2022-02-09 Nr. AB-3360-3-62-3-00455-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-5-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00455-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. E. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. E. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. E. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, atsakovo atstovas) (juridinis asmuo Kybartų pataisos namai pasibaigė dėl reorganizavimo), 3 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. (toliau – ir ginčo laikotarpis) jis atliko bausmę Kybartų pataisos namuose (toliau – Kybartų PN) bendrabučio tipo ir kamerų tipo patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrintas minimalus teisės aktais nustatytas gyvenamasis plotas. Kamerose, kuriose turėjo gyventi po du asmenis, buvo apgyvendinti trys asmenys. Dalį ploto užėmė baldai ir sanitariniai mazgai. Pareiškėjas teigė, kad dėl vietos trūkumo patyrė dvasinius išgyvenimus, sutriko jo sveikata.

3. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą taip pat nurodė, jog kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, kameros tarybinių laikų, medinėmis grindimis, lentos išpuvusios, per jas landžiojo pelės, nebuvo ventiliacijos. Pasivaikščioti vesdavo 1 valandą į nušiurusį kiemelį.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2018 m. balandžio 17 d. tekęs gyvenamasis plotas nebuvo per mažas, todėl jo skundas atmestinas. Atsakovo atstovo teigimu, pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių.

II. 6. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. birželio 1 d. sprendimu pareiškėjo E. E. skundą atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo teiginius dėl per mažo vienam asmeniui tenkančio laisvo gyvenamosios patalpos ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, ir 111.2 punktu, pagal kurį minimali gyvenamųjų patalpų ploto vienam nuteistajam norma yra 3,6 kv. m – kamerų tipo patalpose. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo kalinamas 2 būrio 205 gyvenamojoje patalpoje ir kamerų tipo patalpose Nr. 1, Nr. 3, Nr. 4, Nr. 6. Bendrabučio tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 4,5 kv. m iki 6 kv. m gyvenamojo ploto, kamerų tipo patalpose pareiškėjui teko nuo 4,02 kv. m iki 12,08 kv. m gyvenamojo ploto. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuota gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista.

8. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo į bylą pateiktais aiškiais ir detaliais duomenimis, atsakovo atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimo pagrįstumo.

9. Vertindamas pareiškėjo teiginius, kad kamerose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 4, Nr. 6 nebuvo pareigūnų iškvietimo mygtuko, kameros tarybinių laikų, medinėmis grindimis, lentos išpuvusios, per jas landžiojo pelės, nebuvo ventiliacijos, pasivaikščioti vesdavo 1 valandą į nušiurusį kiemelį, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė, jog dėl šių aplinkybių patyrė neturtinę žalą ar jam kilo kokios nors neigiamos pasekmės.

10. Teismas pažymėjo, kad skunde pareiškėjas konkrečiai nurodė, jog dvasinius išgyvenimus, sveikatos sutrikimus, kančias patyrė būtent dėl vietos trūkumo ir patirtą žalą įvertino 3 300 Eur suma. Teismo vertinimu, pareiškėjo atsikirtime nurodomos aplinkybės dėl netinkamo kamerų, pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo ir pasivaikščiojimo trukmės, nesusijusios su pareiškėjo skundo argumentais dėl gyvenamojo ploto normos pažeidimo. Pareiškėjas tik konstatavo, kokios sąlygos buvo kamerų tipo patalpose, tačiau neteigė, jog dėl šių sąlygų patyrė neturtinę žalą, neįvardino žalos dydžio, todėl teismas atmetė atsikirtime nurodytus pareiškėjo nusiskundimus.

11. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl kamerų planų išreikalavimo, nes kamerų plotai buvo nurodyti atsakovo atstovo pateiktoje 2020 m. kovo 17 d. pažymoje Nr. 14/07K-546. Teismas taip pat netenkino pareiškėjo prašymo dėl kamerų nuotraukų, duomenų apie atliktą remontą bei duomenų apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimus išreikalavimo, nes pareiškėjas nenurodė, jog patyrė neturtinę žalą dėl netinkamo kamerų įrengimo ar higienos normų neatitinkančių kalinimo sąlygų.

