2017-04-26 Nr. AB-9012-3-61-3-00716-2017-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-387-438/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00716-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. balandžio 26 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gagio ir Romano Klišausko (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Diplomatų atestacijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Diplomatų atestacijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2017 m. vasario 7 d. protokolinį sprendimą dėl rekomendacijos į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos 6 straipsnio 2 dalimi, 25 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro2015 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. V-124 patvirtintų Diplomatų atestacijos komisijos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 18 punktu, sprendė, kad tik užsienio reikalų ministro priimtas galutinis įsakymas, kuriuo į diplomato pareigas būtų paskirtas A. D., pareiškėjui sukeltų neigiamas pasekmes, tačiau pareiškėjo siekiamas apskųsti protokolinis Komisijos sprendimas nebuvo galutinis diplomato skyrimo procedūros sprendimas, todėl negali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

II. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Komisijos 2017 m. vasario 7 d. protokolinio sprendimo įgyvendinimą.

Pareiškėjas nurodo, kad ginčijamas protokolinis sprendimas sukelia jam konkrečias teisines pasekmes. Mano, kad toks sprendimas turėtų būti vertinamas kaip atsisakymas skirti į pareigas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamos bylos pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, padaręs išvadą, kad pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.; toliau – ir ABTĮ; 33 str. 2 d. 1 p.) nustatyta tvarka.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Diplomatų atestacijos komisijos 2017 m. vasario 7 d. protokolinį sprendimą dėl rekomendacijos į Tarptautinių sutarčių skyriaus vedėjo pareigas.

Vertinant pareiškėjo skundo reikalavimų priimtinumo klausimą, pirmiausia pažymėtina, jog pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Šiame kontekste viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Ši norma iš esmės yra susijusi su ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, numatančiu, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, t. y. jeigu pareiškėjo inicijuojamas ginčas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas (ABTĮ 3 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-288-438/2016).

Detaliai administracinių teismų kompetenciją nustato ABTĮ 17–21 straipsniai. Šių teisės normų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Atsižvelgus į šias teises normas, darytina išvada, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje.

Nagrinėjamu atveju byloje aktualius teisinius santykius reguliuoja Diplomatinės tarnybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Diplomatų atestacijos komisija vertina diplomatų tarnybinę veiklą užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, svarsto diplomatų kandidatūras, ar diplomatai atitinka skiriamas ar einamas pareigas, diplomatų siuntimo mokytis ar stažuoti užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo klausimus ir teikia rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui.

Kaip matyti iš išdėstytų teisinių nuostatų, Komisija priima rekomendacinio pobūdžio sprendimus, neturinčius privalomos teisinės galios užsienio reikalų ministrui, kurio įsakymu baigiama diplomatų skyrimo, rotacijos ir kitos procedūros (Diplomatinės tarnybos įstatymo 25 str. 3 d.). Pažymėtina, kad tokios pačios pozicijos, vertinant Komisijos sprendimų privalomumą, laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr., pvz., 2010 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje A756-1268/2010).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo siekiamas nuginčyti Komisijos sprendimas neturi privalomojo pobūdžio teisinių pasekmių, t. y. yra rekomendacinis bei laikytinas negalutiniu sprendimu diplomato skyrimo į pareigas procedūroje, todėl negali būti nagrinėjamas administracinių teismų. Galutines ir tiesiogines pasekmes nagrinėjamu atveju sukurtų užsienio reikalų ministro įsakymas dėl diplomato paskyrimo į pareigas, todėl būtent šis administracinis aktas ir galėtų būti skundžiamas ABTĮ įtvirtinta tvarka.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartis paliekama nepakeista. Netenkinus pareiškėjo atskirojo skundo, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pasisakyti dėl pareiškėjo prašomos pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimė Baltrūnaitė

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas