09a450f3-bc75-44ea-9f74-81fccaf2f0a3 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-961-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-01758-2013-7,Procesinio sprendimo kategorijos:110.2; 122.4; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. balandžio 8 d.Kaunas Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. K. skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartiescivilinėje byloje Nr.A2-2822-752/2014 pagal pareiÅ¡kėjos A. G. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V.

G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams R. S., A. K. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė: I.Ginčo esmė PareiÅ¡kėja A. G.kreipėsi į teismÄ su praÅ¡ymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-4878-773/2013 pagal ieÅ¡kovų V. G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams R. S., A. K. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo. Teismas, iÅ¡ dalies tenkinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2014 m. sausio 7 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).Atsakovas A.

K. pateikė teismui praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo praÅ¡ydamas siekiant užtikrinti galimų atsakovo nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimÄ Ä¯pareigoti pareiÅ¡kėjÄ A. G. įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 4 500 Lt. Nurodė, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių yra pažeidžiama jo teisė disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Atsakovo teigimu, dar iki 2014 m. sausio 7 d. nutarties priėmimo jis sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ pardavė tiek jam nuosavybėsteise priklausantį žemės sklypÄ , tiek ir varžytynėse įsigytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ , t. y. gyvenamÄ jį namÄ su priklausiniais.

Pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį, likusiÄ daiktų kainos dalį pirkėjai įsipareigojo sumokėti atsakovui iki 2014 m. sausio 31 d., o pirkėjams sumokėjus likusiÄ kainos dalį atsakovas ne vėliau kaip per 3 dienas įsipareigojo pasiraÅ¡yti priėmimo–perdavimo aktÄ . Sutarties 10.3 punkte numatyta, kad pardavėjui, t. y. atsakovui netinkamai vykdant įsipareigojimus, neperdavus daiktų ar nepasiraÅ¡ius priėmimo–perdavimo akto, pardavėjas privalės mokėti pirkėjams netesybas – 50 Lt dydžio į dienÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ .

Dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas negali perduoti pirkėjams nuosavybės, todėl už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ atsakovui gali tekti mokėti baudÄ . Kadangi bylos nagrinėjimas gali užtrukti ne mažiau kaip 3 mėnesius, tai preliminarus netesybų dydis yra 4 500 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi atmetė atsakovo A. K. praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Teismas nustatė, kad pagal atsakovo sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties nuostatas likusiÄ daiktų kainos dalį – 100 000 Lt – pirkėjai įsipareigojo sumokėti bankiniu pavedimu į pardavėjo nurodytÄ sÄ skaitÄ iki 2014 m. sausio 31 d., kad daiktų perdavimo–priėmimo aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas ne vėliau kaip per tris dienas pirkėjams įvykdžius savo prievolę sumokėti likusiÄ daiktų kainos dalį. Teismas taip pat nustatė, kad pagal sutarties sÄ lygas pardavėjui gali kilti atsakomybė dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, t. y. nepasiraÅ¡ius perdavimo–priėmimo akto pardavėjas turėtų mokėti netesybas.

Tačiau teismas, pažymėjęs, kad perdavimo–priėmimo aktas turi bÅ«ti pasiraÅ¡ytas tik po to, kai pirkėjai sumokės likusiÄ daiktų kainos dalį, o atsakovas nepateikė duomenų, kad pirkėjai savo įsipareigojimus įvykdė ir likusiÄ daiktų kainos dalį sumokėjo, sprendė, kad atsakovo teiginiai dėl galimų nuostolių atsiradimo yra nepagrįsti. Teismas, spręsdamas, kad atsakovas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam gali atsirasti nuostolių ar kad nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, netenkino atsakovo praÅ¡ymo dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ motyvai Atsakovas A. K. skundu praÅ¡opanaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti jo praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas, atsisakydamas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pažeidė ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų derinimo principÄ .

Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo praÅ¡ymo, norsatsakovas nurodė ir pagrindė galimus nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė galimo nuostolių atsiradimo, kadangi nepateikė duomenų apie tai, jog pirkėjai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir sumokėjo likusiÄ daiktų kainos dalį, yra nepagrįstas, prieÅ¡tarauja CK 6.46 straipsniui, įtvirtinančiam skolininko teisę sustabdyti prievolės įvykdymÄ , jei jisturi pakankamÄ ir protingÄ pagrindÄ abejoti, ar asmuo, kuriam turi bÅ«ti įvykdytaprievolė, turi teisę priimti jos įvykdymÄ .

PaaiÅ¡kėjusaplinkybei dėl taikyto areÅ¡to, pirkėjams pagrįstai atsirado abejonių, ar atsakovas gali priimti prievolės įvykdymÄ . Nurodyta aplinkybė patvirtina, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugospriemonių atsakovas negalės tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų ir dėl taikytų sankcijų patirs nuostolių.Teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesusipažino su byloje esančiais įrodymais apie pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį, nevertino aplinkybių, kad pareiÅ¡kėja yra ligota, neturi jokio turto, jos pajamos yra nedidelės, dėl sunkios turtinės padėties pareiÅ¡kėja yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo, yra skolinga atsakovui 18 000 Lt bei bylinėjimosi iÅ¡laidas, kas tik patvirtina faktÄ , kad patirtų nuostolių iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos gali bÅ«ti apsunkintas.

Todėl teismo iÅ¡vada, kad atsakovas neįrodė, jog jo patirtų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, yra padaryta pažeidžiant CPK 185 straipsnio nuostatas.Nagrinėjamo klausimo kontekste teismas neturėtų vertinti pirkėjo pareigų vykdymo, kadangi tai nėra Å¡ios bylos dalykas. Teismas turėjo vertinti tik tai, ar dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs nuostolių, kurie atsiras jam negalint tinkamai įvykdyti savo sutartinių įsipareigojimų. Be to, atsakovo nurodyti nuostoliai yra minimalÅ«s, nes dėl netinkamo įsipareigojimų vykdymo pirkėjai turi teisę nutraukti sutartį, taikyti restitucijÄ ir reikalauti kompensacijos ar imtiskitų CK numatytų veiksmų.Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas.Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.CPK 314 straipsnyje įtvirtinta norma, pagal kuriÄ apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau.

Apeliantas jau po atskirojo skundo pateikimo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus, kurie negalėjo bÅ«ti pateikti kartu su atskiruoju skundu, t. y. 2014 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-753-260/2014 ir 2014 m. balandžio 1 d. raginimÄ . Kadangi minėti įrodymai objektyviai negalėjo bÅ«ti pateikti kartu su atskiruoju skundu, jų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau, apeliacinės instancijos teismas Å¡iuos įrodymus priima ir juos vertina spręsdamas pareikÅ¡to atskirojo skundo pagrįstumo klausimÄ .Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, dėl kurio apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.CPK 146 straipsnio 1 dalis numato teismui galimybę Å¡alies praÅ¡ymu pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Å i norma yra nukreipta į ieÅ¡kovo bei atsakovo interesų ir procesinių jų tarpusavio poveikio priemonių pusiausvyros, Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principo, praÅ¡omų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumo siekiamiems tikslams, o taip pat į ieÅ¡kovo galimybės padengti dėl nepagrįstai jo praÅ¡ymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių turėtus nuostolius užtikrinimÄ . CPK nedetalizuoja Å¡io instituto taikymo sÄ lygų; ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ teismui nenustačius jo taikymui bÅ«tinų pagrindų.

Turi bÅ«ti užtikrinamas atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuotinų nuostolių atlyginimas, jei tik Å¡is įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iÅ¡ tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi bÅ«ti a priori aiÅ¡kus ir pagrįstas bei priežastiniu ryÅ¡iu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.Teismas, taikydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , kiekvienu atveju turi iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar egzistuoja objektyvi tikimybė, kad atsakovas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, koks gali bÅ«ti jų pobÅ«dis ir preliminarus dydis, o vertindamas Å¡ias aplinkybes – vadovautis juos pagrindžiančiais įrodymais, įvertinti tikimybę, jog netaikius nuostolių atlyginimo užtikrinimo jų realus iÅ¡ieÅ¡kojimas gali pasunkėti.

Taigi teismas, spręsdamas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo, turi motyvuoti, kodėl prognozuojamas tam tikras preliminarių nuostolių dydis ir kaip jis apskaičiuojamas (reikia įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius, galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 15 d. apžvalga Nr. AC-34-2 „Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bendrųjų klausimų“, Teismų praktika Nr. 34, 2011 m., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1046/2013).

Proceso įstatyme, siekiant užtikrinti proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ , yra įtvirtintas principas, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Ä®rodinėjimo pareigÄ civiliniame procese turi proceso Å¡alys, o ne teismas. Atsakovas, siekdamas įrodyti, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių gali patirti nuostolių, kaip minėta, gali pateikti teismui konkrečius duomenis apie tokių nuostolių atsiradimo galimumÄ bei jų preliminarų dydį.

Nepateikus tokių duomenų, tenkinti atsakovo praÅ¡ymo dėl nuostolių atlyginimo nėra pagrindo.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas, priėmęs pareiÅ¡kėjos A. G. praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų V. G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovams R. S., A. K. dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių pripažinimo neteisėtu ir restitucijos taikymo, iÅ¡ dalies tenkinęs pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , 2014 m. sausio 7 d. nutartimi taikė laikinÄ sias apsaugos priemones - įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), t. y. gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iltnamiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statiniams, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2014 m. kovo 14 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-753-260/2014 minėta nutartis palikta nepakeista. Atsakovas 2014 m. sausio 22 d. teisme gautu praÅ¡ymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo prašė įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ A. G. įmokėti į teismo depozitinę sÄ skaitÄ 4 500 Lt galimiems nuostoliams dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atlyginti, tačiau teismas atsakovo praÅ¡ymÄ atsisakė tenkinti.Apeliantas, nesutikdamas su skundžiama 2014 m. sausio 27 d.

Kauno apylinkės teismo nutartimi, nurodė, kad teismas nepagrįstai netenkino jo praÅ¡ymo, kadangi jis ne tik kad nurodė galimÄ nuostolių susidarymo mechanizmÄ , bet ir pagrindė galimus nuostolius dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai nagrinėjamu atveju vertino trečiųjų asmenų veiksmų įtakÄ nuostolių galimam atsiradimui, nepagrįstai nevertino byloje esančių duomenų apie pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį, todėl nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas neįrodė, jog dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jam gali atsirasti nuostolių ar kad nuostolių atlyginimas gali pasunkėti.

Pasak apelianto, toks teismo sprendimas pažeidžia ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų derinimo principÄ . Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti pagrįstÄ ir teisėtÄ skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Apeliantas praÅ¡ymÄ dėl galimo nuostolių atlyginimo užtikrinimo grindė aplinkybėmis, jog esant sudarytai nekilnojamojo turto, kurio atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pirkimo–pardavimo sutarčiai, jis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės tinkamai įvykdyti Å¡ioje sutartyje prisiimtų įsipareigojimų, todėl pritaikius sutarties sÄ lygas dėl netesybų, jis turėtų mokėti sutartyje nustatyto dydžio netesybas, kas ir sudarytų jo nuostolius.

Remiantis apelianto teismui pateikta 2013 m. gruodžio 3 d. žemės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartimi nustatyta, kad dar iki nutarties taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones priėmimo apeliantas sudarė gyvenamojo namo ir jo priklausinių, įsigytų varžytynėse ir kurių atžvilgiu pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės - įraÅ¡as vieÅ¡ame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ minėtus nekilnojamuosius daiktus apeliantas pardavė tretiesiems asmenims, o Å¡ie už parduodamus daiktus įsipareigojo atsiskaityti dalimis, vienÄ kainos dalį - 100 000 Lt - įsipareigojo sumokėti į apelianto sÄ skaitÄ iki 2014 m. sausio 31 d.

Pagal nurodytos sutarties nuostatas apeliantas, bÅ«damas pardavėju, pirkėjams įvykdžius prievolę ir sumokėjus visÄ daiktų kainÄ , įsipareigojo nedelsiant per protingÄ terminÄ , tačiau ne vėliau kaip per 3 dienas pasiraÅ¡yti su pirkėjais daiktų perdavimo–priėmimo aktÄ , nuo kurio pasiraÅ¡ymo momento pirkėjams turi pereiti nuosavybės teisė į parduodamus daiktus. Apelianto teigimu, pirkėjams įvykdžius piniginę prievolę ir sumokėjus visÄ daiktų kainÄ , jis dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių negalės pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo akto ir perduoti nuosavybės teisės į parduotus daiktus, o tokiu atveju jam gali bÅ«ti taikomos sutartiesnuostatos dėl netesybų.

Pažymėtina, kad pirkimo–pardavimo sutartyje yra numatyta sÄ lyga, pagal kuriÄ apeliantui nevykdant ar netinkamai vykdant sutartinius įsipareigojimus, tarp jų ir nevykdant pareigos perduoti daiktus ir pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktÄ , jam atsirastų pareiga mokėti pirkėjams 50 Lt dydžio į dienÄ už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ iki įsipareigojimo įvykdymo dienos netesybas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, sprendžia, kad apelianto nurodytas tikėtinas nuostolių susidarymo mechanizmas yra a priori aiÅ¡kus ir susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, tačiau tuo pačiu pažymi, kad nurodytas galimas nuostolių susidarymo mechanizmas neabejotinai yra priklausomas nuo trečiųjų asmenų veiksmų, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumo, pagrįstai nagrinėjamu atveju vertino pirkėjų pagal pirkimo–pardavimo sutartį sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ .

Nors nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl to, ar Å¡alys tinkamai vykdė 2013 m. gruodžio 3 d. sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau, kadangi pirkėjų pareigų pagal Å¡iÄ sutartį tinkamas vykdymas yra bÅ«tina sÄ lyga galimiems nuostoliams atsirasti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su pirkėjų pareigų vykdymu. Teismas, spręsdamas, ar dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apeliantas gali patirti nuostolius, turėjo atsižvelgti į visas reikÅ¡mingas galimam nuostolių atsiradimui aplinkybes ir jas įvertinti.

PrieÅ¡ingu atveju klausimas galėtų bÅ«ti iÅ¡spręstas netinkamai. Pirkėjams tinkamai neįvykdžius sutartyje numatytos pareigos dėl likusios daiktų kainos dalies sumokėjimo, apeliantui neatsirastų pareiga perduoti parduodamus daiktus ir pasiraÅ¡yti jų perdavimo–priėmimo aktÄ , dėl ko jam negalėtų atsirasti pareiga mokėti netesybas. Apelianto teigimu, pirkėjai, sužinoję apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ , pagrįstai galėjo pamanyti, kad apeliantas nėra tinkamas asmuo priimti prievolės įvykdymÄ , todėl remiantis CK 6.46 straipsnio nuostatomis jie gali sustabdyti savo prievolės įvykdymÄ .

Tačiau nurodyta aplinkybė nepaneigia pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo, nes pirkėjams sustabdžius savo piniginės prievolės įvykdymÄ , neatsirastų sÄ lyga, nuo kurios priklauso apelianto pareigų perduoti daiktus bei pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktÄ atsiradimas. Taigi tokiu atveju apeliantas ne tik kad neturėtų pareigos perduoti parduotus daiktus ar pasiraÅ¡yti perdavimo–priėmimo aktÄ , bet jam ir negalėtų atsirasti pareiga mokėti netesybas. Pažymėtina, kad apeliantas duomenų apie pirkėjų pareigos tinkamÄ Ä¯vykdymÄ nepateikė ne tik pirmosios instancijos teismui, bet kartu su atskiruoju skundu ir apeliacinės instancijos teismui, nors atskirojo skundo pateikimo metu pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas terminas likusiai daiktų kainai sumokėti jau buvo pasibaigęs (atskirasis skundas teisme gautas 2014 m. vasario 6 d., o terminas piniginei prievolei įvykdyti sutartyje numatytas 2014 m. sausio 31 d.).

Apeliantas po atskirojo skundo padavimo apeliacinės instancijos teismui pateikė naujÄ Ä¯rodymÄ - 2014 m. balandžio 1 d. raginimÄ , kuriuo pirkėjai pagal pirmiau nurodytÄ nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartį ragina apeliantÄ sumokėti 3 000 Lt netesybų, susidariusių 2014 m. balandžio 1 d. dėl netinkamai vykdomų sutartinių įsipareigojimų. Raginime nurodyta, kad pirkėjai su apeliantu atsiskaitė laiku, pagal sutarties nuostatas, tačiau apeliantas neperdavė pirkėjams turto ir nepasirašė perdavimo–priėmimo akto.

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, apeliantui pareiga mokėti netesybas atsirastų tik tuo atveju, jei pirkėjams tinkamai įvykdžius savo sutartinius įsipareigojimus pagal 2013 m. gruodžio 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį, apeliantas laiku ir tinkamai nepasiraÅ¡ytų nekilnojamųjų daiktų perdavimo–priėmimo akto ir daiktų neperduotų pirkėjams, tačiau apelianto teismui pateiktas raginimas nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu pirkėjų tinkamÄ pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymÄ .

Pagal 2013 m. gruodžio 3 d. apelianto ir trečiųjų asmenų sudarytÄ Å¾emės sklypo ir pastatų pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas, t. y. apeliantas įsipareigojo pirkėjams tinkamai įvykdžius piniginę prievolę ir sumokėjus visÄ daiktų kainÄ nedelsiant per protingÄ terminÄ , bet ne vėliau kaip per 3 dienas atvykti į notaro biurÄ ir pasiraÅ¡yti pareiÅ¡kimÄ (pakvitavimÄ ), patvirtinantį pirkėjų tinkamÄ atsiskaitymÄ ir piniginės prievolės įvykdymÄ pagal sutartyje numatytas sÄ lygas.

Nei kartu su atskiruoju skundu, nors piniginės prievolės pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymo terminas skundo pateikimo metu jau buvo pasibaigęs, nei vėliau apeliantas teismui nepateikė nurodyto notaro biure pasiraÅ¡yto pareiÅ¡kimo (pakvitavimo), kuris neabejotinai patvirtintų pirkėjų tinkamÄ atsiskaitymÄ ir piniginės prievolės pagal sutartį įvykdymÄ . Todėl nesant konkretaus įrodymo, kuris pagal sutartį patvirtintų pirkėjų tinkamÄ sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ , negalima pripažinti, kad apeliantas įrodė tinkamÄ pirkėjų piniginės prievolės pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymÄ , kas yra bÅ«tina sÄ lyga apelianto pareigoms pagal sutartį atsirasti, o kartu ir sutarties nuostatoms dėl netesybų galimai taikyti Å¡ių pareigų tinkamai nevykdant.

Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus argumentus, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino aplinkybes, susijusias su pirkėjų pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį tinkamu vykdymu, ir nustatęs, kad pirkėjai savo pareigos pagal pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti likusiÄ daiktų kainos dalį nėra įvykdę, pagrįstai sprendė, jog apeliantas neįrodė galimo nuostolių atsiradimo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto pateikti nauji įrodymai taip pat nepatvirtina pirkėjų pareigų pagal pirkimo–pardavimo sutartį tinkamoįvykdymo, o kartu ir apelianto galimų nuostolių atsiradimo fakto.Nepagrįstu laikytinas apelianto argumentas, jog teismas, atsisakydamas tenkinti praÅ¡ymÄ dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pažeidė ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų derinimo principÄ .

Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybė per se nesudaro pagrindo taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , jei atsakovas neįrodo jo taikymui bÅ«tinų pagrindų. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra nustatyti pagrindai, bÅ«tini taikyti galimų nuostolių atlyginimo institutÄ , negalima pripažinti, kad atsisakymas jį taikyti pažeidžia ieÅ¡kovo ir atsakovo interesų derinimo principÄ . PrieÅ¡ingai, nenustačius galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimui taikyti bÅ«tinų pagrindų, tačiau taikius šį institutÄ , gali bÅ«ti pažeistos ieÅ¡kovo teisės ir teisėti interesai, tarp jų ir teisė į teisminę gynybÄ .Apelianto teismui pateiktoje 2014 m. kovo 14 d.

Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-753-260/2014 teismas nurodė apeliantÄ turint teisę pasinaudoti jam CPK suteikta teise ir pareikalauti nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, tačiau vien apelianto pateiktas praÅ¡ymas nesudaro pagrindo nesant įstatyme nustatytų pagrindų taikyti šį institutÄ .Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytu argumentu, kad apeliantas neįrodė, jog galimų nuostolių atlyginimas gali pasunkėti.

Pažymėtina, kad apeliantas prašyme dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nenurodė nei vienos aplinkybės ar argumento, kurie, jo manymu, leistų manyti, kad galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas ateityje pasunkėtų ar pasidarytų neįmanomas, nors apeliantas šias aplinkybes ne tik kad turi nurodyti, bet ir pagrįsti. Todėl nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, jog teismas savo iniciatyva turėjo susipažinti ir įvertinti byloje esančius duomenis apie pareiškėjos turtinę padėtį, pats, remdamasis vien tik byloje esančiais šiais duomenimis, galėjo spręsti, jog kyla grėsmė apelianto patirtų nuostolių atlyginimui ateityje.

Apeliantui dėl to nenurodžius jokių aplinkybių, teismas savo iniciatyva negali spręsti, kokios aplinkybės apeliantui atrodo pakankamos manyti, kad galimai jo patirtų nuostolių atlyginimui ateityje gali kilti grėsmė. Be to, pažymėtina, kad klausimas buvo sprendžiamas jau iÅ¡nagrinėtoje civilinėje byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimui esant priimtam dar 2013 m. gegužės 13 d., todėl pareiÅ¡kėjos turtinė padėtis per nurodytÄ laikotarpį galėjo bÅ«ti iÅ¡ esmės pasikeitusi.

Byloje dalyvaujantys asmenys turi sÄ Å¾iningai naudotis jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, laisva valia pasirinkti savo teisių ir teisėtų interesų gynimo priemones ir jas tinkamai realizuoti, tačiau negali Å¡ios pareigos perkelti teismui, nagrinėjančiam Å¡alių ginÄÄ iÅ¡ esmės. Nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis apie pareiÅ¡kėjos turtinę padėtį, galėjo savo iniciatyva spręsti esant aplinkybes, kurios sudaro pagrindÄ manyti, kad apelianto nuotolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

Pažymėtina, jog tik atskirajame skunde apeliantas nurodė aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindÄ manyti, kad galimų nuostolių atlyginimas ateityje gali bÅ«ti apsunkintas, tačiau Å¡ie argumentai ir nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui, sprendusiam apelianto pareikÅ¡to praÅ¡ymo pagrįstumÄ , nebuvo žinomi.Atsižvelgiant į visus pirmiau nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Å¡ioje byloje nėra pagrindo taikyti CPK 146 straipsnio 1 dalyje numatytÄ atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .

Pažymėtina, kad laikinosios apsaugos priemonės visuomet yra susijusios su tam tikrais suvaržymais, tačiau tai nesuponuoja teismui bÅ«tinumo bet kokiu atveju taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ . Nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra savitikslė apsigynimo nuo laikinųjų apsaugos priemoniųpriemonė. Apelianto praÅ¡ymo dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetimas nereiÅ¡kia pripažinimo, jog teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės visiÅ¡kai nesukelia ir negali sukelti apeliantui nuostolių atsiradimo.

Kaip pažymima teismų praktikoje, tai reiÅ¡kia, kad apeliantas, turėdamas įrodinėjimo pareigÄ , nepateikė įrodymų, kurie leistų teismui daryti iÅ¡vadÄ dėl konkrečių apelianto praÅ¡yme nurodytų nuostolių atsiradimo galimybės. Apeliantui nedraudžiama pakartotinai kreiptis į teismÄ su motyvuotu praÅ¡ymu dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Be to, įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas dėl proceso atnaujinimo bÅ«tų atmestas ar atnaujinus procesÄ pareiÅ¡kėjai bÅ«tų priimtas nepalankus procesinis sprendimas, apeliantui bet kokiu atveju iÅ¡lieka teisė reikalauti, kad pareiÅ¡kėja atlygintų nuostolius, kuriuos jam padarė pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 147 str. 3 d.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013).Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimÄ , pagrįstai nagrinėjamu atveju sprendė, kad apeliantas neįrodė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam gali atsirasti nuostolių ar kad nuostolių atlyginimas gali pasunkėti, todėl pagrįstai apelianto praÅ¡ymÄ atsisakė tenkinti.

Keisti ar naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Pirmiau nurodytų argumentų pagrindu pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimÄ , dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės ginčijamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, nepasisakytina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1punktu, n u t a r i a : atskirÄ jį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistÄ .Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas                                                                                                        Raimondas Buzelis