2024-12-18 Nr. AB-18563-3-61-3-05996-2023-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-785-662/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05996-2023-9

Procesinio sprendimo kategorija 13.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo LLC „InterTreideLogistic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo LLC „InterTreideLogistic“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas LLC „InterTreideLogistic“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, ir Departamentas) 2023 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1AE-189 „Dėl LLC „InterTreidLogistic“ skundo“ (toliau – ir MD sprendimas, ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Vilniaus teritorinė muitinė (toliau – ir Vilniaus TM) priėmė sprendimą neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2. Neišleidimo priežastis: „Pagal pateiktus dokumentus neįmanoma identifikuoti prekių tapatumo nuo jų pakrovimo trečiojoje šalyje iki pateikimo Lietuvos Respublikos muitinei, prekių kilmės dokumentai nepateikti, nenurodytas gamintojas, prekės atvyko iš Baltarusijos, todėl šios prekės laikytinos eksportuotomis iš Baltarusijos, o tai draudžia reglamento 765/2006 10 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktis“. Departamentas 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1AE-189 nusprendė Bendrovės skundą palikti nenagrinėtu.

2.2. MD sprendimas grindžiamas Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074 (toliau – ir Nuostatai), 5.1 papunkčiu, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu, bei 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir Sąjungos muitinės kodeksas, ir SMK), 5 straipsnio 15 punkto nuostata, kad deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas.

2.3. Muitinė nepagrįstai sprendė, kad Bendrovė nėra nei deklarantas, nei gavėjas, todėl Vilniaus TM sprendimas neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai nėra tiesiogiai ir asmeniškai taikomas Bendrovei. Taip pat nesutinka, kad prekių pardavėjas ir siuntėjas nėra asmuo, kuriam tiesiogiai ir asmeniškai taikomas sprendimas, o juo šio sprendimo kontekste laikytinas tik prekių deklarantas arba gavėjas. Skundas nebuvo išnagrinėtas iš esmės, buvo tik formaliai įvertintas skundo subjektas, o skundas paliktas nenagrinėtu be jokio teisinio pagrindo.

2.4. Departamentas nusprendė Bendrovės skundą palikti nenagrinėtu nepagrįstai, nes neįsigilino į skundo esmę, neprašė šalinti trūkumų. Skundo trūkumai paduodant skundą nebuvo nustatyti, klausimų dėl skundą padavusio asmens, t. y. subjekto (Bendrovės), jos teisių ir pareigų, tiesioginės ir asmeninės sprendimo įtakos Bendrovei, neiškilo, Bendrovė buvo laikoma tinkama (Nuostatų 19.2 p.), todėl skundas buvo priimtas ir turėjo būti nagrinėjamas iš esmės.

2.5. Departamentui kilus abejonių dėl Bendrovės teisės paduoti skundą, Departamentas turėjo skundo priėmimo stadijoje, remdamasis Nuostatų 19.2 ir 25 punktais, nurodyti Bendrovei trūkumus ir nustatyti terminą jiems pašalinti, o nepašalinus palikti skundą nenagrinėtu, tačiau šių veiksmų Departamentas neatliko.

2.6. Skundo iš esmės nagrinėjimo metu Bendrovei, prieš Departamentui priimant sprendimą, kuris galėtų būti nepalankus asmeniui (-ims), kuriam (-iems) jis skirtas, nebuvo praneštos priežastys, kuriomis Departamentas ketina pagrįsti savo sprendimą atitinkamo (-ų) asmens (-ų) atžvilgiu, ir Bendrovei nebuvo suteikta galimybė per nustatytą laikotarpį po tokio pranešimo dienos pareikšti savo nuomonę, kaip tai numatyta 2008 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 450/2008, kuris nustato Bendrijos muitinės kodeksą (Modernizuotas muitinės kodeksas) 16 straipsnio 4 dalyje.

