09955ea6-b421-4ecb-84a7-c0ccac804a0e · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-648-818/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00852-2022-2 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 19.20; 19.28; 21.10.4 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, raÅ¡ytinio proceso tvarka nedalyvaujant skundÄ padavusiam asmeniui G. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo G. Å ., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundÄ dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagrįstumo.

Teismas n u s t a t ė: I. Teismo nustatytos aplinkybės Institucijos vyresnioji tyrėja Aurelija Petrulionienė 2022 m. gegužės 6 d. d. priėmė nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nenustačius I. Č. Veiksmuose LR ANK 481 straipsnio 1 dalies, 518 straipsnio, 526 straipsnio 3 dalyje, administracinių nusižengimų požymių. Administracinio nusižengimo bylos teisena buvo pradėta dėl to, kad 2022 m. kovo 2 d. Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 1 policijos komisariate buvo gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos persiųstas G.

Å . 2022-02-11 praÅ¡ymas reg. 10-AP-1051 pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenÄ dėl I. Č. veiksmų. G. Å . kartu su praÅ¡ymu pateikė 2022-01-18 darytÄ vaizdo įraÅ¡Ä , kuomet jis atvyko į savo vaikų gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), paimti savo vaikų, kaip tai nurodyta 2019 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendime. G. Å . teigia, kad I. Č. daugiabučio namo laiptinėje įžeidžiamai kibo prie jo reikalaudama iÅ¡eiti iÅ¡ daugiabučio laiptinės. Institucijos pareigÅ«nė įvertinusi tyrimo medžiagoje esamus duomenis, įskaitant ir G.

Å . pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä , priėjo iÅ¡vados, jog I. Č. pasikartojantys praÅ¡ymai, iÅ¡eiti iÅ¡ laiptinės, gali nuteikti nemaloniai, tačiau dėl tokios veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo nėra pagrindo vertinti, kad vien tuo buvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis. II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai G. Å . Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Institucijos vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. priimtÄ nutarimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, nes pasak pareiÅ¡kėjo tyrimas byloje buvo atliktas neiÅ¡samiai, nepagristai vertinant, jog daugiabučio namo laiptinė nėra vieÅ¡a vietÄ , be to, I.

Č. savo veiksmais sukėlė grėsmę užsikrėsti COVID-19. 2002-09-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gauti G. Å . raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriose pareiÅ¡kėjas nurodė: - I. Č. neturėjo teisės G. Å . bendravimo su sÅ«numi metu iÅ¡vyti pastarÄ jį iki pat laiptinės iÅ¡orinių durų; - nepaisant pateiktos filmuotos medžiagos InstitucijÄ nevertino I. Č. veiksmų, jog vengiant fizinio susidÅ«rimo tarpusavyje buvo siekiama iÅ¡stumti ji iÅ¡ laiptinės, tuo trukdant G. Å . pabendrauti su vaiku; - policijos įstaiga skundžiamame nutarime ginčija teismo sprendime įtvirtintÄ tėvo teisę ir nurodo, kad Å¡is klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas iÅ¡ naujo derybų, konsultacijų ir civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiais tyrėjas M. L. atsiliepime į G. Å . skundÄ nurodė, kad procesinis sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo teisenÄ priimtas pagrįstai. Institucijos manymu I. Č. praÅ¡ymai iÅ¡eiti G. Å . iÅ¡ daugiabučio namo laiptinės negali bÅ«ti vertinami, kaip vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas, nes nedideliu vieÅ¡osios tvarkos pažeidimu gali bÅ«ti laikomos tik veikos, turinčios vieÅ¡Ä pobÅ«dį, tuo tarpu įvairÅ«s privataus pobÅ«džio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne vieÅ¡osiose vietose, nepažeidžiant vieÅ¡osios tvarkos ir kitų, paÅ¡alinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas.

Institucijos nuomone asmenys konfliktuoja dėl vaikų perdavimo laiptinėje ar kitoje konkrečioje vietoje, todėl viena kito atžvilgiu yra Å¡aliÅ¡ki ir suinteresuoti bei Å¡ie nesutarimai yra iÅ¡imtinai civilinių teisinių santykių ginčo nagrinėjimo dalykas. Taip pat, pareigÅ«nė įvertinusi įrodymų visumÄ priėmė sprendimÄ nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenÄ neįžvelgiant I. Č. veiksmuose nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje sudėties.

ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytas tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato prieÅ¡inga teisei savo veikimo arba neveikimo pobÅ«dį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo Å¡ių pasekmių, bei sÄ moningai leido jiems kilti. Institucija taip pat neįžvelgė I. Č. veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, kai asmeniui nebuvo padaryta esminės žalos kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams.

III. Teismo iÅ¡vados Skundas atmestinas. ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylÄ dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla iÅ¡nagrinėta visapusiÅ¡kai ir sprendimas priimtas remiantis byloje iÅ¡tirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai iÅ¡aiÅ¡kintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas, patikrinęs bylÄ Ä¯rodymų vertinimo aspektu konstatuoja, kad Institucijos priimtas procesinis sprendimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, priimtas pagrįstai. Dėl ANK 518 straipsnyje numatytos administracinės atsakomybės už savavaldžiavimÄ 18 ANK 518 straipsnis nustato atsakomybę už savavaliÅ¡kÄ tikros ar tariamos savo teisės, kuriÄ ginčija kitas asmuo, vykdymÄ nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

Å is straipsnis yra blanketinė teisės norma, t.y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra iÅ¡dėstyti kitame ar kituose teisės aktuose. Minėtame straipsnyje įtvirtintas nusižengimas gali pasireikÅ¡ti įvairiais bÅ«dais, įvairių kitų teisės aktų pažeidimais. Pagal teismų praktikÄ , už savavaldžiavimÄ asmuo atsako tuo atveju jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696/2015).

Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimÄ kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimÄ subjektinę teisę, sÄ moningai ignoruodamas įstatymų reikalavimus, ir toks savavaliÅ¡kas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Taigi, savavaldžiavimas pasireiÅ¡kia aktyviais veiksmais – savavaliÅ¡ku, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės, kuri ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, vykdymu.

Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra Å¡iame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu bÅ«du neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimÄ atliekantys pareigÅ«nai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktÄ ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡nagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiÅ¡kia, kad nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes turi bÅ«ti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų Å¡altinių patikimumas. Å iame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas. 17 PareiÅ¡kėjas G. Å . tiek savo skunde, tiek teismui pateikdamas savo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. jam atvykus paimti savo sÅ«naus H. iÅ¡ jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), I.

Č. išėjo iÅ¡ savo buto ir, vietoje to, kad tiesiog iÅ¡leistų H. į laiptinę bendravimui su tėvu (G. Å .), jį ėmė įžeidžiamai kibti prie pareiÅ¡kėjo, vyti jį iÅ¡ namo laiptinės. Policijos pareigÅ«nams I. Č. veiksmų vertinimui buvo pateiktas vaizdo įraÅ¡as, darytas tuo metu, kai pasak pareiÅ¡kėjÄ , I. Č. ėmė jį stumti iÅ¡ laiptinės. G. Å . išėjimas iÅ¡ laiptinės nebuvo savanoriÅ¡kas, jis tiesiog vengė susidÅ«rimo su I. Č.. Pastarosios faktinės aplinkybės yra nustatytos byloje esančių įrodymų pagrindu, jų buvimÄ pripažįsta ir pareiÅ¡kėjas, todėl teismas plačiau dėl nusižengimo padarymo aplinkybių Å¡ioje nutartyje nepasisako.

Tačiau G. Å . nesutinka su I. Č. veiksmų teisiniu vertinimu kaip administraciniu nusižengimu, numatytu ANK 518 straipsnyje, todėl teismas skundžiamo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina skundo ribose. Teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad I. Č. bÅ«tų veikusi neteisėtai, savavaliavusi ir ignoravusi įstatymuose nustatytÄ tvarkÄ nagrinėjamo įvykio metu. Tas faktas, kad I. Č. nepažeidė vieÅ¡osios tvarkos, kad ant G. Å . neÅ¡aukė, jį neužgauliojo, tik klausdama „ kodėl tu ateini į mano laiptinės?“, siekdama neiÅ¡provokuoti konfliktinės situacijos mandagiai ir užtikrintai kartojo savo praÅ¡ymÄ â€žpraÅ¡au eiti iÅ¡ mano laiptinės“, perspėjo „kad kviesiu į pagalbÄ kaimynus“, tokie jos veiksmai savaime negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ANK 518 straipsnį.

Jos veiksmuose nėra aktyvių veiksmų, kaip tyčinio veikimo iÅ¡raiÅ¡kos, esamoje situacijoje jį galėjo nesuvokti, kad G. Å . atžvilgiu atliko kažkokius veiksmus – ji tik perspėjo pareiÅ¡kėjÄ , jog neitų į namo laiptinę, kaip tai rekomendavo daryti valstybinę iniciatyvÄ â€žPersekiojimui stop“ atstovai. LR CK numato, jog tėvas ir motina turi vienodas teisės ir pareigas jų vaikų atžvilgiu, tačiau teismo sprendimas pareiÅ¡kėjui neduoda teisės bendrauti su vaikais I.

Č. asmeninėje erdvėje, todėl įgyvendinamas savo teisės G. Å . privalo nepažeisti ir kitų asmenų teisių ir interesų, gerbti jų praÅ¡ymus, derinti su vaikų motina jų pasiėmimo vietÄ ir laikÄ . IÅ¡ nustatytų aplinkybių matyti, kad tarp G. Å . ir I. Č. yra susiklostę konfliktiniai santykiai, tačiau ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai, kurie nedera su gera morale, protingumo ir teisingumo principais, ar kuriais yra negerbiamos įstatymų reglamentuojančios taisyklės, užtraukia administracinę atsakomybę.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , inter alia, yra bÅ«tina vadovautis ir Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Tarp asmenų kylantys konfliktai, kaltinant vienÄ iÅ¡ konfliktuojančių pusių savavaldžiavimu, neįvertinant civilinės teisės priemonių veiksmingumo, atkuriant vienos iÅ¡ Å¡alies galbÅ«t pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-417/2018).

Pažymėtina, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai, sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės ar administracinės teisės normos, ir asmens elgesys, esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo padarymas. Dėl ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nedidelį vieÅ¡osios tvarkos pažeidimÄ , pasireiÅ¡kusį necenzÅ«riniais žodžiais ar gestais vieÅ¡osiose vietose, įžeidžiamu kibimu prie žmonių, kitais tyčiniais veiksmais, kuriais siekiama pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti bÅ«tina nustatyti bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas Å¡iame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į asmens atliktų veiksmų pobÅ«dį, intensyvumÄ , trukmę bei veikos padarymo vietos specifikÄ . ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, t. y. nėra privaloma nustatyti, ar dėl neteisėto veikimo buvo sutrikdyta vieÅ¡oji tvarka ir žmonių rimtis – atsakomybę užtraukia neteisėtų veiksmų atlikimas, kuriais vien jau siekiama pažeisti tvarkÄ ir rimtį. Administracinis nusižengimas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmuo turi suvokti pavojingÄ savo veiksmų pobÅ«dį ir jais siekti pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį.

Tokio pažeidimo sudėtis turi bÅ«ti nustatoma byloje surinktais objektyviais įrodymais. Teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byla, peržiÅ«rėjęs byloje esantį vaizdo įraÅ¡Ä , sprendžia, kad Institucija padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog administracinio nusižengimo teisena I. Č. atžvilgiu dėl nedidelio vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo nutraukta (nepradėta) pagrįstai, nenustačius jos veikoje ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties.

PareiÅ¡kėjo teigimu, ginčijamas konfliktas su I. Č. dėl bendravimo su vaiku  kilo ir vyko vieÅ¡oje vietoje – daugiabučio namo laiptinėje. Esminė aplinkybė Å¡iuo atveju yra ta, ar I. Č. atliko ANK 481 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytus veiksmus, kurie užtraukia administracinę atsakomybę, ir jeigu atliko, tai ar šiais veiksmais I. Č. siekė pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ ir žmonių rimtį. Kaip matyti iÅ¡ tyrimo medžiagos I. Č. savo paaiÅ¡kinime policijos pareigÅ«nui nurodė, kad 2022 m. sausio 18 d. ji ant G.

Å . neÅ¡aukė, jo neužgailiojo, nei veiksmais, nei žodžiais, tik klausdama „kodėl tu ateini į mano laiptinės?“, siekdama neiÅ¡provokuoti konfliktinės situacijos mandagiai ir užtikrintai kartojo savo praÅ¡ymÄ â€žpraÅ¡au eiti iÅ¡ mano laiptinės“, perspėjo „kad kviesiu į pagalbÄ kaimynus“. IÅ¡ tyrimo medžiagoje esamo vaizdo įraÅ¡o matyti, kad I. Č. į pareiÅ¡kėjo pastabÄ dėl kaukės daugiabučio namo laiptinėje nedėvėjimo niekaip nereagavo, necenzÅ«rinių žodžių nevartojo; laiptinėje filmavo G.

Å . telefonu, konflikto metu pareiÅ¡kėjui negrasino, byloje nustatyta, kad įvykio vietoje, be pareiÅ¡kėjo ir I. Č., kitų asmenų nebuvo, vieÅ¡a rimtis nebuvo sutrikdyta, paÅ¡alinių asmenų dėl esamos situacijos jokios reakcijos nebuvo. V. įraÅ¡e matyti, kaip daugiabučio namo laiptinėje laiptais į apačia leidžiasi I. Č. bei G. Å ., girdėsi G. Å . pastabÄ â€žnesistumdyk“, tačiau pačiame vaizdo įrašė duomenų, jog tarp minėtų asmenų bÅ«tų vykęs koks nors fizinis kontaktas nėra.

Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytÄ , teismas pripažįsta, kad pareiÅ¡kėjo atžvilgiu I. Č. daugiabučio namo laiptinėje, nesant kitiems paÅ¡aliniams asmenims, neiÅ¡sakė jokių įžeidžiančio turinio žodžius, dėl esamos situacijos paÅ¡alinių asmenų laiptinėje nebuvo, vieÅ¡a rimtis nebuvo sutrikdyta. Nedidelis vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. asmens atliekami neteisėti veiksmai pirmiausia turi bÅ«ti nukreipti vieÅ¡ajai tvarkai ir rimčiai pažeisti.

VieÅ¡osios tvarkos ir rimties pažeidimas turi bÅ«ti pagrindinis, o ne Å¡alutinis neteisėtus veiksmus atliekančio asmens veikos motyvas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad I. Č. veiksmai/žodžiai (raginimas pareiÅ¡kėjui pasiÅ¡alinti iÅ¡ namo laiptinės) nebuvo nukreipti į vieÅ¡osios tvarkos ir rimties pažeidimÄ â€“Â jos veiksmai buvo nukreipti tiesiogiai į pareiÅ¡kėjÄ , kaip atsakomoji reakcija į iÅ¡sakytÄ pastabÄ dėl bendravimo su vaiku keliamÄ klausimÄ bei į kaukės nedėvėjimÄ . Dėl ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytos administracinės atsakomybės už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės aktų nevykdymÄ Â ar pažeidimÄ G.

Å . skunde nurodoma, kad turi bÅ«ti įvertintas I. Č. veiksmai dėl gyventojams nustatyto įpareigojimo dėvėti kaukes teisėtumas. Pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį atsakomybė už Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugÄ reglamentuojančių teisės norminių aktų pažeidimÄ karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, kyla nepriklausomai nuo to, ar dėl to kilo pavojus, pvz., iÅ¡plisti pavojingai ar ypač pavojingai užkrečiamajai ligai, t. y. administracinei atsakomybei pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį kilti pakanka tik nustatyti faktÄ , kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo susidariusios karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, pažeidė pirmiau nurodytus teisės norminius aktus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu buvo paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės ir antras (sustiprintas) civilinės saugos sistemos parengties lygis, nustatant, be kita ko, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir pasekmių šalinimo priemones. 2022 m. gegužės 1 d. šalyje nustojo galioti valstybės lygio ekstremalioji situacija. Teismo vertinimu, kiek minėtas Vyriausybės nutarimas dėl valstybinio lygio ekstremalios situacijos, tiek ir tyrimo medžiagoje nagrinėjamo įvykio metu, t. y. 2022 m. sausio 18 d., negaliojo, todėl juos nebuvo poreikio (privaloma) vykdyti, o juos pažeidusiems asmenims galėjo būti taikoma administracinė atsakomybė, numatyta ANK 526 straipsnio 3 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra pagrindo, o pareiškėjo G. Š. skundas netenkintinas. 23 Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Nutarė: 24 Pareiškėjo G.

Å . skundo dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniosios tyrėjos Aurelijos Petrulionienės 2022 m. gegužės 6 d. d. nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos panaikinimo, netenkinti ir nutarimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis per dvideÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jos nuoraÅ¡o iÅ¡siuntimo ar iÅ¡davimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius