Legislator Case Law & Legislation
0990fa87-47c4-4c42-99f2-ea6447ddfcc7 AI generated

0990fa87-47c4-4c42-99f2-ea6447ddfcc7 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 0990fa87-47c4-4c42-99f2-ea6447ddfcc7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-429-898/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00060-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.5.2.; 2.3.2.2.13.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei, nuteistajam A.

Legislator headnote

AI generated

0990fa87-47c4-4c42-99f2-ea6447ddfcc7 · Vilniaus apygardos teismas: Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Pranešėja A Baudžiamoji byla Nr. 1A-429-898/2019 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00060-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.2.; 1.1.8.1.1.; 1.2.17.5.2.; 2.3.2.2.13.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. liepos 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei, nuteistajam A.

K., jo gynėjui advokatui Mindaugui PaukÅ¡tei, teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio bauda. Ä® paskirtÄ baudÄ Ä¯skaitytas laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. lapkričio 22 d., 17.30 val., iki 2017 m. lapkričio 24 d., 16.26 val. (2 paros), nustatyta, jog neatliktos bausmės dalis yra 196 MGL (7 381,36 Eur).

A. K. įpareigotas baudÄ sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 1. A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslÄ realizuoti neteisėtai laikė nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio skiedinį, o bÅ«tent: iki 2017 m. lapkričio 22 d., apie 17.30 val., UAB „T. “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), laikė 250 vnt. pakuočių po 3 litrus su nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio skiediniu, taip pat automobilyje „Nissan Primera“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčiame šalia minėtų UAB „T. “ patalpų, laikė 50 vnt. pakuočių po 3 litrus talpos su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, t. y. iš viso laikė 300 vnt. pakuočių po 3 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio (viso 900 litrus), kurio tūrinė koncentracija nuo 37,20 % – 39,10 %, kai šį skiedinį 2017 m. lapkričio 22 d., apie 17.30 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 201 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį, A. K. veikÄ kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir paskirti kuo mažesnę baudÄ , jÄ mažinant trečdaliu ir nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ ; konstatuoti, kad nėra A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas ir gailėjimasis; teismui palikus kvalifikacijÄ pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes ir A.

K. asmenybę, paskirti A. K. mažesnę baudÄ , jÄ mažinant trečdaliu ir nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminÄ . 2.1. Skunde pažymi, kad byla teismui buvo perduota prokuroro pareiÅ¡kimu užbaigti procesÄ baudžiamuoju įsakymu, A. K. kaltinant veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Teismas paskyrė bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės ir pirmame teisiamajame posėdyje, dar iki įrodymų tyrimo pradžios, įspėjo kaltinamÄ jį, kad jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

Teismas taip pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 423 straipsniu, atlikdamas šį veiksmÄ teisėjas proceso dalyviams tarsi praneÅ¡a, kad jam yra neaiÅ¡kumų, todėl jis tuos neaiÅ¡kumus aiÅ¡kinsis nagrinėjant bylÄ teismo posėdyje, tačiau Å¡iuo atveju teisėjas net nesiaiÅ¡kinęs aplinkybių ir kilusių abejonių, prieÅ¡ pradedant bylÄ nagrinėti teisme, įspėjo apie galimÄ kaltinimo sugriežtinimÄ , tuo, gynėjo nuomone, parodydamas, kad iki bylos nagrinėjimo atliko įrodymų vertinimÄ ir iÅ¡reiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinį nusistatymÄ .

Teismas prisiėmė prokuroro funkcijÄ ir praplėtė kaltinimo ribas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatÄ , kad ikiteisminį tyrimÄ organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimÄ baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Å iuo atveju prokuroras kaltinimo ribas nustatė suraÅ¡ydamas pareiÅ¡kimÄ dėl baudžiamojo įsakymo ir jį pateikdamas teismui. Prokuroro funkcijų prisiėmimas rodo akivaizdžiÄ teisėjo iÅ¡ankstinę nuomonę, kuri pasitvirtino nuosprendyje. 2.2.

Skunde nurodo, jog teismas savo pozicijÄ dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį grindė vieninteliu motyvu – tikslas realizuoti vaiÅ¡inant vestuvių metu. Taip nepagrįstai iÅ¡plėsta „tikslo realizuoti“ sÄ voka. Jokiais kitais įrodymais dėl galimo realizavimo teismas savo sprendimo nepagrindė. Teismo posėdyje, akivaizdžiai siekiant rasti įrodymus apie galimÄ realizavimÄ , liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai, tačiau jie nepateikė jokių faktų, kurie gali bÅ«ti traktuojami kaip realizavimo įrodymas.

Teismas į bylos nagrinėjimÄ nekvietė ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų, apklausė tris naujus liudytojus savo iniciatyva, o vienintelė apklausta G. Å . pasakė tÄ patį, kÄ tvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Taigi galima teigti, kad teismas atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl bausmė A. K. turėjo bÅ«ti mažinama trečdaliu. A. K. jokių faktinių aplinkybių neginčijo, jos praktiÅ¡kai nebuvo nustatinėjamos teismo posėdyje, o atliktos papildomos apklausos neatnešė jokių svarbių bylai rezultatų.

Å iuo atveju teismas tik sprendė dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 ar 3 dalį, tačiau Å¡i kvalifikacija buvo grindžiama ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, papildomai nustatytomis teismo posėdyje, o teismo vidiniu įsitikinimu, kad alkoholio vartojimas vestuvėse yra platinimas. Tokiomis iÅ¡vadomis galima prieiti prie visiÅ¡ko alkoholio uždraudimo per vestuves ir kitas Å¡ventes, nes realizuoti alkoholinius gėrimus privatÅ«s asmenys neturi teisės, taip plečiamai aiÅ¡kinant „realizavimo“ sÄ vokÄ , jÄ galima pritaikyti ir Å¡ventėms. 2.3.

Net ir pripažinus A. K. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda yra per griežta. A. K. dirba, augina du mažamečius vaikus, baustas už negrubius administracinius nusižengimus. Teismas nepagrįstai nustatė ir atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – bÅ«ti teistam ir bÅ«ti recidyvistu yra du labai skirtingi dalykai. A. K. prisipažinimas ir gailėjimasis turi bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Reikalauti, kad kaltinamasis suvoktų „realizavimo“ sÄ vokÄ kaip „platinimÄ vaiÅ¡inant vestuvėse“ bÅ«tų tikrai neproporcinga.

3. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundÄ tenkinti, prokurorė prašė skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Skundas atmetamas.

4. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo veiksmų kvalifikacija pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2.2. pastraipa), keliami klausimai dėl nepagrįsto kaltinimo ribų praplėtimo ir teismo iÅ¡ankstinio nusistatymo (2.1. pastraipa), dėl veikos kvalifikavimo bei dėl paskirtos bausmės (2.3. pastraipa), apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylÄ apeliacine tvarka daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡analizavo įrodymus bei padarė teisingas iÅ¡vadas dėl A.

K. kaltės padarius jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , BPK nuostatos įspėjant A. K. apie kaltinimo keitimÄ teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nebuvo pažeistos. Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį 5. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, jog teismas savo pozicijÄ dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį grindė vieninteliu motyvu – tikslu realizuoti vaiÅ¡inant vestuvių metu, be to, gynėjo manymu „tikslo realizuoti“ sÄ voka nuosprendyje buvo nepagrįstai iÅ¡plėsta (2.2. pastraipa).

Atmetant nurodytus skundo argumentus teisėjų kolegijos vertinimu itin svarbi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

6. BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka. Vadinasi, Å¡ioje normoje reglamentuoto nusikaltimo bÅ«tinasis subjektyviosios pusės požymis yra specialusis tikslas, t. y. kaltininkas atsako tik tada, kai jis etilo alkoholį, jų skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus neteisėtai gamina, laiko ar gabena turėdamas tikslÄ tokius alkoholinius gėrimus realizuoti.

Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, iÅ¡mainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidžia namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarkÄ .

Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamÄ veikÄ , bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktikÄ sprendžiant klausimÄ dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatÅ«ruoto ar denatÅ«ruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (miÅ¡inių) kiekį, vietÄ , ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019).

Kitų asmenų vaišinimas laikytinas neteisėtų medžiagų platinimu, nepriklausomai nuo asmens ketinimų (ar tai daroma už atlygį, ar kaip padėka, pagarbos ženklas), nes tokiu būdu neteisėtos medžiagos yra paskleidžiamos, suvartojamos ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų, kurie neprisidėjo prie šių medžiagų įgijimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019).

7. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog A. K. laikytas alkoholio kiekis yra aiÅ¡kiai per didelis asmeniniam naudojimui ar vestuvių Å¡ventimui, todėl buvo įsigytas turint tikslÄ vėliau jį realizuoti. Teismas visų pirma pažymėjo, jog nors A. K. posėdžio metu aiÅ¡kino, kad alkoholio didesnę dalį įsigijo vestuvėms, įvertinus tai, kad jo laikyto nedenatÅ«ruoto etilo alkoholio skiedinio kiekis yra labai didelis, o jo įsigijimui, kaip nurodė pats A. K., buvo iÅ¡leistos beveik visos santaupos, tokie aiÅ¡kinimai teismo vertinimu yra nelogiÅ¡ki ir neįtikimi.

Antra, teismas akcentavo ir teismų praktikÄ , pagal kuriÄ neteisėtai laikomo alkoholio (jo miÅ¡inių) paskleidimas tretiesiems asmenims, nevertinant net tokio alkoholinio skiedinio paskleidimo tikslų (kaip atlygį, padėkÄ , vaiÅ¡inimÄ Å¡venčių metu), laikytinas realizavimu, todėl net ir pripažinus, kad dalis alkoholio bÅ«tų sunaudota vestuvių metu, toks jo panaudojimas pripažintinas realizavimu. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas tikslÄ alkoholinius gėrimus realizuoti pagrįstai vertino teismų praktikoje akcentuojamas aplinkybes, t. y. laikyto alkoholio kiekį bei „tikslo realizuoti“ sÄ vokÄ , apibrėžiamÄ teismų praktikoje, pagal kuriÄ â€žtikslas realizuoti“ pripažįstamas ir tais atvejais, kai laikomu alkoholiu planuojama vaiÅ¡inti asmenis.

8. Nors skunde nuteistojo gynėjas teigia, neva pirmosios instancijos teismas savo pozicijÄ dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį grindė vieninteliu motyvu – tikslu realizuoti alkoholį vaiÅ¡inant vestuvių metu, tokie argumentai atmestini. Skundžiamame nuosprendyje aiÅ¡kiai nurodyta, jog A. K. parodymai, neva alkoholį jis laikė vestuvėms, yra nelogiÅ¡ki ir neįtikimi, t. y. tokiais A. K. parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Teismas Å¡iuo atveju tiesiog papildomai pažymėjo, jog netgi sunaudojus dalį alkoholio vestuvių metu, toks alkoholio panaudojimas pagal formuojamÄ teismų praktikÄ bÅ«tų pripažintas realizavimu.

Teisėjų kolegija sutinka, jog toks alkoholio kiekis, koks buvo rastas UAB „T. “ patalpose, neabejotinai buvo laikomas turint tikslÄ Å¡Ä¯ alkoholį realizuoti. TokiÄ iÅ¡vadÄ visų pirma pagrindžia laikyto alkoholio kiekis – 900 litrų, kuris teisėjų kolegijos vertinimu yra itin didelis. Didelis alkoholinių gėrimų kiekis, kai jis yra aiÅ¡kiai per didelis asmeniniam naudojimui, sudaro prielaidÄ spręsti, kad tokiu atveju draudžiamu gėrimu disponuojama turint tikslÄ jį realizuoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-237/2011).

9. Antra, teismas pagrįstai atmetė A. K. iÅ¡keltÄ versijÄ , neva alkoholis buvo skirtas planuojamoms vestuvėms. Alkoholiui įsigyti A. K., kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, iÅ¡leido beveik visas savo santaupas. Å ioje vietoje pažymėtini ir nuteistojo sugyventinės G. Å . parodymai pirmosios instancijos teisme, kuomet ji patvirtino, jog 5 000 Eur suma (A. K. nurodė alkoholiui iÅ¡leidęs virÅ¡ 4 500 Eur) jų Å¡eimai yra didelė. Nuteistojo sugyventinė pirmosios instancijos teisme nurodė, jog vestuvėms jie planavo iÅ¡leisti 7 000 - 8 000 Eur, taigi A.

K. nurodyta suma už alkoholį sudarytų daugiau nei pusę Å¡ios sumos. Tiek A. K., tiek jo sugyventinės parodymai dėl planuotų vestuvių nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nors vestuvės neva turėjo vykti 2017 rudenį ar žiemÄ , į jas nebuvo pakviesti svečiai, neužsakyta vestuvių vieta ir panaÅ¡iai, t. y. neatlikti jokie konkretÅ«s organizaciniai veiksmai. A. K. teigė, jog vestuvėse turėjo dalyvauti apie 200 žmonių, tačiau ir tokiam svečių skaičiui 900 litrų stipraus alkoholio teisėjų kolegijos vertinimu yra aiÅ¡kiai per didelis kiekis.

Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog A. K. iškelta versija dėl alkoholio naudojimo vestuvių metu yra neįtikinama ir pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai.

10. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog kratos metu UAB „T. “ patalpose buvo be kita ko aptikti dideli maišai su kartoninėmis pakuotėmis viduje – viso 1 310 vienetų kartoninių pakuočių su užrašu „Beluga. Noble Rusian Vodka“ (t. 1, b. l. 33-45). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog pakuotėse esantys skysčiai nėra degtinė „Beluga Noble Russian Vodka“ (t. 2, b. l. 143, 144). Dėl šių pakuočių A.

K. parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog alkoholio talpos būtų dedamos į šias kartonines pakuotes, tuomet dedamos ant stalo vestuvių metu, priešingu atveju vaizdas būtų ne estetiškas (t. 4, b. l. 54), pirmosios instancijos teisme aiškino kavinėje žiūrėjęs, gal alkoholį pilti į grafinus, kad nereikėtų pilti iš maišo (t. 4, b. l. 159), t. y. kartoninių pakuočių panaudojimas teisme nebuvo paaiškintas. Tiek rastų kartotinių pakuočių skaičius, tiek nenuoseklūs A.

K. parodymai dėl Å¡ių pakuočių teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog Å¡ios kartoninės pakuotės buvo skirtos sudėti alkoholiui prieÅ¡ jo realizavimÄ neva kaip degtinės pavadinimu „Beluga Noble Russian Vodka“, Å¡i aplinkybė dar kartÄ patvirtina, jog tikslas realizuoti laikytÄ alkoholį nustatytas pagrįstai.

11. Atsižvelgus į itin didelį rasto alkoholio kiekį, kuris yra aiÅ¡kiai per didelis asmeniniam naudojimui, Å¡io alkoholio radimo aplinkybes (alkoholis rastas patalpose, kuriose taip pat buvo laikomos kartoninės dėžės, skirtos alkoholiui sudėti), paneigtÄ A. K. versijÄ dėl siekio turimu alkoholiu vaiÅ¡inti vestuvių svečius (nors Å¡is paneigimas neturi lemiamos reikÅ¡mės jo veiksmų kvalifikavimui), apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog A. K. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Dėl BPK nuostatų pažeidimo įspėjant A. K. dėl galimo veikos kvalifikacijos pakeitimo 12. Skunde gynėjas teigia, neva bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisėjas apie galimÄ A. K. veikos kvalifikacijos pakeitimÄ Ä¯spėjo dar prieÅ¡ pradedant bylÄ nagrinėti teisme ir taip anot gynėjo iÅ¡reiÅ¡kė savo iÅ¡ankstinį įsitikinimÄ .

13. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimÄ ; teismas, gavęs tokį praÅ¡ymÄ , taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali bÅ«ti perkvalifikuota, apie Å¡iÄ galimybę nedelsdamas praneÅ¡a nagrinėjimo teisme dalyviams. Kaip matyti, BPK straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinimo pakeitimÄ teisme, nėra nurodyta, nuo kurios bylos nagrinėjimo stadijos (perdavus bylÄ Ä¯ teisiamÄ jį posėdį ar pradėjus įrodymų tyrimÄ ) asmuo galėtų bÅ«ti įspėtas apie galimÄ kaltinimo keitimÄ .

Å iuo atveju akcentuojama tik tai, kad toks veiksmas gali bÅ«ti atliekamas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Be to, BPK 256 straipsnis įtvirtintas 19 BPK skyriuje „Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos“. Taigi pagrindo iÅ¡vadai, jog BPK nuostatos dėl kaltinimo keitimo teisme apie tokiÄ galimybę įspėjus iki įrodymų tyrimo teisme pradžios bÅ«tų pažeistos, teisėjų kolegijos vertinimu nėra.

14. Nors nuteistojo gynėjas ir dalyvavo visuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat ir posėdyje, kuriame A. K. buvo įspėtas dėl galimo jo veikos kvalifikavimo pagal kitÄ BK straipsnio dalį, skunde nepagrįstai teigiama, neva apie galimÄ kaltinimo sugriežtinimÄ A. K. buvo įspėtas dar iki įrodymų tyrimo pradžios. Teisėjas pirmojo tiesiamojo posėdžio pradžioje tiesiog informavo proceso dalyvius, jog teisme buvo gautas pareiÅ¡kimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismui kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pat veikos kvalifikavimo, todėl paskirtas teisminis bylos nagrinėjimas (2019 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas, kurį patvirtina teisiamojo posėdžio garso įraÅ¡as nuo 00 min. 40 sek. iki 01 min. 05 sek.).

Vėliau Å¡iame posėdyje buvo apklaustas A. K., liudytojos G. Å ., B. A. ir tik po įrodymų tyrimo teisme pradžios A. K. įspėtas, jog jo veika gali bÅ«ti kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip etilo alkoholio skiedinių laikymas, turint tikslÄ juos realizuoti (t. 4, b. l. 162). Po A. K. įspėjimo, jo gynėjas teismui nurodė, jog visas procesas praėjo su tokiu kaltinimu, todėl pertraukos jiems nereikia (du iÅ¡ trijų praneÅ¡imų apie įtarimÄ ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo įteikti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. 4, b. l. 39, 44, 59).

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, skundo argumentai dėl iÅ¡ankstinio teismo nusistatymo ar BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti. Dėl paskirtos bausmės 15. Skunde teigiama, neva teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi bÅ«ti teistam ir bÅ«ti recidyvistu anot gynėjo yra du labai skirtingi dalykai, bei nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi A.

K. prisipažino ir gailisi.

16. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnamečiu, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Turinčiais teistumÄ laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtÄ bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimÄ (BK 97 str. 3 d. 3 p.

a) pp.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (t. y. už nesunkius nusikaltimus) subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. IÅ¡ probuojamųjų asmenų registro A. K. iÅ¡registruotas 2016 m. rugsėjo 6 d. (t. 4, b. l. 67). Taigi A. K., bÅ«damas teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimÄ , vėl padarė tyčinį nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

Å ioje byloje inkriminuojama veika padaryta po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo nepraėjus trejiems metams – veika padaryta 2017 m. lapkričio 22 d., ankstesniu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę A. K. atliko 2016 m. rugsėjo 6 d. Ä®vertinusi nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ir ankstesnį A. K. teistumÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

17. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas A. K. prisipažinimo ir gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pažymėjo, jog nors A. K. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad alkoholio skiedinį laikė savo reikmėms, didesnę dalį planavo sunaudoti vestuvėms, toks jo paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip neatitinkantis šio alkoholio skiedinio laikymo tikrųjų tikslų ir kaip siekis švelninti savo atsakomybę.

18. Pagal teismų praktikÄ kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ teismo yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kadangi Å¡iÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę pripažįsta teismas, lemiamÄ reikÅ¡mę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylÄ Ä¯nešė į teisingo sprendimo byloje priėmimÄ .

Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iÅ¡ dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimÄ padarant nusikalstamÄ veikÄ , toks prisipažinimas negali bÅ«ti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-106/2011, 2K-414/2011, 2K-412/2014, 2K-265-1073/2018).

19. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo apklaustas penkis kartus. Pirmojoje apklausoje jis paaiškino alkoholio įsigijimo aplinkybes ir nurodė degtinę laikęs savo reikmėms, jos nepardavinėjęs (t. 4, b. l. 40, 41). Antroje apklausoje A. K. patvirtino pirminius parodymus ir patvirtino, kad alkoholį pirko savo reikmėms, o ne tikslu realizuoti (t. 4, b. l. 46). Trečioje apklausoje nurodė alkoholį pirkęs, nes 2017 m. rudenį ruošėsi vestuvėms, vestuves planavo daryti dideles; 2017 m. jo mamai pablogėjo sveikata, todėl vestuvės rudenį buvo atidėtos (t. 4, b l. 50).

Ketvirtojoje apklausoje A. K. nurodė iÅ¡samesnes aplinkybes dėl planuotų vestuvių (t. 4, b. l. 54, 55), o paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jam buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ padarius BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ (t. 4, b. l. 59), nurodė kaltę pripažįstantis visiÅ¡kai, dėl padaryto nusižengimo besigailintis, sutinkantis, jog byla bÅ«tų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 61). Pirmosios instancijos teisme A. K. laikėsi savo versijos dėl alkoholio naudojimo vestuvėms.

Teisėjų kolegija jau pateikė argumentus, kodėl A. K. versija dėl vestuvių ir planų jose panaudoti didžiÄ jÄ dalį laikyto alkoholio pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai (9 pastraipa). Ä®vertinus tokius jo parodymus, kuomet tikrojo tikslo, t. y. tikslo 900 litrų stipraus alkoholio realizuoti, A. K. nepripažino viso proceso metu, pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, numatytÄ BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra. Aptarti A. K. parodymai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, laikytini siekiu Å¡velninti savo atsakomybę.

20. Ginčijant paskirtos baudos dydį skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas praktiÅ¡kai atliko sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , todėl A. K. paskirta bauda turėtų bÅ«ti mažinama trečdaliu (2.2. pastraipa). Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimÄ , po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiÅ¡kė, kad prisipažįsta esÄ s kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, arba tokį pageidavimÄ kaltinamasis jau yra pareiÅ¡kęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamÄ jį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali bÅ«ti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas.

Kaip matyti iÅ¡ nustatyto teisinio reguliavimo, sutrumpintas įrodymų tyrimas visų pirma yra bylÄ nagrinėjančio teismo teisė, o ne pareiga. Antra, teismui turi bÅ«ti aiÅ¡kios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Å ioje byloje teismui kilo abejonių dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo, todėl pirmosios instancijos teisme buvo apklausta A. K. sugyventinė, kratÄ atlikę policijos pareigÅ«nai. Taigi teismas Å¡ioje byloje pagrįstai netaikė BPK 273 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti A.

K. paskirtÄ baudÄ .

21. Pirmosios instancijos teismas skyrė A. K. 200 MGL dydžio baudÄ , įvertinus laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ , baudos dydis nustatytas 196 MGL (7 381,36 Eur), baudÄ sumokant per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Už apysunkį nusikaltimÄ gali bÅ«ti skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Teismas, įvertinęs ir skunde akcentuojamas aplinkybes, jog A. K. augina du mažamečius vaikus, dirba, ir aplinkybę, jog neteisėtai laikytas alkoholio skiedinio kiekis buvo labai didelis, net 18 kartų virÅ¡ijantis ribÄ , nuo kurios asmens veiksmai kvalifikuojami kaip apysunkis nusikaltimas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, baudos dydį A.

K. nustatė ženkliai mažesnį už vidutinį (faktiÅ¡kai baudos dydis nežymiai virÅ¡ija už apysunkius nusikaltimus įstatyme įtvirtintÄ minimalų baudos dydį). Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje buvo nustatyta tik A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė. Pirmosios instancijos teisme A. K. nurodė uždirbantis apie 1 000 Eur per mėnesį, jokių duomenų apie sunkiÄ finansinę padėtį teismui pateikta nebuvo.

Aplinkybė, jog jis augina du mažamečius vaikus, teisėjų kolegijos manymu buvo pakankamai įvertinta nustatant A. K. dviejų metų baudos sumokėjimo terminÄ . Taigi paskirta bausmė teisėjų kolegijos vertinimu yra atitinkanti teisingumo principÄ ir dar labiau jos Å¡velninti nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo PaukÅ¡tės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai ArÅ«nas Budrys Jurgita Kolyčienė Virginija Liudvinavičienė