2021-04-28 Nr. AB-8996-3-61-3-04121-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2950-552/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04121-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. B. (O. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas O. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. (15/5-3)50U-05931 (toliau – ir Sprendimas); perduoti pareiškėjo prašymą dėl laikino leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo nagrinėti iš naujo.

2. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas pažeidžia konstitucines asmens teises, bei prieštarauja faktiškai susiklosčiusioms aplinkybėms. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dar 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ir šį prašymą Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo jo pateikimo, kaip tą numato Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 44 straipsnio 7 dalis, tačiau atsakymas į ši prašymą nebuvo gautas. 2020 m. gruodžio 1 d. buvo gautas tik skundžiamas Sprendimas, kuriuo naikinamas pareiškėjo laikinas leidimas gyventi Lietuvoje. Atkreipia dėmesį, kad Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Nurodė, kad atsakovas nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų. Sprendimas prieštarauja faktiškai susiklosčiusioms aplinkybėms, t. y. iš pateikiamų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas pateikė prašymą, tačiau Migracijos departamentas neišnagrinėjo šio prašymo laiku, per įstatymų numatytą terminą nepateikė atsakymo, bei priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Atsiliepime į skundą nurodė, kad 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirba nuo 2020 m. liepos 1 d., o 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui pateikė naują prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketina dirbti įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi.

5. Pažymėjo, kad 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui buvo pateiktas, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Taigi, nebuvo pateiktas prašymas pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi, kaip teigia pareiškėjas, taip pat nebuvo pateiktas prašymas leisti pakeisti darbdavį. Įstatymo 62 straipsnio 22 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas. Pažymėjo, kad norint pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, užsieniečio darbo santykiai su įmone, darbui kurioje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neturi būti nutraukti. Šiuo atveju pareiškėjas nesilaikė Įstatyme nustatytos tvarkos ir neatliko reikiamų veiksmų, kad gautų leidimą pakeisti darbdavį. Nurodė, kad pareiškėjas neteisingai teigia, jog Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi, taip pat pareiškėjas klaidingai teigia, kad jo prašymas turėjo būti išnagrinėtas per vieną mėnesį, kadangi jis Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi bendra tvarka. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad prašymas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos.

6. Pareiškėjas nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jam turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Nurodė, kad Migracijos departamentas, veikdamas kaip viešojo administravimo institucija, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vadovautis imperatyviomis įstatymų normomis. Migracijos departamento nuomone, ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Teismas nustatė, kad 2020 m. gegužės 5 d. buvo priimtas sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimą tuo pagrindu, kad pareiškėjas ketino dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvietimu pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 2020 m. liepos 1 d. atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 19 d. priimtas į darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“.

9. Įstatymo 62 straipsnio 2(2) dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Pareiškėjas tokio prašymo atsakovui nepateikė. Kadangi pareiškėjas pakeitė darbdavį, nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, jo atžvilgiu atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, jis pakeitė darbdavį, nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 7 dalies nuostatų, atsakovas pagrįstai ir teisėtai panaikino jam leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

10. 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui buvo pateiktas, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. priimtas pareiškėjo prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nepateikė prašymo pakeisti turimą leidimą laikinai gyventi bei nepateikė prašymo leisti pakeisti darbdavį. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad norint pateikti prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją, užsieniečio darbo santykiai su įmone, darbui kurioje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neturi būti nutraukti. Ir tik gavęs teigiamą sprendimą iš Migracijos departamento dėl darbdavio pakeitimo, užsienietis gali pakeisti darbdavį. Pareiškėjas darbą UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo nutraukęs 2020 m. liepos 1 d., taigi nesilaikė Įstatyme nustatytos tvarkos ir neatliko reikiamų veiksmų gauti leidimą pakeisti darbdavį.

11. Teismas, vertindamas visus įrodymus, padarė išvadą, kad atsakovas, nustatęs, kad pareiškėjas buvo atleistas iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir įsidarbino kitoje įmonėje, nepateikęs prašymo pakeisti darbdavį, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Ginčijamas Sprendimas priimtas Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu, taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos (ginčijamo Sprendimo motyvai yra nurodyti pačiame Sprendime). Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, yra adekvatus, aiškus ir suprantamas. Įvertinęs ginčijamo sprendimo turinį, teismas laikė, kad ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

12. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismų praktiką, teismas padarė išvadą, kad Migracijos departamentas iš esmės teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.

III. 13. Pareiškėjas O. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui, netenkinus šio prašymo, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.

14. Pareiškėjas akcentuoja, kad dar 2020 m. rugpjūčio 14 d. pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo, ir šį prašymą Migracijos departamentas turėjo išnagrinėti per vieną mėnesį nuo jo pateikimo, kaip tą numato Įstatymo 44 straipsnio 7 dalis, tačiau atsakymas į ši prašymą nebuvo gautas. 2020 m. gruodžio 1 d. buvo gautas tik skundžiamas Sprendimas.

