2017-05-10 Nr. AB-9931-3-62-3-00264-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedteismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Legislator headnote
AI generated2017-05-10 Nr. AB-9931-3-62-3-00264-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Teismas nurodė, kad skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017 m. kovo 15 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo išaiškinti skundo padavimo administraciniam teismui terminai (ABTĮ 29 str. 1 d.), išaiškinta pareiškėjo teisė prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 str. 2 d.), pasiūlyta ginčyti Administracijos 2017 m. sausio 10 d. raštą Nr. SA-341-(12.1), nurodyti minėto rašto gavimo (sužinojimo apie jį) datą bei pateikti šią datą patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.).
Full text
Administracinė byla Nr. eAS-431-552/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00264-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2017 m. gegužės 10 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ skundą atsakovui Marijampolės savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Pareiškėjas kooperatinė bendrovė (toliau – ir KB) „Katos grupė“ (toliau – ir Bendrovė) skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją (toliau – ir Administracija) pareiškėjui išduotą leidimą įrengti lauko vaizdo ekrano vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos Marijampolėje pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 5 d. paraišką registruoti savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir informaciją apie jo išdavimą skelbti savivaldybės interneto svetainėje.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti.
Teismas nurodė, kad skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartimi buvo nustatytas terminas iki 2017 m. kovo 15 d. skundo trūkumams pašalinti. Nutartyje buvo išaiškinti skundo padavimo administraciniam teismui terminai (ABTĮ 29 str. 1 d.), išaiškinta pareiškėjo teisė prašyti atnaujinti terminą skundui paduoti (ABTĮ 30 str. 2 d.), pasiūlyta ginčyti Administracijos 2017 m. sausio 10 d. raštą Nr. SA-341-(12.1), nurodyti minėto rašto gavimo (sužinojimo apie jį) datą bei pateikti šią datą patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 24 str. 2 d. 7 p., 25 str. 1 d.).
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas pateikė teismui naują skundą, kuriame išdėstė savo nuomonę, jog ginčas keliamas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, todėl terminas skundui paduoti nėra praleistas, neginčijo Administracijos 2017 m. sausio 10 d. rašto Nr. SA-341-(12.1) ir prašė įpareigoti Administraciją pareiškėjui išduotą leidimą įrengti lauko vaizdo ekrano vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos Marijampolėje pagal pareiškėjo 2016 m. spalio 5 d. paraišką registruoti savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir informaciją apie jo išdavimą skelbti savivaldybės interneto svetainėje.
Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydamas išduotą leidimą pagal 2016 m. spalio 5 d. paraišką nedelsiant registruoti savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir informaciją apie jo išdavimą skelbti savivaldybės interneto svetainėje. Atsakovas 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. SA-341-(12.1) į pareiškėjo prašymą pateikė atsakymą, kuris pareiškėjo netenkina, todėl jis kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą atlikti tuos pačius veiksmus, kuriuos prašė atlikti 2016 m. gruodžio 28 d. Administracijai pateiktame prašyme „Dėl leidimo išdavimo“.
Teismas atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, rėmėsi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi ir darė išvadą, kad atsakymo į prašymą pareiškėjui pateikimas laikytinas veiksmu, kuris gali būti ginčijamas teisme ir skundo padavimo administraciniam teismui terminas skaičiuotinas nuo tokio atsakymo gavimo, pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmą) įteikimo pareiškėjui dienos.
Nors pareiškėjas Administracijos 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. SA-341-(12.1) pateikto atsakymo neginčija, teismas nustatė, kad iš atsakovo 2017 m. kovo 24 d. raštu teismui pateiktų duomenų matyti, jog minėtas atsakymas Bendrovei buvo išsiųstas registruota pašto siunta, pareiškėjas minėtą raštą gavo 2017 m. sausio 12 d., todėl paskutinė skundo padavimo teismui diena buvo 2017 m. vasario 12 diena.
Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui 2017 m. vasario 23 d., praleido skundo padavimo teismui terminą daugiau nei dešimt dienų, nepasinaudojo Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje išaiškinta teise ir neprašė praleisto termino atnaujinti, nenurodė termino praleidimo motyvų, todėl teismas neturėjo pagrindo termino atnaujinti ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.).
Teismas nurodė, kad tokia nutartis neužkerta kelio pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą dėl to paties ginčo, kartu su skundu pateikiant ir prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą, nurodant termino praleidimo priežastis bei pateikiant šias priežastis patvirtinančius įrodymus (ABTĮ 33 str. 4 d.).
II. Pareiškėjas kooperatinė bendrovė „Katos grupė“ atskiruoju skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad neturi pagrindo teikti prašymą naikinti atsakovo raštą, kadangi juo nebuvo sprendžiamas pareiškėjo prašymas dėl leidimo įregistravimo. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2016 m. gruodžio 20 d. turi galiojantį leidimą įrengti reklaminį įrenginį prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos Marijampolėje Atsakovas teismo siūlytu skųsti raštu šio leidimo nei panaikino, nei sustabdė jo galiojimo, nei kitaip dėl jo pasisakė. Pareiškėjas pažymi, kad Bendrovei aktualu turimą leidimą formalizuoti – įregistruoti ir paskelbti, todėl pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, tačiau atsakovas pareiškėjo prašymo įregistruoti leidimą iki šiol nesprendė, o siūlytame skųsti rašte pasisakė kitu klausimu – dėl dviejų naujų leidimų išdavimo. Pareiškėjas daro išvadą, kad atsakovas iki šiol nėra sprendęs ir pasisakęs dėl pareiškėjo prašymo įregistruoti ir paskelbti Bendrovės turimą leidimą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
III. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą jam nepasinaudojus Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 1 d. nutartyje išaiškinta teise ginčyti Administracijos 2017 m. sausio 10 d. raštą Nr. SA-341-(12.1), teisėtumas ir pagrįstumas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Lietuvos įstatymų leidėjas teisės kreiptis į administracinį teismą ribojimus iš esmės įtvirtino Administracinių bylų teisenos įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsniuose. Aiškindamas ABTĮ 5, 23, 24, 33 ir 39 straipsnių nuostatas, kurios yra analogiškos naujos redakcijos to paties įstatymo 5, 24, 25, 29 ir 34 straipsnių nuostatoms, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS261-86/2009). Pabrėžtina, kad skundo (prašymo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-460/2010). Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma, patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas prieš priimdamas skundą (prašymą) nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Sprendžiant, ar nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti skundą, turi būti aiškus pareiškėjo pasirinktas jo galbūt pažeistų teisių gynimo būdas, t. y. teismui, nagrinėjančiam skundo priėmimo klausimą, neturi kilti abejonių, ar pareiškėjas tiksliai suformulavo skundo dalyką. Be to, skunde turi būti nurodytos aplinkybės (skundo pagrindas), kuriomis grindžiamas skundo reikalavimas (skundo dalykas).
Pasisakant dėl skundo reikalavimo, t. y. tai, kokį sprendimą teismas yra prašomas priimti, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Reikalavimas, be kita ko, turi būti toks, kad jį patenkinus, pažeidimas būtų pašalintas efektyviai ir veiksmingai, nesukuriant nepagrįstų prielaidų tolesniems ginčams ir bylinėjimuisi. Kitaip tariant, skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų atitinkamas teisines pasekmes kitai bylos šaliai ir nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas įpareigoti Marijampolės savivaldybės administraciją Bendrovei išduotą leidimą įrengti lauko vaizdo ekrano vietą prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos Marijampolėje pagal 2016 m. spalio 5 d. Bendrovės paraišką registruoti savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir informaciją apie jo išdavimą skelbti savivaldybės interneto svetainėje.
Iš Marijampolės savivaldybės administracijos 2016 m. gruodžio 21 d. rašto Nr. SA-12652-(12.8) matyti, kad juo Bendrovė informuota, jog leidimas įrengti reklaminį įrenginį su lauko LED ekranu prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos Marijampolėje nebus išduotas. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 28 d. raštu „Dėl leidimo išdavimo“ kreipėsi į Marijampolės savivaldybės administracijos direktorių, prašydamas Bendrovės išduotą leidimą pagal 2016 m. spalio 5 d. paraišką nedelsiant registruoti savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir informaciją apie jo išdavimą skelbti savivaldybės interneto svetainėje. Marijampolės savivaldybės administracija 2017 m. sausio 10 d. raštu Nr. SA-341-(12.1) atsakė į šį pareiškėjo raštą, nurodydama, kad Administracija nusprendė prie (duomenys neskelbtini) sankryžos leidimo įrengti išorinę reklamą neišduoti.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą pašalinti skundo trūkumus, t. y. ginčyti Administracijos 2017 m. sausio 10 d. raštą Nr. SA-341-(12.1). Pareiškėjas patikslintu skundu minėto rašto neginčijo, t. y. suformulavo tuos pačius reikalavimus kaip ir pirminiame skunde, todėl pirmosios instancijos teismas skundą atsisakė priimti.
Kaip minėta, pareiškėjas patikslintame skunde prašo teismo įpareigoti atsakovą atlikti tam tikrus veiksmus. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, jog administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pagal šią teisės normą, suinteresuotų asmenų kreipimaisi administraciniame teisme nagrinėjami tik tada, kai tarp šalių yra kilęs ginčas. Nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011). Reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai asmeniui kreipusis tam tikra institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1391-143/2015). Taigi nagrinėjamu atveju, sprendžiant pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, būtina išsiaiškinti, ar tarp šalių yra kilęs ginčas dėl skunde prašomų įpareigoti atlikti veiksmų (ABTĮ 24 str. 2 d. 6, 7 p., 25 str. 1 d.).
Ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintų Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, be kita ko, nustatančių išorinės reklamos įrengimo reikalavimus, leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo, atsisakymo juos išduoti tvarką, 17 punkte įtvirtinta, kad pareiškėjui leidimas turi būti išduotas arba rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti pateiktas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų dokumentų, kurių reikia leidimui išduoti, gavimo. Jeigu pateikti ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai arba neteisingi duomenys, terminas skaičiuojamas nuo visų arba papildytų (patikslintų) dokumentų gavimo dienos. Leidimas išduodamas paraiškoje nurodytu būdu. Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 18 punkte nustatyta, kad, jeigu per šių taisyklių 17 punkte nurodytą terminą leidimus išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas.
Pareiškėjo manymu, remiantis šiomis nuostatomis, Administracija pagal 2016 m. spalio 5 d. paraišką leidimą de jure yra išdavusi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nustatyta, jog Administracija, gavusi Bendrovės 2016 m. spalio 5 d. paraišką, jai nurodė, jog reikalinga pateikti papildomus dokumentus. Kaip matyti iš pareiškėjo 2016 m. gruodžio 28 d. rašto „Dėl leidimo išdavimo“, 2016 m. lapkričio 21 d. Bendrovė pateikė prašomus trūkstamus dokumentus, o 2016 m. gruodžio 21 d. gavo Administracijos raštą Nr. SA-12652-(12.8), kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad leidimas įrengti reklaminį įrenginį prie (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos Marijampolėje nebus išduotas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas į Administracijos direktorių su skunde teismui reiškiamu tapačiu reikalavimu, t. y. registruoti leidimą savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir paskelbti informaciją apie leidimo išdavimą savivaldybės interneto svetainėje, kreipėsi 2016 m. gruodžio 28 d. raštu, t. y. jau po 2016 m. gruodžio 21 d. gauto Administracijos rašto Nr. SA-12652-(12.8), kuriuo, vertinant pagal pareiškėjo pateiktus duomenis nors formaliai ir pora dienų pavėlavus, aiškiai išreikšta atsakovo pozicija neišduoti tokio leidimo.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų ginčijęs Administracijos 2016 m. gruodžio 21 d. raštą Nr. SA-12652-(12.8). Taip pat pareiškėjas neginčijo jo netenkinusio Administracijos 2017 m. sausio 10 d. rašto Nr. SA-341-(12.1). Įvertinusi šias aplinkybes bei tai, kad pirmosios instancijos teismas 2017 m. kovo 1 d. nutartimi nustatė terminą pareiškėjui pašalinti skundo trūkumus, tačiau pareiškėjas tokia galimybe nepasinaudojo, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti priimti Bendrovės skundą, kuriuo pareiškėjas tik prašo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus, nurodomus 2016 m. gruodžio 28 d. rašte Administracijos direktoriui, tačiau neskundžia paties atsakovo atsakymo į minėtą raštą, yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo kooperatinės bendrovės „Katos grupė“ atskirąjį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai
Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Virginija Volskienė