2.7. Departamentas nurodė formalią skundo padavimo metu buvusią priežastį dėl netinkamo skundo subjekto (pareiškėjo), kuriai įvardinti akivaizdžiai nereikėjo atlikti skundo nagrinėjimo. Tai, kad Bendrovė nėra nei deklarantas, nei gavėjas nėra abejonės ir ši faktinė aplinkybė buvo akivaizdi skundo priėmimo stadijoje. Buvo pažeista skundo nagrinėjimo procedūra net keletą kartų, pirma, Bendrovė negalėjo savo teisių ir interesų apginti skundo priėmimo stadijoje pašalinant trūkumus, antra, Bendrovė negalėjo pasinaudoti savo teise pateikti savo nuomonę, kuri tikėtina, galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, trečia, sprendimas yra nepilnai argumentuotas, neaiškus, nemotyvuotas. Objektyviai vertinant sprendimą, yra akivaizdu, kad šiuo sprendimu yra siekiama Bendrovei užkirsti kelią ginti savo teises ir interesus.

2.8. Departamentas, priėmęs skundą nagrinėti be trūkumų, turėjo išnagrinėti skundą iš esmės, prieš priimdamas sprendimą dėl skundo turėjo pareigą pilnai įvertinti skunde nurodytas aplinkybes, o ne tik formaliai nurodyti, kad Bendrovė yra netinkamas subjektas. Tokia Departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, pareiga išplaukia iš reikalavimo, kad teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, veiktų pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.5 str. 1 d.), vadovautųsi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis bei poįstatyminiais jų veiklą reglamentuojančiais aktais, šiuo atveju Nuostatais.

2.9. Tarp pareiškėjo ir Texforum-Interhandel E. K, mokesčių mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini), PVM mokėtojo kodas – (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Vokietija, 2022 m. rugsėjo 21 d. yra sudaryta sutartis Nr. 01/09-22 (toliau – ir Sutartis), pagal kurios 1.1 punktą šalys susitarė, kad pardavėjas (pareiškėjas) įsipareigoja tiekti ir parduoti pirkėjo nuosavybėn arba pristatyti pirkėjo nurodytu adresu RUF tipo pjuvenų kuro briketus, pristatymo kiekis asortimentas ir kaina nurodyta prieduose ir specifikacijose, kurios yra neatskiriama Sutarties dalis. Šiuo atveju, esant galiojančiam sprendimui neišleisti krovinio iš Lietuvos ir siūlymas asmeniui išgabenti prekes tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti, taikytinas asmeniškai tik Bendrovei, kadangi tik ji turi pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, kurios 1.1 punkte šalys susitarė, jog pardavėjas (pareiškėjas) įsipareigoja tiekti ir parduoti pirkėjo nuosavybėn arba pristatyti pirkėjo nurodytu adresu RUF tipo pjuvenų kuro briketus, todėl teiginys, kad sprendimas neišleisti prekių nėra tiesiogiai ir asmeniškai taikomas Bendrovei, yra nesuprantamas, nepagrįstas ir nemotyvuotas.

2.10. Galiojant sprendimui neišleisti prekių į Vokietiją, būtent tik Bendrovei prekės grįš atgal per Baltarusiją arba siunčiamos pagal Sutartį prekės bus sunaikintos, tad bet kuriuo atveju tik Bendrovė neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, patirs žalą dėl Sutarties nevykdymo, prekės nebus pristatytos pirkėjui ir tai bus tik Bendrovės problema dėl Sutarties. Sprendimas aiškiai tiesiogiai ir asmeniškai sukelia Bendrovei teisines pasekmes, o skundu Bendrovė siekia apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes turi vykdyti susitarimą.

2.11. Priešingai, nei nurodyta MD sprendime palikti skundą nenagrinėtu, deklarantui šis sprendimas nesukelia tiesiogiai ir asmeniškai jokių pasekmių, kadangi jam neatsiranda pareiga vežti prekes atgal į Kirgiziją, jis neatsakys už Sutarties nevykdymą. Be kita ko, sprendimuose neleisti išvežti prekių į Vokietiją nebuvo nurodytas konkretus asmuo, nurodant jo pavadinimą ar kitus rekvizitus, kuriam buvo siūlyta išgabenti tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti šias prekes, įvardijant tik „asmuo“, tad iš šio sprendimo liko neaišku, kam jis tiesiogiai ir asmeniškai visgi taikomas ir tai sudarė prielaidas įstaigai interpretuoti situaciją savaip.

2.12. Departamento veiksmai yra tikslingi, kuriais siekiama neteisėtai suvaržyti Bendrovės teises ir teisėtus interesus išvežti prekes. Departamentas, priėmęs skundžiamą sprendimą, nenurodė aiškių, konkrečių motyvų ir argumentų, skundo neišnagrinėjo, tik apsiribojo formalia, iš anksto žinoma aplinkybe dėl Bendrovės, kaip skundo subjekto, nepagrįstai formaliai nurodydamas, kad sprendimas Bendrovei tiesiogiai ir asmeniškai netaikomas.

3. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Pareiškėjo išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, neatitinkantys nustatytų faktinių aplinkybių bei ginčui aktualaus teisinio reguliavimo.

3.2. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad po atlikto muitinio tikrinimo Vilniaus TM priėmė sprendimą neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2. Neišleidimo priežastis: „Pagal pateiktus dokumentus neįmanoma identifikuoti prekių tapatumo nuo jų pakrovimo trečiojoje šalyje iki pateikimo Lietuvos Respublikos muitinei, prekių kilmės dokumentai nepateikti, nenurodytas gamintojas, prekės atvyko iš Baltarusijos, todėl šios prekės laikytinos eksportuotomis iš Baltarusijos, o tai draudžia reglamento 765/2006 10 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktis. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalį muitinei suteikta teisė imtis visų būtinų disponavimo prekėms priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą, ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl joms taikomų draudimų ir apribojimų (SMK 198 str. 1 d. b) punkto iv) papunktis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, siūloma asmeniui išgabenti prekes tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti šias prekes“.

3.3. Vadovaujantis Nuostatų 5.1 papunkčiu, kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomą Departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, Muitinės įstatymo, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu. SMK 5 straipsnio 15 punkte nustatyta, kad deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nebuvo nei deklarantas, nei prekės gavėjas. Taigi, Vilniaus TM sprendimas neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai nebuvo tiesiogiai ir asmeniškai taikomas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, skundas paliktas nenagrinėtu.

3.4. Nuostatų 24 straipsnyje nustatyta, kad Departamentas, gavęs skundą, privalo patikrinti, ar skundas atitinka Nuostatų 19–23 punktuose nurodytus reikalavimus. Kadangi pareiškėjo pateiktas skundas atitiko minėtus reikalavimus, pagrindo taikyti Nuostatų 25 punktą ir nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti Departamentas neturėjo.

3.5. Skundžiamas MD sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo

II. 4. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5. Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl MD sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

6. Teismas nustatė, kad:

6.1. 2023 m. vasario 4 d. Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus krovinių postui „Centras“ (LTVC0100) Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemos (toliau – MDAS) priemonėmis buvo pateikta importo deklaracija Nr. 23LTVC0100IM0235A2, deklarantas/atstovas – UAB „Vilniaus Bakalėja“, gavėjas UAB „Vilniaus Bakalėja“ – ((duomenys neskelbtini), Vilnius). Deklaruojamas prekių aprašymas – B/N 23 PK Medienos pjuvenų briketai“, deklaruotos prekės TARIC kodas – 4401 32 00 00, kilmės šalies kodas – KG (Kirgizija).

6.2. Po atlikto muitinio tikrinimo Vilniaus TM priėmė sprendimą neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2. Neišleidimo priežastis: „Pagal pateiktus dokumentus neįmanoma identifikuoti prekių tapatumo nuo jų pakrovimo trečiojoje šalyje iki pateikimo Lietuvos Respublikos muitinei, prekių kilmės dokumentai nepateikti, nenurodytas gamintojas, prekės atvyko iš Baltarusijos, todėl šios prekės laikytinos eksportuotomis iš Baltarusijos, o tai draudžia reglamento 765/2006 10 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktis. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalį muitinei suteikta teisė imtis visų būtinų disponavimo prekėms priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą, ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl joms taikomų draudimų ir apribojimų (SMK 198 str. 1 d. b) punkto iv) papunktis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, siūloma asmeniui išgabenti prekes tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti šias prekes“.

6.3. Importuotojas ir deklarantas UAB „Vilniaus bakalėja“ 2023 m. vasario 6 d. pakartotinai pateikė Vilniaus TM importo deklaraciją Nr. IE 115LT dėl LLC „InterTreideLogistic“ medienos pjuvenų briketų, prekės kodas 4401320000, kilmės šalis – Kirgizijos Respublika, svoris Bruto – 23 000 kg., Neto – 22 080 kg. Vilniaus TM 2023 m. vasario 6 d. priėmė sprendimą MRN: 23LTVC1011IM025301, kuriame nurodė, kad 2023 m. vasario 6 d. deklaruojant šias prekes Nr. MRN: 23LTVC0100IM0235A2 jau buvo priimtas muitinės sprendimas „pagal pateiktus dokumentus neįmanoma identifikuoti prekių tapatumo nuo jų perdavimo trečioje šalyje iki pateikimo Lietuvos Respublikos muitinei; prekių kilmės dokumentai nepateikti, nenurodytas gamintojas, prekės atvyko iš Baltarusijos, todėl šios prekės laikytinos eksportuojamos iš Baltarusijos, o tai draudžia Reglamento 765/2006 10 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktis“. SMK 198 straipsnio 1 dalis, suteikia muitinei teisę imtis visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl jos taikomų draudimų ir apribojimų (SMK 198 str. 1 d. b) punktas, iv) papunktis. Atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, Vilniaus TM pasiūlė asmeniui išgabenti tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti šias prekes.

6.4. Pareiškėjas LLC „InterTreideLogistic“, nesutikdamas su Vilniaus TM sprendimu neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pateikė skundą Departamentui, kuriame nurodė, jog norimos importuoti prekės (medienos pjuvenų briketai (RUF)) 2022 m. spalio 18 d. buvo pakrautos Biškeke, Kirgizijos Respublikoje. 2022 m. lapkričio 4 d. pareiškėjas pateikė muitinei raštą, kuriame nurodyta, kad pjuvenų briketų krovinys, išsiųstas pagal 2022 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą Nr. 11, 2022 m. spalio 18 d. CMR Nr. 11 buvo pagamintas derinant malimo procesą su tolesniu apdirbimu BP-420A įranga. Gamybos patalpų adresas – (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini), Biškeko sritis, Kirgizijos Respublika, t. y. pjuvenų briketų kilmės šalis yra Kirgizijos Respublika. Pareiškėjas prašė panaikinti Vilniaus TM sprendimą neišleisti ginčo prekių ir išleisti deklaruotas prekes eksportui į Vokietiją.

6.5. MD sprendimu, vadovaudamasis Nuostatų 5.1 papunkčiu, SMK 5 straipsnio 15 punktu, nustatęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra nei deklarantas, nei gavėjas, todėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimas neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai nėra tiesiogiai ir asmeniškai taikomas LLC „InterTreidLogistic“, nusprendė pareiškėjo skundą dėl Vilniaus TM sprendimo neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai panaikinimo, palikti nenagrinėtu.

7. Teismas vadovavosi Nuostatų 2.1, 2.2 punktais, 5.1 papunkčiu, SMK 5 straipsnio 15 punktu (deklarantas – asmuo, pateikiantis muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją arba pranešimą apie reeksportą savo vardu, arba asmuo, kurio vardu tokia deklaracija arba pranešimas yra pateikiamas), Nuostatų 24 punktu (Departamentas, gavęs skundą, privalo patikrinti, ar skundas atitinka Nuostatų 19–23 punktuose nurodytus reikalavimus), 32.7 papunkčiu (skundas gali būti paliktas nenagrinėtu). Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, konstatavo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal Nuostatuose pateiktą apibrėžimą nebuvo nei deklarantas, nei prekės gavėjas, taigi, Vilniaus TM sprendimas neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai nebuvo tiesiogiai ir asmeniškai taikomas pareiškėjui. Atsižvelgiant į tai, Departamentas pagrįstai skundą paliko nenagrinėtu.

8. Teismas pažymėjo, kad Nuostatų VI skyriuje aptartas trūkumų šalinimo institutas taikomas tik pareiškėjams, kurių sąvoka aptarta Nuostatuose. Dėl kitų asmenų, teikiančių skundus Departamentui, trūkumų šalinimas Nuostatuose nėra nustatytas, todėl Departamentas neturėjo pagrindo LLC „InterTreidLogistic“ nustatyti terminą skundo trūkumams pašalinti.

9. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pateiktos Sutarties turinį, nurodė, kad neturi pagrindo daryti išvadą, jog Sutarties turinys paneigtų pareiškėjo statusą apibrėžtą Nuostatuose. Pareiškėjui išaiškinta, kad dėl Departamento sprendimu galbūt patirtos žalos jis gali pasinaudoti žalos atlyginimo institutu ir kreiptis į teismą.

10. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju Departamentas sprendime nurodė faktines aplinkybes, teisės aktus, reglamentuojančius importo deklaracijų ir skundų Departamentui pateikimą, pagrindė priimamą sprendimą ne tik faktiniais duomenimis, bet ir teisės aktų normomis, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl MD sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keltus motyvavimo ir pagrįstumo reikalavimus.

11. Pareiškėjas skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo įsitikinimu, jie nagrinėjamo ginčo kontekste nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime priimtų išvadų dėl skundžiamo akto teisėtumo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

12. Teismas, įvertinęs teisinį reguliavimą, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, Sutartyje aptartas sąlygas, LVAT praktiką, priėjo prie išvados, kad MD sprendimu pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

13. Priėmus sprendimą ne pareiškėjo naudai, netenkintas pareiškėjo prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III. 14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1. Nuostatų 2.2 punktas numato, kad pareiškėjas – asmuo, kuris kreipėsi į Muitinės departamentą su skundu dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo teritorinės muitinės arba specialiosios muitinės įstaigos sprendimo (jo nepriėmimo), siekdamas apginti savo teises ir teisėtus interesus.

14.2. Įstaiga nurodė formalią, skundo padavimo metu buvusią priežastį dėl neva netinkamo skundo subjekto (pareiškėjo), kuriai įvardinti akivaizdžiai nereikėjo atlikti jokio skundo nagrinėjimo. Tai, kad pareiškėjas nėra nei deklarantas, nei gavėjas, nėra jokios abejonės ir ši faktinė aplinkybė buvo akivaizdi skundo priėmimo stadijoje. Pareiškėjas negalėjo savo teisių ir interesų apginti skundo priėmimo stadijoje pašalinant trūkumus, o antra – pareiškėjas negalėjo pasinaudoti savo teise pateikti savo nuomonę, kuri tikėtina, galėjo turėti įtakos sprendimo priėmimui, trečia, sprendimas yra nevisapusiškai argumentuotas, neaiškus, nemotyvuotas. Įstaiga, priėmusi skundą nagrinėti be trūkumų, turėjo išnagrinėti pareiškėjo skundą iš esmės, prieš priimdama sprendimą dėl skundo turėjo pareigą visapusiškai įvertinti skunde nurodytas aplinkybes, o ne tik formaliai nurodyti, kad pareiškėjas yra netinkamas subjektas.

