N-662-1252-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. N662-1252/2012

Teisminio proceso Nr. 4-05-3-05540-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 39.2; 48.1; 50.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimo V. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. liepos 15 d. ir 2010 m. liepos 20 d. V. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolus už tai, kad jis 2010 m. liepos 15 d., apie 14.50-15.00 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), t. y. viešoje vietoje, būdamas neblaivus (nustatytas 2,44 promilių girtumas), po konflikto sulaikymo metu policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, taip įžeisdamas jų garbę ir orumą, taip pat nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų ir nurodymų, vengdamas sulaikymo stumdėsi. Protokoluose nurodyta, jog tokiais veiksmais V. M. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnyje bei 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus.

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 11 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną V. M. atžvilgiu dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, o už ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą V. M. skyrė 500 Lt baudą ir už ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą – 300 Lt baudą. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, subendrinęs administracines nuobaudas, teismas V. M. galutinai paskyrė 500 Lt baudą. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad V.

M. kaltė padarius ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus įrodyta liudytojų R. R., A. P. ir V. V. parodymais bei pirminiais jų paaiškinimais. Pažymėjo, kad pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo pirminiame paaiškinime pripažino nesutikęs vykti su policijos pareigūnais į policijos komisariatą, nes jautėsi nekaltas, todėl nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, jog V. M., būdamas neblaivus, nereagavo į policijos pareigūnų reikalavimą eiti į tarnybinį automobilį ir vykti į policijos komisariatą, o policininkams bandant jį vesti, eiti atsisakė ir stumdėsi vengdamas sulaikymo, dėl ko jo atžvilgiu buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir uždėti antrankiai.

Nurodė, kad liudytoja R. R. patvirtino, jog iš pradžių V. M. į tarnybinį automobilį nelipo, bandė policijos pareigūnus spardyti, priešinosi. Taip pat pažymėjo, kad nėra pagrindo abejoti, jog sulaikymo metu V. M. policijos pareigūnų atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Atkreipė dėmesį, jog nuo nagrinėjamų pažeidimų padarymo praėjo beveik du metai ir policijos pareigūnai natūraliai negalėjo prisiminti, kokius konkrečiai necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu vartojo neblaivus administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, be to, tokių įvykių policijos pareigūnų darbe pasitaiko neretai, todėl teismas rėmėsi pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kuriuose jie nurodė visas įvykio aplinkybes.

Teismas pabrėžė, kad policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota, jog prieš sulaikymą ir sulaikymo metu pilietis vartojo necenzūrinius žodžius, o kokius konkrečiai žodžius jis vartojo, nurodė liudytoja R. R.. Įvertinęs asmens pavartotų necenzūrinių žodžių turinį, teismas padarė išvadą, kad jie buvo skirti būtent policijos pareigūnams ir be jokios abejonės įžeidė jų garbę bei orumą. Juolab kad jie buvo pasakyti viešoje vietoje, girdint liudytojai R. R.. Tuo tarpu liudytojos N. M. parodymus, kad V.

M., būdamas girtas, vartais trenkė į kaimynės automobilį, tačiau policijos pareigūnams nesipriešino ir necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu nevartojo, o tiesiog nesuprato, kas vyksta, nes buvo ką tik pabudęs iš miego, teismas vertino kritiškai, kadangi ji yra V. M. žmona ir suinteresuota bylos baigtimi, be to, jos parodymai yra priešingi įvykio vietoje buvusių liudytojų R. R., A. P. ir V. V. parodymams. Pasisakydamas dėl asmeniui inkriminuoto ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo, teismas pabrėžė, kad jis gali būti padaromas tik tyčia, o iš byloje esančių duomenų darytina išvada, jog V.

M. veiksmuose nėra minėto pažeidimo sudėties, kadangi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens tyčia, vartojant necenzūrinius žodžius, buvo nukreipta būtent į policijos pareigūnus, kurių teisėtų reikalavimų jis nevykdė ir tam priešinosi, ką patvirtina pavartotų necenzūrinių žodžių turinys bei liudytoja R. R., nurodžiusi, kad jos atžvilgiu necenzūriniai žodžiai nebuvo vartojami. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, V. M. asmenybę ir tai, kad buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pažeidimus padarė būdamas neblaivus), o atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos.

II. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas V. M. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens žmonos parodymus, kurie yra teisingi, ir rėmėsi tik melagingais liudytojos R. R. parodymais. Atkreipia dėmesį, jog su minėta liudytoja nuolat kyla konfliktai, todėl ji yra šališka. Taip pat pabrėžia, kad nei policijos pareigūnai, nei liudytoja R. R. nenurodė, kokius žodžius jų atžvilgiu vartojo V. M.. Be to, nurodo, jog augina tris nepilnamečius vaikus ir mažai uždirba, kadangi yra neįgalus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju V. M. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 174 straipsnyje bei ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymą. ATPK 174 straipsnyje įtvirtinta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, užtraukia baudą nuo 100 Lt iki 300 Lt arba administracinį areštą iki 30 parų. ATPK 187 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasipriešinimas policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, einantiems jiems pavestas viešosios tvarkos saugojimo pareigas, užtraukia baudą nuo 500 Lt iki 1 000 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų. Tuo tarpu ATPK 187 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimas, reiškiamas žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu, užtraukia baudą nuo 300 Lt iki 500 Lt arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų.

Ginčo dėl administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui inkriminuoto ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties nebuvimo V. M. veiksmuose nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo tuo abejoti. Tačiau pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat neigia padaręs ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. M. padarė ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams.

Pažymėtina, jog tiesiogiai nagrinėjamą įvykį stebėję policijos pareigūnai A. P. bei V. V. ir liudytoja R. R. tiek savo pirminiuose paaiškinimuose (tarnybiniuose pranešimuose), tiek duodami parodymus pirmosios instancijos teisme, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 27, 39, 77, 89), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu V. M., būdamas neblaivus, policijos pareigūnams paprašius nusiraminti ir pareikalavus eiti su jais į tarnybinį automobilį bei vykti į policijos komisariatą, į pareigūnų perspėjimus ir reikalavimus nereagavo, o bandant jį vesti, eiti atsisakė ir norėjo pastumti pareigūnus, bandė juos spardyti, vengė sulaikymo, priešinosi, todėl buvo panaudoti kovinių imtynių veiksmai ir specialios priemonės – antrankiai, be to, prieš sulaikymą ir sulaikymo metu asmuo vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 5-6, 8, 40, 79, 91).

Atkreiptinas dėmesys, jog minėtų liudytojų parodymai yra aiškūs, nuoseklūs ir neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi jų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad savo tiesiogines pareigas vykdę policijos pareigūnai pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo pirminiame 2010 m. liepos 15 d. rašytiniame paaiškinime iš esmės pripažino, jog, policijos pareigūnams pareikalavus, nesutiko vykti į policijos komisariatą (b. l. 7), o jo žmona N. M., apklausiama liudytoja pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, taip pat būdama supažindinta su atsakomybe už melagingų parodymų davimą (b. l. 89), patvirtino, kad nagrinėjamo įvykio metu V.

M. vartojo necenzūrinius žodžius (b. l. 90). Taip pat pažymėtina, kad liudytoja R. R. savo 2010 m. liepos 20 d. rašytiniame paaiškinime (b. l.

8) aiškiai nurodė, kokius konkrečiai žodžius pareigūnų atžvilgiu vartojo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, todėl aplinkybė, jog policijos pareigūnai negalėjo jų prisiminti, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą nutarimą ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus nepašalina. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai dėl V. M. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus daryti.

Papildomai pasisakydama dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose. Įvertinus padarytų pažeidimų pobūdį, V. M. asmenybę bei tai, kad nagrinėjamu atveju buvo nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (pažeidimus padarė būdamas neblaivus), o atsakomybę lengvinančios aplinkybės nenustatytos, konstatuotina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda nėra per griežta, ji buvo individualizuota tinkamai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padarytų pažeidimų pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 11 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė