09a9e167-c102-4efa-b8fa-8a4da8805c6e · Klaipėdos apygardos teismas

?Byla Nr. AN2-176-417/2020 Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00133-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; (S) 21.11.10; 21.11.11 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. rugpjūčio 19 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Teismas nustatė: I. Bylos esmė 1. M. V. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Reagavimo skyriaus tyrėjas 2020-05-01 surašė administracinio nusižengimo protokolÄ už tai, kad 2020-05-01 15.41 val. Vytauto g. Tauragėje vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam 15.56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 5 ir 14 punktus.

Å iais savo veiksmais M. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ . Institucijos 2020-05-20 nutarimu už minėto administracinio nusižengimo padarymÄ M. V. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn.

2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai, iÅ¡nagrinėję administracinio nusižengimo bylÄ , įvertinę byloje surinktų duomenų visumÄ , pripažino, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog M. V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl administracinio nusižengimo bylÄ dėl minėto nusižengimo padarymo jam nutraukė, nenustačius M. V. veikoje Å¡io nusižengimo įvykio ir sudėties. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 3.

Institucija su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-03 nutarimu nesutinka, praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje patraukiant M. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskiriant jam administracinę nuobaudÄ nuo 800 iki 1100 Eur ir skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimÄ nuo 12 iki 18 mėnesių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020-05-01, suraÅ¡ant administracinio nusižengimo protokolÄ , M.

V. protokole nurodė, kad alkoholio nevartojo. 2020-05-20 nagrinėjant administracinio nusižengimo bylÄ M. V. su padarytu nusižengimu sutiko ir dėl padaryto nusižengimo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Nagrinėjant bylÄ jis paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ važiuojant buvo iÅ¡gėręs 1 skardinę alaus (baigiant nagrinėti bylÄ nurodė, kad buvo iÅ¡gėręs pusantros skardinės alaus). M. V. pažeidimÄ pripažino, dėl jo nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl jam buvo skirta minimali nuobauda, numatyta sankcijoje už tokį nusižengimÄ .

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių matyti, kad M. V. yra nenuoÅ¡irdus ir meluoja (nevartojo, gėrė vienÄ skardinę alaus, gėrė pusantros skardinės alaus). Skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis nieko neaiÅ¡kino, nors bylos nagrinėjimo metu ir paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ važiuojant buvo iÅ¡gėręs alaus. M. V. nusižengimÄ padarė 2020-05-01 15.41 val., tai yra pažymėta protokole, tai yra duomenys, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas 15.56 val., 16.13 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,40 promilių neblaivumas.

Institucija pažymi, kad M. V. 0,40 promilių neblaivumas buvo nustatytas praėjus 32 minutėms po nusižengimo padarymo arba po 15 minučių po to, kai buvo tikrintas jo neblaivumas pirmÄ kartÄ . Tikrinant antrÄ kartÄ buvo tik renkami duomenys, kad bÅ«tų galima patvirtinti, jog vartojo alkoholį, nes M. V. tvirtino, kad alkoholio visai nevartojo, apie tai pažymėdamas protokole savo paaiÅ¡kinime. Per 15 min. iÅ¡ organizmo galėjo pasiÅ¡alinti apie 0,05 promilių, tai atitinka pirmo tikrinimo rezultatÄ ir rezultatai vienas kitam neprieÅ¡tarauja.

Institucijos nuomone, vertinant Å¡ias aplinkybes akivaizdu, kad M. V. automobilį vairavo neblaivus. Taip pat pažymi, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisas ALCOTEST 7510, kuriuo M. V. buvo nustatytas neblaivumas, turi funkcijÄ aptikti alkoholį burnoje ir tokiu atveju neblaivumo prietaisas nefiksuoja neblaivumo iÅ¡ viso, o rodo, kad yra alkoholio burnoje. Fiksuojant M. V. nusižengimÄ ir renkant duomenis apie jo neblaivumÄ buvo imtasi papildomų priemonių – neblaivumas tikrinamas antrÄ kartÄ ir renkami duomenys nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nustatyti.

Institucijos teigimu, byloje esantys duomenys (administracinio nusižengimo protokolas, paaiÅ¡kinimai, sprendimas nuÅ¡alinti nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio kiekio matuoklio duomenys) patvirtina, kad M. V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ ir už Å¡io administracinio nusižengimo padarymÄ turėjo bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ M. V. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius su apeliaciniu skundu nesutinka, praÅ¡o atmesti skundÄ ir priteisti M. V. iÅ¡ Institucijos 441,76 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡analizavo bei įvertino iÅ¡tirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimÄ ir savo iÅ¡vadas iÅ¡samiai motyvavo. Skundžiamame nutarime jokių prieÅ¡taravimų nėra.

O aplinkybė, kad Institucija nesutinka su skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms teismo iÅ¡vadoms dėl administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties nebuvimo M. V. veikoje. Apeliacinis skundas atmestinas. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (ANK 652 straipsnio 1 dalis).

6. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti.

ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylÄ ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas). Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas.

Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai M. V. administracinę teisenÄ pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukė. Patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu, skundÄ nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų konstatuoti, kad M.

V. padarė jam inkriminuojamÄ administracinį nusižengimÄ . IÅ¡ skundžiamo nutarimo matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bei įvertino visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek Institucijos argumentus, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl M. V. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nebuvimo, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas iÅ¡vadas. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi Institucija, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali bÅ«ti pagrindas skundžiamÄ nutarimÄ pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu ir dėl to panaikinti.

8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimÄ , kai tai daro neblaivÅ«s (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokiÄ jo bÅ«senÄ (neblaivumÄ , apsvaigimÄ ) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-40-303/2020).

Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ administracinį nusižengimÄ asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi bÅ«ti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016).

9. Nagrinėjamu atveju M. V. Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolÄ pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį bÅ«damas neblaivus, kai jam 15.56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis. Tačiau po 17 min., t. y. 16.13 val. alkotesteriu patikrinus M. V. blaivumÄ , jam nustatytas 0,40 promilių, t. y. neužtraukiantis administracinės atsakomybės, girtumo laipsnis. IÅ¡dėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. V. automobilį vairavo neblaivus, tačiau nagrinėjamu atveju negalima iÅ¡vada, kad M. V. automobilio vairavimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis neabejotinai užtraukia administracinę atsakomybę.

10. Nustatant asmens neblaivumÄ Ä¯vykio vietoje, turi bÅ«ti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (2016-05-18 nutarimo redakcija) (toliau -– Taisyklės) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigÅ«nų veiksmų nustatant asmens neblaivumÄ ar apsvaigimÄ tvarkos apraÅ¡o (toliau – Tvarkos apraÅ¡as) nuostatomis.

11. Taisyklių 4 punkte ir Tvarkos apraÅ¡o 5.5 punkte nustatyta, kad per tikrinimÄ nustačius, jog įtariamo neblaivumu vairuotojo iÅ¡kvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbÅ«t padaryta didelė turtinė žala – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimÄ .

Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ . Vadovaujantis iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentu, kad, atsižvelgiant į asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymus principÄ , nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kodėl asmeniui, kuriam nustatytas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas ir kuris nepadarė eismo įvykio, turėtų bÅ«ti taikomas kitoks neblaivumo nustatymo principas nei asmeniui, kuriam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas arba kuris yra susijęs su eismo įvykiu ir kuriam yra nustatytas daugiau nei 0,41 promilės neblaivumas.

Kadangi policijos pareigÅ«nai, nors ir neturėdami pareigos du kartus tikrinti M. V. neblaivumo laipsnį, vis dėlto alkotesteriu jo neblaivumo laipsnį patikrino du kartus ir nustatė skirtingus rodmenis (15.56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės, o 16.13 val. – 0,40 promilės girtumo laipsnis), darytina iÅ¡vada, kad per tikrinimÄ nustatyta asmens iÅ¡kvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iÅ¡ nustatytų per pirmÄ jį ir pakartotinį tikrinimÄ , t. y. kad M.

V. nustatytas 0,40 promilių neblaivumo laipsnis. Toks faktinių aplinkybių vertinimas nagrinėjamu atveju atitinka ir in dubio pro reo principÄ , pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-10-693/2018).

12. Apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime iÅ¡dėstytam argumentui, kad esant dviem skirtingiems alkotesterio rodmenims, policijos pareigÅ«nai turėjo imtis papildomų priemonių, numatytų Taisyklėse, – įvertinti bendrÄ asmens bÅ«klę, o neturint objektyvių galimybių nustatyti asmens neblaivumÄ , esant prieÅ¡taravimams tarp to paties prietaiso rodmenų, siųsti asmenį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros. Tačiau, kaip matyti iÅ¡ administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kilus prieÅ¡taravimams tarp prietaiso rodmenų , pareigÅ«nai jokių kitų veiksmų nesiėmė ir dėl nepaaiÅ¡kinamų priežasčių vadovavosi pirminiais alkotesterio rodmenimis, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ nekaltumo prezumpcijos principÄ bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiantį in dubio pro reo principÄ .

13. Nors tiek protokole užfiksuota, tiek apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad M. V. nusižengimÄ padarė 2020-05-01 15.41 val., tačiau Institucija niekaip nepagrindžia duomenų, kodėl M. V. neblaivumas pirmÄ kartÄ buvo tikrintas tik 15.56 val. Vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančio alkoholio kiekio iÅ¡kvėptame ore matuoklio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcija, prieÅ¡ tikrinant asmens girtumÄ , reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpÄ nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo (b. l. 68).

Tačiau, kaip nurodė Institucija, sustabdytas M. V. nurodė, kad alkoholio nėra vartojęs, todėl nebuvo pagrindo laukti alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytÄ laiko tarpÄ â€“ 15 min. Be to, Institucija neginčijo M. V. nurodytos aplinkybės, kad jo girtumas buvo tikrintas praėjus vos 4–5 min. nuo alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, siekiant nepažeisti in dubio pro reo principo, darytina iÅ¡vada, kad M. V. neblaivumas buvo tikrintas praėjus 4–5 min. po to, kai M.

V. vartojo alkoholį (kaip nurodė 2020-06-01 paaiÅ¡kinime (b. l. 12), 0,5 litro talpos skardinę alaus), todėl alkotesterio rodmenys galėjo bÅ«ti netikslÅ«s ir dėl Å¡ios priežasties 15.56 val. M. V. galėjo bÅ«ti nustatytas 0,46 promilės neblaivumo laipsnis. Tačiau, vadovaujantis alkotesterio naudojimo instrukcijos nuostatomis ir pakartotinį patikrinimÄ atlikus po 16 min., M. V. nustatytas 0,40 promilių neblaivumo laipsnis. Todėl darytina iÅ¡vada, kad pirminio patikrinimo metu galėjo bÅ«ti nustatyta ne M.

V. kraujyje esanti alkoholio kiekio koncentracija, tačiau M. V. burnoje kÄ tik vartojus alkoholį esanti alkoholio koncentracija. Nors Institucija nurodo, kad ALCOTEST 7510, kuriuo M. V. buvo nustatytas neblaivumas, turi funkcijÄ aptikti alkoholį burnoje ir tokiu atveju neblaivumo prietaisas nefiksuoja neblaivumo iÅ¡ viso, o rodo, kad yra alkoholio burnoje, tačiau, pažymėtina, jog, vadovaujantis prietaiso naudojimo instrukcija, Å¡i funkcija veikia tik tuo atveju, jeigu ji yra aktyvuota (b. l. 68). Nagrinėjamu atveju Institucija aplinkybei apie minėtos prietaiso funkcijos aktyvavimÄ / deaktyvavimÄ nepateikė jokių objektyvių duomenų.

Be to, toks Institucijos argumentas prieÅ¡tarauja byloje esančioje alkotesterio naudojimo instrukcijoje pateiktiems duomenims, t. y., kad burnoje užsilikęs alkoholis gali iÅ¡kreipti rodmenis (b. l. 68). Apibendrindamas iÅ¡dėstytus duomenis, apygardos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju patikimesniais laikytini vadovaujantis alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimais, t. y. praėjus 15 min. po alkoholio vartojimo atlikto antrojo M. V. patikrinimo metu gauti duomenys – 0,40 promilių neblaivumo laipsnis, kuris neužtraukia administracinės atsakomybės.

14. TokiÄ apygardos teismo iÅ¡vadÄ taip pat pagrindžia ir moksliÅ¡kai patvirtintos Vidmarko formulės skaičiavimai, vadovaujantis ja alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniÅ¡kai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013).

Taigi Institucijos pareigūnų atlikto pirminio patikrinimo metu gautų rezultatų prieštaringumas akivaizdus ir vadovaujantis moksliškai pagrįstais duomenimis, t. y. M. V. organizme natūraliai per 16 min. (praėjusių nuo pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu iki antrojo) alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti nuo 0,04 iki 0,05 promilių, tačiau antrojo patikrinimo metu nustatyta 0,06 promile mažiau negu pirmojo patikrinimo metu.

15. Apibendrindamas iÅ¡dėstytus argumentus, atsižvelgęs į tai, kad pripažinus dviejų patikrinimų metu gautus duomenis prieÅ¡taringais, Institucija niekaip nepagrindė, kodėl pirminio patikrinimo metu gautus duomenis laiko patikimesniais, į tai, kad Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytais motyvais pirminio patikrinimo metu nustatytas M. V. neblaivumo laipsnis buvo nustatytas galbÅ«t pažeidus alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje iÅ¡dėstytus reikalavimus (neblaivumas tikrintas praėjus vos 4–5 min. po alkoholio vartojimo), siekdamas nepažeisti in dubio pro reo principo, apygardos teismas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo bylÄ iÅ¡nagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad M.

V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytÄ nusižengimÄ , todėl pagrįstai administracinio nusižengimo teisenÄ pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį M. V. nutraukė. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtÄ ir pagrįstÄ nutarimÄ keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 16. M. V. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius atsiliepime į apeliacinį skundÄ yra suformulavęs reikalavimÄ priteisti iÅ¡ Institucijos M. V. 441,76 Eur iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti. Prie atsiliepimo yra pridėti duomenys, pagrindžiantys M. V. patirtas iÅ¡laidas.

17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktikÄ proceso iÅ¡laidų atlyginimo klausimai administracinių nusižengimų bylose sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso iÅ¡laidų, nurodytų Å¡io straipsnio 1–5 punktuose, proceso iÅ¡laidas sudaro ir kitos iÅ¡laidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso iÅ¡laidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo proceso iÅ¡laidas, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas, skirtas mokėti vertėjui.

Tačiau sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Å¡ias BPK nuostatas darytina iÅ¡vada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų iÅ¡laidų savo nuožiÅ«ra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iÅ¡ valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias iÅ¡laidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pasikvietė advokatÄ (Å¡iuo konkrečiu atveju – gynėjÄ ) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese.

Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016, nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020).

18. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti M. V. atstovo advokato L. Kuprusevičiaus praÅ¡ymÄ priteisti M. V. turėtas iÅ¡laidas atsiliepimui, kurio teikimas, be kita ko, nėra privalomas, suraÅ¡yti. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutaria: Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko apeliacinį skundÄ atmesti. Netenkinti reikalavimo priteisti iÅ¡ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. V. bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nutartis neskundžiama. Teisėjas Eduardas MaÅ¡kevičius