2016-01-27 Nr. AB-2158-3-61-3-05771-2015-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-81-822/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05771-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. sausio 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondo „Polihimnija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondo „Polihimnija“ skundą atsakovui Lietuvos kultūros tarybai dėl rašto panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondas „Polihimnija“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. lapkričio 11 d. raštą Nr. S-322 „Dėl galimybių susipažinti su kitų įstaigų paraiškomis sudarymo“, kuriuo Lietuvos kultūros taryba atsisakė leisti pareiškėjui susipažinti su trečiojo suinteresuoto asmens „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ projektu „Klounados profesinio meistriškumo dirbtuvių programa“; 2) įpareigoti atsakovą Lietuvos kultūros tarybą pateikti pareiškėjui susipažinimui minėtą projektą.

Skunde rėmėsi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) nuostatomis, pažymi, kad atsakovas, atsisakydamas leisti susipažinti su prašomais dokumentais, įvardino tik formalų ir abstraktų atsisakymo pagrindą, kad „su kitų įstaigų paraiškomis susijusi informacija tretiesiems asmenims neteikiama“, bet nenurodė nei vieno Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, kaip ir rašto apskundimo terminų ir tvarkos.

Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad Fondo lėšas didžiąja dalimi sudaro lėšos, gautos iš valstybės biudžeto, atsiranda tiek teikiančiųjų paraiškas asmenų, tiek visos visuomenės poreikis žinoti, kodėl finansavimas buvo skirtas vienam ar kitam projektui, koks laimėjusio projekto (projektų) turinys, ar pateisinamas valstybės biudžeto lėšų skyrimas būtent tam projektui. Pareiškėjas remiasi ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1238-473/2009.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog iš pateikto skundo matyti, kad pareiškėja siekia gauti „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ projektą „Klounados profesinio meistriškumo dirbtuvių programa“, tačiau prašomo projekto gavimas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių pareiškėjai nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

III. Pareiškėjas Chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondas „Polihimnija“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde remiasi skunde pateiktais argumentais, pažymi, kad pareiškėjo prašomą informaciją atsakovas privalo teikti tiek remdamasis Lietuvos kultūros tarybos įstatyme suformuluotais tikslais, tiek vadovaujantis Teisės gauti informaciją įstatymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl atsakovo Lietuvos kultūros tarybos 2015 m. lapkričio 11 d. rašto, priimto atsakant į pareiškėjo 2015 m. spalio 5 d. prašymą, kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka.

Nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui Lietuvos kultūros tarybai kaip Kultūros rėmimo fondo lėšų administratoriui padavė paraišką projekto daliniam finansavimui. Finansavimas pareiškėjo projektui skirtas nebuvo, tačiau jis buvo skirtas trečiojo suinteresuoto asmens „RAUDONOS NOSYS Gydytojai klounai“ projektui „Klounados profesinio meistriškumo dirbtuvių programa“.

Pareiškėjas 2015 m. spalio 5 d. kreipėsi į Lietuvos kultūros tarybą, prašydamas sudaryti sąlygas susipažinti su minėtu trečiojo suinteresuoto asmens projektu.

Atsakovas Lietuvos kultūros taryba skundžiamu 2015 m. lapkričio 11 d. raštu Nr. S-322 „Dėl galimybių susipažinti su kitų įstaigų paraiškomis sudarymo“ informavo pareiškėją, kad su kitų įstaigų paraiškomis susijusi informacija tretiesiems asmenims neteikiama. Paaiškino, kad norėdamas peržiūrėti kitų organizacijų sutartis, su prašymu jas pateikti pareiškėjas turėtų kreiptis į projektų vykdytojus.

Vertindama pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nurodyta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.). Taigi atsižvelgus į skundžiamos pirmosios instancijos teismo turinį šiuo atveju turi būti nustatyta, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo skundžiamas raštas negali būti administracinės bylos objektu.

Šiuo aspektu pabrėžtina, jog viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010).

Kita vertus, pažymėtina, jog nurodyta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008, 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi įstatyme įtvirtinta asmens procesinė teisė kreiptis į teismą ir nustatyta, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar teisėtų interesų pažeidimą. Nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės (įstatymų saugomo intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (įstatymų saugomi interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu, teismas privalo iš esmės nagrinėdamas bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-674/2010). Be to, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pagal bendrą principą administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1698/2010).

Kaip minėta, pareiškėjas 2015 m. spalio 5 d. raštu kreipdamasis į Lietuvos kultūros tarybą, prašė sudaryti sąlygas susipažinti su trečiojo suinteresuoto asmens projektu, kuriam buvo skirtos lėšos iš Kultūros rėmimo fondo.

Lietuvos Respublikos Lietuvos kultūros tarybos įstatyme nustatyta, kad Lietuvos kultūros taryba yra biudžetinė įstaiga prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos, pagal kompetenciją įgyvendinanti valstybės politiką kultūros ministrui pavestose valdymo srityse, vykdanti Lietuvos kultūros tarybos įstatyme ir kituose teisės aktuose jai pavestas viešojo administravimo ir kitas funkcijas. Taryba išlaikoma iš valstybės biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų, lėšos jai skiriamos ir administruojamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nustatyta tvarka. Tarybą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka steigia Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tarybos savininkė yra valstybė. Tarybos savininko teises ir pareigas, išskyrus sprendimus dėl Tarybos reorganizavimo ir likvidavimo, kuriuos priima Vyriausybė, įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (2 str. 1, 2, 3 d.). Savo veikloje Taryba siekia šių tikslų: 1) vadovaudamasi kultūros politikos prioritetais, sudaryti sąlygas įvairiapusei kultūros ir meno plėtrai ir sklaidai, užtikrinant racionalų ir pagrįstą skirstomų lėšų panaudojimą; 2) pagal kompetenciją įgyvendinti kultūros politiką; 3) analizuoti kultūros ir meno procesus, darančius įtaką kultūros politikai (3 str.). Siekdama jai pavestų tikslų Taryba, inter alia, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymu, administruoja Kultūros rėmimo fondą (4 str. 2 p.).

Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondo įstatymo 4 straipsnyje numatyta, kad Fondo lėšos naudojamos kultūros ir meno projektams, programoms ir kitoms priemonėms, atrinktoms viešojo konkurso būdu, finansuoti ir jų vertinimo ekspertų paslaugoms apmokėti. Lietuvos kultūros taryba kultūros ministro nustatyta tvarka priima sprendimus dėl Fondo lėšų skyrimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenų prašymus viešojo administravimo subjektai nagrinėja pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – Taisyklės, 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų (toliau vadinama – asmenys) prašymų nagrinėjimą ir jų aptarnavimą viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose (toliau vadinama – institucijos).

Vadovaujantis Taisyklių 47.2 punktu, atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys. Asmuo, nesutinkantis su institucijos atsakymu, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, turi teisę paduoti skundą Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui (Taisyklių 49 p.). Atsakyme, kuriame nurodomos atsisakymo suteikti prašomą administracinę paslaugą, informaciją, priimti administracinį sprendimą priežastys, arba institucijos siunčiamame, vadovaujantis Taisyklių 12, 38, 39–42 punktais, pranešime apie asmens prašymo nenagrinėjimo priežastis nurodoma tiksli atsakymo apskundimo tvarka ir institucijos (-ų), kuriai (-ioms) gali būti paduotas skundas, pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai), taip pat terminas (-ai), per kurį (-iuos) gali būti pateiktas skundas (Taisyklių 50 p.).

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – Teisės gauti informaciją įstatymas) užtikrina asmenims teisę gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką ir reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims.

Teisės gauti informaciją įstatymo 16 straipsnio 3 dalis nustato, kad, jeigu įstaiga atsisako pateikti informaciją, pareiškėjui išsiunčiamas apie tai pranešimas, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnis nustato, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Įstatymų nustatytos informacijos teikimas sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 punktui laikomas administracine paslauga. Tokių paslaugų teikimas yra viena iš viešojo administravimo veiklų (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Todėl teikiant informaciją pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymą, turi būti taikomos Viešojo administravimo įstatyme veiksmų atlikimui nustatytos taisyklės.

Atsižvelgdama į paminėtą teisinį reglamentavimą ir įvertinusi bylos faktinę medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju negali susidaryti tokia situacija, kai pareiškėjas neturėtų teisės ginčyti minėto atsakovo rašto-atsakymo, kuris, pareiškėjo nuomone, prieštarauja Teisės gauti informaciją įstatymo ir Viešojo administravimo įstatymo nuostatoms ir pažeidžia jo teisę į informaciją, nustatytą minėtuose teisės aktuose. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje proceso stadijoje negalima konstatuoti, jog skundžiamas raštas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia, nedaro įtakos jo teisėms bei interesams ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.

Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Chorų ir jaunųjų dirigentų paramos fondo „Polihimnija“ atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė