2021-10-20 Nr. AB-21705-3-61-3-02001-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-533-789/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02001-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja), Ernesto Spruogio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – ir Sveikatos centras) 2021 m. kovo 4 d. dienos pažymos Nr. (3-13 16.1.17 Mr) 2-40293 (toliau – ir Pažyma) 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktus bei įpareigoti Sveikatos centrą iš naujo atlikti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. balandžio 27 d. posėdyje priimtą sprendimą, įformintą Komisijos 2021 m. gegužės 18 d. tyrimo protokolu Nr. (1.1.63E)-GSP-6 (toliau – ir Sprendimas), ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo nagrinėti iš naujo.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartimi priėmė pareiškėjos skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Komisijos 2021 m. balandžio 27 d. posėdyje priimtą sprendimą, įformintą 2021 m. gegužės 18 d. tyrimo protokolu Nr. (1.1.63E)-GSP-6“, ir įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją pareiškėjos prašymą dėl kompensacijos išmokėjimo nagrinėti iš naujo. Teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį, kuria pareiškėja prašo panaikinti Sveikatos centro 2021 m. kovo 4 d. dienos pažymos Nr. (3-13 16.1.17 Mr) 2-40293 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktus bei įpareigoti iš naujo atlikti 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjos prašomos panaikinti Pažymos 3.1 punkte nurodyta, jog darbuotojas neužsikrėtė ypač pavojinga užkrečiamąja liga vykdydamas profesines funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) tiesioginis (nenuotolinis) kontaktas (toliau – kontaktas) su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiais pacientais (kuriems kontakto metu buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga ir toks kontaktas buvo nustatytas). Pažymos 3.2 punkte nurodyta, jog nėra duomenų apie tai, kad atliekant epidemiologinį tyrimą nebuvo nustatyta, kad darbuotojas užsikrėtė bet kurioje kitoje ne su darboviete susijusioje aplinkoje. Pažymos 3.3 punkte nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, kad atliekant epidemiologinį atvejo tyrimą nebuvo nustatyta, kad darbuotojas užsikrėtė nuo kartu su juo darbovietėje dirbančio asmens. Pažymos 4.4 punkte nustatyta, kad nėra duomenų apie tai, kad darbuotojas tiesiogiai (ne nuotoliniu būdu) vykdydamas profesines funkcijas ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje turėjo kontaktą su užsikrėtusiu asmeniu (kuriam kontakto metu jau buvo patvirtinta ypač pavojinga užkrečiamoji liga) ir (ar) patyrė tiesioginę ekspoziciją su aerozoliais, ir (ar) turėjo sąlytį su kitais biologiniais pacientų, kuriems buvo nustatyta pavojinga užkrečiamoji liga, skysčiais, ir tokios darbuotojo darbo aplinkybės buvo nustatytos. Pažymos 4.5 punkte nurodyta, kad nėra duomenų apie tai, jog atliekant epidemiologinį atvejo tyrimą nebuvo nustatyta, kad darbuotojas užsikrėtė bet kurioje kitoje ne su darbovietėje esančių pavojingos užkrečiamosios ligos židiniu susijusioje aplinkoje.

Teismas nurodė, kad minėtuose Pažymos, kuri yra tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas, prašomuose panaikinti punktuose nurodytos konstatuojamojo pobūdžio faktinės aplinkybės, todėl, atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, jog toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka ir atsisakė jį priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Teismas taip pat atsisakė priimti išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Sveikatos centrą iš naujo atlikti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą.

III. Pareiškėja padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundo reikalavimą panaikinti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktus bei įpareigoti Sveikatos centrą iš naujo atlikti aplinkybių, nurodytų Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose ir susijusių su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje tyrimą, ir priimti šią skundo dalį nagrinėti teisme.

Pareiškėja atskirajame skunde paaiškina, kad Komisija, gavusi jos prašymą dėl kompensacijos mokėjimo, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. V-230 patvirtintu Komisijos sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti sudarymo, Komisijos darbo reglamento ir Darbuotojo mirties arba sveikatos ir darbingumo netekimo susiejimo su jo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams arba darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir SAM aprašas), kreipėsi į Sveikatos centro Klaipėdos departamentą dėl Pažymos pateikimo. Tam, kad Komisija galėtų priimti sprendimą skirti kompensaciją, Sveikatos centro teritorinis padalinys turi konstatuoti visų SAM aprašo 5 punkto aplinkybių buvimą ir pažymoje (SAM aprašo priedas) prie kiekvieno požymio turi pažymėti „taip”. Tai reiškia, kad tokia Sveikatos centro teritorinio padalinio pateikiama pažyma nėra vien tik tarpinis viešojo administravimo subjekto dokumentas, kuriame nurodytos konstatuojamo pobūdžio aplinkybės, tai yra dokumentas, kuris daro įtaką pareiškėjo, pagal kurio prašymą Komisija sprendžia klausimą dėl kompensacijos skyrimo, teisėms.

Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Pažyma yra privaloma galutinį sprendimą priimančiai institucijai (Komisijai) ir daro įtaką pareiškėjos teisėms. Jeigu Pažymoje konstatuojamos SAM aprašo 4 ar 5 punkte numatytų aplinkybių buvimas, Komisija turi paskirti pareiškėjai kompensaciją.

Pareiškėja teigia, kad teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog reikalavimas panaikinti Pažymos dalį yra teikiamas kartu su reikalavimu panaikinti galutinį Komisijos Sprendimą, bei į tai, kad Pažyma Komisijai yra privalomas dokumentas priimant Sprendimą. Pareiškėja, patikslintame skunde teikdama kelis reikalavimus, siekė apginti savo pažeistas teises. Kadangi Pažyma yra esminis dokumentas Komisijai priimant Sprendimą, t. y. jei Pažymoje konstatuojamas visų SAM aprašo 4 ar 5 punkte nustatytų aplinkybių buvimas, Komisija privalo skirti kompensaciją. Jeigu administracinėje byloje nebus sprendžiamas klausimas dėl Pažymos pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjai bus apribota galimybė apginti savo pažeistas teises.

Pareiškėjos vertinimu, teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką administracinėse bylose (žr. 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-493-520/2018). Pareiškėja, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teigia, kad aplinkybė, jog ginčijamu aktu nesukuriamos teisinės pasekmės, turi būti akivaizdi. Nagrinėjamu atveju Komisija neturi įgaliojimų priimti Sprendimo nesant Pažymos, o priimdama Sprendimą Komisija remiasi Pažymoje pateikta informacija. Komisija negali nukrypti nuo Pažymos turinio ar priimti kitokias išvadas. Pažyma sukelia teisines pasekmes pareiškėjai kaip asmeniui, siekiančiam gauti kompensaciją.

Pareiškėja nurodo, kad Pažymos negalima priskirti nei prie informacinių dokumentų, nei prie rekomendacinio pobūdžio dokumentų, nes jos turinys Komisijai priimant sprendimą yra privalomas. SAM apraše įstatymo leidėjas aiškiai nurodo, kad ne Komisija, o Sveikatos centras Komisijos prašymu nustato aktualias aplinkybes sprendimui priimti. Taigi įstatyme nustatytas reglamentavimas įpareigoja Komisiją vadovautis pateikiama pažyma ir priimamą sprendimą grįsti iš esmės tik aritmetiniais veiksmais, suskaičiuojant atsakymus „taip“. Pareiškėjos nuomone, Pažyma neabejotinai sukelia jai teisines pasekmes.

Pareiškėjos nuomone, svarbi aplinkybė yra ir tai, kad kartu su pareiškimu pateikiami įrodymai patvirtina, jog Pažyma įforminta netinkamai aiškinant ir vertinant surinktą medžiagą, ignoruojant pateiktą informaciją bei ją pagrindžiančius dokumentus, kurie patvirtina pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą. Siekiant efektyvaus pažeistų teisių gynimo, Pažyma turi būti įvertinama atskirai, turi būti išsamiai pasisakoma dėl jos teisėtumo bei pagrįstumo. Šiuo atveju nesant pareikštam reikalavimui dėl Pažymos dalies panaikinimo, gali kisti procese dalyvaujančių subjektų ratas, kadangi Sveikatos centras gali kelti klausimą dėl jo dalyvavimo procese būtinumo. Neginčijant Pažymos, iš esmės suabsoliutinama Komisijos teisė remtis nurodytu SAM aprašu ir juos saistančia pareiga vadovautis pateiktos Pažymos turiniu. Jei nebus ginčijama pati Pažyma, bus atimta įrodinėti pozicijos pagrįstumą bei ginčyti neteisėtą aktą. Net ir panaikinus Komisijos sprendimą, Komisijai toliau išliks pareiga vadovautis Sveikatos centro Pažyma, kurios turinys išliks nepakitęs.

Atsakovas Sveikatos centras atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad Pažyma yra tarpinis kompensacijos skyrimo (neskyrimo) procedūros dokumentas, kuriame įtvirtinamos konstatuojamojo pobūdžio faktinės aplinkybės – pažymimas konkrečių požymių, nurodytų SAM aprašo 4 ir 5 punktuose, buvimas arba nebuvimas. Pažyma surašoma pagal Komisijos prašymą ir ji teikiama tik Komisijai. Pažyma nėra pareiškėjai skirtas dokumentas ir neturi jokios tiesioginės įtakos jos teisėms.

Atsakovo nuomone, pareiškėja neteisingai aiškina SAM aprašo nuostatas ir be jokio teisinio pagrindo suabsoliutina Pažymos reikšmę, dėl to daro nepagrįstas išvadas dėl Pažymos sukeliamų teisinių pasekmių. Pareiškėjos atskirojo skundo teiginius paneigia Komisijos sprendimui dėl kompensacijos ir (ar) draudimo išmokos mokėjimo priimti darbo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 15 punkto nuostata, pagal kurią Komisija priima sprendimą skirti (neskirti) kompensaciją atsižvelgdama ne tik į Sveikatos centro Komisijai pagal SAM aprašo 11 punktą pateiktą pažymą, bet ir atsižvelgdama į kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų pateiktą medžiagą (informaciją). Įrodymus, patvirtinančius, jog Pažyma nebuvo vienintelis dokumentas, kurį Komisija vertino priimant pareiškėją netenkinantį galutinį Sprendimą, teismui pateikė pati pareiškėja ir Sveikatos centras kartu su atsiliepimu į pareiškėjos patikslintą skundą.

Pareiškėjos nurodomos SAM aprašo 7 ir 8 punkto nuostatos niekaip neapriboja Komisijos įgaliojimų, nesukuria Komisijai prievolės priimti sprendimą tik suskaičiavus Pažymos atsakymus „taip“. Minėti SAM aprašo punktai nustato, kaip SAM aprašo 4 ir 5 punkte nurodyti požymiai lemia išvadas dėl darbuotojo mirties ar netekto sveikatos ar darbingumo aplinkybių, su kuo tai yra susiję, t. y. ar tai susiję su darbuotojo darbu teikiant sveikatos priežiūros paslaugas ypač pavojinga užkrečiamąja liga sergantiems pacientams (mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas yra tiesiogiai susiję su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo paciento), ar tai yra susiję su jo darbu ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje (mirtis arba sveikatos ir darbingumo netekimas yra tiesiogiai susiję su apsikrėtimu ypač pavojinga užkrečiamąja liga nuo aplinkos ypač pavojingos užkrečiamosios ligos židinyje). SAM apraše nėra jokių nuostatų, įpareigojančių Komisiją priimti sprendimus išimtinai tik Sveikatos centro surašomų pažymų pagrindu ar atsakymų suskaičiavimu. Be to, Reglamento 17.2 punktas įtvirtina Komisijos teisę iki priimant galutinius sprendimus (Reglamento 17.1 punktas) priimti ir tarpinius (ne galutinius) Komisijos posėdžių sprendimus. Įrodymai, kad Komisija tokius sprendimus priėmė po Pažymos surašymo, kuriais pavedė Sveikatos centrui papildomai išsiaiškinti ir patikslinti aplinkybes bei pašalinti prieštaravimus dėl Pažymoje nurodytų duomenų, o Sveikatos centras tikslino aplinkybes, pateikti į bylą kartu su atsiliepimu.

Atsakovas nesutinka su pareiškėjos atskirojo skundo argumentais, kad, nesant pareikšto reikalavimo dėl Pažymos dalies panaikinimo, jai nebus prieinama reali teisių ir interesų gynyba, gali pasikeisti procese dalyvaujantys asmenys, tai apsunkintų informacijos ir dokumentų gavimą bei Pažymos vertinimą. Teigia, kad pati pareiškėja cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje išaiškinta dėl teisinių pasekmių nesukeliančių dokumentų ir jų negalimumo būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat nurodo, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Teismo nutartimi priimtas pareiškėjos skundo reikalavimas dėl Komisijos Sprendimo panaikinimo, Sveikatos centras yra pareiškėjos įtrauktas į šią administracinę bylą atsakovu, teismas jo iš proceso nepašalino ir įpareigojo pateikti atsiliepimą į pareiškėjos skundą bei visą su ginču susijusią medžiagą. Atsakovo nuomone, pareiškėja turės teisę teikti visus argumentus dėl Pažymos, o skundžiama teismo nutarties dalis dėl atsisakymo priimti skundo dalį šios pareiškėjos teisės neapriboja ir nepanaikina. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4–5 punktus, pats pareiškėjas turi pareigą nurodyti administracinės bylos proceso šalis, o teismas turi teisę jas patikslinti bei nurodyti (įtraukti į procesą) tuo atveju, kai pareiškėjas nenurodė atsakovo ar trečiojo suinteresuoto asmens ar nurodė ne tas proceso šalis (ABTĮ 33 str. 5 d.). Be to, pagal ABTĮ 53 straipsnį, reikšminga ir pareiškėjo valia dėl šalių procesinės padėties pakeitimo ar tam tikrų šalių pašalinimo.

Atsakovo nuomone, teismas tinkamai įvertino Pažymą tik kaip tarpinį administracinės procedūros, kurios pabaigoje priimtas konkrečias materialiąsias teisines pasekmes pareiškėjai sukeliantis Komisijos Sprendimas, dokumentą, kuris negali būti ginčo administracinėje byloje dalyku. Teismas tinkamai taikė ABTĮ normas ir teismų praktiką, todėl teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Pažymos dalies panaikinimo ir įpareigojimo Sveikatos centrą iš naujo atlikti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą, yra teisėta ir pagrįsta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Pareiškėjos atskirajame skunde keliamas klausimas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Pažymos dalies panaikinimo ir įpareigojimo Sveikatos centrą iš naujo atlikti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą, teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjos ginčijama Sveikatos centro Pažyma yra tarpinis dokumentas, prašomuose panaikinti Pažymos punktuose nurodytos konstatuojamojo pobūdžio faktinės aplinkybės, konstatavo, jog toks pareiškėjos reikalavimas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, ir atsisakė jį priimti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nepriėmęs pagrindinio reikalavimo, teismas atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą įpareigoti Sveikatos centrą iš naujo atlikti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai ginčijamą Sveikatos centro Pažymą laikė tarpiniu procedūriniu dokumentu, kadangi Pažyma sukelia pareiškėjai teisines pasekmes, yra privaloma Komisijai, lemia Komisijos Sprendimą. Pareiškėjos nuomone, jeigu administracinėje byloje nebus sprendžiamas klausimas dėl Pažymos pagrįstumo ir teisėtumo, pareiškėjai bus apribota galimybė apginti savo pažeistas teises. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, jog teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinama tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje nurodomas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, nustato esant bent vieną iš šių atvejų, jis motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 23 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009; 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-85-556/2017).

Teisėjų kolegija akcentuoja, jog reikalavimas, kuriuo siekiama ne išspręsti administracinį ginčą, kuriame priimtas pareiškėjui palankus sprendimas reikštų jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų apgynimą, o tik konstatuoti tam tikras juridinę reikšmę turinčias aplinkybes ar faktus, negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku. Pastebėtina, kad tam tikrų faktų pripažinimas pats savaime nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, jis gali būti tik motyvas, argumentas teismui priimant sprendimą tenkinti jo skundą. Pagal ABTĮ nuostatas, toks prašymas teisme negali būti nagrinėjamas kaip savarankiškas reikalavimas, kadangi jis neatitinka ABTĮ 23 straipsnio reikalavimų, pagal kuriuos skundo reikalavimas turi būti toks, kuriuo remiantis priimtas teismo sprendimas sukeltų tam tikras teisines pasekmes kitai bylos šaliai, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti, t. y. pašalinti padarytą teisės ar teisėtų interesų pažeidimą, įpareigoti atsakovą įvykdyti konkrečius veiksmus ir panašiai. Teiginiai dėl tam tikrų faktų pripažinimo ar nepripažinimo gali būti vertinami kaip pareiškėjo skundo motyvuojamoji dalis, tačiau negali būti nagrinėjami kaip savarankiškas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-359/2011; 2015 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-226-143/2015; 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-117-520/2017).

Pagal Reglamento 15 punktą, Komisija priima Reglamento 17.1 papunktyje nurodytą sprendimą, atsižvelgdama į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Komisijai pateiktą pažymą ir į kitų valstybės ir savivaldybių įstaigų ir institucijų pateiktą medžiagą (informaciją). Pagal SAM aprašo 6 punktą, NVSC teritorinis padalinys, gavęs Komisijos prašymą, nustato, ar yra šio aprašo 4 ir 5 punkte nurodyti požymiai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi Pažymos turinį, aktualų teisinį reglamentavimą, pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad Pažyma yra tarpinis dokumentas, sudarantis prielaidas Komisijai priimti galutinį sprendimą.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytais argumentais, kad Pažyma yra skirta Komisijai, ji nėra pareiškėjai skirtas dokumentas ir jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms neturi. Šiuo atveju Pažymoje nėra pareiškėjai suformuluoti privalomi vykdytini nurodymai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Pažyma negali būti administracinės bylos ginčo objektu.

Pažymėtina, kad pati pareiškėja atskirajame skunde cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su teisinių pasekmių nesukeliančių dokumentų ir jų negalimumo būti ginčo administraciniame teisme objektu, taip pat nurodo, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra. Taigi Pažyma, kaip sudedamoji Komisijos Sprendimo dalis, turi būti vertinama nagrinėjant pareiškėjos skundą dėl Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kurį pareiškėja, be kita ko, ginčija šioje byloje (šis pareiškėjos reikalavimas skundžiama nutartimi yra priimtas nagrinėti). Pareiškėja, paduodama skundą teismui, realizavo savo teisę į teisminę gynybą. Todėl nepagrįsti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, kad, atsisakius priimti skundo reikalavimą dėl atitinkamų Pažymos punktų panaikinimo, pažeidžiamos jos teisės į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti Pažymą ir nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Pažymą vertino kaip tarpinį dokumentą, nedarantį jokios tiesioginės įtakos pareiškėjos teisėms ir negalintį būti administracinės bylos ginčo dalyku, todėl pagrįstai atsisakė priimti šį pareiškėjos skundo reikalavimą. Taigi nėra pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį pareiškėjos atskirajame skunde išdėstytais ar kitais argumentais. Pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje atsisakyta priimti pareiškėjos reikalavimą panaikinti atitinkamus Pažymos punktus bei įpareigoti iš naujo atlikti Pažymos 3.1, 3.2, 3.3, 4.4, 4.5 punktuose nurodytų ir su A. N. mirtimi vykdant darbo funkcijas ypač pavojingos užkrečiamos ligos židinyje susijusių aplinkybių tyrimą, paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos D. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė