2019-03-20 Nr. AB-6920-3-63-3-00407-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-826-1062/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00407-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 7.6.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. Ž. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2600 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja I. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. (23.45)-SP13-2600 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo jai atsisakyta skirti piniginę socialinę paramą, t. y. būsto šildymo išlaidų, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas, ir prašo įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jos 2017 m. sausio 19 d. prašymą – paraišką. Nurodo, jog yra senyvo amžiaus, nevaikštanti, neįgali, negali savimi pasirūpinti, o tuo pasinaudodamas atsakovas nepagrįstai atsisakė skirti jai kompensaciją pagal 2017 m. sausio 19 d. prašymą – paraišką.

2. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

3. Nurodė, jog 2017 m. sausio 19 d. gavo pareiškėjos prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti, o 2017 m. vasario 20 d. gavo papildomą pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos skyrimo ir, kad nagrinėjant jos prašymus gauta informacija, jog pareiškėja yra įsiskolinusi akcinei bendrovei „Klaipėdos energija (toliau – ir AB „Klaipėdos energija“) ir akcinei bendrovei „Klaipėdos vanduo“ (toliau – ir AB „Klaipėdos vanduo“) ir nėra sudariusi sutarčių dėl skolų apmokėjimo. Teigė, jog ginčijamas Sprendimas neskirti pareiškėjai kompensacijų priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu. Argumentuoja, jog šioje teisės normoje įtvirtinta savivaldybės administracijos pareiga neskirti kompensacijų arba nutraukti jų teikimą įsiskolinusiems už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį vieniems gyvenantiems asmenims, kurie nevykdo šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo sudaryti sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais dėl dalies skolos apmokėjimo kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų asmens pajamų arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą. Atsakovo teigimu, pareiškėja pati nesiėmė veiksmų dėl skolų apmokėjimo, todėl jai atsisakyta skirti kompensaciją (b. l. 43–45).

II. 4. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos I. Ž. skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuojantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d.). Pagal Įstatymo 5 straipsnį piniginės socialinės paramos rūšys yra socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos (toliau – ir kompensacijos).

6. Teismas nustatė, pareiškėja I. Ž. 2017 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai padavė prašymą – paraišką piniginei socialinei paramai gauti ir prašė skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, karšto vandens išlaidų kompensaciją ir geriamojo vandens išlaidų kompensaciją (b. l. 54–64). Pareiškėja 2017 m. vasario 20 d. padavė papildomą prašymą, kuriame nurodė, jog civilinė byla dėl šildymo ir vandens tiekimo paslaugų nutraukimo iki galo nėra išnagrinėta, nes ruošiamas kasacinis skundas, ir prašė atidėti prašymo dėl kompensacijų skyrimo nagrinėjimą (b. l. 52).

7. Administracijos Sprendimu pareiškėjai pagal jos 2017 m. sausio 19 d. prašymą – paraišką atsisakyta skirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nes pareiškėja nėra sudariusi sutarties dėl dalies skolos, kurios nėra priteisęs teismas, apmokėjimo. Ginčijamame Sprendime dėl pareiškėjos 2017 m. vasario 20 d. prašymo atidėti jos paraiškos – prašymo nagrinėjimą nurodyta, jog jį tenkinti nėra teisinio pagrindo, nes vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos (b. l. 3).

8. Teismas pažymėjo, jog ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimo. Teismas nustatė, kad iš prašymo – paraiškos piniginei socialinei paramai gauti matyti, jog su prašymu pareiškėja nepateikė reikalingų dokumentų, t. y. su AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ sudarytų skolų grąžinimo grafikų. Atsakovas, nagrinėdamas paraišką – prašymą, pati 2017 m. kovo 9 d. raštu Nr. (23.16)-SP13-2307 kreipėsi į AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ prašydama informuoti, ar teismas yra priteisęs apmokėti skolą, taip pat ar pareiškėja yra sudariusi sutartį dėl nepriteisto įsiskolinimo apmokėjimo (b. l. 65). Iš AB „Klaipėdos vanduo“ 2017 m. kovo 21 d. pateiktos informacijos matyti, jog I. Ž. už suteiktas paslaugas yra skolinga 690,37 Eur (b. l. 47). Pateiktoje informacijoje nurodyta, jog teismo procesas dėl 545,90 Eur skolos priteisimo nėra pasibaigęs, susitarimas dėl skolos grąžinimo nepasirašytas. AB „Klaipėdos energija“ 2017 m. kovo 15 d. pateiktoje informacijoje nurodyta, jog pareiškėja yra skolinga 1753,50 Eur už suvartotą šilumos energiją, iš kurios 1111,82 Eur skola nėra priteista teismo ir pareiškėja sutarties dėl įsiskolinimo padengimo nėra sudariusi (b. l. 49). AB „Klaipėdos energija“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ pateikti duomenys patvirtina ginčijamame sprendime nurodytą atsisakymo pareiškėjai skirti kompensacijas pagrindą, nes dėl dalies įsiskolinimo teismas nėra priteisęs apmokėti skolą, o pareiškėja nėra sudariusi sutarties (sutarčių) dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

9. Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas imperatyvus savivaldybės administracijos elgesio modelis ir ji neturi teisės pasirinkti, ar skirti pareiškėjai kompensacijas, ar ne. Pareiškėjai nesudarius skolų apmokėjimo sutarčių su komunalinių paslaugų tiekėjais ir neginčijant bei neteikiant šią aplinkybę paneigiančių įrodymų, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, pagrįstai priėmė ginčijamą sprendimą neskirti pareiškėjai kompensacijų.

10. Iš bylos duomenų matyti, jog pareiškėja 2017 m. vasario 20 d. padavė prašymą, kuriame nurodė, jog civilinė byla dėl šildymo ir vandens tiekimo paslaugų nutraukimo iki galo nėra išnagrinėta, nes ruošiamas kasacinis skundas, ir prašė atidėti prašymo dėl kompensacijų skyrimo nagrinėjimą (b. l. 52). Sprendime pagrįstai nurodyta, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą, nes vadovaujantis CPK 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Be to, iš pareiškėjos prašymo turinio matyti, jog nagrinėjama civilinė byla dėl komunalinių paslaugų tiekimo nutraukimo, todėl, teismo vertinimu, ji neturėjo įtakos sprendžiant klausimą dėl kompensacijų skyrimo.

11. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimas Nr. (23.45)-SP13-2600 „Dėl piniginės socialinės paramos I. Ž.“, kuriuo pareiškėjai nuspręsta neskirti būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijų, yra teisėtas ir pagrįstas. Sprendime išsamiai išdėstytos sprendimo priėmimo faktinės aplinkybės ir teisinis pagrindas. Dėl nurodytų motyvų nėra teisinio pagrindo įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl kompensacijų skyrimo.

III. 12. Pareiškėja I. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos.

13. Teigia, jog nebuvo užtikrinta pareiškėjos teisė į nešališką, teisingą ir objektyvų teismą. Nurodo, jog siekė, kad būtų nušalinta Klaipėdos apygardos administracinio teismo sudaryta teisėjų kolegija arba kad byla būtų perduota kitam tos pačios pakopos teismui.

14. Nurodo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. T-23-415/2017 pareiškėjos pagrįstą prašymą atmetė nemotyvuotai, šališkai, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nemotyvuotą sprendimą.

15. Skundas pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant, taip kaip norėjo atsakovas, o atsakovas melavo ir iškraipė visas aplinkybes sau naudinga prasme. Pareiškėjai nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie pasikeitusią teisėjų kolegiją, todėl vertina, kad jai nebuvo sudaryta galimybė nušalinti teisėjų kolegijos konkretaus teisėjo.

16. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos.

17. Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutiko ir prašo jį atmesti.

18. Nurodo, jog pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių esminių/naujų aplinkybių, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus 2017 m. kovo 17 d. sprendimo Nr. (23.45)-SP13-2600, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (ABTĮ 140 str. 2 d.) bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti 146 straipsnio 2 dalyje, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai, šališkai išnagrinėjo ginčą. Pareiškėjai nebuvo tinkamai ir laiku pranešta apie pasikeitusią teisėjų kolegiją, todėl vertina, kad jai nebuvo sudaryta galimybė nušalinti teisėjų kolegijos konkretaus teisėjo. Pirmosios instancijos teisme jos skundas buvo išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant, taip, kaip norėjo atsakovas, o atsakovas melavo, iškraipė visas aplinkybes sau naudinga prasme.

22. Vertinant pareiškėjos argumentus dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turėjo galimybę reikšti teisėjo (teisėjų) nušalinimą ir ji 2017 m. rugsėjo 6 d. d prašymu prašė nušalinti „visą teismą nuo bylos nagrinėjimo“ (b. l. 100). Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo gauta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 7 d. nutartis, kuria buvo nutarta spręsti pareikšto nušalinimo teismui klausimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutartimi nesant pagrįstos abejonės dėl teisėjų šališkumo, nesant jokių faktiniais duomenimis pagrįstų argumentų dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų šališkumo, pareiškėjos I. Ž. pareiškimas nušalinti nuo administracinės bylos Nr. I-955-243/2017 bylai nagrinėti sudarytą teisėjų kolegiją ir visus Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjus, nuspręsta netenkinti. Ši teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Todėl pareiškėjos argumentas, pasak jos, susijęs su teisėjų nešališkumu, iš naujo nevertinamas, atsižvelgiant ir į tai, kad apeliantė nepateikė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių.

23. Vertinant pareiškėjos nurodytą aplinkybę, kad pirmosios instancijos teisme jos skundas buvo išnagrinėtas pareiškėjai nedalyvaujant, taip, kaip norėjo atsakovas, o atsakovas melavo, iškraipė visas aplinkybes sau naudinga prasme, teisėjų kolegija pažymi, kad pati pareiškėja savo noru atsisakė dalyvauti viešame teismo posėdyje, apie kurį ji tinkamai buvo informuota ir pati asmeniškai ant teismo šaukimo atvykti į teismo posėdį 2017 m. spalio 10 d. asmeniškai pasirašė 2017 m. spalio 4 d. (b. l. 122). Apeliantė nenurodo kokias klaidingas, jos požiūriu melagingas aplinkybes ar duomenis pateikė atsakovas, todėl pirmiau minėti niekaip nekonkretizuoti apeliantės argumentai atmetami.

24. Apeliantės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nemotyvuotą sprendimą yra nepagrįstas. Teismas motyvus išdėstė trijuose lapuose. Priimdamas skundžiamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, nenurodė. Kartu atmetamas apeliantės prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui ir nušalinti vieną iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų, kuris nagrinėjamoje byloje nėra teisėjų kolegijos narys.

25. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti nėra pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

26. Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju, atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, sprendimas nėra priimtas jos naudai, todėl pareiškėja neįgyja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atmetamas ir išvestinis pareiškėjos reikalavimas dėl palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Pareiškėjos I. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Stasys Gagys

Ričardas Piličiauskas

Ramutė Ruškytė