Legislator Case Law & Legislation
09990a44-e761-492a-bbb1-a8e2794dbdf2 AI generated

09990a44-e761-492a-bbb1-a8e2794dbdf2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 09990a44-e761-492a-bbb1-a8e2794dbdf2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį; taikyti restitucijÄ : 2.1) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei gautus iÅ¡ jos 69 500 Eur, 2.2) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamÄ jÄ patalpÄ - vieÅ¡bučio patalpÄ , plane pažymėtÄ nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. 4400-3922-3358:2174) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9 bei kompensuoti visas su daikto gražinimu susijusias iÅ¡laidas;

Legislator headnote

AI generated

09990a44-e761-492a-bbb1-a8e2794dbdf2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Pirmosios instancijos vertinimu ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė, kad egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-347-370/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02321-2018-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 21 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės I. N. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje Nr.e2-5429-661/2018 pagal ieÅ¡kovės I. N. ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Karolinos turtas“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 19 – ojo notarų biuro notaras Mindaugas Kačergis, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė I. N. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kinyje praÅ¡ydama:

1) pripažinti negaliojančia 2016 m. rugsėjo 15 d. pirkimo – pardavimo sutartį;

2) taikyti restitucijÄ : 2.1) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei gautus iÅ¡ jos 69 500 Eur, 2.2) įpareigoti atsakovę per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti atgal negyvenamÄ jÄ patalpÄ - vieÅ¡bučio patalpÄ , plane pažymėtÄ nuo 6-51 iki 6-54 (unikalus Nr. 4400-3922-3358:2174) ir 1/47 dalį negyvenamosios patalpos, plane pažymėtos nuo Rl-1 iki Rl-9 bei kompensuoti visas su daikto gražinimu susijusias iÅ¡laidas;

3) priteisti iš atsakovės 17 319,77 Eur ieškovės patirtas išlaidas dėl patalpų įrengimo;

4) priteisti iÅ¡ atsakovės 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ ;

5) priteisti iÅ¡ atsakovės 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas, už priteistÄ sumÄ nuo bylos teisme iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinyje taip pat prašė nepraneÅ¡us atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Karolinos turtas“ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir ieÅ¡kinio sumos ribose areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas, o jų nesant – kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ turtÄ , daiktus, turtines teises priklausančias atsakovei ir / ar esančias pas trečiuosius asmenis. Nurodė, kad paaiÅ¡kėjus aplinkybėms, jog ginčijamas ieÅ¡kovės įsigyto pagal ginčo sutartį nekilnojamojo turto statybos teisėtumas, ir kad atsakovė veikė nesÄ Å¾iningai ir nevykdė pagal sudarytÄ sutartį prisiimtų įsipareigojimų, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieÅ¡kinio suma yra didelė, atsakovei yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl neteisėtos statybos padarinių Å¡alinimo, todėl siekiant užkirsti keliÄ atsakovės bankrotui ar restruktÅ«rizavimui, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra adekvati ir proporcinga priemonė.

Taip pat pažymėjo, kad ieÅ¡kovės žiniomis atsakovė laisvas patalpas (vieÅ¡bučio) perleido, pardavė pažįstamiems asmenims, giminaičiams. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybė, jog atsakovė neva yra skolinga ieškovei ar nesutinka su ieškovės pretenzija, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog atsakovė elgiasi piktybiškai ir nevykdys būsimo teismo sprendimo.

5. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė niekaip nepagrindė savo teiginių, jog atsakovė savo laisvas patalpas perleido ar pardavė pažįstamiems asmenims, giminaičiams.

6. Pirmosios instancijos vertinimu ieÅ¡kovė tikėtinai nepagrindė, kad egzistuoja bÅ«simo teismo sprendimo neįvykdymo / vykdymo pasunkėjimo rizika (grėsmė), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 7. IeÅ¡kovė atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 7.1. Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neįsigilinęs į ieÅ¡kinyje nurodytas faktines aplinkybes, todėl skundžiama nutartis yra deklaratyvaus pobÅ«džio, neteisėta ir nepagrįsta. 7.2. Atsakovei priklausančių patalpų perleidimo faktas nėra sietinas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir jo reikalavimais, o Å¡i faktinė aplinkybė buvo paminėta tik siekiant pagrįsti teiginius apie atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . 7.3.

IeÅ¡kinyje yra nenuginčijamų faktų, kurie įrodo atsakovės nesÄ Å¾iningumÄ . 7.4. IeÅ¡kinio suma yra didelė, o pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl neteisėtų statybų, kurio įgyvendinimas taip pat pareikalaus didelių atsakovės lėšų, bei, siekiant užkirsti keliÄ atsakovės bankrotui ar restruktÅ«rizavimui, ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti konservacines laikinÄ sias apsaugos priemones atitinka proceso ekonomiÅ¡kumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

8. Atsakovė UAB ,,Karolinos turas“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį, o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas argumentu, pažyminčiu, kad ieÅ¡kovė neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygų, o aplinkybė, kad atsakovė turi pakankamai turto ir lėšų, kuriomis galėtų įvykdyti teismo sprendimÄ , pagrindžia pridedama UAB ,, Karolinos turas“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinė pažyma.

Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d., 338 str.).

Dėl naujų raÅ¡ytinių įrodymų priėmimo 10. Atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė UAB ,, Karolinos turas“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymÄ .

11. Pagal bendrÄ jÄ taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama, tačiau Å¡is draudimas nėra absoliutus. Nauji įrodymai gali bÅ«ti pateikiami, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus arba kai įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kyla vėliau (CPK 314 straipsnis).

12. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 147 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡nagrinėjo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs atsakovei, kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus, kurių pastaroji neturėjo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, priima ir vertins kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 180, 314 str.). Dėl laikinosios apsaugos priemonės netaikymo pagrįstumo 13. Apeliacijos objektÄ nagrinėjamu atveju sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieÅ¡kovės praÅ¡ymas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

14. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sÄ lygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.

15. Ä®vertinęs skundžiamÄ nutartį ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Å¡iuo atveju tarp Å¡alių kyla ginčas tik dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos (ne)egzistavimo, todėl plačiau nepasisakytina dėl ieÅ¡kinio prima facie pagrįstumo.

16. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju grėsmę galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui lemia jos pareikšto ieškinio sumos dydis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės pagrįstai pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartimi nebuvo įvertintos kaip pakankamos atsakovės teisėms suvaržyti.

17. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pagal naujausiÄ ir aktualiausiÄ Lietuvos apeliacinio teismo praktikÄ , vien didelė ieÅ¡kinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areÅ¡tÄ . Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialinių vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda iÅ¡saugoti jo turtÄ iki ginčo iÅ¡sprendimo iÅ¡ esmės; vien didelė ieÅ¡kinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu bÅ«simo teismo sprendimo įvykdymÄ ; ieÅ¡kinio sumos dydis gali bÅ«ti tik vienas iÅ¡ daugelio kriterijų, sprendžiant dėl kilsiančios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, tačiau vien jis negali bÅ«ti vertinamas kaip pakankamas pagrindas spręsti dėl tokios grėsmės buvimo.

Tokio iÅ¡imtinio ir itin atsakovo (-ų) interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo praÅ¡antis asmuo pateikia konkrečių duomenų ar įrodymų apie atsakovo (-ų) nesÄ Å¾iningÄ elgesį, apie jo (-ų) atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti to asmens naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr.e2-773-464/2018 ir kt.).

18. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 str.) ir proceso Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo (CPK 17 str.) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ (poreikį) tenka praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o prieÅ¡inga proceso Å¡alis, kurios atžvilgiu praÅ¡oma taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, siekdama iÅ¡vengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamÄ pagrindÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas gali bÅ«ti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas (CPK 178 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-751-236/2018). Tokį įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymÄ lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena Å¡alis turi pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

19. Atsakovė pateikė UAB ,, Karolinos turas“ 2018 m. gruodžio 31 d. buhalterinę pažymÄ , kuria atsakovė įrodinėja, kad turi pakankamai turto teismo sprendimo įvykdymui.

20. Asmens nesÄ Å¾iningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste teisės aktai nepreziumuoja, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sÄ Å¾iningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). SÄ Å¾iningumo aspektu gali bÅ«ti vertinami tiek Å¡alies veiksmai iki bylos iÅ¡kėlimo, tiek ir jos nagrinėjimo metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-673-943/2018).

21. Apeliantė nurodo, kad taikant laikinÄ sias apsaugos priemones bÅ«tų užkirstas kelias atsakovės bankrotui ar restruktÅ«rizacijai, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡ios aplinkybės savaime nėra pagrindas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nes finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimÄ ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra visiÅ¡kai skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų bÅ«ti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu bÅ«tų vertinama kitaip, teismai galėtų taikyti tokio pobÅ«džio ribojimus iÅ¡ esmės kiekvienoje byloje, kurioje yra pareikÅ¡tas reikalavimas dėl didelės sumos priteisimo, o tai akivaizdžiai neatitiktų Å¡io procesinio instituto paskirties bei jo taikymo iÅ¡imtinumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. e2-748-553/2018).

22. Vien tik apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovė savo laisvas patalpas perleido ar pardavė nepažįstamiems asmenims, giminaičiams, nesant byloje Å¡ias aplinkybes patvirtinančių įrodymų, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepripažintinas įrodymu apie atsakovės nesÄ Å¾iningÄ elgesį, t. y. atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti veiksmus, turint tikslÄ iÅ¡vengti ieÅ¡kovės naudai priimto teismo sprendimo įvykdymo (CPK 178 str.).

23. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenų visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių pagrįstai daryti prielaidÄ , jog atsakovė nesÄ Å¾iningai vengs ar gali vengti vykdyti ieÅ¡kovei galbÅ«t palankų teismo sprendimÄ (be deklaratyvių samprotavimų, kad atsakovė ėmėsi turto perleidimo veiksmų), ieÅ¡kovė nenurodė, todėl, įvertinęs visus Å¡ioje nutartyje aptartus praÅ¡omos laikinosios apsaugos priemonės taikymui aktualius aspektus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra įrodyta grėsmė ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus teismo sprendimo įvykdymui, taigi nėra ir teisėto pagrindo taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones (CPK 178 str., 185 str.).

Dėl bylos procesinės baigties 24. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Danguolė Martinavičienė