2016-03-23 Nr. AB-6677-3-62-3-00191-2016-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-365-556/2016

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00191-2016-4

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. skundą atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nurodymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Kauno apygardos administraciniame teisme gautas pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. (toliau – ir pareiškėjai) skundas atsakovui Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kuriuo prašoma teismo panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 4 d. mokesčių administratoriaus nurodymą Nr. (7.1-69.1) FR0706-1438.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 1 p.). Teismas nutarė įsiteisėjus nutarčiai, grąžinti L. J. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį.

Teismas konstatavo, kad ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, jog jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečioms asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos matyti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Administracinių teismų praktikoje argumentai dėl tarpinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo paprastai gali būti nurodyti grindžiant skundą dėl galutinio sprendimo, kurio tarpiniais dokumentais jie yra (LVAT 2015 m. birželio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-950-624/2015). Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai prašo panaikinti Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 4 d. mokesčių administratoriaus nurodymą (toliau – ir Nurodymas) Nr. (7.1-69.1) FR0706-1438.

Ginčijamu Nurodymu nurodoma UAB „Abastas“ vadovui L. J. atvykti į Alytaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir atliekamam operatyviam patikrinimui (2016 m. vasario 3 d. Operatyvaus patikrinimo pavedimas Nr. FR1043-1058) pateikti UAB „Abastas“ laikotarpio nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentus (prekių ir/ar paslaugų įsigijimo/pardavimo, kasos, banko dokumentus), buhalterinės apskaitos dokumentus (prekių ir/ar paslaugų įsigijimo/pardavimo, kasos, banko dokumentus), buhalterinės apskaitos registrus, Gaunamų ir Išrašomų pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų registrus, prekių gabenimo važtaraščius, darbų atlikimo aktus, darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo laiko grafikus, darbuotojų atlyginimų priskaitymo ir išmokėjimo žiniaraščius, darbo ir kitas sutartis.

Remiantis aktualia bei dominuojančia LVAT praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.).

LVAT praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011) (LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015).

Įvertinus pareiškėjų ginčijamo Nurodymo turinį, padaryta išvada, kad ginčijamu Nurodymu UAB „Abastas“ vadovas įpareigojamas atlikti tam tikrus procedūrinio pobūdžio veiksmus (pateikti dokumentus atliekamam operatyviam patikrinimui), todėl jis nesukelia pareiškėjams naujų teisių ir pareigų, nekeičia jų teisinės padėties. Taigi šioje byloje ginčijamas Nurodymas vertintinas kaip tarpinis procedūrinio pobūdžio dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Realias teisines pasekmes pareiškėjams sukeltų Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimas taikyti UAB „Abastas“ atžvilgiu sankcijas ginčijamo akto nevykdymo atveju, ir dėl tokio sprendimo galėtų būti keliamas ginčas teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl išdėstytų argumentų pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjai UAB „Abastas“ ir L. J. prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjų skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Kauno apygardos administracinis teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad priimti ir nagrinėti pareikštus reikalavimus dėl Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo panaikinimo nėra teisinio pagrindo, nes ginčijamas nurodymas nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui, nesukuria teisinių padarinių, todėl negali būti administracinės bylos dalyku.

2. Tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, tiek ir ABTĮ, yra įtvirtinta teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama besikreipiančio asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas. Todėl teismui atsisakius priimti pareiškėjų skundus, buvo pažeisti pamatiniai teisės principai, nes jie vienodai taikomi tiek fiziniams, tiek ir juridiniams asmenims. Konkrečiu atveju teismas nenustatė nei vienos aplinkybės, dėl ko skundą atsisakyta priimti. Tokiu būdu teismas pažeidė ABTĮ 3, 5, 37 straipsnius ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 146 straipsnio nuostatas.

3. Teismo nutartyje padarė visiškai priešingas ir klaidingas išvadas. Be to, kitas labais svarbus faktas yra tas, kad pačiame skundžiamame nurodyme yra pažymėta, jog „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 146 straipsniu, mokesčių mokėtojas/asmuo, nesutinkantis su nurodymu, turi teisę jį apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo <..> nustatyta tvarka“. Vadinasi, tokiu būdu buvo visiškai užkirstas kelias pareiškėjams apginti savo pažeistas teises ir įstatymų saugomus interesus, kadangi teismas apskritai atsisakė priimti skundą, kurio apskundimo tvarka aiškiai nurodyta skundžiamame nurodyme, ir kurios laikėsi pareiškėjai.

4. Skundžiamas nurodymas pažeidė ir MAĮ 7 straipsnyje įtvirtintą lygybės principą, kuris LVAT vertinamas kaip lygiateisiškumo įstatymui principas, nes buvo diskriminuojamos pareiškėjų teisės, nepagrįstai prašoma teikti žymiai daugiau informacijos, kuri net nėra susijusi su patikrinimu. Taip pat skundžiamas nurodymas buvo priimtas pažeidžiant MAĮ 2 straipsnio 14 dalies nuostatas – reglamentuojamą administravimo procedūrą, nes tokiu būdu pareiškėjui yra sukuriamos nepagrįstai prastesnės sąlygos lyginant jas kitų asmenų atžvilgiu, todėl pareiškėjai tapo diskriminacijos objektu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Pareiškėjai atskiruoju skundu ginčija Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti.

Iš ginčijamos nutarties matyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą priimti atsisakė, remdamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. dėl to, kad Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. vasario 4 d. mokesčių administratoriaus nurodymu Nr. (7.1-69.1) FR0706-1438 UAB „Abastas“ vadovas įpareigojamas atlikti tam tikrus procedūrinio pobūdžio veiksmus (pateikti dokumentus atliekamam operatyviam patikrinimui), todėl jis nesukelia pareiškėjams naujų teisių ir pareigų, nekeičia jų teisinės padėties. Taigi teismas šioje byloje ginčijamą Nurodymą vertino kaip tarpinį procedūrinio pobūdžio dokumentą, negalintį būti savarankišku administracinės bylos dalyku.

ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas įtvirtina, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.

Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė minėtąją ABTĮ nuostatą, nepadarant procesinės teisės pažeidimų.

Iš bylos medžiagos matyti, jog mokesčių administratorius, priimdamas skundžiamą 2016 m. vasario 4 d. nurodymą, rėmėsi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsniu. Pastarajame dokumente mokesčių mokėtojas įpareigojamas tikrinimui pateikti atitinkamus dokumentus.

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. <...> Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 4 d.).

Remiantis aktualia bei dominuojančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, mokesčių administratoriaus nurodymas yra procedūrinis (tarpinis) dokumentas, negalintis būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Jis savaime nedaro įtakos pareiškėjo teisiniam statusui, t. y. nelemia materialinių teisių ir pareigų. Tik priėmus galutinį sprendimą pareiškėjo teisinis statusas gali pasikeisti, atsiradus realiems teisiniams padariniams. Nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankišką reikalavimą) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą, kuomet būtų įvertinamas ir toks sprendimas (veiksmas) bei juo padarytų pažeidimų įtaka galutinio sprendimo teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-403/2011; 2011 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1412/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-822-556/2015 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad administraciniam teismui neskundžiamais laikomi mokestinio patikrinimo, taip pat ir operatyvaus, ar mokestinio tyrimo metu tikrinamam mokesčių mokėtojui duodami nurodymai pateikti duomenis, dokumentus ar kitą informaciją (žr., pvz., 2011 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822‑275/2011; 2011 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492‑432/2011; 2011 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-299/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2527/2011; 2011 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-338/2011) (LVAT 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1240-438/2015).

Pavyzdžiui, LVAT 2011 m. balandžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-403/2011, kurioje buvo skundžiamas mokesčių administratoriaus nurodymas mokesčių mokėtojui pateikti atitinkamus duomenis bei dokumentus, reikalingus mokesčių administratoriaus atliekamam tyrimui, teisėjų kolegija konstatavo, kad „<...> skundžiamas toks mokesčių administratoriaus nurodymas, kuris, Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat niekaip dabartiniu metu nelemia mokesčių mokėtojo materialinių teisių ir pareigų mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo srityje. 2009 m. lapkričio 18 d. nurodymu duodamas kompetentingo subjekto patvarkymas pateikti konkrečius atitinkamus duomenis bei dokumentus, kurie gali suponuoti tiek teigiamo sprendimo, tiek neigiamo sprendimo priėmimą tikrinamojo asmens atžvilgiu. Nurodymas – dokumentas, turintis užtikrinti maksimalų įrodymų surinkimą bei visapusišką jų įvertinimą, tarnaujantis mokesčių administratoriaus baigiamojo akto priėmimui. Turint omenyje įstatymų leidėjo imperatyvius reikalavimus dėl teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, laikymosi, teisėjų kolegija, nagrinėjanti reikalavimą dėl nurodymo panaikinimo, neturi pagrindo kitokiam teisės interpretavimui, liečiančiam tų mokesčių administratoriaus sprendimų (bendrine prasme) apskundimą, kurie iš esmės realių teisinių pasekmių nesukelia ir galėtų būti kvestionuojami mokesčių administratoriui priėmus jo galutinį sprendimą (bendrine prasme), kada ir atsiranda realūs teisiniai padariniai.“.

Kitoje LVAT 2011 m. liepos 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A442-2341/2011, kurioje taip pat buvo nagrinėjamas atvejis, kai pareiškėjas prašė panaikinti mokesčių administratoriaus nurodymą mokesčių mokėtojui pateikti dokumentus, konstatuota, kad „Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas nurodymas nėra galutinis mokesčių administratoriaus sprendimas atitinkamu klausimu ir nelemia pareiškėjo materialinių teisių bei pareigų. Šis nurodymas yra tik tarpinis dokumentas. Tuo tarpu konkrečias teisines pasekmes gali sukelti galutiniai mokesčių administratoriaus sprendimai, bet ne tarpiniai dokumentai. Todėl pareiškėjo skundžiamo nurodymo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks nurodymas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku. Nesutikdamas su tokio pobūdžio tarpiniu sprendimu (nurodymu), pareiškėjas nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) galės pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas jo išdavoje priimtus galutinius sprendimus.“.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje neturi pagrindo kitaip vertinti šio konkretaus mokesčių administratoriaus nurodymo, kuris iš esmės realių teisinių pasekmių pareiškėjams nesukelia, apskundimo galimybės, nei, kad nurodyta anksčiau aptartoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjų skundų priėmimo klausimą. Kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme, pareiškėjų skundą dėl mokesčių administratoriaus nurodymo pagrįstai atsisakyta priimti pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjų UAB „Abastas“ ir L. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Dainius Raižys

Arūnas Sutkevičius