pangonienei, nukentėjusiajam R.

K., nuteistajam R. Z., jo gynėjui advokatui Mindaugui Vagoniui,teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. Z. (R. Z.) apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuoR. Z. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 145 str. 1 d. ir jam paskirta bausmė – vieÅ¡ieji darbai 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laikotarpiui. Å iuo nuosprendžiu R.

Z. įpareigotas atlikti vieÅ¡uosius darbus per Å¡eÅ¡is mėnesius 60 valandų, neatlygintinai dirbant po 10 valandų kas mėnesį visuomenės labui. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : Pirmos instancijos teismo nuosprendžiu R. Z. nuteistas už tai, kad 2015-02-05, apie 15.00 val. bÅ«damas R. K. vadovaujamoje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pareikalavęs pastarojo atsakyti skubiai į jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-01-08 pateiktÄ praÅ¡ymÄ , ir gavęs R.

K. atsakymÄ , kad jis buvo pamiršęs atsakyti, tačiau greitu laiku atsakys, iÅ¡ kiÅ¡enės iÅ¡traukė vienÄ Å¡ovinį 9 mm Luger (9x19) FMJ ir padėjo ant R. K. darbo stalo, duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad jį nuÅ¡aus, nes su savimi turėjo dėklÄ , kuriame buvo legaliai laikomas pistoletas, taip laikydamas jį netikrumo bÅ«senoje, tokiais veiksmais duodamas pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.Nuteistasis R. Z. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.Nuteistasis skunde nurodo, kad nesutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog jo parodymus apie tai, kad jis kad kai padėjo Å¡ovinį, R.

K. darbo vietoje, R. K. matant ant stalo, tÄ akimirkÄ negalėjo kontroliuoti savo veiksmų, padėjęs Å¡ovinį pradėjo dusti, užspazmavo gerklę, negalėjo kalbėti, apsisuko ir išėjo, negrasino R. K., nieko nesakė, nedemonstravo ginklo, realiai ginklo R. K. negalėjo matyti, paneigia nukentėjusiojo R. K. parodymai bei teisiamojo posėdžio metu apklaustų liudytojų N. D., G. K., D. V. parodymai. R. Z. skunde nurodo, kad 2015-02-05 bÅ«damas Kauno centre, kur tvarkė asmeninius reikalus, eidamas pro Å¡alį užėjo į R.

K. vadovaujamÄ UAB „(duomenys neskelbtini)", kadangi norėjo pasikalbėti su R. K. ir iÅ¡siaiÅ¡kinti kodėl jis nepateikia jam atsakymų į raÅ¡tu pateiktus praÅ¡ymus. Nurodo, kad R. K. vadovaujamojoje UAB „(duomenys neskelbtini)" buvo baigęs vairuotojų mokymo kursus C ir CE kategorijoms gauti, iÅ¡laikė mokyklinį egzaminÄ , tačiau jam laikant egzaminÄ VÄ® „(duomenys neskelbtini)" buvo visai kitokio pobÅ«džio klausimai, nei jis buvau rengiamas Å¡ioje vairavimo mokykloje, ko pasėkoje teorinės dalies egzamino VÄ® „(duomenys neskelbtini)" neiÅ¡laikė.

Anksčiau R. K. jam buvo sakęs, jog dėl neiÅ¡laikyto egzamino yra kalta VÄ® „(duomenys neskelbtini)" vykdoma politika. Kadangi jo minėtasis atsakymas R. Z. netenkino, todėl kelis kartus pateikė praÅ¡ymÄ raÅ¡tu. Skunde R. Z. nurodo, kad 2015-02-05 užėjęs į R. K. kabinetÄ prisistatė ir pasakė kokiu klausimu atėjo. R. K. jam pasiÅ«lė prisėsti, iÅ¡klausęs nuėjo susirasti pateikto praÅ¡ymo. Apeliantas skunde teigia, kad jiems bendraujant, prieÅ¡ingai nei tai buvo ankstesnio jų pokalbio metu, R.

K. pradėjo kaltinti R. Z., jog jis pats yra kaltas, kad neiÅ¡laikiau teorinės dalies egzamino. Nurodo, kad jų pokalbis galėjo užtrukti apie 20 min, pokalbio metu dominavo R. K., kuris nuolat dėstė, kad R. Z. kaltas dėl to kad neiÅ¡laikė egzamino, per mažai mokėsi. R. Z. skunde raÅ¡o, kad tai girdėdamas labai stipriai susijaudino, kadangi jį labai žeidė bendrovės vadovo iÅ¡sakyta pozicija, kuri kardinaliai skyrėsi nuo to kÄ jis anksčiau buvo sakęs. PrieÅ¡ iÅ¡eidamas iÅ¡ R. K. kabineto dėl didelio susijaudinimo, nesÄ moningai padėjo jam ant stalo Å¡ovinį, kurį netyčia iÅ¡sitraukė iÅ¡ striukės kiÅ¡enės. Mano, kad Å¡ovinys tarp kitų jo asmeninių daiktų, buvusių striukės kiÅ¡enėje, galėjo atsitiktinai užsilikti nuo mano paskutinio apsilankymo Å¡audykloje.

