09a44ad6-cfc5-40a3-bcdf-2e32a9efaea2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. I-2583-484/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00813-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; (S) 55.1.1 VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 10 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Ina Kirkutienė vieÅ¡ame teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas A. G. kreipėsi į teismÄ su skundu, kuriame praÅ¡o priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL ar Ligoninė), 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Skunde nurodo, kad nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 1 d. buvo gydomas LAVL. PaaiÅ¡kina, kad kartu su 4-5 asmenimis buvo laikomas apie 6 kv. m ploto kamerų tipo patalpose, tuo pažeidžiant minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui nurodyto tipo patalpose, reikalavimÄ , nustatytÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.4 punkte. Teigia, kad dėl kalinimo netinkamomis sÄ lygomis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo socialiniai įgÅ«džiai, tapo irzlus, nepasitikintis savimi (b. l. 1-2, 7). Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujanti LAVL su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime į skundÄ nurodo, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d.

Vidaus (Bendrojo) ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 20 (7,19 kv. m; dvi dviejų aukštų lovos); nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. Vidaus (Bendrojo) ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 27 (21,25 kv. m; trys vieno aukšto lovos ir dvi dviejų aukštų lovos). Pažymi, kad statistikos, kiek konkrečioje patalpoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir/arba suimtųjų, Ligoninė neveda ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju jo gydymosi laikotarpiu buvo patalpose, pateikti negali.

Paaiškina, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 nustatyta, jog iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytas priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas: tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. Pabrėžė, kad LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis nuteistųjų ir (arba) suimtųjų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems (imperatyviai) to reikalaujantiems nuteistiesiems ir (ar) suimtiesiems.

Teigia, kad neturi duomenų, jog ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į Ligoninės administracijÄ ar medicinos darbuotojus dėl netinkamų laikymo sÄ lygų. Pažymi, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnį, atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nėra pakankama nustatyti, kad LAVL darbuotojai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ .

Atsakovo atstovo vertinimu, pareiÅ¡kėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ nėra pagrįstas jokiais įrodomÄ jÄ galiÄ turinčiais įrodymais. ApibÅ«dindamas tariamai patirtÄ Å¾alÄ , jis apsiribojo bendrojo pobÅ«džio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryÅ¡io tarp LAVL veiksmų ir/arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimÄ . Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir praÅ¡oma priteisti neturtinės žalos suma.

Nurodė ir tai, kad pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas 3 (trejų) metų ieÅ¡kinio senaties terminas. IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (CK 1.127 str. 1 d.). PareiÅ¡kėjas teise į ieÅ¡kinį pasinaudojo tik 2019 m. vasario 26 d., t. y. praėjus trejiems metams nuo atsiradusios ir (ar) patirtos žalos (skaičiuojant nuo ginčui aktualaus laikotarpio, primos hospitalizacijos dienos), todėl Ligoninė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ ( b. l. 16-18).

Teismas konstatuoja: Byloje kilo ginčas dėl atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LAVL, pareigos atlyginti neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė laikotarpiais nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., kai buvo gydomas LAVL. Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims bÅ«tinoms sÄ lygoms:

1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Taikant CK 6.250 straipsnį teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino Pažymėtina, kad CK 1.125 straipsnio 8 dalis nustato sutrumpintÄ 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taikomÄ reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . IeÅ¡kinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis reikalauja.

Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo skundo teismui padavimo dienos. PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atlyginimÄ kildina iÅ¡ to, kad LAVL buvo laikomas perpildytose kamerose. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė įrodymus, kad LAVL pareiÅ¡kėjas buvo gydomas Å¡iais laikotarpiais: nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. ir nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. Atsižvelgiant į tai, atsakovės atstovo atsiliepime nurodyti pareiÅ¡kėjo gydymosi LAVL periodai laikytini ginčui aktualiu laikotarpiu.

Teismo įsitikinimu, pareiÅ¡kėjas kiekvienÄ laikymo LAVL periodÄ negalėjo tuo metu nežinoti ir nesuvokti, kokiomis sÄ lygomis (perpildytos kameros) jis kiekvienÄ kartÄ buvo laikomas, t. y. pareiÅ¡kėjas savo teisių galimus pažeidimus laikymo LAVL sÄ lygų prasme turėjo suvokti tuo metu, kai Å¡ie galimi pažeidimai jį veikė. Atsižvelgdamas į minėtas teisės aktų nuostatas ir į tai, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ teisės aktų reikalavimų neatitinkančių laikymo sÄ lygų LAVL, t. y.

įvertinęs pareiÅ¡kėjo nurodomų pažeidimų pobÅ«dį, teismas konstatuoja, jog Å¡iuo atveju akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė, todėl nuo Å¡io momento ir skaičiuotinas senaties terminas. SkundÄ teismui dėl netinkamų laikymo sÄ lygų pareiÅ¡kėjas paÅ¡tu iÅ¡siuntė tik 2019 m. vasario 26 d. (b. l. 3), t. y. praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimams priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d.

Kaip jau minėta, pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį ieÅ¡kinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo Å¡alis to reikalauja. Å iuo atveju atsakovės Lietuvos valstybės atstovė LAVL praÅ¡o taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo reikalavimams priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. imtinai. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas.

Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo pareiÅ¡kėjo valios nepriklausančios aplinkybės, apribojusios galimybes efektyviai pasinaudoti teisminės gynybos teise. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas nei teismui pateiktame skunde, nei susipažinęs su atsiliepimu, kuriame buvo pateiktas praÅ¡ymas taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nenurodė objektyvių senaties termino praleidimo priežasčių. Kaip jau minėta, galimai netinkamų laikymo sÄ lygų poveikis pareiÅ¡kėjo stipriausiai buvo juntamas buvimo LAVL laikotarpiu, todėl bÅ«tent tuo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas turėjo suvokti apie galimÄ savo teisių pažeidimÄ .

Kitų objektyvių įrodymų dėl termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo byloje nenustatyta. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad nėra teisinio pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ pareiÅ¡kėjo pareikÅ¡tiems reikalavimams atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. imtinai. IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga yra savarankiÅ¡kas pagrindas atmesti reikalavimÄ (CK 1.125 straipsnio 8 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis;

žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A444-343/2013). Taigi, teismui konstatavus, kad pareiÅ¡kėjas reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. lapkričio 23 d. teismui pateikė praleidęs ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir nėra teisinio pagrindo jį atnaujinti, pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas. Dėl reikalavimo priteisti neturtinę žalÄ už laikotarpį nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 1 d.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111 punktÄ (2015 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1R-238 redakcija; toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (iÅ¡skyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (111.1 punktas); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.2 punktas); 4,1 kv. m – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų gyvenamosiose patalpose (111.3 punktas) bei 5,1 kv. m – Laisvės atėmimo vietų ligoninės palatose (111.4 punktas).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra nurodęs, kad sergančio asmens laikymas nepriimtinomis sÄ lygomis iÅ¡ esmės gali prilygti elgesiui, kurį draudžia Konvencijos 3 straipsnis, kadangi nuo įvairių sveikatos sutrikimų kenčiantys nuteistieji stipriau iÅ¡gyvena sunkumus, kuriuos sukelia nepriimtinos kalinimo sÄ lygos ir į Å¡iÄ aplinkybę svarbu atsižvelgti sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ (žr., pvz., EŽTT 2001 m. liepos 10 d. sprendimÄ byloje Price prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (pareiÅ¡kimo Nr. 33394/96), 2004 m. vasario 10 d. sprendimÄ byloje Naumenko prieÅ¡ UkrainÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42023/98).

Vadovaujantis bendrosiomis įrodinėjimo taisyklėmis tokio pobÅ«džio bylose, jei atsakovo atstovas (LAVL) nepaneigia pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų apie ligoninės kameros plotÄ ir joje buvusių asmenų skaičių, tai vertinama pareiÅ¡kėjo naudai ir vadovaujamasi pareiÅ¡kėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, pripažįstant, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu LAVL teko mažiau ploto nei numatyta teisės aktuose, t. y. atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigotas veikti (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-959-858/2018).

Kadangi LAVL duomenys apie gydytų asmenų skaičių tam tikru laikotarpiu konkrečioje patalpoje nėra kaupiami, teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad tokiu atveju vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios palatos (patalpos), kurioje buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, gyvenamÄ jį plotÄ padalinant iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus. Å iuo atveju atsakovo atstovas pateikė duomenis apie lovų skaičių palatose. Nustatyta, kad nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 2 d. pareiÅ¡kėjas buvo gydomas LAVL Vidaus (Bendrojo) ligų skyriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 27, kurios plotas 21,25 kv. m, joje įrengtos trys vieno aukÅ¡to lovos ir dvi dviejų aukÅ¡tų lovos (iÅ¡ viso 7 miegamosios vietos).

Ä®vertinus Å¡iuos duomenis, matyti, kad pareiÅ¡kėjui nurodytoje kamerų tipo patalpoje teko 3,04 kv. m ploto, t. y. mažiau, nei nustatyta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.2 punkte. Atsakovo atstovui įrodymais nepaneigus Å¡ių iÅ¡vadų, darytina iÅ¡vada, kad atsakovo atstovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus buvo įpareigotas veikti, o pareiÅ¡kėjo skundo teiginiai dėl laikymo perpildytose patalpose yra pagrįsti. LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, paprastai patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.).

Å ios pozicijos laikomasi ir EŽTT praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ ). Tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 26 d. iki 2016 m. gegužės 1 d., t. y. 6 paras, pareiÅ¡kėjas LAVL buvo gydomas neužtikrinus jam teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio kameros tipo patalpos ploto yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, taigi LAVL darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti, todėl pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ .

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, teisės aktuose nėra įtvirtintas baigtinis kriterijų, į kuriuos turi bÅ«ti atsižvelgiama sprendžiant dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, sÄ raÅ¡as. Neturtinę žalÄ patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (LVAT 2013 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-107/2013).

Teismas, vadovaudamasis pirmiau aptartais CK 6.250 straipsnio 1 dalyje bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, teisingumo, protingumo principais, įvertinęs pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės pažeidimų pobÅ«dį, mastÄ ir trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas, į tai, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sveikatos problemų, dėl ko jis galėjo jautriau reaguoti į dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų kilusius nepatogumus, daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 60 Eur, kuri priteistina pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės. Nors pareiÅ¡kėjas skunde prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ , tačiau jame nenurodė tokio pobÅ«džio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui turėjo bÅ«ti priteista bÅ«tent tokio dydžio neturtinė žala.

Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo A. G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjo A. G. naudai iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės priteisti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) eurų neturtinės žalos atlyginimo. KitÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ Teisėja Ina Kirkutienė