15. Atkreipia dėmesį, jog Migracijos departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistomas gero administravimo principo imperatyvų. Individualus administracinis aktas turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

16. Pareiškėjo teigimu, Sprendimas prieštarauja faktiškai susiklosčiusioms aplinkybės t. y. iš pateikiamų įrodymų akivaizdu, jog pareiškėjas pateikė prašymą, tačiau Migracijos departamentas neišnagrinėjo šio prašymo laiku, per įstatymų numatytą terminą nepateikė atsakymo, bei priėmė visiškai nepagrįstą sprendimą kuris neatitinka Viešojo administravimo įstatymo keliamų reikalavimų ir faktinių aplinkybių, todėl turi būti naikintinas.

17. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

18. Migracijos departamento vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visus byloje pateiktus duomenis, padarius nustatytomis aplinkybėmis pagrįstas išvadas ir pakankamai nuosekliai išdėsčius įrodymus, kuriais teismo išvados yra grindžiamos. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja argumentus, išdėstytus atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. lapkričio 30 d. sprendimo Nr. (15/5-3) 50U- 05931, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas nesilaikė nustatytos tvarkos, norėdamas pakeisti darbdavį, todėl atsakovas pagrįstai pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktą panaikino laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismo vertinimu, skundžiamas Sprendimas atitinka visus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

21. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; netenkinus prieš tai nurodyto reikalavimo – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti. Pareiškėjas pažymi, kad teismas neatskleidė bylos esmės, paviršutiniškai išanalizavo bylos medžiagą, neatsižvelgė į pareiškėjo pateiktus argumentus, nepasisakė, kodėl jų nevertino. Pareiškėjo nuomone, priimant ginčijamą Sprendimą buvo pažeistos esminės procedūros, neatsižvelgta į tikrasias faktines aplinkybes.

22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

23. Byloje nustatyta ir dėl šių aplinkybių tarp šalių nėra ginčo, jog 2020 m. gegužės 5 d. pareiškėjui O. B. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinančiam dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur pareiškėjas tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir dirbo iki 2020 m. liepos 1 d. Vėliau pareiškėjas ketino įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui pateikė standartinės formos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas atleistas iš darbo įmonėje, darbui kurioje buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir pakeitė darbdavį, nesilaikydamas įstatyme nustatytos tvarkos, 2020 m. lapkričio 30 d. priėmė ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

24. Įstatymo 62 straipsnio 2(2) dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti. Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį, jis turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų.

25. Iš esmės pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su tuo, kad jo 2020 m. rugpjūčio 14 d. prašymas nelaikytas prašymu pakeisti darbdavį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, ketinančiam dirbti forma ir prašymo pakeisti darbdavį arba darbo funkciją forma yra skirtingos, jose nurodomi skirtingi duomenys ir formuluojami skirtingi prašymai. Naudojantis Migracijos departamento elektroninėmis paslaugomis sistemoje MIGRIS prieš pildant šiuos prašymus, asmuo turi pasirinkti reikiamą laukelį ir tuo nurodyti, kokį prašymą jis pateikia. Įvertinus pareiškėjo 2020 m. rugpjūčio 14 d. Migracijos departamentui paduotą prašymą, matyti, kad jis užpildytas naudojant prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, ketinančiam dirbti formą ir jame nėra suformuluoto prašymo pakeisti darbdavį. Taigi pripažintina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas prašymo pakeisti darbdavį atsakovui nebuvo pateikęs, o tokio prašymo pateikimas prieš įsidarbinant pas kitą darbdavį yra būtina sąlyga, numatyta Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje.

26. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog atsakovas privalėjo priimti sprendimą pareiškėjo atžvilgiu per vieną mėnesį. Su šiuo argumentu nesutiktina, nes, kaip minėta, pareiškėjas pateikė atsakovui bendros formos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi tuo pagrindu, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, kurį atsakovas pagal Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1 punktą galėjo svarstyti keturis mėnesius. Šis terminas iki ginčijamo sprendimo nebuvo pasibaigęs.

27. Pripažintina, kad pagal gero administravimo principą atsakovas, susipažinęs su pareiškėjo prašymu, turėjo galimybę išsiaiškinti tikrąją pareiškėjo valią ir nustatęs, jog jis pageidauja pakeisti darbdavį, pasiūlyti jam užpildyti atitinkamos formos prašymą. Tačiau kartu pažymėtina ir tai, kad pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbdavio, pas kurį pareiškėjas įsidarbino nuo 2020 m. rugpjūčio 19 d.) atstovas - bendrovės direktorius Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2020 m. rugsėjo 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje pagal ANK 95 straipsnio 1 d. (Nelegalus darbas) nubaustas 2 000 Eur administracine bauda Šis teismo nutarimas buvo apskųstas, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimu Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nutarimas paliktas nepakeistas. Ši aplinkybė, atsižvelgiant į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 16 papunktį, taip pat būtų pagrindu atsisakyti išduoti naują leidimą laikinai gyventi ar pakeisti darbdavį, ir ,atitinkamai, galutinio sprendimo esmės nepakeistų.

28. Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas pakeitė darbdavį nesilaikydamas Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų, pagrįstai ir teisėtai priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

29. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovas ginčijamu sprendimu teisėtai panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o šio Sprendimo turinys iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

30. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti prašymo atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo O. B. (O. B.) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius