2024-03-20 Nr. AB-4622-3-61-3-03596-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-82-556-2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03596-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN, po reorganizacijos 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnyba), priteisti 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2022 m. liepos 5 d. Vilniaus PN parduotuvėje jam nebuvo leista nustatytu laiku apsipirkti. Teigė, kad nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę apsipirkti vietinėje parduotuvėje. Skelbime buvo nurodyta, kad 2 ir 3 būriai minėtą dieną bus leidžiami apsipirkti nuo 13.00 val., bet būrius pradėjo leisti tik nuo 15.30 val., o jau 16.25 val. budintis pareigūnas pasakė, kad parduotuvė uždaroma.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad dėl minėto atvejo jis teikė skundą Vilniaus PN direktoriui, vėliau – Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas). Teigė, kad su gautais sprendimais nesutinka. Pareiškėjo teigimu, jam teko laukti kitos apsipirkimo dienos pagal nustatytą grafiką, anksčiau apsipirkti nebuvo leista. Jis buvo nubaustas, kaip yra baudžiami nuteistieji, nesilaikantys vidaus tvarkos taisyklių. Dėl to pareiškėjui buvo padaryta moralinė žala.

4. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad būtent Vilniaus PN pareigūnai neužtikrino, jog jis turėtų galimybę savalaikiai apsipirkti. Jam kilusią žalą apibūdino kaip patirtą stresą, pergyvenimą, negalėjimą įsigyti vaisių, daržovių, vitaminų.

5. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus PN, atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

6. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad Vilniaus PN teritorijoje apsiprekinimo paslaugą nuteistiesiems (suimtiesiems) teikia uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lobby Baltic“, kuri informavo Vilniaus PN administraciją, jog dėl esančio darbuotojų stygiaus įstaigoje veikiančioje parduotuvėje dalis Vilniaus PN laikomų nuteistųjų (suimtųjų) 2022 m. liepos 5 d. nebuvo apiprekinti. Tą pačią dieną taip pat vyko nuteistųjų (suimtųjų), laikomų Vilniaus PN 2-ojo gyvenamojo korpuso 1-ame ir 2-ame aukšte, apiprekinimas. Atsižvelgiant į tai, kad pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėdavo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, buvo nukrypta nuo nustatyto grafiko. Priežastys, dėl kurių neįvyko pareiškėjo apsipirkimas UAB „Lobby Baltic“ parduotuvėje, veikiančioje Vilniaus PN teritorijoje, buvo išsamiai išaiškintos pareiškėjui Vilniaus PN 2022 m. rugpjūčio 4 d. rašte Nr. 42-1739. Vilniaus PN administracija savarankiškai neteikia įstaigoje laikomiems nuteistiesiems (suimtiesiems) apiprekinimo paslaugos ir įstaigoje veikianti parduotuvė nėra Vilniaus PN struktūrinis padalinys. Pareiškėjas nedetalizavo, kaip konkrečiai pasireiškė tariamai patirta žala, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių šios žalos atsiradimą ir jos dydį.

II. 7. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2024 m. sausio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. S. skundą atmetė.

8. Teismas nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais Vilniaus PN veiksmais. Institucijos neteisėtumą pareiškėjas sieja su galimybės apsipirkti neužtikrinimu, kaip reglamentuota Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 „Dėl pataiso įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 35 punkte. Pareiškėjo vertinimu, būtent Vilniaus PN veiksmai (neveikimas) lėmė pareiškėjo teisių pažeidimą bei sukėlė jam fizinę ir emocinę žalą, kurią pareiškėjas prašė kompensuoti pinigais.

9. Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui 2022 m. liepos 5 d. nebuvo suteikta teisė apsipirkti parduotuvėje dėl parduotuvės darbuotojų trūkumo. Pareiškėjas dėl kilusių nepatogumų kreipėsi į Vilniaus PN, vėliau – į Departamentą. Vilniaus PN ir Departamentas atsakė į pareiškėjo skundus atitinkamais sprendimais, kurių teisėtumas šioje byloje nėra nagrinėjamas. Byloje ginčas keliamas dėl Vilniaus PN neveikimo, t. y. neužtikrinus pareiškėjui teisės 2022 m. liepos 5 d. apsipirkti Vilniaus PN parduotuvėje, ir tokiu būdu pažeidžiant jo teisę gauti vaisių, daržovių, vitaminų.

10. Teismas, aptarė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytas valstybės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų ir veiksmų, sąlygas. Nurodė, kad Vilniaus PN pareiškėjui pateiktame atsakyme į skundą nurodyta, jog pareiškėjo teisė apsipirkti 2022 m. liepos 5 d. buvo apribota dėl UAB „Lobby baltic“ veiksmų – pardavėjos dėl didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus nespėjo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, dėl to įvyko nukrypimas nuo grafiko.

11. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad apsipirko kitą apsipirkimo dieną pagal grafiką. Šią aplinkybę patvirtina ir atsakovo atstovo teismui pateikti papildomi rašytiniai įrodymai, iš kurių matyti, jog pareiškėjas parduotuvėje atsiskaitė 2022 m. liepos 9 d.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Vilniaus PN neteisėtus veiksmus sieja su Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte nustatytos sąlygos neužtikrinimu. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas parduotuvėje apsipirko 2022 m. liepos 9 d. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 10 d. parduotuvėje apsipirko vieną kartą. Pareiškėjas teigė, kad jis turėjo teisę parduotuvėje apsipirkti du kartus. Teismas dėl šių teiginių pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė aplinkybių, jog laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 10 d. (išskyrus 2022 m. liepos 5 d.) tokia galimybė jam nebuvo suteikta, be to, apsipirkti parduotuvėje yra pareiškėjo teisė, kuria jis galėjo ir nesinaudoti. Pareiškėjas nenurodo, o byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų pageidavęs apsipirkti parduotuvėje du kartus, o Vilniaus PN nebūtų suteikęs tokios galimybės.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nors ir nurodo, jog dėl patirtų nepatogumų patyrė stresą, pergyvenimą, negalėjo įsigyti vaisių, daržovių, vitaminų, tačiau šie argumentai yra grindžiami tik bendro pobūdžio nusiskundimais ir abstrakčiais teiginiais, kurių pareiškėjas neindividualizavo. Pareiškėjas nepateikė jokių neginčijamų įrodymų, kad jo dėl nurodytų pažeidimų patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį pareiškėjo sveikatai.

14. Remdamasis pacituota teismų praktika, teismas konstatavo, kad apsipirkimo sutrikimas dėl parduotuvės darbuotojų trūkumo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuoto minimalaus žiaurumo lygio standarto bei viršyti kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, nes truko neilgai ir yra ištaisytas (galima apsipirkti kitomis dienomis). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas parduotuvėje apsipirko 2022 m. liepos 9 d.

15. Teismas vertino, kad aptartais veiksmais pareiškėjui nėra padarytas net menkiausio laipsnio neigiamas poveikis. Neturinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški. Nagrinėjamu atveju atsakovo veiksmų neteisėtumas taip pat nėra įrodytas. Be to, pareiškėjas nepateikė jokių jo patirtą neturtinę žalą pagrindžiančių įrodymų (medicininių dokumentų apie pablogėjusią sveikatą, emocinę būseną ar pan.), o tik apsiribojo bendro pobūdžio teiginiais, todėl ir ši aplinkybė įrodo jo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstumą.

16. Teismas, nenustatęs Vilniaus PN ar jo darbuotojų neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme, pareiškėjo skundą atmetė.

III. 17. Pareiškėjas V. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir prašo jo skundą išnagrinėti iš naujo ir priteisti prašomą neturtinę žalą.

18. Pareiškėjas teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kadangi Vilniaus PN neužtikrino jam teisės apsipirkti parduotuvėje. Pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui nurodė aplinkybes, dėl kurių patyrė neturtinę žalą, t. y. dėl Vilniaus PN darbuotojų veiksmų jis liko be jam reikalingo maitinimo (vitaminų), dėl to patyrė fizinius nepatogumus, stresą, pergyvenimus.

19. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog jam laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 4 d. iki 2022 m. liepos 10 d. nebuvo suteikta galimybė apsipirkti parduotuvėje. Teigia, kad būdamas įkalinimo įstaigoje neturi galimybės užfiksuoti ir surinkti reikalingų įrodymų. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo pareikalauti įrodymų iš atsakovo, tačiau to nepadarė, todėl nevisapusiškai išnagrinėjo bylą. Pažymi, kad byloje yra pateikta pažyma, kurioje nurodyta, kokiomis dienomis pareiškėjas apsipirkdavo Vilniaus PN esančioje parduotuvėje.

20. Atsakovo atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

21. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, kadangi jis yra nepagrįstas.

22. Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog vien tik atitinkančios neturtinės teisės pažeidimas nereiškia ir neturinės žalos padarymo, o apsipirkimo sutrikimas dėl esančio darbuotojų stygiaus įstaigoje veikiančioje parduotuvėje negalėjo lemti reikšmingų ir didelių išgyvenimų, viršijančių EŽTT suformuotą minimalaus žiaurumo lygį bei kalinimui neišvengiamai būdingą kentėjimo laipsnį, nes truko neilgai ir yra ištaisytas.

23. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo apeliacinis skundas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) apeliaciniam skundui keliamų reikalavimų, kadangi apeliaciniame skunde bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nepateikiama jokių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus bei bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir priėmė teisingą sprendimą, kurį naikinti nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų Vilniaus PN (neužtikrinant teisės ne rečiau kaip du kartus per savaitę apsipirkti parduotuvėje), atlyginimo priteisimo.

25. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo, nes nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos atsiradimo CK 6.271 straipsnio prasme sąlygų.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigia, kad teismas neišreikalavo bylai objektyviai išnagrinėti reikalingų įrodymų, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, ir pareiškėjui priteistinas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su kalinimo sąlygomis, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; kt.).

29. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-169-822/2021; kt.).

30. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad buvo pažeistas Vidaus tvarkos taisyklių 35 punktas, nes Vilniaus PN parduotuvėje 2022 m. liepos 5 d. jam nebuvo leista nustatytu laiku apsipirkti, teko laukti kitos apsipirkimo dienos pagal nustatytą grafiką, t. y. vietoje priklausančių dviejų kartų per savaitę jam leido apsipirkti tik vieną kartą. Tokiu būdu buvo pažeistos pareiškėjo teisės, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

31. Vidaus tvarkos taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 13 d. iki 2022 m. liepos 31 d.) 35 punkte nustatyta, kad paprastajai ir drausmės grupėms priskirtiems nuteistiesiems (suimtiesiems) sudaromos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos (tardymo izoliatoriaus) parduotuvėje ne rečiau kaip kartą per savaitę, o lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems – ne rečiau kaip du kartus per savaitę.

32. Byloje esantys įrodymai patvirtina ir ginčo dėl šių aplinkybių nėra, kad pareiškėjas priklauso lengvajai grupei bei pareiškėjui pagal grafiką 2022 m. liepos 5 d. nebuvo suteikta galimybė apsipirkti įkalinimo įstaigoje veikiančioje parduotuvėje, atsakovo teigimu, dėl UAB „Lobby baltic“ pardavėjų didelio darbo krūvio ir darbuotojų stygiaus, kurie nespėjo apiprekinti nuteistųjų (suimtųjų) nustatytu laiku, dėl to įvyko nukrypimas nuo grafiko. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjui po 2022 m. liepos 5 d. iki kito pagal grafiką nustatyto apsipirkimo, buvo sudarytos sąlygos apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, tokių aplinkybių nenurodė ir Vilniaus PN. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad pats pareiškėjas būtų piktnaudžiavęs teise apsipirkti ar atlikęs kokius nors veiksmus, kurie sutrukdė jam nustatytu laiku apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje 2022 m. liepos 5 d. Tokių aplinkybių nenurodė ir Vilniaus PN.

33. Taigi, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos vertinimu, kad šiuo atveju nenustatyti Vilniaus PN neteisėti veiksmai. Priešingai, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad Vilniaus PN nesudarė pareiškėjui, kuris priklauso lengvajai grupei, sąlygų apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje ne rečiau kaip du kartus per savaitę, kaip nustatyta Vidaus tvarkos taisyklių 35 punkte, o dėl parduotuvės pardavėjų didelio krūvio ir darbuotojų trūkumo, kurie nespėjo apiprekinti nuteistųjų pagal grafiką nustatytu laiku, Vilniaus PN neužtikrino sąlygų pareiškėjui apsipirkti kitą dieną (ne grafike nustatytu laiku), todėl yra pagrindas konstatuoti Vilniaus PN neteisėtus veiksmus. Aplinkybė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 9 d. apsipirko pataisos įstaigos parduotuvėje, t. y. pagal nustatytą grafiką, savaime neeliminuoja Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

34. Sprendžiant, ar dėl nustatytų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pažymėtina, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nežymūs kalinimo sąlygų pažeidimai neilgą laiko tarpą, netęstinių pažeidimų atveju, nelaikytini intensyviais, galinčiais sukelti pareiškėjui žymių neigiamų pasekmių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neturtinė žala CK 6.250 straipsnio prasme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-750-261/2017, 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-504-756/2017, 2018 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1400-575/2018, 2019 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2247-525-2019).

35. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą atlyginti neturtinę žalą iš esmės grindžia bendro pobūdžio argumentais ir visiškai neindividualizuoja, kokį konkretų poveikį jo sveikatai, emocinei, psichologinei būklei padarė minėtas pažeidimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatyto pažeidimo mastą, jo trukmę ir intensyvumą, atsižvelgusi į aktualią teismų praktiką, sprendžia, kad nors šiuo atveju pareiškėjas dėl byloje nustatyto pažeidimo galėjo patirti tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau šie pareiškėjui galbūt kilę neigiami padariniai nagrinėjamos bylos kontekste nelaikytini pakankamai intensyviais. Pareiškėjo išgyvenimai, teisėjų kolegijos vertinimu, nepasiekė tokio masto, kad juos būtų galima pripažinti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas nors ir nepagrįstai nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, tačiau pagrįstai skundžiamame sprendime konstatavo, kad pareiškėjas neturtinės žalos nepatyrė, dėl to valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

36. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai ir pirmosios instancijos teismo motyvai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

37. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, tačiau pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas neturtinės žalos CK 6.250 straipsnio prasme, nepatyrė, todėl pagrįstai pareiškėjo skundą atmetė. Dėl nurodytų argumentų pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2024 m. sausio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius