09aebbd0-772b-4c1e-b366-705102de32e6 · Klaipėdos apygardos teismas

                              Civilinė byla Nr. e2A-584-777/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02543-2014-2             Procesinio sprendimo kategorijos: (S)              2.6.18.2; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.6; 3.2.4.11;             3.1.7.6; 3.1.18.8; 3.3.1.18.3              KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 9 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Jolantos Gailevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Erinijos Kazlauskienės, sekretoriaujant Jurgitai Paulauskienei, dalyvaujant ieškovui A.

V., ieÅ¡kovų atstovui advokatui Eduardui Antonenkai, atsakovės UAB „RÄ stinukai Jums“ atstovėms direktorei V. M., advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei, apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės UAB „RÄ stinukai Jums“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-04 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų A. V. ir A. V. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „RÄ stinukai Jums“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo, tretieji asmenys K.

A. P., R. M.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovai 2014-12-09 kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mus (Klaipėdos rajono apylinkės teismÄ ) su ieÅ¡kiniu, juo prašė: nutraukti ieÅ¡kovų su atsakove sudarytÄ 2014-01-22 rangos (darbų pirkimo) sutartį (toliau – rangos sutartis) dėl gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusių darbų atlikimo žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklype); priteisti iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams 26 631,90 Eur (91 954,63 Lt) dydžio bÅ«simų nuostolių atlyginimÄ už rangos darbų defektų Å¡alinimÄ ; priteisti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, jog 2014-01-22 buvo sudaryta rangos sutartis, pagal kuriÄ Å¡alys susitarė, jog atsakovė pagal ieÅ¡kovų pateiktÄ projektÄ â€žMarios“ atliks gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus už 35 325,86 Eur (121 973,12 Lt). 2014-06-23 buvo pasiraÅ¡ytas atliktų darbų aktas Nr. 01, sumokėta visa sutarta kaina 35 325,86 Eur (121 973,12 Lt), dalis kainos – 22 060,81 Eur (76 171,58 Lt) sumokėta bankiniais pavedimais, o kita dalis grynaisiais, dėl kurių atsakovė nepateikė sÄ skaitos.IeÅ¡kovai nurodė ir tai, jog pradėjus kloti grindis, kilo įtarimas, kad namo perdangos ir langų angos pastatytos žemesniame nei įprastai aukÅ¡tyje.

Ä®tarimai pasitvirtino, specialistui atlikus matavimus ir nustačius, kad atsakovės atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susiję darbai neatitinka namo projekto. Atsakovė atsisakė savanoriÅ¡kai ir neatlygintinai paÅ¡alinti darbų defektus, motyvuodama, kad darbų apimčių sumažinimas buvo suderintas su ieÅ¡kovais, be to, ieÅ¡kovai sumokėjo mažesnę kainÄ . IeÅ¡kovai bus priversti Å¡alinti darbų defektus patys. Specialisto parengta darbų trÅ«kumų Å¡alinimo sÄ mata patvirtina, kad tokių darbų atlikimo kaina 26 631,90 Eur (91 954,63 Lt).

CK 6.249 str. 3 d. suteikia teisę ieÅ¡kovams prisiteisti iÅ¡ atsakovės bÅ«simų nuostolių atlyginimÄ , remiantis pateiktu preliminariu darbų defektų Å¡alinimo darbų kainos apskaičiavimu. IeÅ¡kovai įvertinę ir tai, jog atsakovė nesutiko per numatytÄ laikotarpį paÅ¡alinti trÅ«kumų, vadovaudamiesi CK 6.665 str. 3 str., prašė nutraukti rangos sutartį ir iÅ¡ atsakovės priteisti nuostolius.IeÅ¡kovė nurodė, kad turi bÅ«ti taikomos vartojimo, vartojimo pirkimo–pardavimo ir vartojimo rangos sutarčių taisyklės, nes pagal Å¡alių pasiraÅ¡ytÄ rangos darbų sutartį atsakovė, kuri verčiasi statybos verslu, įsipareigojo pagal ieÅ¡kovų, kaip fizinių asmenų (vartotojų), užsakymÄ atlikti statybos darbus, skirtus buitiniams ir asmeninimas užsakovų poreikiams tenkinti, – atlikti gyvenamojo namo statybos darbus.II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Pirmosios instancijos teismas 2017-12-04 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovams 19 520,07 Eur trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų, nuo Å¡ios sumos 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo 2015-02-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir                 1 615,87 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (463,87 Eur atstovavimo iÅ¡laidų ir 1 152 Eur už ekspertizės atlikimÄ ir ekspertės atvykimÄ Ä¯ teismÄ ), 439 Eur žyminio mokesčio valstybei.

IÅ¡ ieÅ¡kovų priteisė po 150 Eur (viso 300 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei. GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui 56,40 Eur užstatÄ . Pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2015-02-09 nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, sumažino laikinųjų apsaugos priemonių areÅ¡to mastÄ nuo 26 631,90 Eur iki 19 520,07 Eur. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog rangovas – atsakovė įsipareigojo atlikti Å¡alių suderintus rangos darbus ir perduoti juos užsakovui – ieÅ¡kovams.

Rangos sutarties objektas – rÄ stinio gyvenamojo namo pagaminimas rangovo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis pagal užsakovo pateiktÄ techninį projektÄ â€žMarios“ ir pastatymas užsakovo nurodytoje statinio statymo vietoje, tai yra žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų, ir perdavimas užsakovui. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tokiu bÅ«du Å¡alys susitarė dėl konkretaus rÄ stinio statinio pagaminimo ir pastatymo.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių susiklostė rangos sutarties teisiniai santykiai, nes Å¡alių sudaryta rangos (darbų pirkimo) sutartis atitinka visus rangos sutarties teisinių santykių požymius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Be to, Å¡alys, pasiraÅ¡ydamos 2014-01-22 sutartį, 2014-06-23 atliktų darbų aktÄ , nurodė, kad Å¡iuos dokumentus pasirašė „rangovas“ ir „užsakovas“, yra priimami ir perduodami rangos darbai. Sutarties 3 skyriuje „Sutarties darbų kaina“ Å¡alys neiÅ¡skyrė sutartų statinio pagaminimo ir pastatymo darbų apmokėjimo sumų atskirai kaip už statinį ir jo pastatymÄ , tačiau bendrai sutarė 121 973,12 Lt (35 325,86 Eur) kainÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad tarp Å¡alių sudaryta rangos sutartis yra vartojimo rangos sutartis, o ieÅ¡kovai – vartotojai (CK 6.672 straipsnis, 6.681 straipsnio 1 dalis).

Å iÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė įvertinęs tai, kad Å¡alys sudarė sutartį, kurios tikslas buvo pastatyti rÄ stinį gyvenamÄ jį namÄ ieÅ¡kovų asmeninimas ir jų Å¡eimos poreikiams tenkinti. Gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos gamybos ir montavimo darbus atliko įmonė (atsakovė), kuri verčiasi tokio pobÅ«džio namų gaminimu ir statyba.Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė (rangovas), pasiraÅ¡ydama rangos sutartį, turėjo atlikti pareigas, įtvirtintas CK 6.684 straipsnyje bei kituose teisės aktuose, imperatyviai reguliuojančiuose statybos procesÄ , tarp jų – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – Statybos įstatymas, redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-01-01), statybos techniniuose reglamentuose (toliau – STR, redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-01-01).

Nurodė, jog Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimÄ bei statinio projektÄ ir pagal aktÄ perdavė statybvietę, o rangovas jÄ priėmė. Pažymėjo, jog Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovai, kaip užsakovai, savo pareigas įvykdė tinkamai, pateikdami rangovui visÄ reikiamÄ dokumentacijÄ .Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog rangovas iÅ¡ pradžių Kėdainiuose surinko statinio pirmÄ aukÅ¡tÄ , po to antrÄ aukÅ¡tÄ , o 2014 m. birželio mėnesį rÄ stinis namas buvo pastatytas ant pamatų ieÅ¡kovų žemės sklype.

Rangovas, atlikęs darbus, surašė atliktų darbų aktÄ ir                     2014-06-23 Å¡alys jį pasirašė, atsakovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur) sumai, ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ pervedė atsakovei bankiniais pavedimais.Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog 2014-06-23 atliktų darbų akte jokių pastabų apie netinkamÄ darbų kokybę ieÅ¡kovai nenurodė, o rÄ stinio namo konstruktyvo trÅ«kumai buvo nustatyti po darbų priėmimo, ieÅ¡kovams pradėjus vykdyti tolesnius darbus.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai 2014-07-01 sudarė rangos sutartį su techninės priežiÅ«ros vadovu R. M., kuris atlikęs matavimus 2014-08-20 surašė matavimų iÅ¡vadÄ ir padarė statinio geodezinę kontrolinę nuotraukÄ , jÄ palygino su atliktais matavimais ir 2014-11-20 pateikė patikslintÄ matavimų iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta atliktų darbų neatitiktis namo projektui. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog teismo ekspertė, atlikusi matavimus, iÅ¡ esmės nustatė tokius pat fasado sienų aukščių bei antro aukÅ¡to perdangos sijos apačios altidudės neatitikimus pagal namo projektÄ .

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nustatyti duomenys patvirtina, kad namo sienų aukštis neatitinka techninio projekto sprendinių, t. y. namas yra žemesnis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ekspertizės akto nustatyta, jog namo statybos metu bei priėmimo–perdavimo momentu nebuvo sumontuota perdanga ir esant pastato viduje ištisiniam matomumui iki sienų ir gegnių viršaus bei neatliktus specialių geodezinių kontroliniu matavimų šių trūkumų pastebėti nebuvo galima.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog teismo posėdžio metu tiek ieÅ¡kovas, tiek teismo ekspertė bei liudytojas (atsakovo gamybos vadovas V. M.) nurodė, kad priimant atliktus darbus iÅ¡ atsakovės, tokių trÅ«kumų vizualiai nebuvo galima nustatyti. Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog byloje nustatytas atsakovės atliktų statybos darbų trÅ«kumų faktas, kurį patvirtino 2016-08-17 ekspertizės aktas Nr. 16/08-05, konstatavo, kad atsakovė, teigdama, kad ji nėra atsakinga už trÅ«kumus, turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, jog tam tikra atsakomybės dalis tenka ir kitiems statybose dalyvavusiems asmenims (CK 6.697 straipsnio 3 dalis, CPK 178 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė pripažino, jog realiai rÄ stinis namas buvo statomas ir pastatytas nukrypstant nuo rangos sutartyje numatyto projekto ir yra žemesnis, patvirtino, jog nukrypimai nuo projekto buvo padaryti ieÅ¡kovų praÅ¡ymu, tačiau nepateikė dėl to jokių raÅ¡ytinių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė nukrypimus nuo projekto bÅ«tų derinusi su ieÅ¡kovais, architektu ar statybos techniniu prižiÅ«rėtoju.

IeÅ¡kovų praÅ¡ymu projektas, koreguotas ir 2014-01-20 iÅ¡siųstas ieÅ¡kovui el. paÅ¡tu, teismo vertinimu, nėra pakoreguotas projektas, nes iÅ¡siųstas mansardos planas, kuriame ranka užraÅ¡yta, kad vidinės sienos 2 ilgis keičiamas į 1,2 m, iÅ¡ abiejų pusių keliama iki 7,2 m aukščio, nuo 7,2 m iki 7,9 m keliama 14,22 m ilgio, jame nurodytas vidaus sienų paaukÅ¡tinimas.Pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog pasiraÅ¡ant rangos sutartį buvo pateikta sÄ mata, kurioje nurodyta, kad atsakovė panaudos 360,11 kv. m rÄ stų sienoms, 2014-06-23 atliktų darbų akte taip pat nurodyta, jog konstruktyvo kvadratÅ«ra yra 360,11 kv. m, konstatavo, jog pasiraÅ¡ydamas darbų priėmimo aktÄ , ieÅ¡kovas neturėjo jokių priežasčių įtarti, jog statytas rÄ stinis namas yra sumažintas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur) sumai pagal atliktų darbų aktÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas apmokėjo bankiniais pavedimais. Nurodė, jog atsakovė teigė, kad kaina sumažėjo dėl to, jog pažemino namÄ per du rÄ stus, be to, dalį medienos į Kėdainius atvežė pats ieÅ¡kovas, tačiau ieÅ¡kovas tokias aplinkybes neigia, nurodydamas, kad medienos nevežė, o tokia kaina buvo mažesnė dėl to, jog neįtrauktos panaudotos medžiagos.

Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog iÅ¡ Å¡alių pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų: sÄ matos prie sutarties (1 priedas) ir 2014-01-22 atliktų darbų akto, nustatyta, jog namo konstruktyvo kvadratÅ«ra yra tokia pati – 360,11 kv. m, o atliktų darbų akte nurodyta konstruktyvui daug mažiau medienos, t. y. 54,29 kub. m medienos už 29 138,80 Lt, nei buvo Å¡alys nurodžiusios sutarties 1 priede, t. y. 90,03 kub. m medienos už 75 623,10 Lt, be to, nurodyti mažesni ir atliekamų darbų kiekiai bei kaina, konstatavo, kad atliktų darbų akte nurodyta mažesnė suma ne dėl to, jog buvo nukrypta nuo projekto, kaip teigia atsakovė, bet dėl to, jog atsakovė atliktų darbų akte nurodė daug mažesnį kiekį sunaudotos medienos namo statybai, nei bÅ«tina 360,11 kv. m namo konstruktyvo statybai.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovas dalį sumos sumokėjo pavedimais, o dalį grynaisiais (45 801,54 Lt (13 265,04 Eur) grynaisiais). Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovai per sutarties vykdymo laikotarpį bÅ«tų reiÅ¡kę pretenzijas dėl darbų kainos, prašę jÄ keisti ir Å¡alys jÄ pakeitė, o atsakovė į bylÄ nepateikė duomenų, jog Å¡alių sutarti ir atlikti darbai gali bÅ«ti įkainojami kitokia suma, konstatavo, jog Å¡alys neturėjo ketinimo keisti rangos sutarties kainÄ ir rangos sutarties darbų kaina liko nepakeista.Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (iÅ¡skyrus nesudėtingÄ ) statybos techninė priežiÅ«ra yra privaloma.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iÅ¡ Å¡alių sudarytos rangos sutarties 2.3 punkto matyti, kad statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiÅ«rėtojas. Nurodė, jog iÅ¡ teismui pateikto raÅ¡to matyti, kad ieÅ¡kovė 2013-09-13 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymÄ , nurodė, kad statinio statybos vadovu paskirtas R. T., pasamdytas rangovo, o statinio techninės priežiÅ«ros vadovu paskirtas K.

A. P.. IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad techninės priežiÅ«ros vadovu buvo paskirtas K. A. P., tačiau priimant atsakovės atliktus darbus techninis prižiÅ«rėtojas sirgo, todėl teko jam savo rizika priimti darbus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas sudarydamas rangos sutartį ir įsipareigodamas užtikrinti statybos techninę priežiÅ«rÄ ir Å¡ios pareigos neatlikęs veikė neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl taip pat turi prisiimti dalį rizikos už netinkamai atliktus darbus.

Tačiau pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju negalima teigti, jog netinkamas statinio techninės priežiÅ«ros atlikimas buvo pagrindinė trÅ«kumų atsiradimo priežastis. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė bÅ«dama profesionalė privalėjo žinoti, jog statybos techninė priežiÅ«ra yra privaloma, todėl atlikdama darbus ir pastebėjusi, kad tokio prižiÅ«rėtojo nėra, privalėjo iÅ¡aiÅ¡kinti ieÅ¡kovui apie tokio prižiÅ«rėtojo paskyrimÄ ir nevykdyti darbų, kol jis nebus paskirtas, tačiau atsakovė tokių veiksmų neatliko ir toliau vykdė darbus, nesant statybos techninio prižiÅ«rėtojo.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog statybų žurnalÄ pildė ir skiltyje „Statybos vadovas“ pasirašė atsakovės atstovė V. M., kuri neturėjo teisės pasiraÅ¡yti ir pildyti statybos žurnalo kaip statybos vadovė, tačiau atlikdama tokias funkcijas prisiėmė rizikÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pagrindinė trÅ«kumų atsiradimo priežastis buvo atsakovės (rangovo) statybos darbai, atlikti pažeidžiant statinio techninio projekto sprendinius, nukrypus nuo ieÅ¡kovų pateikto projekto.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė, bÅ«dama savo srities profesionalė, nukrypdama nuo Å¡alių suderinto projekto, turėjo pareigÄ apie tai informuoti ieÅ¡kovus, taip pat tinkamai informuoti apie galimas pasekmes nukrypus nuo techninio projekto, nukrypdama nuo projekto turėjo įvertinti, ar toks pažemintas namas bus tinkamas eksploatuoti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog namo atliktų darbų defektai atsirado ne dėl statinio statybos techninio prižiÅ«rėtojo nebuvimo, bet buvo rangovo, kuris statė šį namÄ , nukrypdamas nuo Å¡alių suderinto projekto ir statybos normatyvinių teisės aktų reikalavimų, tiesioginių veiksmų pasekmė.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovė, vykdydama sutartį, nesilaikė joje numatytų įsipareigojimų, nukrypo nuo projekto bei pažeidė standartų reikalavimus, dėl to ekspertizės akte iÅ¡vardyti defektai iÅ¡ esmės atsirado dėl atsakovės kaltės, o statybos techninės kontrolės nevykdymas buvo tik viena iÅ¡ priežasčių, dėl kurios rÄ stinis namas buvo perduotas ieÅ¡kovui su esminiais nukrypimais nuo projekto trÅ«kumais. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs faktÄ , jog rÄ stinis namas yra su stogu, įstiklintais langais, tÄ aplinkybę, kad rÄ stinis statinys (konstruktyvas) pagal sutartyje numatytus darbų vykdymo etapus visiÅ¡kai pagamintas, sumontuotas ir pastatytas statybvietėje ir tapo nekilnojamojo daikto dalimi, konstatavo, jog atsakovė iÅ¡ esmės sutartį nors ir netinkamai, bet įvykdė, todėl rangos sutarties nutraukimas nėra proporcingas prievolių pažeidimui ir sukeltų neadekvačių teisinių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismas nurodęs, jog rangovas pažeidė esminę užsakovo kaip vartotojo teisę į informacijÄ , vykdė statybos darbus pažeisdamas imperatyviuosius Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, nukrypdamas nuo Å¡alių suderinto projekto pastatė mažesnį namÄ , o užsakovas iÅ¡ esmės atsakingas tik už netinkamÄ statybos techninės priežiÅ«ros užtikrinimÄ , nustatė atsakovei 80 procentų atsakomybės dėl jos pastatyto rÄ stinio namo trÅ«kumų, o ieÅ¡kovams – 20 procentų atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieÅ¡kovai prašė priteisti 26 631,90 Eur dydžio nuostolių atlyginimÄ už rangos darbų defektų Å¡alinimÄ . 2016-08-17 ekspertizės akte Nr. 16/08-05 ekspertė apskaičiavo, jog trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas sudaro 24 400,08 Eur.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė nesutiko su ekspertės apskaičiuota trÅ«kumų Å¡alinimo sÄ mata, tačiau nepateikė jokių kitų apskaičiavimų, kokia galėtų bÅ«ti padarytų trÅ«kumų Å¡alinimo kaina bei kokių darbų atlikimas nėra bÅ«tinas, taip pat nepateikė specialisto ar eksperto iÅ¡vados, kuri paneigtų ekspertės nurodytų darbų atlikimo bÅ«tinumÄ bei trÅ«kumų Å¡alinimo kainÄ . Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog 2016-08-17 ekspertizės akte Nr. 16/08-05 apskaičiuotos trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, realios, bÅ«tinos.

Pirmosios instancijos teismas, paskirstęs Å¡alių atsakomybės proporcijas, ieÅ¡kovams priteisė 19 520,06 Eur (19 520,06 Eur = 24 400,08 Eur × 80/100 proc.) trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodė, jog 2014-01-22 Å¡alys pasirašė rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė (rangovas) įsipareigojo pagal ieÅ¡kovų (užsakovo) pateiktÄ projektÄ atlikti tik tuos darbus, kurie numatyti atsakovės parengtoje sÄ matoje, už 121 973,12 Lt sumÄ , t. y. gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, kitų Å¡io namo statybos darbų Å¡alys atlikti nesulygo.

Nurodė, jog iÅ¡ rangos sutarties, ieÅ¡kovų pateiktų teismui kitų rangovų rangos sutarčių ir ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų apie tai, kad dalį namo statybos darbų jie atliko savo jėgomis, matyti, kad ieÅ¡kovai nusprendė statyti ir statė savo gyvenamÄ jį namÄ miÅ¡riu statybos bÅ«du (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovai pageidavo sumažinti namo aukÅ¡tį, nepagrįstas.

Nurodė, jog statybų metu ieÅ¡kovas, atvykęs apžiÅ«rėti statomo objekto, iÅ¡reiÅ¡kė pageidavimÄ , kad bÅ«tų statomas žemesnio aukščio statinys. Atsakovė sutiko su tokiu ieÅ¡kovo pageidavimu ir perskaičiavo atliktinų darbų kainÄ , jÄ sumažindama. Å alių susitarimu atsakovė sutiko ir įsipareigojo atlikti statybos rangos darbus, nurodytus 2014-06-23 atliktų darbų akte Nr. 01, už mažesnę 76 171,58 Lt kainÄ . Nurodė, jog atsakovei sulygtų darbų masto sumažinimas nebuvo naudingas, tačiau, norėdama palaikyti gerus santykius su klientu, ji vykdė užsakovų pageidavimus.

Nurodė, jog baigus pakoreguotoje sÄ matoje numatytus darbus, Å¡alys pasirašė 2014-06-23 atliktų darbų aktÄ dėl sumažinto darbų masto, ieÅ¡kovai priimdami darbus jokių pretenzijų apeliantei nereiÅ¡kė. Sumažintas statinio aukÅ¡tis, nesant Å¡alių susitarimo dėl projekto korektÅ«ros, bÅ«tų akivaizdus statybos darbų trÅ«kumas (bet ne defektas), todėl nepastebėti neva per žemo statinio tiek jo statybos metu, tiek priimdami pastatytÄ statinį ieÅ¡kovai negalėjo. IeÅ¡kovams neigiant aplinkybę dėl statinio sumažinimo susitarimo, turėjo kilti klausimas, kodėl apeliantė atliko sulygtus darbus už daug mažesnę nei sutartinė kainÄ .

Priimdami darbus ir nepareikÅ¡dami dėl jų kiekio bei kokybės pretenzijų, po to sumokėdami visÄ 76 171,58 Lt sumÄ už atliktus darbus, ieÅ¡kovai savo veiksmais patvirtino, kad projekto pakeitimai su jais buvo suderinti. Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, jog statybos rangos sutarties kainos Å¡alys nesumažino, nurodė, kad nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovai sumokėjo atsakovei daugiau nei darbų priėmimo akte nurodyti 76 171,58 Lt. Taigi darytina iÅ¡vada, kad  ieÅ¡kovai su apeliante  iki galo neatsiskaitė, nes rangos sutarties darbų kaina buvo 121 973,12 Lt, o ieÅ¡kovai sumokėjo tik 76 171,58 Lt, tačiau dėl kainų skirtumo pirmosios instancijos teismas nenusprendė.

Apeliantė nurodė, kad nepagrįstas ir nelogiškas pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentas, kad statybos darbų priėmimo–perdavimo akte atliktų darbų ir sunaudotų medžiagų kaina nurodyta mažesnė (76 171,58 Lt) nei rangos sutarties kaina (121 973,12 Lt) dėl to, jog atsakovė akte nurodė mažesnį, nei realiai sunaudojo, medienos kiekį. Apeliantei būtų nuostolinga panaudoti savo statybines medžiagas ieškovų namo statybai ir šių medžiagų darbų priėmimo akte nenurodyti, be to, akte nurodytų medžiagų kiekiai atitinka apeliantės statybinių medžiagų sandėlio medžiagų nurašymo kiekius (duomenys pateikti byloje).

Todėl akivaizdu, kad darbų priėmimo akte nurodytas panaudotų medžiagų kiekis nėra sumažintas ir atitinka realybę, kas įrodo, jog sunaudojus mažiau, nei statybos rangos sutartyje numatyta, medžiagų ir todėl atlikus mažiau darbų, statybos kaina sumažėjo, kÄ Å¡alys patvirtino pasiraÅ¡ydamos statybos darbų priėmimo–perdavimo aktÄ .Nurodė, jog, be sumažintos statybos kainos, Å¡iÄ aplinkybę įrodė liudytojų V. M., R. G., K. Z. parodymai, tačiau pirmosios instancijos teismas jų nevertino.

Be to, namo kaminas buvo ieÅ¡kovų savarankiÅ¡kai Å«kio bÅ«du pastatytas taip pat žemesnio nei projektinis aukščio, priderintas prie žemesnio statinio aukščio, tai taip pat įrodo, jog ieÅ¡kovams buvo žinoma apie žemesnį nei projekte numatytÄ namÄ .Nurodė, jog ieÅ¡kovas turėjo visas galimybes ir priemones patikrinti namo aukÅ¡tį bei iÅ¡matuoti sienas, kÄ ir atliko, o tai patvirtina su rÄ stinio konstruktyvo montavimu lygiagrečiai atlikti kamino montavimo darbai, kurių neįmanoma atlikti neiÅ¡matavus bendro konstruktyvo aukščio ir medinių perdangų aukščio.

Pažymėjo, jog statybvietėje visÄ laikÄ buvo teleskopinis krautuvas su bokÅ¡teliu, kuris suteikė ieÅ¡kovui ir priežiÅ«rÄ vykdantiems specialistams galimybę priimti konstruktyvÄ ir pamatuoti aukÅ¡tį. Be to, ieÅ¡kovas buvo iÅ¡sikvietęs RÄ stinių namų asociacijos pirmininkÄ , kuris patvirtino, jog namas pastatytas kokybiÅ¡kai.Pažymėjo, jog CK 6.689 straipsnio 3 dalis įpareigoja rangovÄ vykdyti statybos metu gautus užsakovo nurodymus, jeigu Å¡ie nurodymai neprieÅ¡tarauja statybos rangos sutarties sÄ lygoms ir normatyviniams statybos dokumentams bei nėra kiÅ¡imasis į rangovo Å«kinę komercinę veiklÄ .

IeÅ¡kovų praÅ¡ymas sumažinti statomo statinio aukÅ¡tį iÅ¡ esmės buvo dalies rangos sutartimi sulygtų darbų atsisakymas, sumažinantis tų darbų mastÄ ir kainÄ , todėl statybos rangos sutarčiai bei norminiams aktams neprieÅ¡taravo ir galėjo bÅ«ti vykdomas. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas teigdamas, kad statinio aukščio vizualiai nėra galimybės įvertinti, šį statybos darbų trÅ«kumÄ nepagrįstai laikė paslėptais darbais arba neakivaizdžiu trÅ«kumu.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo iÅ¡ esmės ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp Å¡alių, todėl priskyrė apeliantei pareigas, kurios pagal galiojančių normatyvinių aktų reikalavimus apeliantei nepriklausė.

Nurodė, jog Statybos įstatyme įtvirtinta, kad statinio statybos valdymas yra toks statinio statybos organizavimo bÅ«das, kai statybÄ ir su ja susijusių kitų statybos techninės veiklos pagrindinių sričių darbus organizuoja statinio statybos valdytojas pavedimo sutarties tarp įgaliotojo – statytojo (užsakovo) ir įgaliotinio – statinio statybos valdytojo pagrindu (Statybos įstatymo 2 straipsnis 14 punktas, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). Nurodė, jog nagrinėjamu atveju tarp užsakovo (ieÅ¡kovų) ir statinio rÄ stinės dalies konstrukcijos rangovo (atsakovo) arba kitų asmenų statybos valdymo pavedimo sutarties nebuvo, todėl bÅ«tent ieÅ¡kovas yra statinio valdytojas ir gen. rangovas, kuris statybas vykdo miÅ¡riu statybos bÅ«du, dalis darbų atliekama rangos, dalis – Å«kio bÅ«du (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies, 2 punktas, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01, ir techninio projekto skirsnio „Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams“ 6 psl.).

Todėl rizikÄ dėl tinkamo darbų organizavimo Å¡ios bylos atveju yra prisiėmęs statytojas (ieÅ¡kovai). Å iuo atveju bÅ«tent ieÅ¡kovai (gen. rangovas) turi teisės aktų nustatytas tiek statytojo (užsakovo), tiek ir rangovo pareigas ir teises (Statybos įstatymo 15 straipsnio 8 dalis, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01). Apeliantė pažymėjo, jog viena iÅ¡ statytojo perimamų rangovo pareigų – paskirti ar pasamdyti statybos vadovÄ (Statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 15 straipsnio 8 dalis, STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ XIII skyriaus 54.2. punktas), o vykdydamas statytojo tiesiogines pareigas, jis taip pat privalo organizuoti statybos techninę priežiÅ«rÄ , tai yra pasamdyti statybos techninį prižiÅ«rėtojÄ (Statybos įstatymo 16 straipsnio l dalis, 30 straipsnio l dalis, redakcija, galiojusi iki 2017-01-01).

Apeliantė nurodė, jog ieÅ¡kovas kaip statinio valdytojas ir gen. rangovas privalėjo pasamdyti statybos vadovÄ , o kaip statytojas – techninį prižiÅ«rėtojÄ , todėl rizikÄ dėl tinkamo darbų organizavimo Å¡iuo atveju prisiėmė ieÅ¡kovas (gen. rangovas). Atsakovės įmonės direktorė V. M., vykdydama savo pareigas, pildė statybos darbų žurnalÄ , kurį pasiraÅ¡inėjo kaip įmonės direktorė, bet ne kaip statybos darbų vadovė (techninio projekto skirsnio „Kvalifikaciniai reikalavimai statybos rangovui ir subrangovams“ 6 psl.), o žurnale atliktus darbus turėjo patikrinti ir dėl jų tinkamumo pasiraÅ¡yti ieÅ¡kovų samdyti specialistai.

IeÅ¡kovas kaip gen. rangovas tinkamai neatliko savo pareigos, nes techninė priežiÅ«ra nebuvo vykdoma (techninis prižiÅ«rėtojas buvo, tik, ieÅ¡kovų teigimu, jis neatliko savo pareigų). Apeliantė nurodė, jog tokie ieÅ¡kovų veiksmai rodo, jog jie veikė neapdairiai ir nerÅ«pestingai (galbÅ«t nesÄ Å¾iningai), todėl turi prisiimti atsakomybę dėl netinkamo darbų organizavimo. Nurodė, jog atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visÄ atsakomybę už statinio aukščio neatitiktį projekte nurodytam aukščiui priskyrė apeliantei.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi statybos ekspertizės iÅ¡vadomis spręsdamas Å¡alių ginÄÄ , nes ekspertė tyrė visiÅ¡kai ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp Å¡alių pagal 2014-01-22 rangos sutartį.

Nurodė, jog apklausos byloje metu ekspertė negalėjo atsakyti į klausimÄ , kokius statybos rangos darbus Å¡alys sulygo atlikti pagal minėtÄ rangos sutartį, todėl ekspertizė atlikta ne tik neprofesionaliai, bet netgi akivaizdžiai Å¡aliÅ¡kai, nurodė apeliantei pareigas, kurios jai pagal esamÄ rangos sutartį nepriklausė. Apeliantė pažymėjo, jog teismo posėdyje sužinojusi apie tai, kad statyba buvo vykdoma miÅ¡riu statybos bÅ«du, ekspertė pasakė, kad Å¡i aplinkybė keičia visÄ reikalo esmę, ir pripažino, kad tuomet pareiga rÅ«pintis statybos vadovu, taip pat ir kitos statytojo ir rangovo pareigos priklauso ieÅ¡kovams, todėl po tokių ekspertės paaiÅ¡kinimų atsakovei neliko pagrindo praÅ¡yti papildomos ar pakartotinės ekspertizės, nes ekspertė patvirtino atsakovės pozicijos byloje teisingumÄ .Apeliantė nurodė, jog ekspertė apeliantę laikydama statybų gen. rangove taikė maksimalius darbų įkainius, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jais rėmėsi nurodydamas, jog apeliantė nepateikė tai paneigiančių įrodymų.

Apeliantė pažymėjo, jog ieÅ¡kovams nustačius statinio neatitikimus pagal techninį projektÄ , ieÅ¡kovai turėjo vadovautis STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas“ ir STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 31 punktu – sustabdžius statinių statybÄ atliekami tik jų konservavimo darbai, vadovaujantis Statinio konservavimo tvarkos apraÅ¡o (Reglamento 5 priedas) nustatyta tvarka ir atvejais. Tačiau ieÅ¡kovai netaisė trÅ«kumų, bet toliau įrenginėjo gyvenamÄ jį namÄ ir nepagrįstai didino darbų taisymo iÅ¡laidas.

Apeliantė nurodė, jog nors ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu teigė, kad visi darbai buvo daromi apeliantei atsisakius padengti nuostolius, tačiau pagal ieÅ¡kovo pateiktas rangos sutartis (stogo, langų) ir geodezinės kontrolinės nuotraukos datÄ â€“ 2014-08-20 ir 2014-10-14 reikalavimÄ dėl rangos darbų defektų Å¡alinimo matyti, kad bendrieji statybos darbai (t. y. stogo įrengimas, langų, durų įdėjimas ir t. t.) buvo toliau vykdomi, kas nepagrįstai didino darbų taisymo iÅ¡laidas. Todėl statybos trÅ«kumų Å¡alinimui galima priskirti tik statinio statybos iÅ¡laidas, kurios pagal ekspertizės sÄ matÄ sudaro 10 553,15 Eur.Apeliantė nurodė, jog siÅ«lė ieÅ¡kovams padidinti ieÅ¡kovų statinio aukÅ¡tį, jei ieÅ¡kovai sumokės visÄ rangos sutartyje numatytÄ kainÄ , t. y. statinio aukščio padidinimÄ Ä¯vertino 13 265,04 Eur (45 801,54 Lt) suma (skirtumas tarp 12 1973,12 Lt rangos sutarties sumos ir ieÅ¡kovų sumokėtos 76 171,58 Lt sumos), tačiau ieÅ¡kovai su Å¡iuo pasiÅ«lymu nesutiko, kas įrodo, jog ieÅ¡kovų tikslas akivaizdžiai kitas – gauti iÅ¡ apeliantės pinigų, kad galėtų tęsti namo statybÄ ir įrengimÄ , nekeičiant namo aukščio.Apeliantė nurodė, jog nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ieÅ¡kovai negalėjo nuspėti statinio aukščio sumažinimo, nes tiek pirminėje sÄ matoje, tiek vėlesniuose dokumentuose nurodytas toks pat statybai sunaudotos medienos kiekis – 360 kv. m.

Nurodė, jog iÅ¡ byloje pateiktų apeliantės apskaitos dokumentų matyti, kad ieÅ¡kovas (gen. rangovas) užsisakė pagal sÄ matÄ iÅ¡ viso 402,41 kv. m, iÅ¡ kurių vien tik sienų statybai sunaudota 360,11 kv. m už 86 426,40 Lt.Apeliantė nurodė, jog nenusižengė nė vienam esminiam atsparumo ir pastovumo reikalavimui pagal STR 2.01.01(1):2005 „Esminiai statinių reikalavimai „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“, todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovų pastatas naudoti tinkamas.Apeliantė nurodė, jog ieÅ¡kovų argumentai, kad jie mokėjo apeliantei papildomus pinigus grynaisiais, yra nepagrįsti, nes ieÅ¡kovas bÅ«damas teisininku ir mokėdamas grynuosius pinigus bÅ«tų pasirÅ«pinęs bent jau skolos lapelio gavimu.Apeliantė nurodė, jog ieÅ¡kinio reikalavimas nutraukti rangos sutartį negali bÅ«ti tenkinamas jau vien dėl to, kad Å¡alių sudalyta rangos sutartis Å¡iuo metu yra pasibaigusi jos visiÅ¡ku ir abipusiu įvykdymu – darbų priėmimo akto pasiraÅ¡ymu ir visiÅ¡ku apmokėjimu, todėl nutraukti pasibaigusiÄ sutartį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo (CK 1.79 straipsnis.).

Be to, teismų praktikoje įrodinėjami statybos darbų trÅ«kumai nepripažįstami žala, todėl ir dėl Å¡ios aplinkybės ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo negalėto bÅ«ti tenkinamas.Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl procesinių pažeidimų, nes: pirmosios instancijos teismas savarankiÅ¡kai pakeitė ieÅ¡kinio dalykÄ ir priteisė ieÅ¡kovams trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas; nenusprendė dėl didelės trÅ«kumų Å¡alinimo sumos, kaip buvo nurodęs apeliacinės instancijos teismas, grÄ Å¾indamas bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai prašė atmesti apeliantės apeliacinį skundÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovai nurodė, jog apeliantė klaidina apeliacinės instancijos teismÄ , nes sprendime nėra teismo iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovai su apeliante iki galo neatsiskaitė, taip pat nėra teismo aiÅ¡kinimo ar teiginio, kad nėra jokių įrodymų, jog ieÅ¡kovai sumokėjo apeliantei daugiau nei darbų priėmimo akte nurodyti 76 171,58 Lt.

PrieÅ¡ingai, teismas, pasisakydamas dėl darbų kainos, nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovai per sutarties vykdymo laikotarpį bÅ«tų reiÅ¡kę pretenzijas dėl darbų kainos, prašę jÄ keisti ir Å¡alys jÄ pakeitė. Duomenų, jog Å¡alių sutarti ir atlikti darbai gali bÅ«ti įkainojami kitokia suma, apeliantė į bylÄ nepateikė. Pažymėjo, jog įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡alys neturėjo ketinimo keisti rangos sutarties kainÄ ir rangos sutarties darbų kaina liko nepakeista.

IeÅ¡kovai nurodė, jog apeliantės pateikti statybinių medžiagų sandėlio medžiagų nuraÅ¡ymo aktai neįrodė tariamo ieÅ¡kovų medienos pateikimo apeliantei fakto. Pažymėjo, kad tik daugiau nei po vienerių bylos nagrinėjimo metų apeliantė nurodė, jog dalis darbų tariamai buvo padaryta iÅ¡ paties ieÅ¡kovo atvežtos medienos (nuraÅ¡ymo dokumentus pateikė beveik po dvejų metų), be to, apeliantė nepagrindė jokiais faktiniais duomenimis to, kad ieÅ¡kovai bÅ«tų vežę apeliantei medienÄ (apeliantė net negalėjo nurodyti, kada ir kokį kiekį tariamai pristatė ieÅ¡kovai), taip pat byloje nėra rangovo privalomų užsakovui pateikti medžiagų sunaudojimo ataskaitos ir kvito su tiksliais medžiagų pavadinimais, apraÅ¡ymais ir įkainojimais (CK 6.648 straipsnis).IeÅ¡kovai nurodė, jog nepagrįstai apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas visÄ atsakomybę paskirstė tik apeliantei, kai byloje nustatyta miÅ¡ri Å¡alių kaltė ir proporcingai paskirstyta kaltė.

Net jei apeliantė save ir laiko subrangove, tai jos neatleidžia nuo pareigos darbus atlikti laikantis projektinių sprendinių.IeÅ¡kovai nurodė, jog, prieÅ¡ingai, nei nurodė apeliantė, pirmosios instancijos teismas sprendime plačiai pasisakė techninės priežiÅ«ros klausimu, konstatavo, kad ieÅ¡kovai tinkamai neorganizavo techninės priežiÅ«ros ir ji nebuvo vykdoma, todėl ieÅ¡kovai turi prisiimti dalį rizikos už netinkamai atliktus darbus, ir remdamasis kasacinio teismo praktika užsakovui (ieÅ¡kovams) teismas sumažino priteistinus nuostolius.IeÅ¡kovai nurodė, jog apeliantė faktiniais duomenimis nepagrindė, kad kaminas bÅ«tų pastatytas nesilaikant projekto sprendinių.IeÅ¡kovai nurodė, jog apeliantė teismui nepagrįstai nurodė, kad 2014-01-20 el. laiÅ¡ku sutarties Å¡alys susitarė 121 973,12 Lt sutarties darbų kainÄ mažinti iki 76 171,58 Lt.

Minėtas laiÅ¡kas patvirtina, kad atsakovė darbų kainÄ sumažino nuo 146 044,09 Lt iki 121 973,12 Lt. Be to, K. Z., kurio parodymais apeliantė neva remiasi įrodinėdama darbų kainos sumažinimo aplinkybes, teismo posėdyje nebuvo apklaustas, o liudytojas V. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes jis yra UAB „RÄ stinukai Jums“ direktorės sutuoktinis. R. G. – UAB „RÄ stinukai Jums“ darbuotojas.IeÅ¡kovai nurodė, jog nesutiktina su apeliantės argumentu, jog ji tik teisme sužinojo apie techninio prižiÅ«rėtojo nebuvimÄ jos darbų vykdymo metu.

Statybos žurnalas pildomas ir pasiraÅ¡omas kiekvienÄ dienÄ baigus statybos darbus. Statybos metu statybos žurnalas buvo pas apeliantę, todėl nesuprantama, kaip galima nežinoti apie techninio prižiÅ«rėtojo nebuvimÄ , jeigu nėra jo parašų statybos žurnale, kurį turėjo apeliantė. Techninio prižiÅ«rėtojo nebuvimas nepanaikina apeliantės atsakomybės.IeÅ¡kovai nurodė, jog apeliantė klaidingai aiÅ¡kina, jog atliktų darbų trÅ«kumai buvo akivaizdÅ«s. Neužbaigtoje statyboje, nesant įrengtų perdangų, mažesnis aukÅ¡to statinio aukÅ¡tingumas nebuvo akivaizdus, tai patvirtino tiek ekspertė, tiek statybų žurnale daręs įraÅ¡us pačios apeliantės darbų vykdytojas V.

M..IeÅ¡kovai nesutinka su apeliantės argumentu, jog jiems turėjo kilti klausimas, kodėl atsakovė atliko sulygtus darbus už daug mažesnę nei sutartinę kainÄ . IeÅ¡kovai paaiÅ¡kina, kad dalį kainos apeliantės pageidavimu mokėjo grynaisiais pinigais, o jų gavimÄ patvirtinantis dokumentas liko pas apeliantę.IeÅ¡kovai nurodė, jog nesutinka su apeliantės motyvu, jog Å¡alys susitarė dėl darbų kiekio sumažinimo. Apeliantė kaip kompensacijÄ ieÅ¡kovams siÅ«lė pastatyti rÄ stinę pavėsinę, toks siÅ«lymas netiesiogiai patvirtina, kad iki bylinėjimosi teisme apeliantė pripažino ieÅ¡kovams atliktų darbų kokybės trÅ«kumus, t. y. kad pastatė žemesnį, nei buvo susitarta, namÄ .IeÅ¡kovai nurodė, jog nepagrįstas apeliantės argumentas, jog netinkamas ieÅ¡kovų reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovai reiÅ¡kė CK 6.665 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ reikalavimÄ â€“ nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius. Vartojimo teisinių santykių bylose teismas turi teisę savarankiÅ¡kai spręsti, kokį vartotojo teisių gynimo bÅ«dÄ taikyti teisingiausia konkrečioje nagrinėjamoje byloje.IeÅ¡kovai nurodė, jog nors apeliantė ir nurodė, kad statinys yra tinkamas naudoti, tačiau bylos dalykas buvo ne statinio tinkamumas naudoti, o apeliantės darbų atlikimas nukrypstant nuo statinio projekto bei objektui nustatytų kokybinių kriterijų, t. y. statinys pastatytas ne toks, dėl kurio buvo sutarta, ir ne toks, kokio tikėjosi ieÅ¡kovai sudarydami sutartį su apeliante.BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovas A.

V., ieÅ¡kovų atstovas advokatas E. Antonenko su apeliaciniu skundu nesutiko, prašė jį atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atsakovės atstovės apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį patenkinti, pirmosios instancijos teismo sprendimÄ panaikinti – priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme liudytojas V.

M. iÅ¡ esmės patvirtino pirmosios instancijos teisme duotus paaiÅ¡kinimus.IV. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai ir argumentai Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje. Dėl faktinių aplinkybiųByloje nustatyta:2014-01-22 ieÅ¡kovai ir atsakovė sudarė rangos (darbų pirkimo) sutartį, pagal kuriÄ atsakovė (rangovas) įsipareigojo pagal ieÅ¡kovų (užsakovo) pateiktÄ techninį projektÄ â€žMarios“ atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sÄ matoje (1 priedas), užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 603,98 Eur) (rangos sutarties 2.1, 3.1 punktai).

Sutartį pasirašė rangovo (atsakovė) direktorė V. M. ir užsakovas (ieÅ¡kovas) A. V.. Rangos sutarties 2.3 punkte numatyta, jog statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdo užsakovo (ieÅ¡kovų) paskirtas techninis prižiÅ«rėtojas.IeÅ¡kovė 2013-09-13 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymÄ . Statinio statybos vadovu paskirtas R. T., pasamdytas rangovo, statinio techninės priežiÅ«ros vadovu paskirtas Kastytis A.

P..Prie sutarties pridėta sÄ mata (1 priedas), kurios suma 121 972,12 Lt su PVM. Rangos sutarties 1 priede (toliau – 1 priedas) numatyta: namo konstruktyvas – maÅ¡ininis – 166,97 kub. m; rÄ stai sienoms 360,11 kv. m, 90,03 kub. m; medžiagos ir darbas ceche – 75 623,10 Lt; darbas vietoje – 10 803,30 Lt; sijoms (laikančioms konstrukcijÄ ) 147,56 m – 7,08 kub. m medienos, medžiagos ir darbas ceche – 69 88,85 Lt, darbas vietoje – 3 569,96 Lt; stogo sijos 63,96 m – 3,07 kub. m, medžiagos ir darbas ceche – 3 028,83 Lt, darbas vietoje – 1 547,19 Lt; angų iÅ¡pjovimas pagal konkretų projektÄ â€“ 36,5 kub. m, darbas – 439,83 Lt; metaliniai elementai langų angoms sutvirtinti – 56,4 m, medžiagos ir darbas ceche – 919,32 Lt, darbas vietoje – 439,92 Lt, transporto iÅ¡laidos – 2 484 Lt; iÅ¡ viso sÄ matoje (su PVM) 121 973,12 Lt (35 325,86 Eur).2014-06-23 suraÅ¡ytas atliktų darbų aktas Nr.

01. Akte nurodyta: dvigubo pjovimo mediena, II rÅ«Å¡is, 30,14 kub. m, medžiagos 14 165,80 Lt; sienojaus rÄ stai (puÅ¡is) – 14 kub. m, 8 680 Lt; sienojaus rÄ stai (eglė) – 10,15 kub. m, 62 930 Lt; medienos obliavimas bei torcavimas – 360,11 kv. m, darbas 10 803,30 Lt; konstruktyvo surinkimas – 360,11 kv. m, medžiagos 5 401,65 Lt, darbas 9 002,75 Lt; gegnės – 438 m, 7,01 kub. m, 2 978,40 Lt; strypai, kampai medžiagos – 1 884,82 Lt; metaliniai elementai langų angoms sutvirtinti – 90 m, medžiagos 1 467 Lt; iÅ¡ viso sÄ matoje (su PVM) 76 171,58 Lt.2014-06-23 atsakovės iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita faktÅ«ra Nr. RN 121 76 171,58 Eur sumai. 2014-01-24, 2014-06-02, 2014-07-10, 2014-07-07 mokėjimo pavedimais ieÅ¡kovas pervedė atsakovei 71 171,58 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodė – pagal rangos (darbų pirkimo) sutartį (2014-01-24 – 40 000 Eur; 2014-06-02 – 20 000 Eur; 2014-07-10 – 6 171,58 Eur, 2014-07-07 – 10 000 Eur).2014-07-01 ieÅ¡kovai sudarė rangos sutartį su techninės priežiÅ«ros vadovu R.

M.. 2014-07-01 tarp ieÅ¡kovo ir UAB „Tomstata“ sudaryta statybos rangos sutartis Nr. 25 ir 2014-07-21 sutartis-užsakymas Nr. 014-007-021-01 su UAB „Larstata“, pagal juos rangovai atliko stogo dengimo, langų ir durų įdėjimo darbus.2014-08-20 geodezinės kontrolinės nuotraukos pagrindu UAB „Kartografiniai projektai“ suraÅ¡yta vieno buto gyvenamojo namo matavimų iÅ¡vada, kurioje nurodyti neatitikimai pagal namo projektÄ , kurie patikslinti 2014-11-10. Patikslintoje iÅ¡vadoje nurodyta, jog atlikus pastatyto namo kontrolinius matavimus nustatyti neatitiktis namo projektui: fasado siena tarp aÅ¡ių A-E, ties 3 aÅ¡im – 4,28, projektinis – 4,75, neatitikimas – 0,47 m., 10 proc.; fasado siena tarp aÅ¡ių E-F, ties 4 aÅ¡im – 3,48, projektinis – 3,82, neatitikimas – 0,34 m, 9 proc.; fasado siena tarp aÅ¡ių A-F, ties 2 aÅ¡im – 6,98, projektinis – 7,65, neatitikimas – 0,67 m., 9 proc.; fasado siena tarp aÅ¡ių D-B, ties T aÅ¡im – 5,19, projektinis – 6,15, neatitikimas – 0,96 m, 16 proc.; fasado siena tarp aÅ¡ių F-A, ties 2 aÅ¡im – 6,98, projektinis – 7,65, neatitikimas – 0,67 m., 9 proc.; antro aukÅ¡to perdanga, sijos apačios altitudė 2,50, projektinė – 2,79, neatitikimas – 0,29 m.2014-10-14 ieÅ¡kovų atstovas pateikė apeliantei reikalavimÄ dėl rangos darbų defekto Å¡alinimo.

Reikalavime nurodyta, jog nustatyti atliktų darbų defektai, t. y. namo techninio projekto, pagal kurį turėjo bÅ«ti atlikti sutarties darbai, neatitikimai. Prašė nustatytus darbų defektus paÅ¡alinti per 2 mėnesius.2014-10-27 apeliantė pateikė atsakymÄ Ä¯ reikalavimÄ , jame nurodė, jog atliekamų darbų mastas, terminai, medžiagų kokybė bei apmokėjimo tvarka visada buvo derinami su ieÅ¡kovais. IeÅ¡kovų pageidavimu darbų mastas buvo sumažintas per keletÄ pozicijų, tai atsispindi atliktų darbų priėmimo–perdavimo akte Nr. 1.2014-11-19 sudaryta lokalinė sÄ mata, pagal kuriÄ apskaičiuotos trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos, kurios sudarytų 91 54,63 Lt (26 631,90 Eur). 2014-11-20 patikslinta matavimų iÅ¡vada, kurioje nustatyti atliktų darbų neatitikimai pagal namo projektÄ . 2016-08-17 suraÅ¡ytas ekspertizės aktas Nr. 16/08-05, kuriame teismo ekspertė G.

L. padarė iÅ¡vadÄ , jog UAB „RÄ stiniai nameliai Jums“ atlikti darbai neatitinka techninio projekto sprendinių, neatitinka standarto „RÄ stinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ bei Statybos įstatymo 2 straipsnio 93 dalies, STR 1.1101:2010 „Statybos užbaigimas“ 31 punkto reikalavimų; statybos darbų neatitiktis techninio projekto sprendiniams negalėjo bÅ«ti pastebėta gyvenamojo namo statymo bei priėmimo–perdavimo momentu; trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos sudarytų 24 400,08 Eur; statinys Å¡iuo metu galbÅ«t naudoti tinkamas, tačiau įvertinus, kad statinys pastatytas su esminiais nukrypimais nuo projekto, kokybiÅ¡kai skiriasi ir naudoti netinkamas; pastatyto rÄ stinio statinio kvadratÅ«ra yra 160,37 kv. m ir kubatÅ«ra 508 kub. m; rÄ stinio statinio sėdimo / nuodžiÅ«vio riba apie 1 proc.; norminiuose aktuose įtvirtinti neesminiai / leistini statinio aukščio nukrypimai nuo statinio projekto matmenų yra pastatų ir inžinerinių statinių aukščio – iki 0,2 m; kitų matmenų – iki 0,2 m, iÅ¡skyrus atvejus, kai Å¡ie nukrypimai sumažina norminius atstumus iki sklypų ribų, kai nėra gretimų sklypų savininkų ar valdytojų raÅ¡ytinių sutikimų; bendras atsakovės pastatyto rÄ stinio konstruktyvo aukÅ¡tis nuo pamatų iki gegnės virÅ¡aus yra 7,21 m, t. y.

įvertinus sėdimÄ / nudžiÅ«vimÄ 0,07 m (apie 1 proc.), pastatyto rÄ stinio konstruktyvo aukÅ¡tis nuo pamatų iki gegnės virÅ¡aus 0,72 m žemesnis nei pagal projektÄ .Dėl apeliacinio skundo argumentųDėl statybos organizavimo bÅ«do ir Å¡alių sudarytos sutarties teisinių santykiųKaip jau minėta anksčiau, rangovas – apeliantė įsipareigojo atlikti Å¡alių suderintus rangos darbus ir perduoti juos užsakovui – ieÅ¡kovams. Sutartimi apeliantė įsipareigojo pagal ieÅ¡kovų (užsakovo) pateiktÄ techninį projektÄ â€žMarios“ atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sÄ matoje (1 priedas), užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų (rangos sutarties 2.1 punktas).

Apeliantė nurodė, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl statybos organizavimo būdo bei nagrinėjo iš esmės ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp bylos šalių, todėl priskyrė atsakovei pareigas, kurios jai pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus nepriklausė. Šiuos argumentus grindė tuo, jog ieškovai yra statinio valdytojai ir generaliniai rangovai, nes statybos buvo vykdomos mišriu statybos būdu. Dalis darbų buvo atliekama rangos būdu, kita dalis – ūkio būdu.

Å ie apeliantės argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad tarp Å¡alių susiklostė rangos sutartiniai santykiai, ir Å¡ios iÅ¡vados motyvų neatkartoja.Teisėjų kolegija pagrįstais laiko ir apeliantės argumentus, jog nagrinėjamu atveju viso ieÅ¡kovų gyvenamojo namo statybos organizavimo bÅ«das atitinka statybas, vykdomas miÅ¡riu statybos bÅ«du, nes pagal rangos sutartį apeliantė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus apeliantės parengtoje sÄ matoje, kitus namo statybos darbus ieÅ¡kovams vykdė ar vykdys kiti rangovai.Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog tarp Å¡alių sudaryta rangos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo rangos sutartis, o ieÅ¡kovai – vartotojais, ir Å¡ios iÅ¡vados argumentų neatkartoja.

Teisėjų kolegija pažymi, jog vartojimo rangos sutarčiai taikomos CK kodekso normos, reglamentuojančios vartojimo sutartis.Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tarp Å¡alių ginčas kilo dėl veiksmų, kuriuos apeliantė atliko rangos sutarties pagrindu, todėl apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo iÅ¡ esmės ne tuos teisinius santykius, kurie susiklostė tarp bylos Å¡alių, todėl priskyrė apeliantei pareigas, kurios jai pagal galiojančių norminių aktų reikalavimus nepriklausė, atmestini kaip nepagrįsti.Dėl įrodymų, jog gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos neatitiktis techniniam projektui buvo suderinta su ieÅ¡kovais Apeliantė tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame procese teigė, jog visi nukrypimai nuo projektinės dokumentacijos buvo suderinti su ieÅ¡kovais.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šio argumento apeliantė nepagrindė įrodymais.CK 6.684 straipsnyje nurodyta, kad rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai (CK 6.684 straipsnio 1 dalis). Jeigu statybos rangos sutartis nenustato ko kita, pripažįstama, kad rangovas privalo pats atlikti visus darbus, numatytus normatyviniuose statybos dokumentuose (CK 6.684 straipsnio 3 dalis).

Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodyta, kad rangovas privalo pradėti statinio statybos darbus tik po to, kai statytojas (užsakovas) pateikė statybos leidimÄ bei statinio projektÄ ir pagal aktÄ perdavė statybvietę (o rangovas jÄ priėmė). Å io straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ . Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovai, kaip užsakovai, savo pareigas įvykdė tinkamai, pateikdami rangovui visÄ reikiamÄ dokumentacijÄ .

Kaip jau minėta anksčiau, atsakovė pagal rangos sutartį įsipareigojo pagal ieÅ¡kovų (užsakovo) pateiktÄ techninį projektÄ â€žMarios“ atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sÄ matoje, užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 603,98 Eur). RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog rangovas iÅ¡ pradžių surinkto statinio pirmÄ aukÅ¡tÄ , po to antrÄ aukÅ¡tÄ Kėdainiuose, o 2014 metų birželio mėnesį rÄ stinio namo dalies konstrukcija buvo pastatyta ant pamatų ieÅ¡kovų žemės sklype.

Rangovas, atlikęs darbus, surašė atliktų darbų aktÄ Nr. 1, jį 2014-06-23 Å¡alys pasirašė, taip pat atsakovė iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur) sumai, ieÅ¡kovas Å¡iÄ sumÄ pervedė atsakovei bankiniais pavedimais.2014-06-23 atliktų darbų akte jokių pastabų apie netinkamÄ darbų kokybę ieÅ¡kovai nenurodė. RÄ stinio namo konstruktyvo trÅ«kumai buvo nustatyti po darbų priėmimo, ieÅ¡kovams pradėjus vykdyti tolesnius darbus, t. y. pradėjus kloti grindis, kilo įtarimų, jog namo perdangos ir langų angos pastatytos žemai.

IeÅ¡kovai 2014-07-01 sudarė rangos sutartį su techninės priežiÅ«ros vadovu R. M., kuris atlikęs matavimus 2014-08-20 surašė matavimų iÅ¡vadÄ ir padarė statinio geodezinę kontrolinę nuotraukÄ , jÄ palygino su atliktais matavimais ir 2014-11-20 pateikė patikslintÄ matavimų iÅ¡vada, kurioje nustatyta atliktų darbų neatitiktis namo projektui. Teismo ekspertė, atlikusi matavimus, iÅ¡ esmės nustatė tokiÄ pat fasado sienų aukščių bei antro aukÅ¡to perdangos sijos apačios altidudės neatitiktį namo projektui.Pagal CK 6.662 straipsnio 1–4 dalių nuostatas užsakovas privalo rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ , o, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų ar kitus trÅ«kumus, nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti rangovui; trÅ«kumų faktu užsakovas gali remtis tik tuo atveju, jei darbų priėmimÄ patvirtinančiame dokumente jie buvo aptarti arba nustatyta užsakovo teisė reikalavimÄ dėl trÅ«kumų paÅ¡alinimo pareikÅ¡ti vėliau; užsakovas, priėmęs darbÄ jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trÅ«kumų faktu, kurie galėjo bÅ«ti nustatyti normaliai priimant darbÄ (akivaizdÅ«s trÅ«kumai); po darbų priėmimo nustatęs paslėptus trÅ«kumus, užsakovas privalo praneÅ¡ti rangovui per protingÄ terminÄ po jų nustatymo.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad net ir tinkamo darbų priėmimo atveju nenurodžius trūkumų, užsakovas nepraranda teisės remtis trūkumų faktu, jeigu šie neakivaizdūs. Tokiais atvejais teismas turi analizuoti trūkumų pobūdį ir tik esant akivaizdžiam trūkumui taikyti CK 6.662 straipsnio 3 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).Iš ekspertizės akto nustatyta, jog namo statybos metu bei priėmimo–perdavimo momentu nebuvo sumontuota perdanga ir esant pastato viduje ištisiniam matomumui iki sienų ir gegnių viršaus bei neatliktus specialių geodezinių kontroliniu matavimų šių trūkumų pastebėti nebuvo galima.

Å ias ekspertizes iÅ¡vadas patvirtino ir ieÅ¡kovas bei liudytojas – atsakovės gamybos vadovas V. M., kurie teismo posėdžio metu nurodė, jog priimant atliktus darbus, tokių trÅ«kumų vizualiai nebuvo galima nustatyti.Ginčo dėl statybos rangos trÅ«kumų atveju užsakovas privalo įrodyti tik defektų faktÄ ir neprivalo įrodinėti rangovo neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Rangovas, siekdamas iÅ¡vengti atsakomybės, turi įrodyti CK 6.697 straipsnio 3 dalyje nurodytas jo atsakomybę Å¡alinančias defektų atsiradimo priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2014).

Ginčo, jog gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto, byloje nėra. Apeliantė pripažino, jog realiai rÄ stinis namas buvo statomas ir pastatytas nukrypstant nuo rangos sutartyje numatyto projekto ir yra žemesnis, tačiau tvirtino, jog nukrypimai nuo projekto buvo padaryti ieÅ¡kovų praÅ¡ymu. RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog rangos sutartimi apeliantė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos ir su ja susijusius darbus, nurodytus rangovo parengtoje sÄ matoje, užsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ant užsakovo pastatytų pamatų už 121 972,12 Lt su PVM (35 603,98 Eur).

IÅ¡ Å¡alių 2014-06-23 pasiraÅ¡yto atliktų darbų akto nustatyta, jog apeliantė atliko darbų už 76 171,58 Lt (22 060,81 Eur). Apeliantė nurodė, jog mažesnę rangos sutartyje numatytÄ sumÄ lėmė ieÅ¡kovų praÅ¡ymas pastatyti žemesnį namÄ , nei numatyta techniniame projekte. Apeliantė taip pat nurodė, jog tai, kad ieÅ¡kovai žinojo apie statinio aukščio sumažinimÄ ir to pageidavo, įrodo, jog namo kaminas buvo pastatytas taip pat žemesnis. Apeliantė techninio prižiÅ«rėtojo nebuvimÄ viso statybos proceso ir darbų priėmimo metu taip pat laiko įrodymu, jog tiek statinio gamybos, tiek darbų priėmimo metu dalyvaujant tokiam specialistui nebÅ«tų ginčo, jog ieÅ¡kovai patys paprašė pastatyti žemesnį namÄ , t. y. nukrypti nuo techninio projekto.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog Å¡ios apeliantės aplinkybės nepaneigia apeliantės pareigos, numatytos Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, t. y. jog rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ bei rangos sutartyje numatytÄ pareigÄ pagal užsakovo techninį projektÄ atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos darbus (rangos sutarties 2.1 punktas), juolab kad rangos sutarties 8.3.1 punktu apeliantė įsipareigojo darbus atlikti kokybiÅ¡kai, laikydamasi esamų normų, taisyklių bei sutarties sÄ lygų.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog apeliantė, vykdydama rangos sutartį, nesilaikė joje numatytų įsipareigojimų, nukrypo nuo projekto bei pažeidė standartų reikalavimus, todėl rÄ stinis namas ieÅ¡kovams buvo perduotas su esminiais nukrypimais nuo techninio projekto.Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytÄ pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantė neįrodė, jog nukrypimas nuo techninio projekto buvo derinamas su ieÅ¡kovais. Apeliantė nukrypdama nuo techninio projekto pažeidė rangos sutarties ir įstatymų, reglamentuojančių statybos darbus, reikalavimus (CPK 178, 185). Dėl statybos proceso dalyvių veiksmųByloje nėra ginčo dėl to, jog ieÅ¡kovams perduotas gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto, t. y. pastatytas žemesnis. Nustačius, jog gyvenamasis namas neatitinka techninio projekto reikalavimų, t. y. pastatytas žemesnis, bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti, kas ir kokiu pagrindu atsakingas už Å¡io trÅ«kumo atsiradimÄ .Dėl rangovo veiksmųNutarties 47 punkte teisėjų kolegija konstatavo, jog apeliantė pareigos, numatytos Statybos įstatymo 15 straipsnio 5 dalies 3 punkte, t. y. jog rangovas turi vykdyti statybos darbus pagal statinio projektÄ bei rangos sutartyje numatytÄ pareigÄ pagal užsakovo techninį projektÄ atlikti gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos darbus, darbus atlikti kokybiÅ¡kai, laikydamasis esamų normų, taisyklių bei sutarties sÄ lygų, nevykdė ir neįrodė, jog nuo techninio projekto nukrypo ieÅ¡kovo praÅ¡ymu.Statybos įstatymo 15 straipsnio 6 dalyje reglamentuotos rangovo pareigos, Å¡ios dalies 1 punkte numatyta, jog rangovas privalo Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka paskirti (pasamdyti) statinio statybos vadovÄ .

Statybos įstatymo 2 straipsnio 50 punkte numatyta, jog statinio statybos vadovas – statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas rangovui (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du) ar statytojui (užsakovui) (kai statyba vykdoma Å«kio bÅ«du) ir įgyvendindamas statinio projektÄ nuo statybos pradžios iki statybos užbaigimo, vadovauja statybos darbams, kartu gali bÅ«ti bendrųjų statybos darbų vadovas, koordinuoja statinio statybos specialiųjų darbų vykdymÄ bei Å¡ių darbų vadovų veiklÄ ir pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.RaÅ¡ytiniais bylos duomenimis nustatyta, jog ieÅ¡kovė 2013-09-13 Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymÄ .

Statinio statybos vadovu paskirtas R. T., pasamdytas ieÅ¡kovų, statinio techninės priežiÅ«ros vadovu paskirtas Kastytis A. P.. Duomenų, kad R. T. turėjo bÅ«ti apeliantės atliekamų darbų statybos vadovu, byloje nėra. Byloje nustatyta, jog statybų žurnalÄ pildė ir skiltyje „Statybos vadovas“ pasirašė atsakovės atstovė V. M., kuri neturėjo teisės pasiraÅ¡yti ir pildyti statybos žurnalo kaip statybos vadovė. Vadinasi, rangovė (apeliantė) neužtikrino įstatymu numatytos pareigos paskirti statinio statybos vadovÄ , kuris pagal kompetencijÄ atsako už pastatyto statinio atitiktį statinio projektui ir statinio normatyvinę kokybę.

Dėl užsakovo (ieÅ¡kovų) veiksmųVadovaujantis CK 6.689 straipsnio 1 dalimi, užsakovas turi teisę kontroliuoti ir prižiÅ«rėti atliekamų statybos darbų eigÄ ir kokybę, statybos darbų grafiko laikymÄ si, rangovo tiekiamų medžiagų kokybę, užsakovo perduodamų medžiagų naudojimÄ . Å io straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, netinkamai vykdęs sutartį, neturi teisės remtis ta aplinkybe, kad užsakovas nevykdė statybos darbų kontrolės ir priežiÅ«ros, iÅ¡skyrus atvejus, kai tokios kontrolės ir priežiÅ«ros pareigÄ užsakovui nustato įstatymas ar sutartis.

Pagal Statybos įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2014-01-01 iki 2017-01-01) 16 straipsnio 1 dalį statinio statytojas (užsakovas) statinio statybos techninę priežiÅ«rÄ organizuoja, skirdamas ar samdydamas techninį prižiÅ«rėtojÄ . Statinio statybos techninė priežiÅ«ra apibrėžiama kaip statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos priežiÅ«ra, kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas pagal statinio projektÄ , statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos bÅ«du), įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 38 dalis).

Remiantis Statybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, statinio (iÅ¡skyrus nesudėtingÄ ) statybos techninė priežiÅ«ra yra privaloma. IÅ¡ Å¡alių sudarytos rangos sutarties 2.3 punkto matyti, kad statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiÅ«rėtojas. IÅ¡ teismui pateikto raÅ¡to matyti, kad 2013-09-13 ieÅ¡kovė Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriui pranešė apie rangovo, pagrindinių statybos sričių vadovų pasamdymÄ , nurodė, kad statinio statybos vadovu paskirtas R.

T., pasamdytas rangovo, o statinio techninės priežiÅ«ros vadovu paskirtas K. A. P.. IeÅ¡kovas nurodė, kad techninės priežiÅ«ros vadovu buvo paskirtas K. A. P., tačiau priimant atsakovės atliktus darbus techninis prižiÅ«rėtojas sirgo, todėl jam teko savo rizika priimti darbus. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2014-07-01 paskirtas kitas techninės priežiÅ«ros vadovas R. M.. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovas, sudarydamas rangos sutartį, įsipareigojo paskirti techninės priežiÅ«ros vadovÄ , leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl to, jog ieÅ¡kovas užtikrins statybos techninę priežiÅ«rÄ , tačiau Å¡iuo atveju Å¡ios pareigos neatliko ir statinio techninė priežiÅ«ra specialisto nebuvo vykdoma.

Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog tokie ieÅ¡kovų veiksmai rodo, jog jie veikė neapdairiai ir nerÅ«pestingai, todėl taip pat turi prisiimti dalį civilinės atsakomybės už netinkamai atliktus darbus.Dėl techninio darbuotojo veiksmųRangos sutarties 2.3 punkte nurodyta, jog statybos techninę priežiÅ«rÄ vykdo užsakovo paskirtas techninis prižiÅ«rėtojas. Kaip jau minėta anksčiau, teisinis reglamentavimas nurodo, jog statinio statybos techninė priežiÅ«ra, jeigu statybos darbai atliekami vadovaujantis statybos projektu, yra privaloma, iÅ¡skyrus Statybos įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Statybos techninis prižiÅ«rėtojas yra savo srities profesionalas, kuriam keliami atitinkami kvalifikaciniai reikalavimai. Statinio statybos techninės priežiÅ«ros tvarka, techninio prižiÅ«rėtojo teisės ir pareigos detalizuotos statybos techniniame reglamente STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiÅ«ra“, pagal kurį techninis prižiÅ«rėtojas privalo tikrinti, kad statybos darbai bÅ«tų atliekami pagal statinio projektÄ (18.1 punktas); tikrinti statybos darbų kokybę bei mastÄ , informuoti statytojÄ (užsakovÄ ) apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų.

Atsižvelgdami į tai, jog techninio darbuotojo gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos gamybos ir pastatymo metu nebuvo (to neneigia nei ieÅ¡kovai, nei apeliantė), tiek ieÅ¡kovai, tiek apeliantė prisiėmė atsakomybę dėl tinkamo statybos darbų atlikimo.Teisėjų kolegija pažymi, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kaltė gali pasireikÅ¡ti tiek tyčia, tiek neatsargumu                              (CK 6.248 straipsnio 2 dalis).

Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rÅ«pestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės (CK 6.248 straipsnio 4 dalis). Å i norma yra bendroji civilinės atsakomybės norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-27 nutartis Nr. 3K-3-367/2013;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-05-12 nutartis Nr. 3K-3-273-219/2016).Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK1.5 straipsnis) ir konstatuoja, jog tiek apeliantė, tiek ieÅ¡kovai nagrinėjamu atveju nebuvo tiek rÅ«pestingi ir apdairÅ«s, kiek atitinkamomis sÄ lygomis buvo bÅ«tina, ir sprendžia, jog dėl žalos atsiradimo kaltos abi Å¡alys. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad miÅ¡rios kaltės institutas palieka teismo diskrecijai spręsti, ar paties nukentėjusiojo kaltės laipsnis, forma, apimtis ir pan. sudaro pagrindÄ sumažinti kaltininko atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, konstatuoja, jog dėl žalos atsiradimo yra miÅ¡ri kaltė, kuri pasireiÅ¡kė abiejų Å¡alių vienoda apimtimi, laipsniu, forma. Duomenų, leidžiančių daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ , byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta Å¡alių atsakomybės proporcija (80 ir 20).Dėl reikalavimo, priteisti bÅ«simų nuostolių atlyginimÄ Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ginÄÄ nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo bÅ«do pasirinkimo pagrįstumÄ , turi atsižvelgti į konkrečias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir siekti civilinių teisinių santykių reguliavimui bÅ«dingo proporcingumo principo įgyvendinimo, kad vartotojo teisių gynimo bÅ«das bÅ«tų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-12 nutartis Nr. 3K-3-237/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-22 nutartis 3K-3-312-421/2015).Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovams perduotas statybos objektas – gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcija – pastatytas kokybiÅ¡kai, yra tinkamas naudoti pagal paskirtį.

IeÅ¡kovas, bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, patvirtino, jog gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcija yra kokybiÅ¡ka, technologiÅ¡kai gerai pastatyta, naudoti tinkama, tačiau gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcija pastatyta ne tokia, dėl kurios buvo sutarta, ir ne tokia, kokios tikėjosi ieÅ¡kovai sudarydami sutartį su apeliante. Dėl to, kad apeliantė nukrypo nuo gyvenamojo namo rÄ stinės dalies konstrukcijos techninio projekto, konstrukcija pastatyta žemesnė. IeÅ¡kovai reikalavimÄ priteisti 26 631,90 Eur dydžio bÅ«simų nuostolių atlyginimÄ grindė 2014-11-19 sudaryta lokaline sÄ mata, pagal kuriÄ apskaičiuotos trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ekspertės apskaičiuotos 24 400,08 Eur trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos yra pagrįstos, realios ir bÅ«tinos. IeÅ¡kovai apeliacinio skundo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nepateikė, todėl teisėjų kolegija neanalizuoja ieÅ¡kovų pateiktos 2014-11-19 sudarytos lokalinės sÄ matos, pagal kuriÄ apskaičiuotos trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidos. Pažymėtina, jog ekspertės apskaičiuotų trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidų dalį sudaro jau įrengtų statinių dalių (stogo, sienų) iÅ¡ardymo ir jų naujo įrengimo iÅ¡laidos.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi kasacinės instancijos teismo praktika, nurodyta nutarties 57 p., teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, sutinka su apeliantės argumentais, kad ieÅ¡kovų pasirinktas teisių gynimo bÅ«das yra neproporcingas prievolių pažeidimo mastui ir sukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių, nes bÅ«simų nuostolių atlyginimas (trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidos) bÅ«tų didesnis už tiesioginių darbų vertę, t. y. 22 060,81 Eur. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys, jog ieÅ¡kovų pažeistos teisės gali bÅ«ti efektyviai apgintos ir kitais bÅ«dais.

Trečiasis asmuo R. M. (ieÅ¡kovų techninis prižiÅ«rėtojas) atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovų statomas namas yra su esminiais projekto pažeidimais, nes pažemintas daugiau nei 20 cm, t. y. pažemintas apie 50 cm, ir Å¡ių iÅ¡orinių matmenų pakitimui iki vykdant statinio sienų statybos darbus buvo bÅ«tinas techninio projekto pakeitimas, kurį gali atlikti tik projektÄ parengęs projektuotojas, taip pat projektas gali bÅ«ti keičiamas tik statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu, tačiau techninis projektas nėra pakeistas.

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2016-09-29 atsakydama į apeliantės 2016-09-22 paklausimÄ dėl statinio projekto sprendinių pakeitimo nurodė, kad statinio iÅ¡orės matmenų mažinimas yra esminių projekto sprendinių keitimas. Kadangi statinio iÅ¡orės matmenys mažinami daugiau nei 0,2 m, tai negali bÅ«ti priskiriama prie neesminių faktinių nukrypimų nuo statinio projekto sprendinių. Turėtų bÅ«ti parengta nauja projekto laida, kurioje bÅ«tų įvertinti iÅ¡orės matmenų pakeitimai.

Å iuo atveju, kai mažinami statinio iÅ¡orės matmenys ir nepažeidžiami reglamento 48 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimai, naujo statybÄ leidžiančio dokumento gauti nereikia. Teisėjų kolegija, paskyrusi bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliacinėje instancijoje, siÅ«lė proceso Å¡alims pateikti papildomus įrodymus dėl galimybės pakeisti techninį projektÄ ir duomenis, kokios bÅ«tų techninio projekto pakeitimo iÅ¡laidos. IeÅ¡kovai pateikė UAB „Baltijos architektÅ«ra“ (Å¡i projektuotoja ruošė ieÅ¡kovų techninį projektÄ ) 2018-04-10 pasiÅ«lymÄ dėl techninio projekto korektÅ«ros, kuriame nurodyta, jog techninio projekto korektÅ«ros kaina 700 Eur be naujo leidimo statybai.

Apeliantė pateikė bendro pobÅ«džio informacijÄ dėl techninio projekto pakeitimo, jame nurodyta, jog techninio projekto pakeitimo kaina nuo 200 Eur iki 700 Eur, priklausomai nuo pakeitimų sudėtingumo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bÅ«simų iÅ¡laidų dėl techninio projekto korektÅ«ros priteisimas bÅ«tų teisingas, protingas ir sÄ Å¾iningas sprendimas ginant ieÅ¡kovų pažeistas teises ir atlyginant bÅ«simus nuostolius (trÅ«kumų paÅ¡alinimo iÅ¡laidas), todėl ieÅ¡kovams iÅ¡ apeliantės priteistina 700 Eur suma (CK 6.249 straipsnis, CK 1.5 straipsnis).IeÅ¡kovai nurodė, jog namas kokybiÅ¡kas ir tinkamas gyventi, tačiau pastatytas namas yra žemesnis, nei buvo sutarta rangos sutartimi, todėl jis neatitinka ieÅ¡kovų lÅ«kesčių.

Teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad Å¡alis sieja vartojimo rangos sutartis, vartotojas turi teisę reikalauti ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu. Byloje ieÅ¡kovai tokio reikalavimo nereiÅ¡kė.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųTeisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliantės argumentus, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieÅ¡kovų nurodytas faktines aplinkybes savo nuožiÅ«ra parinko teisinių santykių kvalifikavimÄ .

Teisėjų kolegija pažymi, jog ieÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kuriomis jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ konstatavęs, kad ieÅ¡kovas privalo nurodyti tik faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva.

Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimÄ , teismas įstatymÄ , taikytinÄ ginčui spręsti, pagal ieÅ¡kovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiÅ«ra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo Å¡alių nuomonės ar pageidavimų. Tai negali bÅ«ti vertinama kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio faktinis pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-124/2005; Nr. 3K-3-338/2008;

Nr. 3K-3-176/2010; Nr. 3K-3-457/2011; Nr. 3K-3-241/2013).Teisėjų kolegija dėl kitų Å¡alių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų atskirai nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ arba priima naujÄ sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ .

RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad ieÅ¡kovas A. V. turėjo Å¡ias bylinėjimosi iÅ¡laidas: 779,24 Eur iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti, 193,60 Eur (250 Eur (sumokėta) – 56,40 Eur (grÄ Å¾inta) iÅ¡laidos už raÅ¡ysenos ekspertizę, 1 440 Eur iÅ¡laidos už statybos ekspertizę ir ekspertės atvykimÄ Ä¯ teismo posėdį, iÅ¡ viso 2 412,84 Eur. RaÅ¡ytinė bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantė patyrė Å¡ias iÅ¡laidas: 2 000 Eur iÅ¡laidos advokatės pagalbai apmokėti ir 359,84 Eur iÅ¡laidos už advokatės keliones į teismo posėdžius, 439 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ , iÅ¡ viso 2 798,84 Eur.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad abiem Å¡alims nagrinėjamoje byloje atstovavo advokatai, byloje nustatytas aplinkybes, jog dėl žalos atsiradimo Å¡alių kaltė miÅ¡ri, ji pasireiÅ¡kė abiejų Å¡alių vienoda apimtimi, laipsniu, forma, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis), konstatuoja, jog Å¡alių turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai vienai iÅ¡ kitos nepriteistinos (CK 1.5 str. 4 d. ir 93 str. 4 d.).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo valstybeiIÅ¡ atsakovės valstybei priteistinas 16 Eur (700 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1d. 1 p., 7 d., 96 str. 3 d.).Dėl laikinųjų apsaugos priemoniųIeÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, t. y. 700 Eur, todėl yra pagrindas pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių mastÄ sumažinant jį nuo 26 631,90 Eur iki 700 Eur (CPK 150 str.)Dėl procesinės bylos baigtiesIÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl netinkamo materialinės ir procesinės teisės normų taikymo yra pagrindas pakeisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų, procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių masto.

Sumažintina pirmosios instancijos teismo priteista 19 520,07 Eur trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų suma ieÅ¡kovams iki 700 Eur. Sumažinant pirmosios instancijos teismo nurodytÄ 19 520,07 Eur sumÄ iki 700 Eur, nuo jos priteisiamos 5 procentų dydžio metinės procesinės palÅ«kanos. Panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir priteistinas iÅ¡ atsakovės valstybei 16 Eur žyminis mokestis. Sumažintinas laikinųjų apsaugos priemonių mastas iki 700 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas).

Kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys paliktinos nepakeistos.             Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331straipsniais, teisėjų kolegijan u t a r i a :Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų (Klaipėdos rajono apylinkės teismo) 2017-12-04 sprendimo dalis dėl trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidų, procesinių palÅ«kanų, bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir laikinųjų apsaugos priemonių masto pakeisti ir pakeistas dalis iÅ¡dėstyti taip:Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RÄ stinukai Jums“ 700 Eur trÅ«kumų Å¡alinimo iÅ¡laidas, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos 700 Eur sumos nuo 2015-02-09 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ieÅ¡kovams A.

V. ir A. V..Priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „RÄ stinukai Jums“ 16 Eur žyminį mokestį valstybei.Pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-02-09 nutartimi atsakovės UAB „RÄ stinukai Jums“ turtui taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, sumažinant laikinųjų apsaugos priemonių – areÅ¡to mastÄ nuo 26 631,90 Eur iki 700 Eur.Kitas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas. Teisėjai                                                                  ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                                                               Jolanta Gailevičienė                                                                               Erinija Kazlauskienė