Padėjęs R. K. Å¡ovinį ant stalo nieko nesakęs išėjo. R. Z. skunde pažymi, kad pastarÄ jÄ aplinkybę patvirtina ir bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja D. V.. Å ios liudytojos parodymai, prieÅ¡tarauja tiek nukentėjusiojo, tiek ir apklaustų liudytojų N. D. ir Ž. L. parodymams. Taip pat pažymi, kad teismas vertindamas liudytojų parodymus dėl jo tariamai iÅ¡sakytos frazės turėjo atsižvelgti į aplinkybę, kad nukentėjusysis įvykio kas vyko kabinete paaiÅ¡kino tuo pačiu visoms Å¡ioms liudytojoms girdint, tačiau kaip matyti iÅ¡ duotų parodymų, liudytojos N. D. ir Ž.

L., dabartinės nukentėjusiojo darbuotojos, nurodo iÅ¡imtinai nukentėjusiajam naudingas aplinkybes, kurios skiriasi nuo buvusios nukentėjusiojo darbuotojos D. V. nurodomų aplinkybių. Todėl Å¡iuo atveju teismas vertindamas byloje esančius įrodymus privalėjo atsižvelgti į tai, kad N. D. ir Ž. L. yra dabartinės nukentėjusiojo darbuotojos, suinteresuotos duoti savo darbdaviui palankius parodymus, todėl jų parodymus turėjo vertinti, kaip subjektyvius ir nepatikimus.R. Z. skunde pažymi, kad pats nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio atvykus policijos pareigÅ«nams nurodydamas įvykio aplinkybes nenurodė, kad bÅ«tų jam kÄ nors sakęs. TÄ patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu apklausta pareigÅ«nė nurodžiusi, kad jei nukentėjusysis bÅ«tų nurodęs aplinkybę, jog jis padėjęs Å¡ovinį dar kažkÄ nukentėjusiajam pasakė, ji tai bÅ«tų užraÅ¡iusi.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių įrodymų, nukentėjusiojo parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme yra nenuoseklÅ«s ir prieÅ¡taringi. R. Z. teigimu, pastarasis nuo pat tyrimo pradžios net kelis kartus keitė parodymus, skirtingai nurodydamas iÅ¡ kur iÅ¡traukė Å¡ovinį (tai iÅ¡ pistoleto dėtuvės, tai iÅ¡ kiÅ¡enės), pradžioje nieko nenurodydamas apie jo tariamai iÅ¡tartÄ frazę, vėliau ir Å¡ioje vietoje savo parodymus pakeitė bei nurodė naujas aplinkybes, kurios buvo koreguojamos atsižvelgiant į jo duotus parodymus.

Å iuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu atliktÄ nukentėjusiojo apklausÄ nepripažino įrodymu, nes akivaizdžiai iÅ¡ nukentėjusiojo ir tyrimÄ atlikusio tyrėjos parodymų akivaizdžiai matėsi, kad viso ikiteisminio tyrimo metu buvo bandoma modeliuoti nukentėjusiojo parodymus pagal jo duotuosius.Apeliantas pažymi, kad tyrėjos veiksmai aiÅ¡kiai byloje apie buvusį Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡io tyrimo metu, nes pastaroji pati suraÅ¡iusi liudytojo apklausos protokolÄ jį siunčia nukentėjusiajam, kad pastarasis jį pasiraÅ¡ytų.

IÅ¡ viso to seka, kad nukentėjusiojo parodymų pasikeitimÄ nulėmė ne aplinkybė, jog nukentėjusysis kažkurias įvykio aplinkybes buvo primiršęs ar pasakodamas jas sÄ Å¾iningai klydo, tačiau buvo įtakotas tyrimÄ atlikusios tyrėjos, kuri pati suraÅ¡ydama liudytojo apklausos protokolÄ , nesant paties liudytojo, aiÅ¡kiai suformavo ir paties nukentėjusiojo pozicijÄ , kuriÄ jis atkartojo ir duodamas parodymus teisme. Dėl tyrėjos Å¡aliÅ¡kumo R. Z. pažymi ir tai, kad pastaroji nesant jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti R.

Z. psichine bÅ«kle, nepagrįstai paskyrė man ambulatorinę psichiatrinę ekspertizę. Vertinant nukentėjusiojo duotus parodymus į visa tai turėjo bÅ«ti atsižvelgta, ko pasėkoje jo parodymus teismas turėjo laikyti nepatikimais ir neteisingais.R. Z. skunde nurodo, kad jokie byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jo tariamai iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo realus, paveikė nukentėjusiojo psichinę bÅ«senÄ , jis grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę, nervinę įtampÄ .

R. Z. skunde pažymi, kad apklausiamas teisme nukentėjusysis nurodė, kad po įvykio jam skambino, tačiau jis „numetė ragelį". Bylos nagrinėjimo metu apklaustos liudytojos nurodė, kad po įvykio direktoriaus elgesys visiÅ¡kai nepasikeitė, įmonėje nebuvo imtasi jokių papildomų apsaugos priemonių ir pan. Taip pat pažymi ir tai, kad kaip nurodė apklausta liudytoja D. V. pats nukentėjusysis iÅ¡ karto po įvykio norėjo apie įvykį informuoti policijÄ , tačiau darbuotojai direktorių ragino tai daryti.

R. Z. daro iÅ¡vadÄ , kad jo veiksmai nukentėjusiojo nebuvo suprasti, kaip realus grasinimas, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada yra visiÅ¡kai nepagrįsta. Taip pat nuteistojo nuomone nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad jų su R. K. pokalbis nutrÅ«ko dėl to, kad jis sutriko, iÅ¡sigando ir tokį veiksmÄ jis suprato kaip realų pavojų savo sveikatai ar gyvybei, o dėl to kad R. Z. išėjo iÅ¡ kabineto. Apeliantas skunde pabrėžia, kad jis R. K. žodžiu ar kita forma jokių grasinimų neiÅ¡sakė ir jam negrasino, niekada neketino to daryti, o į bendrovę atėjo tik gauti raÅ¡tiÅ¡kų atsakymų į pateiktus praÅ¡ymus.

Nurodo, kad legaliai turėto ginklo iÅ¡ dėklo nebuvo išėmęs, buvo apsirengęs ilga striuke, todėl mano, kad realiai R. K. jo turimo ginklo turėjo nepastebėti. Skunde nurodo, jo spontaniÅ¡kas, nesÄ moningas elgesys, t.y. Å¡ovinio padėjimas ant stalo, buvo nulemtas didelio susijaudinimo. Nurodo, kad R. Z. iki Å¡iol pats nesupranta kodėl taip pasielgė, tačiau mano, jog jo elgesį nulėmė didelis susijaudinimas dėl kurio ant R. K. stalo galėjo padėti bet kokį kitÄ , kiÅ¡enėje buvusį daiktÄ (raktus, žiebtuvėlį ir kt.).

R. Z. pažymi ir tai, kad po įvykio pas jį į namus atvykusiems pareigūnams rašytame paaiškinime nurodė, jog pasielgė spontaniškai ir neapgalvotai dėl susijaudinimo ir negalėjo nurodyti kodėl šovinį ant stalo R. K. paliko. R. Z. nurodo, kad iš viso to seka, kad jo veiksmuose nebuvo subjektyvaus nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 145 str. 1 d. sudėties požymio - tiesioginės tyčios. Mano, kad jo veiksmai buvo visiškai nepagrįstai ir dirbtinai kriminalizuoti, nors tam nebuvo jokio teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , nuteistÄ jį ir jo gynėjÄ praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorę ir nukentėjusįjį praÅ¡iusius apeliacinį skundÄ atmesti, sprendžia, kad R. Z. apeliacinis skundas atmestinas. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas savo iÅ¡vadas grindė įrodymais, kurie įvertinti remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, t.y. pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Pirmos instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo surinktus duomenis ir įvertinęs bylos įrodymų visumÄ padarė motyvuotas ir faktines bylos aplinkybes atitinkančias iÅ¡vadas pripažindamas R. Z. kaltu padarius LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ ir paskyrė jam teisingÄ ir padarytoms veikoms adekvačiÄ bausmę.LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas.

LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, kurios padarymu pripažintas kaltu R. Z., objektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia žodžiu, raÅ¡tu, telefonu ar kitokia forma praneÅ¡ant žmogui, kad jis gali bÅ«ti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai. Grasinimo realumÄ rodo aplinkybės, apibÅ«dinančios veiksmus, jų formÄ ir pobÅ«dį, kaltininko pavojingumÄ visuomenei, ginklo, peilių ar kitų priemonių turėjimas, jų demonstravimas, chuliganiÅ¡kas elgesys.

Vertinant grasinimo realumÄ , reikÅ¡mės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Pažymėtina, kad pagal konstrukcijÄ nusikaltimo sudėtis formali – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiÅ¡kimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiÅ¡kia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiÅ¡kai veikia kitÄ Å¾mogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis.

Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realÅ«s ketinimai įgyvendinti smurtÄ . Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspÅ«dį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010).Apelianto teiginiai, kad jis Å¡ovinį, kuris buvo tarp jo asmeninių daiktų, iÅ¡sitraukė atsitiktinai, susijaudinęs, negrasino ir neketino grasinti R. K. paneigia byloje surinkti ir iÅ¡tirti įrodymai.

R. Z. skunde nurodo, kad jis padėjęs Å¡ovinį ant R. K. stalo nieko nepasakęs išėjo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytoja D. V. nepatvirtino, kad nuteistasis išėjo iÅ¡ direktoriaus kabineto nieko nepasakęs, kaip tvirtina nuteistasis skunde. IÅ¡ jos parodymų akivaizdu, kad tuo metu kai R. Z. išėjo iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus R. K. kabineto įmonėje buvo daug žmonių, buvo Å¡urmulys, grojo muzika, todėl ji tiesiog negirdėjo ar R. Z. iÅ¡eidamas iÅ¡ direktoriaus kabineto kažkÄ jam pasakė, tačiau tokie jos parodymai nepaneigia fakto, kad grasinimas R.

K. atžvilgiu buvo iÅ¡reikÅ¡tas ne tik konkliudentiniais veiksmais, bet ir iÅ¡sakytas žodžiu. Kiti liudytojos D. V. parodymai iÅ¡ esmės sutampa su nukentėjusiojo, liudytojų G. K., N. D. parodymais. Tai kad informacija apie iÅ¡sakytus žodžius neužfiksuota pirminiame praneÅ¡ime apie nusikalstamÄ veikÄ , neturi esminės reikÅ¡mės R. Z. veikos kvalifikavimui pagal LR BK 145 straipsnio 1 dalį. Svarbu tai, kaip nuteistojo veiksmai paveikė nukentėjusiojo psichinę bÅ«senÄ . Byloje nustatyta, kad R.

K. nuteistojo veiksmus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę, nervinę įtampÄ . Aplinkybes, kad R. Z. veiksmai sukėlė R. K. psichologinį diskomfortÄ , prieÅ¡ingai nei nurodoma skunde, patvirtina tiek liudytojų parodymai, tiek byloje sutrinkta medžiaga. Skunde nurodomos aplinkybės, kad R. K. jautėsi tik nusivylęs savo mokiniu, tačiau nejautė grėsmės, prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymas. Liudytoja N. D. parodė, kad po to kai R. Z. išėjo iÅ¡ R.

K. kabineto, direktorius pasikvietė darbuotojas ir parodė Å¡ovinį, jis jautėsi sunerimęs. Liudytoja G. K. parodė, kad po R. Z. išėjimo direktorius atidarė duris, buvo iÅ¡blyÅ¡kęs, parodė į kulkÄ . Liudytoja parodė, kad R. Z. pasakė, kad jis daugiau čia nevaikščios ir padėjo kulkÄ ant stalo. D. V. paliudijo, kad po to, kai R. Z. išėjo iÅ¡ R. K. kabineto, direktorius iÅ¡ savo kabineto išėjo neįprastinės bÅ«senos, pasimetęs, kuris papasakojo visÄ situacijÄ , kad R.

Z. parodė ginklÄ , kad ant stalo padėjo kulkÄ . Tokie liudytojų nuoseklÅ«s parodymai patvirtina aplinkybę, kad nuteistojo veiksmai iÅ¡ tiesų paveikė nukentėjusiojo psichinę bÅ«senÄ ir jis tai suprato kaip realiÄ grėsmę. Liudytojos N. D. ir G. K. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, nes jos davė parodymus įspėtos dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ ir jų suinteresuotumo bylos baigtimi nenustatyta.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad liudytoja Ž. L. yra tyrėja, nedirba ir niekada nedirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaip nurodo nuteistasis apeliaciniame skunde, todėl jos parodymai taip pat vertintini kaip objektyvÅ«s ir neÅ¡aliÅ¡ki. Teisėjų kolegija pažymi, kad užsitęsusioje konfliktinėje situacijoje, kokioje buvo R. Z. ir R. K. santykiai, tokie R. Z. veiksmai kaip kulkos padėjimas ant stalo bei nukentėjusiojo galimybė matyti ginklÄ visiÅ¡kai pagrįstai nukentėjusiojo buvo suvokti, kaip reali grėsmė asmens gyvybei ar sveikatai.

Teisėjų kolegijos neįtikino nuteistojo versija, kad Å¡ovinį iÅ¡ kiÅ¡enės R. Z. iÅ¡sitraukė ir padėjo ant nukentėjusiojo stalo atsitiktinai, spontaniÅ¡kai, susijaudinęs dėl R. K. jam iÅ¡sakytų žodžių ir neturėdamas tyčios įbauginti nukentėjusįjį. Byloje surinkti įrodymai, įvykių seka ir aplinkybės susiklosčiusios iki įvykio, t.y. nepasiteisinę nuteistojo lÅ«kesčiai iÅ¡laikyti vairavimo egzaminÄ , neatsakyti R. Z. laiÅ¡kai ir pan., tik patvirtina nuteistojo siekį įbauginti R.

K.. IÅ¡ankstinį ketinimÄ grasinti R. K. ir norÄ jį įbauginti patvirtina ir faktas, kad nuteistasis Å¡ovinį laikė jam pačiam lengvai pasiekiamoje vietoje, savo striukės kiÅ¡enėje. Teisėjų kolegijai abejonių nekelia apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada, kad nuteistojo iÅ¡reikÅ¡tas grasinimas buvo realus, paveikė nukentėjusiojo psichinę bÅ«senÄ , jis grasinimÄ suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei, patyrė psichologinį diskomfortÄ , baimę, nervinę įtampÄ ; kad iÅ¡imdamas iÅ¡ kiÅ¡enės Å¡ovinį, žiÅ«rėdamas tiesiai į akis ir sakydamas, kad „daugiau čia nevaikščios“ bei padėdamas Å¡ovinį ant stalo, siekė, jog nukentėjusysis jaustų baimę, ir suprato, kad turėjo pagrindÄ galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas.

Taigi konstatuotina, kad R. Z. veikoje yra visi LR BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai. Apeliantas R. Z. nurodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliktas Å¡aliÅ¡kai, nesant jokio pagrindo jam buvo paskirta ambulatorinė psichiatrinė ekspertizė. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR BPK 205 straipsnis numato turinčių reikÅ¡mės tyrimui objektų tyrimÄ . Nagrinėjamu atveju R. Z. nebuvo atlikta teismo psichiatrinė ekspertizė, o tyrėjai kilus abejonių dėl R. Z. psichinės bÅ«klės, motyvuotu tyrėjos nutarimu specialistui buvo pavesta atsakyti į klausimÄ ar įtariamajam nereikalinga atlikti psichiatrinę ekspertizę.

Specialistas įvertinęs R. Z. bÅ«klę, iÅ¡vadoje nurodė, kad R. Z. skirti psichiatrinę ekspertizę nereikalinga. Taip pat byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriems esant bÅ«tų galima pripažinti, kad tyrėja ikiteisminio tyrimo metu buvo Å¡aliÅ¡ka ar kitaip suinteresuota bylos baigtimi. Taigi konstatuoti, kad ikiteisminis tyrimas butų atliktas neobjektyviai, Å¡aliÅ¡kai nėra jokio pagrindo. Už grasinimÄ nužudyti ar sunkiai žmogaus sveikatÄ sutrikdymÄ , jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas bus įvykdytas LR BK 145 straipsnio 1 dalis numato alternatyvias bausmes: vieÅ¡uosius darbus arba laisvės apribojimÄ , arba areÅ¡tÄ , arba laisvės atėmimÄ iki dvejų metų.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylÄ bausmės individualizavimo aspektu, konstatuoja, kad skirdamas bausmę R. Z. teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę. Skirdamas bausmę pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, R.

Z. anksčiau neteistas, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, eilę kartų baustas administracine tvarka. Taigi apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pirmos instancijos teismas R. Z. pagrįstai paskyrė BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytÄ bausmę – vieÅ¡uosius darbus. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas iÅ¡tyrė visus įrodymus, teisingai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir pagrįstai nustatė, kad R.

Z. padarė nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ LR BK 145 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad skirdamas bei individualizuodamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į visus Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytus bausmės skyrimo pagrindus ir kriterijus, parinko ir paskyrė R. Z. teisingÄ bausmės rūšį ir dydį, todėl tenkinti R. Z. apeliacinį skundÄ nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu n u t a r i a:

R. Z. apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 25 d. nuosprendį palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas                                                                                           Olegas Å ibkovas Teisėjai                                                                                                        Kęstutis Dargužis Daiva Jankauskienė