14.3. Šiuo atveju, esant galiojančiam sprendimui neišleisti krovinio iš Lietuvos ir siūlymas asmeniui išgabenti prekes tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti, taikytinas asmeniškai tik pareiškėjui, kadangi tik jis turi pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, pagal kurios 1.1 punktą šalys susitarė, kad pardavėjas (pareiškėjas) įsipareigoja tiekti ir parduoti pirkėjo nuosavybėn arba pristatyti pirkėjo nurodytu adresu RUF tipo pjuvenų kuro briketus, todėl teiginys, kad sprendimas neišleisti prekių nėra tiesiogiai ir asmeniškai taikomas pareiškėjui, yra visiškai nesuprantamas, nepagrįstas ir nemotyvuotas. Galiojant sprendimui neišleisti prekių į Vokietiją, būtent tik pareiškėjui prekės grįš atgal per Baltarusiją arba pareiškėjo siunčiamos pagal sutartį prekės bus sunaikintos, tad bet kuriuo atveju tik jis neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, patirs žalą dėl sutarties nevykdymo, prekės nebus pristatytos pirkėjui ir tai bus tik vieno pardavėjo problema dėl sutarties. Sprendimas aiškiai tiesiogiai ir asmeniškai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o skundu pareiškėjas siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes turi vykdyti susitarimą.

14.4. Teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, pažeidė pareigą visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išnagrinėti bylos aplinkybes, netinkamai taikė materialiosios teisės normas, neatsakė į esminius pareiškėjo argumentus, bylą išnagrinėjo formaliai bei nemotyvavo priimto sprendimo. Teismas iš esmės perrašė atsakovo priimtą sprendimą, nesigilindamas į skundo argumentus, nenurodydamas motyvų.

14.5. Nei viename iš pacituotų Nuostatų punkte nėra nurodyta, kad teikti skundą gali išimtinai tik prekių deklarantas arba gavėjas. Teismas, be kita ko, aiškiai pažymėjo, kad pareiškėjo sąvoka yra apibrėžta Nuostatuose. Pareiškėjas pateikė skundą dėl savo pažeistų teisių ir interesų – savo siunčiamu prekių sulaikymo, o sprendimą priėmė teritorinė muitinė. Būtent atsakovo priimtas sprendimas sukelia teisines pasekmes ir akivaizdu, kad sprendimas yra taikomas tik išimtinai vienam pareiškėjui tiesiogiai, kadangi tik jis vienas turi pareigą/teisę, prekes pasiimti, ne deklarantas ir ne prekių gavėjas. Tad nėra jokios abejonės, kad pareiškėjas suformulavo tinkamą dokumentą – kreipimąsi raštu į teritorinę muitinę (skundą) ir jis atitinka pareiškėjo sąvoką.

15. Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

16. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Muitinės departamento 2023 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1AE-189, kuriuo pareiškėjo skundas dėl Vilniaus teritorinės muitinės sprendimo neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai panaikinimo, paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pagal Nuostatuose pateiktą apibrėžimą nebuvo nei deklarantas, nei prekės gavėjas, todėl Vilniaus TM sprendimas neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai nebuvo tiesiogiai ir asmeniškai taikomas pareiškėjui. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad Departamentas pagrįstai pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodydamas, kad sprendimas neišleisti krovinio iš Lietuvos aiškiai tiesiogiai ir asmeniškai sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o skundu pareiškėjas siekė apginti savo teises ir teisėtus interesus, nes turi vykdyti susitarimą. Pareiškėjo teigimu, teismas nepateikė jokio argumento, kodėl tik deklarantas arba prekių gavėjas gali būti pareiškėju Nuostatų kontekste.

20. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus teritorinė muitinė po atlikto muitinio tikrinimo priėmė sprendimą neišleisti prekių, deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2. Neišleidimo priežastis: „Pagal pateiktus dokumentus neįmanoma identifikuoti prekių tapatumo nuo jų pakrovimo trečiojoje šalyje iki pateikimo Lietuvos Respublikos muitinei, prekių kilmės dokumentai nepateikti, nenurodytas gamintojas, prekės atvyko iš Baltarusijos, todėl šios prekės laikytinos eksportuotomis iš Baltarusijos, o tai draudžia reglamento 765/2006 10 straipsnio 1 dalies a) punkto ii) papunktis. Pagal Sąjungos muitinės kodekso 198 straipsnio 1 dalį muitinei suteikta teisė imtis visų būtinų disponavimo prekėmis priemonių, įskaitant konfiskavimą ir pardavimą, ar sunaikinimą, jei prekės negali būti išleistos dėl joms taikomų draudimų ir apribojimų (SMK 198 str. 1 d. b) punkto iv) papunktis). Atsižvelgiant į šias nuostatas, siūloma asmeniui išgabenti prekes tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti šias prekes“. Šį pareiškėjas sprendimą apskundė Muitinės departamentui, kuris 2023 m. balandžio 6 d. sprendimu, Nr. 1AE-189 pareiškėjo skundą paliko nenagrinėtu.

22. Muitinės departamentas, vadovaudamasis Skundų pateikimo Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir jų nagrinėjimo nuostatų, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-1074, 5.1 papunkčiu, SMK 5 straipsnio 15 punktu, 2023 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1AE-189 nurodė, kad pareiškėjas nėra nei deklarantas, nei gavėjas, todėl Vilniaus TM sprendimas neišleisti prekių, deklaruotų importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, pasirinktai muitinės procedūrai nėra tiesiogiai ir asmeniškai taikomas pareiškėjui.

23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir teismo pozicija, kad tik deklarantas arba prekių gavėjas gali būti pareiškėju Nuostatų kontekste. Pareiškėjas teigia, kad teismo sprendimas yra priimtas netinkamai aiškinant ir taikant Nuostatus.

24. Minėti Nuostatai nustato asmenų skundų, susijusių su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu, pateikimo Muitinės departamentui, jų nagrinėjimo, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarką (1 punktas). Tų pačių Nuostatų 5 punkte nurodyti atvejai, kada asmuo įgyja subjektinę teisę apskųsti muitinės veiksmus (priimtus sprendimus) ar neveikimą. Būtent Nuostatų 5.1 papunktyje, kuriuo, be kita ko, vadovavosi Muitinės departamentas priimdamas skundžiamą sprendimą, numatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomą Muitinės departamento, teritorinės muitinės ar specialiosios muitinės įstaigos sprendimą, susijusį su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo, taip pat kitų muitinės kompetencijai priskirtų teisės aktų taikymu.

25. Pažymėtina, jog SMK kodekso 44 straipsnio, nustatančio, kad bet kuris asmuo turi teisę pateikti skundą dėl bet kurio jam tiesiogiai ir asmeniškai taikomo muitinės sprendimo, susijusio su muitų teisės aktų taikymu <...> (1 d.); teise pateikti skundą galima pasinaudoti bent dvejais etapais: a) pirmiausiai, pateikiant skundą muitinei, teisminei institucijai arba kitai valstybės narės valdžios institucijai, paskirtai nagrinėti tokius skundus; b) vėliau, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančių teisės aktų nuostatomis, kreipiantis į aukštesnę nepriklausomą valdžios instituciją, kuri gali būti teisminė institucija arba jai lygiavertė specializuota valdžios institucija (2 d.); valstybės narės užtikrina, kad skundų nagrinėjimo procedūra sudarytų sąlygas greitai patvirtinti muitinės priimtų sprendimų teisingumą arba juos pataisyti (4 d.). Taip pat šio kodekso 5 straipsnio 39 punkte pateiktas sąvokos „sprendimas“ apibrėžimas: bet kuris muitinės veiksmas, susijęs su muitų teisės aktais, kuriuo duodamas nurodymas konkrečiu atveju, sukeliantis teisines pasekmes atitinkamam asmeniui arba asmenims.

26. Taigi pareiškėjas siekia pasinaudoti Nuostatuose numatyta skundo nagrinėjimo tvarka. Pareiškėjas iš tiesų nesutinka su Vilniaus teritorinės muitinės sprendimu neišleisti prekių (medienos pjuvenų briketų (RUF)), deklaruotų 2023 m. vasario 4 d. importo deklaracijoje Nr. 23LTVC0100IM0235A2, į apyvartą, tačiau nagrinėjamu atveju importo deklaraciją pateikęs asmuo UAB „Vilniaus bakalėja“ yra deklaracijoje nuodytas kaip importuotojas ir deklarantas, t. y. sprendimas neišleisti ginčo prekių iš Lietuvos Nuostatų prasme taikomas deklarantui. Pareiškėjas nėra nei deklarantas, nei gavėjas, kurie suinteresuoti išleisti prekes į laisvą apyvartą. Kitaip sakant, ginčijamame sprendime UAB „LLC „InterTreideLogistic“ nėra suformuluoti jokie nurodymai tiesiogiai ir asmeniškai muitinės jam taikomi. Tai reiškia, kad ginčijamas sprendimas skirtas ir tiesiogines juridines pasekmes sukelia tik UAB „Vilniaus bakalėja“, t. y. UAB „LLC „InterTreideLogistic“ atžvilgiu nelaikytinas sprendimu SMK kodekso 5 straipsnio 39 punkto prasme. Taip pat pareiškėjas nenurodo jokio ryšio su deklarantu UAB „Vilniaus bakalėja“.

27. UAB „LLC „InterTreideLogistic“ apeliaciniame skunde nurodo, jog esant galiojančiam sprendimui neišleisti krovinio iš Lietuvos ir siūlymas asmeniui išgabenti prekes tranzitu atgal į Baltarusiją arba sunaikinti, taikytinas tiesiogiai ir asmeniškai tik pareiškėjui, kadangi tik jis turi pareigą vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, pagal kurios 1.1 punktą šalys susitarė, kad pardavėjas (pareiškėjas) įsipareigoja tiekti ir parduoti pirkėjo nuosavybėn arba pristatyti pirkėjo nurodytu adresu RUF tipo pjuvenų kuro briketus, <...> bet kuriuo atveju tik jis neįvykdys sutartinių įsipareigojimų, patirs žalą dėl sutarties nevykdymo, prekės nebus pristatytos pirkėjui ir tai bus tik vieno pardavėjo problema dėl sutarties. Visų pirma, šis argumentas niekaip nepagrindžia, jog muitinės sprendimas tiesiogiai ir asmeniškai taikomas pareiškėjui (adresatas nurodytas UAB „Vilniaus bakalėja“). Antra, pastebėtina, kad sutartinių įsipareigojimų vykdymas ir iš to kylančių pasekmių vertinimas nėra šios nagrinėjamos bylos dalykas.

28. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjas savo suinteresuotumą grindžia bendro pobūdžio argumentais, kurie galėtų būti aktualūs ir vertinami pareiškėjui tiesiogiai kreipiantis į teismą, tačiau nereikšmingi sprendžiant dėl jo galimybės apskųsti teritorinės muitinės sprendimą įstatyme nenustatyta privaloma ikiteismine tvarka Muitinės departamentui.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nustatė bei išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo visas teisiškai reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėjo pareikštu skundo reikalavimu, įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes (skundo pagrindą), dėl kurių buvo prašoma panaikinti atsakovo Sprendimą, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo taip pat matyti, kad teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo argumentų, įvertino Muitinės departamento Sprendimo turinį, pasisakė dėl Sprendimo atitikties Viešojo administravimo įstatymo nustatytiems reikalavimams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundžiamas Muitinės departamento Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnyje įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

30. Kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai išsamiau nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

31. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 ir 87 straipsnių reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

32. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „LLC „InterTreideLogistic“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Milda Vainienė