12. Nenustatęs Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), teismas sprendė, kad atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėjas E. E. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. sprendimą ir priteisti jam prašomo dydžio neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjo teigimu, iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad Kybartų PN bendrabučių ir kamerų tipo patalpose buvo šiurkščiai pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, patalpos neatitinka higienos normų reikalavimų. Pažymi, kad atsakovo atstovas pateikė klaidingus duomenis apie patalpų plotą. Tvirtina, kad dėl pažeisto ploto reikalavimo patyrė įvairius nepatogumus ir išgyvenimus, buvo pažemintas jo orumas.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovo atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui tenkintis gyvenamųjų patalpų plotas nebuvo per mažas, jam teko nuo 4,02 kv. m iki 12,08 kv. m ploto kamerų tipo patalpose ir nuo 4,50 kv. m iki 6,00 kv. m ploto bendrabučio tipo patalpose. Pažymi, kad pareiškėjo teiginių dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti Marijampolės PN administracijos veiksmų neteisėtumą. Tvirtina, kad Marijampolės PN administracija ar pareigūnai jokiais savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jokios žalos jam nepadarė, todėl nėra pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų Kybartų PN (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Marijampolės PN), atlyginimo priteisimo. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė.

18. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teisimo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, iš esmės pakartoja skunde, paduodame pirmosios instancijos teismui, nurodytus nusiskundimus.

19. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, pažymi, kad teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, jog suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Dėl to ABTĮ 134 straipsnyje yra išvardyti reikalavimai apeliaciniam skundui, kurių būtina laikytis kreipiantis į apeliacinės instancijos teismą. ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi ginčijami klausimai, o ABTĮ 134 straipsnio 2 dalies 6 punkte imperatyviai įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde turi būti nurodomi įstatymai ir bylos aplinkybės, kuriomis grindžiamas sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas. Atsižvelgusi į minėtą teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą apskundusiam asmeniui nepakanka apeliaciniame skunde vien tik abstrakčiai pareikšti, jog jis nesutinka su priimtu sprendimu, tačiau būtina aiškiai nurodyti ginčijamus klausimus, įstatymus ir bylos aplinkybes, kuriomis grindžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas bei nepagrįstumas. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Tai reiškia, jog apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013).

21. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde neišdėstė išsamių nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis motyvų. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, iš esmės nenurodo jokių įstatymų ir bylos faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas (ABTĮ 134 str. 2 d. 6 p.). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė dėl pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų (dėl vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto), juos išanalizavo pakankamai detaliai, visapusiškai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Pažymėtina, jog teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Garcia Ruiz prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 30544/96); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, atsižvelgusi į byloje pateiktų duomenų visumą, išnagrinėjusi apeliacinio skundo teiginius ir byloje surinktus įrodymus, nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ar jį keisti.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi nutarties 7–10 punktuose išdėstytas pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą jų teisinį vertinimą, sutinka su teismo padarytomis išvadomis, kad byloje nenustatytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse reglamentuotos gyvenamojo ploto normos pažeidimas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, įrodymais, todėl jais vadovavosi, vertindamas pareiškėjo nusiskundimų pagrįstumą. Pažymėtina ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog ginčo laikotarpiu jis būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją ar kitas kompetentingas institucijas dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Ši aplinkybė leidžia teigti, jog pažeidimai, jeigu jie iš tikrųjų buvo, nebuvo tokio pobūdžio, kad pareiškėjas patyrė tokio laipsnio neigiamą poveikį, kuris sukėlė ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudarė kliūtis, kurios buvo sudėtingos ar sunkiai įveikiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartį Nr. A-964-520/2017).

23. Byloje nenustatyti Kybartų PN (teisių perėmėjas po reorganizacijos – Marijampolės PN) administracijos ar pareigūnų neteisėti veiksmai dėl pareiškėjo skunde nurodytų nusiskundimų. Šiuo atveju taip pat nėra jokių pagrįstų įrodymų, kurie sudarytų prielaidą konstatavimui, jog pareiškėjui buvimo Kybartų PN laikotarpiu buvo kilę tokios apimties neigiamos pasekmės ar toks jo subjektinių teisių pažeidimas, kuris neabejotinai turėjo įtakos neturtinės žalos padarymo konstatavimui. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie, jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad būdamas Kybartų PN patyrė objektyvias neigiamas pasekmes, todėl teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

25. Nenustačius Kybartų PN administracijos neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

26. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. E. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. birželio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė