Legislator Case Law & Legislation
09946a62-5579-4e5d-b249-0cb03dbf7359 AI generated

09946a62-5579-4e5d-b249-0cb03dbf7359 · Kauno apygardos teismas

Case Number 09946a62-5579-4e5d-b249-0cb03dbf7359
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 2A, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį BMW 318, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklų 126 punkto reikalavimus tuo, kad, važiuodamas kryptimi nuo Jonavos g. pirma eismo juosta, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje, ta pačia eismo kryptimi, pirma eismo juosta važiavusio motociklo Ducati Monster 695, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. M., į jį atsitrenkė, Å¡io eismo įvykio metu E. M. buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

Legislator headnote

AI generated

09946a62-5579-4e5d-b249-0cb03dbf7359 · Kauno apygardos teismas: Po sunkesnio/aktyvesnio fizinio darbo dėl stipraus deÅ¡inės kojos skausmo, nukentėjusioji pradeda Å¡lubuoti, dažnai tenka vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl pėdos raiščių plyÅ¡imo, nukentėjusiajai rekomenduojamas operacinis gydymas, ant nugaros liko nubrozdinimų randai. Iki Å¡io įvykio ji buvo sveika ir darbinga, aktyviai sportavo. Dėl A. V. nusikalstamų veikų, prarado psichologinę pusiausvyrÄ , patyrė emocinį sukrėtimÄ , dėl įvykio pergyveno, patyrė stresÄ ir nerimÄ , sutriko sveikata, savijautos bÅ«klė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-666-954/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49616-2019-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S) Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 23 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Osvaldui Stadaliui, asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės, A.

V., jos gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusios E. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2020 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo A. V., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant laiduotojos T.

V. atsakomybei, nustatant 1 metų laidavimo terminÄ be užstato ir baudžiamoji byla A. V. atžvilgiu nutraukta. Nukentėjusiosios E. M. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies, ir iÅ¡ draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ priteista E. M. naudai 514,91 Eur (penki Å¡imtai keturiolika eurų 91 cnt) turtinės žalos atlyginimo. Taip pat nuspręsta iÅ¡ Kauno apylinkės teismo sÄ skaitos (duomenys neskelbtini) pervesti nukentėjusiajai E. M. 300 Eur, įmokėtus T. V. 2020 m. rugpjūčio 26 d. kaip dalį nukentėjusiosios patirtų iÅ¡laidų, susijusių su jos atstovavimu teisme, taip pat iÅ¡ A.

V. nukentėjusiosios E. M. naudai priteista 365,50 Eur jos atstovavimo teisme patirtų išlaidų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį pagal laidavimÄ dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 3 d., apie 22.05 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 2A, vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį BMW 318, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklų 126 punkto reikalavimus tuo, kad, važiuodamas kryptimi nuo Jonavos g. pirma eismo juosta, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje, ta pačia eismo kryptimi, pirma eismo juosta važiavusio motociklo Ducati Monster 695, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini), vairuojamo E. M., į jį atsitrenkė, Å¡io eismo įvykio metu E. M. buvo padarytas kÅ«no sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymÄ .

2. Kauno apylinkės teismas nuosprendyje dėl priteistino civilinio ieÅ¡kinio nurodė, kad eismo įvykio aplinkybės, padaryti sužalojimai bei pasveikimo tendencija neabejotinai leidžia teigti, kad nukentėjusioji patyrė fizinį skausmÄ , iÅ¡gyvenimus, nepatogumus negalint vaikščioti ir pačiai save apsitarnauti. Tačiau teismas atsižvelgė ir į tai, kad nukentėjusiajai padaryti sužalojimai realaus pavojaus jos gyvybei nesukėlė, jos bÅ«klė gerėja, todėl įvertinant nukentėjusiosios amžių, jos sveikatos bÅ«klę, taip pat atsižvelgiant ir į tai, jog kaltinamasis eismo įvykį sukėlė bÅ«damas blaivus, turėdamas teisę vairuoti, nusikaltimas padarytas neatsargia kaltės forma, sprendė, jog atlygintos neturtinės žalos dydis (2.775,00 eurų) adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiÅ¡kai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir dydžius.

Taip pat nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikti duomenys patvirtina, kad dėl sužalojimo E. M. turėjo iÅ¡laidų, kurios pagrįstos objektyviais duomenimis, todėl papildomai patirtų iÅ¡laidų sumÄ - 514,91 Eur priteisė jos naudai iÅ¡ draudimo bendrovės. NukentėjusiÄ jÄ E. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu atstovavo ir jos interesus gynė advokatas Martynas Vilčinskas, todėl teismui buvo pateikta duomenys apie nukentėjusiosios atstovavimo iÅ¡laidas: susipažinimas su baudžiamosios bylos medžiaga, civilinio ieÅ¡kinio parengimas ir pateikimas – 484 Eur ir pasirengimas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje – 181,50 Eur, viso 665,50 Eur, kurias teismas priteisė iÅ¡ kaltinamojo.

3. Nukentėjusioji E. M. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti 2020 m. spalio 8 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl jos civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo iÅ¡ dalies ir civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Priteisti jos naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus dokumentus. 3.1. Skunde nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnyje ir 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, bei CPK 186 straipsnio Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai), kas sÄ lygojo neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Be to, pirmos instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio, todėl netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio, reglamentuojančio neturtinės žalos atlyginimo dydžio kriterijus, nuostatas. 3.2. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju teismas nepagrįstai ir neargumentuotai daugiau nei tris kartus sumažino praÅ¡omÄ priteisti neturtinės žalos sumÄ nuo 8500 Eur iki 2775 Eur. Pažymėtina, kad remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis akivaizdu, kad ji nepažeidė jokių kelių eismo taisyklių, prieÅ¡ingai, eismo įvykis, kurio metu buvo sužalota, įvyko iÅ¡imtinai dėl neteisėtų A.

V. veiksmų. 3.3. Apeliantė pažymi, kad nusikalstama veika, kuria jai buvo padaryta ženkli turtinė ir neturtinė žala padaryta asmens, kuris, net neturėdamas dviejų metų vairuotojo stažo jau ankščiau yra baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus, ženkliai virÅ¡ijo leistinÄ greitį bei sÄ moningai vairavo techniÅ¡kai netvarkingÄ automobilį, pirmos instancijos teismo įvertinta „kaip atsitiktinė, sÄ lygota nesėkmingai susiklosčiusių aplinkybių“. Å ios nesėkmingai susiklosčiusios aplinkybės sÄ lygojo, kad į jo vairuojamo motociklo galÄ , A.

V. vairuojamas automobilis trenkėsi tokiu greičiu, kad lūžo jo rėmas. Pati atsidÅ«rusi po automobilio priekiu buvo stumiama nemaÅ¾Ä atstumÄ iki Å¡viesoforo, kuriam laikui buvo netekusi sÄ monės. Jai buvo konstatuotas nubrozdinimas sėdmens srityje, deÅ¡inės pėdos vidinio pleiÅ¡tuko lūžis, kelio sumuÅ¡imas, kablinio kaulo lūžis, čiurnos ir pėdos raiščių plyÅ¡imas, kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sÄ narių raiščių patempimas, dėl ko Å¡iuo metu ji turi problemų su laikysena, eisena, nuolatos skauda stuburÄ .

Jai Kauno klinikose buvo suteikta priėmimo-skubiosios pagalbos paslauga bei paskirtas ambulatorinis gydymas su Å¡eimos gydytojo priežiÅ«ra. Du mėnesius teko praleisti sugipsuota koja, kas sÄ lygojo papildomus ir didelius nepatogumus. 3.4. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iki Å¡iol kamuoja deÅ¡inės kojos pėdos skausmai, yra suvaržytas jos judėjimas, ilgÄ laikÄ kamavo galvos skausmai, buvo paskirti medikamentai bei tausojantis režimas. Iki Å¡ios dienos nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klė nėra visiÅ¡kai pasitaisiusi ir grįžusi į prieÅ¡trauminę bÅ«klę - rytais atsikėlus skauda deÅ¡inę kojÄ , jÄ kasryt tenka mankÅ¡tinti, o dienos bėgyje deÅ¡inei kojai gavus didesnį krÅ«vį, jÄ skauda ir ji tarsi tinsta.

Po sunkesnio/aktyvesnio fizinio darbo dėl stipraus deÅ¡inės kojos skausmo, nukentėjusioji pradeda Å¡lubuoti, dažnai tenka vartoti nuskausminamuosius vaistus. Dėl pėdos raiščių plyÅ¡imo, nukentėjusiajai rekomenduojamas operacinis gydymas, ant nugaros liko nubrozdinimų randai. Iki Å¡io įvykio ji buvo sveika ir darbinga, aktyviai sportavo. Dėl A. V. nusikalstamų veikų, prarado psichologinę pusiausvyrÄ , patyrė emocinį sukrėtimÄ , dėl įvykio pergyveno, patyrė stresÄ ir nerimÄ , sutriko sveikata, savijautos bÅ«klė.

Kadangi dirba fizinį darbÄ , fizinė sveikatos bÅ«klė yra itin aktuali, o dėl jos atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, kasdien jaučia skausmÄ deÅ¡inėje kojoje, ir tuo pačiu psichologinį diskomfortÄ , nerimÄ bei neviltį. 3.5. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas pažeidė materialinės teisės normas (CK 6.251 straipsnis), nes nuosprendyje visiÅ¡kai neargumentavo, kodėl jos patirta turtinė žala už negautas pajamas sumažinta iki 1206,96 Eur, nors ji savo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė ir pridėtomis 2019 m. gyventojų pajamų ir turto deklaracijomis pagrindė, jog reali patirta žala dėl negautų pajamų sudarė 2487 Eur.

4. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

5. Atsiliepime į nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundÄ asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, A. V. gynėjas advokatas Saulius Juzukonis praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

6. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras, asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, A. V. ir jo gynėjas advokatas Saulius Juzukonis prašė nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nukentėjusiosios E. M. apeliacinis skundas atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji E. M. nesutinka su pirmosios instancijos nuosprendžio dalimi, kuria jos pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl turtinės ir neturtinės žalos tenkintas iÅ¡ dalies, todėl nuosprendis, kaip tÄ numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiÅ«rimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji ir civilinė ieÅ¡kovė E. M. 2020 m. kovo 16 d. apylinkės teismui pateikė civilinį ieÅ¡kinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuriuo, prašė priteisti 2 487 Eur negautų pajamų ir 560 Eur gydymo kineziterapijos klinikoje iÅ¡laidas bei 8500 Eur neturtinės žalos. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios praÅ¡ymo dėl 2 487 Eur negautų pajamų atlyginimo priteisimo netenkino, nustatęs, kad draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajai jau yra kompensavęs Å¡iÄ Å¾alÄ â€“ 1192,18 Eur ir 14,78 Eur, susijusiÄ su tokiomis pajamomis.

Nukentėjusioji E. M. apeliaciniame skunde nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, tačiau pažymima, kad nei civiliniame ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra nurodyta kokiais kriterijais remiantis buvo paskaičiuotos negautos pajamos. Be to, pastebėtina ir tai, jog pačios nukentėjusiosios E. M. pozicija dėl pretenzijų draudimo bendrovei dėl negautų pajamų viso proceso metu nebuvo nuosekli, nes 2020 m. rugsėjo 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pretenzijų dėl negautų pajamų draudikui neturi (2 t., b. l. 11).

9. BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Å¡iÄ normÄ taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Pagal CK 6.251 straipsnį padaryti nuostoliai turi bÅ«ti atlyginti visiÅ¡kai, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotÄ atsakomybę.

Kai reikalavimÄ atlyginti žalÄ nukentėjęs asmuo reiÅ¡kia transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikui, jis turi laikytis atitinkamus draudimo teisinius santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų (Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, kt.), kuriuose nustatyta speciali reikalavimo atlyginti žalÄ pateikimo, jo vertinimo ir draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo tvarka.

10. Pagal Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795) (toliau – Taisyklės) 9 punkto nuostatas asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, o pagal 10 punkto nuostatas individualios įmonės savininkui, kurio įmonės veikla nutrūko dėl sveikatos sužalojimo, negautos pajamos, kurias jis būtų uždirbęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuojamos pagal jo įmonės praėjusio mokestinio laikotarpio ataskaitinius rodiklius:

įmonės veiklos rezultatas, sumažintas pelno mokesčiu, dalijamas iÅ¡ to mokestinio laikotarpio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginamas iÅ¡ kalendorinių dienų, kurias asmuo dėl sveikatos sužalojimo negalėjo dirbti, skaičiaus. Jeigu individuali įmonė vykdė veiklÄ ne visÄ mokestinį laikotarpį, žalos dydis apskaičiuojamas ta pačia tvarka už visÄ Ä¯monės veiklos laikotarpį.

11. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo kreipėsi į transporto priemonių savininko civilinės atsakomybės draudikÄ â€ž(duomenys neskelbtini)“. Bylos duomenys patvirtina, kad draudikas, nagrinėdamas nukentėjusiosios reiÅ¡kiamus praÅ¡ymus dėl netektų pajamų kompensavimo ir priimdamas sprendimus dėl draudimo iÅ¡mokų nukentėjusiajai iÅ¡mokėjimo, vadovavosi Å¡ios nutarties 10 punkte nurodytų Taisyklių nuostatomis, įvertino nukentėjusiosios gautas pajamas iÅ¡ individualios veiklos už 2019 m., patirtus nuostolius, sumokėtÄ gyventojų pajamų mokestį, gautÄ darbo užmokestį dirbant pagal darbo sutartį, taip pat atsižvelgė ir į tai, jog nukentėjusiajai buvo iÅ¡mokėta ligos iÅ¡moka ir per du kartus E. M. atlygino iÅ¡ viso 1206,96 Eur negautų pajamų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad kompensuojant nukentėjusiosios patirtÄ turtinę žalÄ dėl negautų pajamų dalies atlyginimo buvo netinkamai pritaikytos Civilinio kodekso, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ bei minėtų Taisyklių nuostatos, todėl Å¡i apeliacinio skundo dalis netenkinama.

12. Taip pat nukentėjusioji E. M. apeliaciniame skunde nesutinka ir su skundžiamo nuosprendžio išvada, kad draudimo bendrovės atlygintos neturtinės žalos dydis – 2 775 Eur, adekvatus jos patirtai neturtinei žalai. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio neįvertino visų reikšmingų aplinkybių susijusių su jai padarytu sužalojimu ir liekamaisiais reiškiniais.

13. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtÄ fizinį ir dvasinį skausmÄ ir kitus neigiamus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus.

Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvienÄ kartÄ nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikÅ¡mingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotÄ teismų praktikÄ . Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti.

Kad ir kokie skaudÅ«s bÅ«tų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumÄ ir taip nustatyti maksimaliai teisingÄ , situacijÄ atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytÄ neturtinę žalÄ , svarbu užtikrinti, kad žalÄ padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistÄ neturtinės žalos dydį ir bÅ«tų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistÄ sumÄ .

Vertybiniai teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys prieÅ¡ingų interesų pusiausvyrÄ , atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytÄ neturtinę žalÄ , atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

Bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, iÅ¡ asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 350 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-895/2017, 2K-211/2018 ir kt.). Taigi, neturtinės žalos dydis kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant tiek į teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio byloje, tiek į konkrečioje byloje nustatytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikÅ¡mės turinčias aplinkybes.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumÄ , taip pat į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, iÅ¡samiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiajai nustatė teisingÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo.

16. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugsėjo 17 d. specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad po eismo įvykio E. M. nustatytas nubrozdinimas sėdmens srityje, deÅ¡inės pėdos vidinio pleiÅ¡tuko lūžis. Dėl Å¡ių sužalojimų jai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 38–39). Nukentėjusiajai nuo 2019 m. rugpjūčio 4 d. iki 2019 m. spalio 25 d., buvo taikomas ambulatorinis gydymas, koja imobilizuota gipso longete, vėliau nukentėjusioji tęsė medicininę reabilitacijÄ pas kineziterapeutÄ .

Pateikti medicininiai duomenys taip pat rodo, kad negerėjant nukentėjusiosios savijautai dėl deÅ¡inės pėdos skausmingumo bus reikalinga konsultacija dėl operacinio gydymo (2 t., b. l. 5). Teisėjų kolegijos nuomone, nekyla abejonių dėl to, kad tiek dėl paties įvykio, tiek dėl juo sukeltų pasekmių sveikatai nukentėjusioji patyrė ne tik fizinį skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl patirto sužalojimo, jautė nerimÄ dėl savo sveikatos bÅ«klės ir padaryto sužalojimo galimų pasekmių ateityje, jautė nepatogumÄ dėl suvaržyto judėjimo gipso longete, visa tai jai kėlė psichologinius iÅ¡gyvenimus, baimę, diskomfortÄ .

Å ių aplinkybių visuma yra svarbi sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio ir nuosprendžio turinys, prieÅ¡ingai negu teigia apeliantė, patvirtina, kad paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas analizavo ir jas įvertino tinkamai. Å ių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos dydis nėra nustatomas objektyviais ir neginčijamais įrodymais, kaip turtinės žalos atveju. Neturtinės žalos dydį kiekvienu konkrečiu atveju vertina teismas, atsižvelgdamas į visų neturtinės žalos dydžiui reikÅ¡mės turinčių aplinkybių visumÄ .

Nagrinėjamu atveju tai ir buvo padaryta.

17. Pirmosios instancijos teismas, be kitų aplinkybių, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, atsižvelgė ir į kaltininko prisipažinimÄ ir nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si, neatsargiÄ kaltės formÄ , blaivumo faktÄ eismo įvykio metu ir pagrįstai sprendė, kad 2 775 Eur suma atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo reikalavimus, neprieÅ¡tarauja teismų praktikai tokio pobÅ«džio bylose. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas.

Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, dėl patirtų sužalojimų ji buvo gydyta tik ambulatoriÅ¡kai, po to tęstas reabilitacinis gydymas, nors dėl to ji neabejotinai patyrė neigiamus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, tačiau pateikti medicininiai dokumentai, nesuponuoja iÅ¡vados, kad bÅ«tent eismo įvykio metu nukentėjusiosios patirti sužalojimai sÄ lygojo reikÅ¡mingÄ jos sveikatos, fizinės bÅ«klės pablogėjimÄ lyginant su buvusia iki eismo įvykio.

Nekelia abejonių tai, kad nukentėjusiosios E. M. eismo įvykio metu patirta trauma turėjo neigiamos įtakos jos savijautai, kėlė neigiamus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, patirtų sužalojimų pasekmes nukentėjusioji jaučia ir Å¡iuo metu (deÅ¡inės pėdos skausmingumas po krÅ«vio ir krÅ«vio metu), tačiau visos Å¡ios aplinkybės buvo nurodytos nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme ir teismui vertinat neturtinės žalos dydį buvo įvertintos.

18. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajai padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, visumÄ , į nusikalstamos veikos atsitiktinį pobÅ«dį, neatsargius kaltininko veiksmus, darytina iÅ¡vada, kad nukentėjusiajai E. M. draudimo bendrovės iÅ¡mokėta 2 775 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra pakankama, atitinka teismų praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose (yra artima maksimaliai priteisinai sumai), todėl nukentėjusiosios praÅ¡ymas didinti priteistinos neturtinės žalos sumÄ iki 8 500 Eur atmetamas, kaip nepagrįstas. Jokių aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos tokio pobÅ«džio bylose ir priteisti didesnę sumÄ neturtinei žalai atlyginti, teisėjų kolegija nenustatė.

19. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, keisti teisėtÄ ir pagrįstÄ Kauno apylinkės teismo nuosprendį nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas galioti, o nukentėjusiosios E. M. apeliacinis skundas atmetamas.

20. Apeliaciniame skunde nukentėjusioji praÅ¡o priteisti ir iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme. Pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad Advokatų profesinei bendrijai „B. L.“ nukentėjusioji sumokėjo 363 Eur (2 t. b. l. 41). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms, apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas. Nagrinėjamu atveju apeliacinį procesÄ inicijavo nukentėjusioji. Asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Kauno apylinkės teismo nuosprendžio neskundė. IÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacine tvarka nukentėjusiosios skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiosios E. M. praÅ¡ymas priteisti turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti netenkinamas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiosios E. M. apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Giedraitis Darius Kantaravičius Nerijus Meilutis