09909747-fbfa-416e-84df-92786673bd94 · Å iaulių apygardos teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-124-354/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-10303-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.3; 1.1.10.1; 1.2.14.1.2.2; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.3; 2.1.14; 2.1.16.2.22; 2.4.2.1; 2.4.6.1; 2.4.6.4.1 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Boleslovo Kalainio, Nijolės Matuzevičienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gražvydo Poškaus, sekretoriaujant Neringai Tolvaišaitei-Aleksienei, dalyvaujant prokurorei Jurgai Klimčukienei, nuteistojo M.

B. gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nuteistojo N. M. gynėjui advokatui Modestui Å važui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų M. B. ir N. M. apeliacinius skundus dėl Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio, kuriuo: M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo bÅ«du subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu skirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme ir M. B. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į nuteistajam paskirtÄ bausmę įskaityta jo pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis;

N. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Nukentėjusiojo V. T. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir solidariai iÅ¡ N. M. ir M. B. nukentėjusiojo V. T. naudai priteista 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. IÅ¡ N. M. ir M. B. taip pat priteista po 500 Eur proceso iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ nukentėjusiajam ir civiliniam ieÅ¡kovui V. T. bei po 134 Eur proceso iÅ¡laidų Å iaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui už daktiloskopinį ir trasologinį tyrimus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. M. B. ir N. M. nuteisti už tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 3 d. 16.00 val. iki 2021 m. balandžio 4 d. 1.30 val., tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, veikdami bendrininkų grupe, bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, iÅ¡laužę namo duris, įsibrovė į J. T. priklausantį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kur pagrobė nukentėjusiajam V.

T. priklausantį neÅ¡iojamÄ kompiuterį „Asus“ su įkrovėju, kurio vertė – 400 eurų, tris raktus nuo sodybos, kurių bendra vertė – 10 eurų, bevertę juodos ir mėlynos spalvų kuprinę, tuo bendrai nukentėjusiajam V. T. padarydami 410 eurų turtinę žalÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. praÅ¡o jį dėl vagystės pagal BK 178 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinti, o jeigu bÅ«tų nustatyta jo kaltė, teisti pagal kaltę. 2.1.

Apelianto teigimu, jis nuteistas neteisingai ir neteisėtai. Teismas vadovavosi pirminiais N. M. parodymais, kurie buvo neteisingi. Ä®vykio metu jis (M. B.), N. M. ir V. T. buvo neblaivÅ«s. N. M. dėl baimės bÅ«ti nuteistas apkalbėjo jį (M. B.), o tuo pačiu ir save. 2.2. Nuteistasis pažymi, kad V. T. jam buvo skolingas 40 Eur, todėl kompiuterį „Asus“ jis (M. B.) paėmė kaip užstatÄ , nes taip buvo sutarę su V. T., Å¡iam negrÄ Å¾inus pinigų. Nukentėjusysis tÄ neigė, nes jam buvo gėda dėl to prisipažinti.

Jei teismas būtų įsigilinęs į visas aplinkybes, būtų supratęs, kad vagystės jis (apeliantas) nepadarė. 2.3. Ir tyrėjai, ir teismas net nemėgino išsiaiškinti, kas išlaužė duris. Apelianto teigimu, nei jis, nei N. M. durų nelaužė. Teisme prisipažino įvykdęs vagystę, kadangi, neturėdamas teisinio išsilavinimo, nesuprato visų pasekmių.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. praÅ¡o suÅ¡velninti bausmę ir skirti nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmės rūšį, probacijos tarnybos priežiÅ«rÄ ir programų, kurios skatintų taisytis, lankymÄ arba intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Apeliantas nurodo, kad labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, deda visas pastangas, kad iÅ¡taisytų padarytas klaidas. Atsiprašė nukentėjusiojo V. T. ir su pasruoju susitaikė, atlygino nukentėjusiajam padarytÄ ir teismo priteistÄ 200 Eur neturtinę žalÄ . Vykdo individualiÄ veiklÄ , moka mokesčius valstybei ir turi stabilų pragyvenimo Å¡altinį, todėl turės galimybę atlyginti ir priteistas iÅ¡laidas už advokato paslaugas, taip pat tiriant bylÄ patirtas iÅ¡laidas už tyrimus. Turi sužadėtinę, su kuria ketina kurti Å¡eimÄ . Nori integruotis į visuomenę, tapti dirbančiu, turinčiu Å¡eimÄ asmeniu. PraÅ¡o neteikti iÅ¡skirtinės reikÅ¡mės jo ankstesniems teistumams, kaip tÄ darė apylinkės teismas.

4. Apygardos teismo posėdyje nuteistųjų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo išvados, argumentai ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas 5. Nuteistojo M. B. apeliacinis skundas atmetamas. Nuteistojo N. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Dėl nuteistojo M. B. apeliacinio skundo 7. M. B. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tvirtina, kad namo durų neiÅ¡laužė, nukentėjusiajam priklausantį kompiuterį paėmė mainais už skolÄ . Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas jo kaltę nepagrįstai grindė nuteistojo N. M. pirminiais parodymais, kurie buvo neteisingi.

8. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekse numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje byla yra. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnis)).

9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ ir dar kartÄ Ä¯vertinusi apylinkės teismo iÅ¡tirtus įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis dėl M. B. kaltės, įvykdžius jam inkriminuotÄ ir apelianto ginčijamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje.

10. N. M., 2021 m. balandžio 10 d. pirmÄ kartÄ apklausiamas įtariamuoju (2 t., b. l. 103-106), parodė, jog 2021 m. balandžio 3 d. paskambino savo pažįstamam V. T. ir susitarė, kad atvažiuos pas pastarÄ jį į sodybÄ kartu su M. B.. Ä® Žagarę vyko taksi automobiliu. Juos taksi automobilis iÅ¡leido prie policijos posto, nes pareigÅ«nai dėl karantino jų į Žagarę neįleido. Per laukus abu apėjo policijos postÄ ir paskambino V. T., kuris su savo pažįstamu atvažiavo ir nusivežė juos pas save į sodybÄ (duomenys neskelbtini).

IÅ¡ ten visi nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alaus, maisto ir vėl grįžo pas V. T. į namus. Nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio V. T. pasigėrė ir nuėjo miegoti. Jie (N. M. ir M. B.) pasiėmė raktus nuo vasarnamio durų, užrakino V. T. iÅ¡ lauko pusės ir išėjo į miestÄ nusipirkti alaus. Žagarės mieste sutiko nepažįstamus jaunuolius, davė jiems 20 Eur, už kuriuos Å¡ie jaunuoliai iÅ¡ „taÅ¡ko“ nupirko jiems alaus. Sugrįžę pas V. T., jie (N. M. ir M. B.) mėgino atrakinti duris, bet jos buvo užrakintos iÅ¡ vidaus.

M. B. pasakė, jog atkerÅ¡ys V. T. už tai, kad paliko juos lauke už durų ir, atėjus nakčiai, jie neturi kur nakvoti. M. B. sugalvojo iÅ¡laužti duris. Duris M. B. laužė metaliniu strypu. Kai M. B. iÅ¡laužė duris, jie abu įėjo į vidų, bandė pažadinti V. T., bet Å¡is nepabudo. M. B. nuo stalo paėmė kompiuterį, sakydamas, jog paima todėl, kad V. T. neįleido jų į vidų. M. B. taip pat paėmė kuprinę, į jÄ Ä¯dėjo kompiuterį. Raktus jie pakabino virÅ¡ durų iÅ¡ lauko pusės ir ten paliko.

Su pavogtu kompiuteriu abu nuėjo į Žagarę, gatvėje sutiko jaunuolius, kurių nepažįsta. Å ie jaunuoliai nuvedė juos į kažkokį namÄ , kur jie permiegojo iki ryto. RytÄ autobusu abu grįžo į Å iaulius ir nuėjo į Varpo gatvėje esantį lombardÄ . Jis (N. M.) liko laukti prie lombardo, o M. B., nuėjęs į lombardÄ , už 60 Eur įkeitė kompiuterį. PavogtÄ kuprinę M. B. iÅ¡metė Varpo gatvėje į Å¡iukÅ¡lių konteinerį. Už gautus pinigus M. B. nupirko jam (N. M.) vienÄ pakelį cigarečių, butelį degtinės, kurį jie kartu iÅ¡gėrė.

Likusius pinigus M. B. pasiėmė sau. 11. 2021 m. balandžio 19 d. įtariamojo apklausos metu M. B. parodė, kad su N. M. atvyko pas nukentėjusįjį V. T. į sodybÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini), ten visi trys (jis – M. B., N. M. ir V. T.) vartojo alkoholį. IÅ¡gertuvių metu trise buvo nuėję į miestelį, pirko alkoholio. V. T. nuo iÅ¡gerto alkoholio kiekio nuėjus miegoti, jie (M. B. ir N. M.) išėjo į miestelį nusipirkti alkoholio; iÅ¡eidamas, N. M. užrakino namo duris iÅ¡ lauko pusės. Sugrįžę pas V.

T., mėgino atrakinti duris turėtais raktais, bet namo durys buvo užrakintos iÅ¡ vidaus. Tuomet jie vėl išėjo į miestelį, ten su N. M. buvo iÅ¡siskyrę, po to susitiko ir vėl abu parėjo pas V. T. į namus, lauke jau buvo tamsu. IÅ¡ lauko pusės per durų virÅ¡uje esantį plyšį namo viduje jis (M. B.) matė Å¡viesÄ , paėmė už durų rankenos ir durys atsidarė, jos buvo neužrakintos. Kas atrakino duris iÅ¡ vidaus, nežino. V. T. miegojo lovoje, kitų žmonių namo viduje nebuvo, aplinkui jokių žmonių nematė.

Ant stalo pamatė kompiuterį. Pamėgino pažadinti V. T., Å¡is kažkÄ sumurmėjo, bet ar buvo prabudęs, jis (M. B.) nežino. Pasakė V. T., kad pasiima kompiuterį, kurį grÄ Å¾ins tada, kai V. T. jam (M. B.) atiduos 40 eurų. Å iuos pinigus, M. B. teigimu, jis paskolino V. T. parduotuvėje, perkant alkoholį bei maistÄ . V. T. jam pasakė, kad jeigu iki vakaro nebus pinigų, jis (M. B.) galės pasiimti kompiuterį. PaimtÄ kompiuterį su įkrovėju jis įsidėjo į kambaryje rastÄ kuprinę ir su N. M. išėjo.

Permiegojo miestelyje, rytÄ autobusu grįžo į Å iaulius. Nuėjo su N. M. į Varpo gatvėje esantį lombardÄ , ten jis (M. B.) įkeitė kompiuterį su įkrovėju. Už kompiuterį gavo 60 eurų, kuriuos pasidalino su N. M. per pusę, iÅ¡ Å¡ių pinigų pirko alkoholį, maistÄ , cigaretes. Kuprinę iÅ¡metė į Å¡iukÅ¡lių konteinerį, esantį Varpo gatvėje, Å iauliuose (2 t., b. l. 179-182).

12. Kaip matyti iÅ¡ anksčiau aptartų pirminių N. M. ir M. B. parodymų, nuteistieji patekimo į gyvenamÄ jį namÄ aplinkybes aiÅ¡kino skirtingai – N. M. nurodė, kad į gyvenamÄ jį namÄ abu pateko M. B. iÅ¡laužus namo duris, o M. B. teigė, kad į namÄ pateko pro neužrakintas duris, kas jas atrakino iÅ¡ vidaus, nurodė nežinantis, pasak nuteistojo, nei namo viduje, nei aplinkui kitų asmenų nebuvo. 2021 m. birželio 7 d. akistatos metu (2 t., b. l. 111-114) N. M. pakeitė savo anksčiau ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad po to, kai palikę name miegantį V.

T. nuėjo su M. B. į miestÄ nusipirkti alaus, pas V. T. į sodybÄ sugrįžo ne dviese su M. B., o kartu su 5 ar 6 jaunuoliais, nupirkusiais jiems Žagarėje alų. Su Å¡iais jaunuoliais gėrė alų pavėsinėje, papasakojo, kad V. T. neįleidžia jų (N. M. ir M. B.) į namus. Jaunuoliai, nuėję prie namo durų, pasiėmė strypÄ ir pradėjo laužti duris. Jis (N. M.), jaunuoliams laužiant duris, stovėjo Å¡alia, o M. B. tuo metu miegojo pavėsinėje. IÅ¡laužę duris, jaunuoliai įėjo į vidų, jis įėjo kartu su jais.

M. B. į namÄ Ä¯Ä—jo kiek vėliau ir paėmė neÅ¡iojamÄ kompiuterį. Po to visi kartu (N. M., M. B. ir jaunuoliai) išėjo į Žagarės miestÄ toliau girtauti. N. M. nurodė negalintis apibÅ«dinti, kaip atrodė tie jaunuoliai, kokio jie buvo amžiaus, nes įvykio metu lauke buvo tamsu, o jis (N. M.) buvo neblaivus. M. B. akistatos metu sutiko su tokiais N. M. parodymais, patvirtino, kad duris iÅ¡laužė jaunuoliai, o jis (M. B.) pasiėmė iÅ¡ V. T. kompiuterį už skolÄ , nes, atvažiavęs pas nukentėjusįjį, pastarajam paskolino 40 eurų, už kuriuos V.

T. pirko cigarečių, alaus ir maisto. N. M., 2021 m. birželio 7 d. papildomai apklaustas įtariamuoju (2 t., b. l. 117-120), patvirtino akistatos metu nurodytas aplinkybes ir teigė, kad namo duris strypu išlaužė nepažįstami su juo ir M. B. girtavę 5-6 jaunuoliai, kurių atpažinti negalėtų. Kompiuterį, pasak N. M., paėmė M. B., Šios apklausos metu N. M. taip pat nurodė nematęs, kada išgertuvių metu M. B. galėjo paskolinti V. T. 40 Eur, taip pat nurodė nežinantis, kada ir kokiu būdu V.

T. pažadėjo grÄ Å¾inti pinigus M. B..

13. Apklausiamas pirmosios instancijos teisme, M. B. patvirtino 2021 m. balandžio 19 d. įtariamojo apklausos metu duotus parodymus. Nuteistasis teigė, jog kompiuterį pasiėmė, nes nukentėjusysis jam buvo skolingas, neigė išlaužęs duris, be to, papildomai parodė, kad name buvo ir daugiau pašalinių asmenų (nuteistojo teigimu, apie dešimt vaikų). M. B. teigimu, apie šiuos pašalinius asmenis buvo nurodęs ir pirminės apklausos metu, tačiau ši aplinkybė apklausos protokole nebuvo užfiksuota. N. M. teisiamajame posėdyje aiškino, kad įvykio vietoje, be jo ir M. B., buvo gal šeši vaikai, namo duris išlaužė kažkuris iš tų vaikų; kompiuterį pasiėmė M. B., o jis (N. M.) stovėjo lauke šalia durų, kompiuterio nevogė, durų neišlaužė.

14. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nuteistųjų parodymų nenuoseklumÄ viso proceso metu, į skirtingai nurodytas pirminių apklausų metu patekimo į gyvenamÄ jį namÄ aplinkybes, taip pat sugretinusi M. B. ir N. M. parodymus su kitais pirmosios instancijos teisme iÅ¡tirtais ir skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytais įrodymais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė M. B. ir N. M. teisiamajame posėdyje duotus parodymus, jog gyvenamojo namo duris iÅ¡laužė ne M. B., o su nuteistaisiais girtavę jiems nepažįstami jaunuoliai, taip pat pagrįstai nesirėmė M. B. nurodytomis aplinkybėmis, kad kompiuterį jis paėmė mainais už nukentėjusiojo skolÄ .

15. Nukentėjusysis V. T., apklaustas pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad jokių pinigų iÅ¡ nuteistųjų nesiskolino, iÅ¡gertuvių metu alkoholį ir maistÄ pirko N. M.. Jokių paÅ¡alinių asmenų, iki jam nueinant miegoti į namÄ , kieme nebuvo. Nuteistiesiems išėjus iÅ¡ sodybos, jis nuėjo miegoti, nes suprato, kad M. B. ir N. M. išėjo visam laikui. Namo duris užrakino iÅ¡ vidaus. Pabudęs apie 4.00 val., pamatė iÅ¡laužtas duris. Pasigedo neÅ¡iojamo kompiuterio, kuprinės, trijų raktų, kompiuterio įkrovėjo.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes nukentėjusysis nurodė ir apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, tvirtino, kad iÅ¡gertuvių metu pinigų iÅ¡ nieko nesiskolino, niekam kompiuterio už skolas nedavė ir nežadėjo jo duoti (1 t., b. l. 34-37, 38-42, 43-46, 47-50). Kad M. B. neskolino V. T. pinigų, o nukentėjusysis nežadėjo M. B. atiduoti kompiuterio mainais už skolÄ , patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. T. parodymai, bet ir byloje esantis 2021 m. birželio 1 d. daiktų apžiÅ«ros protokolas (1 t., b. l. 190-192), kuriame apraÅ¡yti į CD-R diskÄ Ä¯raÅ¡ytų ir perklausytų N. M. telefoninių skambučių su M.

B. įraÅ¡ai. Juose užfiksuota, kaip N. M. aptarinėja su M. B. įvykdytos vagystės aplinkybes, derina tarpusavyje parodymus, kuriuos duos policijos pareigÅ«nams. 2021 m. birželio 1 d. daiktų apžiÅ«ros protokole esantys duomenys buvo surinkti atliekant ikiteisminį tyrimÄ pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 ir 2 dalis byloje Nr. 01-1-04447-20, kurioje N. M. atžvilgiu buvo vykdoma elektroninių ryÅ¡ių tinklais perduodamos informacijos kontrolė (BPK 154 straipsnis). Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Tomo GruÅ¡o 2021 m. gegužės 3 d. nutarimu BPK 162 straipsnyje nustatyta tvarka buvo leista baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-04447-20 surinktÄ informacijÄ panaudoti nagrinėjamoje byloje (1 t., b. l. 187-189).

Taip, iÅ¡ daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yto perklausyto 2021 m. balandžio 10 d. 12:41:00 val. telefoninio skambučio garso įraÅ¡o matyti, kad N. M. telefoninio pokalbio su M. B. metu pasakė nurodęs, kad durų jis nelaužė, kad laužė ir „kompÄ â€œ paėmė M. B., kaip ir buvo taręsi, kad apsiims, be to, liepė M. B. „imtis ant savęs“, kaip buvo sakęs. M. B. atsakė, kad ne taip buvo kalbėję. 2021 m. balandžio 10 d. 12:53:58 val. užfiksuotas pokalbis tarp N. M. ir M.

B., kurio metu M. B. pasakė, jog sakys, kad kai abu atėjo, durys buvo iÅ¡laužtos. N. M. pasakė nurodęs, kad raktai buvo pakabinti virÅ¡uje, naktį išėjo nusipirkti alaus, sutiko jaunus „pacanus“, po to jis skambino, niekas durų nedarė ir tada M. B. duris iÅ¡laužė, pasiėmė „kompÄ â€œ su kuprine, kažkokiame name pernakvojo, rytÄ autobusu grįžo ir „kompÄ â€œ užstatė Varpo gatvėje. M. B. atsakė, kad blogai, jog N. M. taip pasakė. N. M., atsakydamas į Å¡iuos žodžius, nurodė, kad yra bendrininkų grupėje. 2021 m. balandžio 24 d. 19:39:11 val. užfiksuoto pokalbio tarp N. M. ir M.

B. metu M. B. aiÅ¡kino N. M., kad tas iÅ¡ Žagarės turi kalbėti taip, kad pasiskolino parduotuvėje 40 eurų ir pasakė, kad jei negrÄ Å¾ins iki vakaro pinigų, tada galės pasiimti kompiuterį. Pokalbio metu M. B. taip pat pasakė N. M., kad priklauso nuo jų parodymų, nes jis nesutiko su tyrėju, neprisipažino, nes to nedarė, jis už skolÄ pasiėmė. IÅ¡ Å¡ių 2021 m. birželio 1 d. daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytų perklausytų garso įrašų akivaizdu, kad versijÄ dėl nukentėjusiajam paskolintų pinigų M.

B. iÅ¡galvojo po pirmosios N. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nÄ , be to, Å¡iÄ iÅ¡galvotÄ versijÄ per N. M. siekė įteigti ir nukentėjusiajam, kad ir Å¡is duotų tokius parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui (2022 m. balandžio 24 d. telefoninio pokalbio tarp N. M. ir M. B. garso įraÅ¡as, apraÅ¡ytas daiktų apžiÅ«ros protokole). Versijos dėl, neva, paÅ¡alinių asmenų iÅ¡laužtų durų taip pat nepatvirtina jokie objektyvÅ«s bylos duomenys. Nuteistieji apie mieste sutiktus jaunuolius, su kuriais, neva, sugrįžo pas V.

T., pavėsinėje gėrė alų, o po to Å¡ie jaunuoliai, N. M. ir M. B. pasakius, kad V. T. neįleidžia jų (nuteistųjų) į namus, iÅ¡laužė namo duris, nurodė tik 2021 m. birželio 9 d. akistatos metu. Nei vienas iÅ¡ nuteistųjų, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, negalėjo nurodyti, kiek tiksliai tų jaunuolių buvo (teisme M. B. teigė, kad jaunuolių buvo apie deÅ¡imt, pasak N. M. – gal Å¡eÅ¡i), kaip jie atrodė, kokio buvo amžiaus. N. M. per akistatÄ savo pirminių parodymų, jog duris iÅ¡laužė M.

B., keitimo priežastimi įvardijo tai, kad pirmosios apklausos metu „jam buvo pasivaidenę“, o apklausiamas teisme jau teigė, kad buvo neiÅ¡siblaivęs. M. B. teisme parodė, kad apie įvykio vietoje buvusius paÅ¡alinius asmenis nurodė ir per pirmÄ jÄ apklausÄ , tačiau Å¡i aplinkybė, neva, nebuvo užfiksuota. Tokius nuteistųjų parodymus paneigia teisiamajame posėdyje liudytoju apklausto ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no G. B., atlikusio pirmines nuteistųjų apklausas, parodymai. Å is liudytojas nenurodė, kad N. M. apklausos metu galėjo bÅ«ti neblaivus, prieÅ¡ingai – pasak liudytojo, su N. M. bendravo ilgai, visas įvykio aplinkybes N. M. papasakojo smulkiai, apie kokius nors paÅ¡alinius asmenis neužsiminė, savo paraÅ¡u patvirtino, kad protokolÄ perskaitė, suraÅ¡ytas teisingai.

Liudytojas taip pat nurodė, jog M. B. ir N. M. parodymai buvo suraÅ¡yti iÅ¡ jų žodžių, nei vienas iÅ¡ nuteistųjų jokių pastabų po apklausų nepareiÅ¡kė, parodymų, užfiksuotų protokoluose, teisingumÄ patvirtino savo paraÅ¡ais. Tai paneigia M. B. teiginius dėl, neva, jo apklausos įtariamuoju protokole neužfiksuotų aplinkybių apie paÅ¡alinius asmenis. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į nuteistųjų parodymų nenuoseklumÄ viso proceso metu, nuteistųjų nurodytas pirminių parodymų keitimo priežastis, liudytojo G.

B. parodymus, daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡ytus perklausytus N. M. ir M. B. telefoninių pokalbių garso įraÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti nuteistųjų siekis suklaidinti ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus dėl įvykdytos vagystės aplinkybių, pagrįstai teisingais laikė bÅ«tent pirminius, 2021 m. balandžio 10 d. įtariamojo apklausos metu duotus N. M. parodymus apie vagystės, įsibrovus į gyvenamÄ jį namÄ â€“ M. B. iÅ¡laužus namo duris, aplinkybes ir pagrįstai Å¡iais parodymais rėmėsi, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai atmetė M. B. versijÄ apie kompiuterio paėmimÄ mainais už nukentėjusiojo skolÄ , nes Å¡iÄ versijÄ paneigia nukentėjusiojo V. T. parodymai, daiktų apžiÅ«ros protokole apraÅ¡yti perklausytų N. M. telefoninių skambučių su M. B. įraÅ¡ai.

16. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. B. inkriminavo vagystę kvalifikuojantį požymį – įsibrovimÄ Ä¯ patalpÄ . M. B. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai, nes jis, veikdamas bendrininkų grupe su N. M., iÅ¡laužus duris, įsibrovė į gyvenamÄ jį namÄ ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį neÅ¡iojamÄ kompiuterį su įkrovėju, kuprinę ir tris raktus nuo sodybos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo manyti, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje, vertinant įrodymus pirmosios instancijos teisme, buvo pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis iÅ¡vadomis, todėl nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmeta.

17. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. B. bausmę, atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas, įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau teistas (2 t., b. l. 132-150, 151-158, 3 t., b. l. 59-66, 78-88), nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka teistumÄ už anksčiau įvykdytÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), nuosprendžio priėmimo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 159-169), neįgalus (nustatytas 50 proc. darbingumo lygis) (2 t., b. l. 172).

Teismas atsižvelgė ir į tai, kad byloje nenustatyta M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), M. B. veikÄ Ä¯vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, kad ir konstatavo nusikaltimų recidyvÄ , Å¡ios aplinkybės (veikÄ padarė recidyvistas) nepripažino M.

B. atsakomybę sunkinančia (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant bausmę nuteistajam (nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo M. B. teisinės padėties, savo iniciatyva Å¡ios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos iÅ¡taisyti negali). Nuteistajam, nenustačius jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir esant dviem nustatytoms M. B. atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, atsižvelgus į padarytos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ bei M.

B. asmenybę, už jo įvykdytÄ nusikaltimÄ paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė savo rÅ«Å¡imi ir dydžiu (mažesnė už BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį) nelaikytina per griežta. Å i bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmių dalinio sudėjimo bÅ«du buvo subendrinta su Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausme ir M. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams.

Bendrindamas bausmes, pirmosios instancijos teismas baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė, taikė nuteistajam palankesnį dalinį bausmių sudėjimo bÅ«dÄ , į galutinę subendrintÄ bausmę įskaitė M. B. pagal Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. gegužės 11 d. nuosprendį atliktÄ bausmės dalį. Nuteistajam M. B. paskirtÄ galutinę subendrintÄ 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę vertinti kaip aiÅ¡kiai per griežtÄ bei neteisingÄ pagrindo nėra.

18. Dėl nuteistojo N. M. apeliacinio skundo 19. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. M. savo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos, pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, veikos juridinės kvalifikacijos neginčija. Apeliantas nesutinka su paskirta laisvės atėmimo bausme, praÅ¡o skirti nesusijusiÄ su laisvės atėmimu bausmės rūšį arba, kaip galima spręsti iÅ¡ apeliacinio skundo turinio, atidėti jam paskirtos bausmės vykdymÄ BK 75 straipsnio pagrindu.

20. Teismas, skirdamas bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Å ių tikslų visuma sudaro vieningÄ bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimÄ , kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir bÅ«tų adekvati padarytai veikai. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytÄ Å¾alÄ (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

21. Apylinkės teismas, skirdamas N. M. bausmę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , atsižvelgė į veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis apysunkis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 4 dalis), į nusikalstamos veikos stadijÄ â€“ nusikaltimas baigtas, įvertino nuteistojo asmenybę – anksčiau ne vienÄ kartÄ teistas, nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka teistumÄ už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, todėl laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), vykdo individualiÄ veiklÄ .

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu N. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino tai, kad veikÄ padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat tai, kad N. M. veikÄ Ä¯vykdė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ä®vertinęs visas Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas už įvykdytÄ nusikaltimÄ skyrė nuteistajam griežčiausiÄ BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , bausmės dydį (nuteistajam paskirtas laisvės atėmimas dvejiems metams) nustatydamas mažesnį, nei sankcijoje numatytas Å¡ios bausmės vidurkis (BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6 metų, vadinasi, bausmės vidurkis, atsižvelgiant į minimaliÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies ribÄ , yra 3 metai 1 mėnuo ir 15 dienų).

22. N. M. apeliaciniame skunde nurodo atsiprašęs nukentėjusiojo V. T. ir su juo susitaikęs, taip pat pažymi, kad atlygino nukentėjusiajam 200 Eur neturtinę žalÄ . Nuteistasis kartu su apeliaciniu skundu apygardos teismui pateikė nukentėjusiojo V. T. pasiraÅ¡ytÄ raÅ¡tÄ , kuriame nukentėjusysis patvirtina, kad jam N. M. neturtinę žalÄ (200 Eur) atlygino, jo atsiprašė, jie susitaikė ir pretenzijų N. M. nukentėjusysis nebeturi. V. T. praÅ¡o apygardos teismo į tai atsižvelgti ir suÅ¡velninti N. M. paskirtÄ bausmę (3 t., b. l. 171).

23. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar paÅ¡alinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje Å¡i lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar paÅ¡alino visÄ Å¾alÄ iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-560/2014).

Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimÄ , tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi bÅ«ti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusiÄ padarytos žalos dalį – nuoÅ¡irdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-94/2010, 2K-345/2013).

24. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, iÅ¡ dalies tenkindamas V. T. civilinį ieÅ¡kinį, solidariai iÅ¡ N. M. ir M. B. nukentėjusiojo naudai priteisė 200 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismui pateikti dokumentai patvirtina, kad N. M. atlygino nukentėjusiajam visÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu solidariai iÅ¡ abiejų nuteistųjų priteistÄ neturtinės žalos atlyginimÄ â€“ 200 Eur, todėl yra pagrindas pripažinti N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis Å¡ioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

25. Nors apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pripažino, kad byloje yra nustatyta viena N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau Å¡iuo konkrečiu atveju tai esminės reikÅ¡mės pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. M. paskirtos bausmės rÅ«Å¡iai ir dydžiui neturi. Minėtos aplinkybės pripažinimas atsakomybę lengvinančia nagrinėjamu atveju nėra pagrindas skirti apeliantui su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į bausmės skyrimo pagrindų visumÄ , pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė savo dydžiu pakankamai Å¡velniÄ laisvės atėmimo bausmę, kurios dar labiau Å¡velninti nėra pagrindo. Nors proceso metu nukentėjusiųjų reiÅ¡kiama pozicija dėl traukiamam baudžiamojon atsakomybėn asmeniui skirtinos bausmės laikytina vienu iÅ¡ kriterijų, leidžiančių nuspręsti, kokia bausmė gali užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-312/2009), o Å¡ioje byloje nukentėjusysis praÅ¡o, atsižvelgus į atlygintÄ Å¾alÄ , suÅ¡velninti N. M. paskirtÄ bausmę, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes kaip visumÄ , sprendžia, kad N. M. pirmosios instancijos parinkta bausmės rÅ«Å¡is ir jos dydis neprieÅ¡tarauja teisingumo principui, atitinka nukentėjusiojo ir kaltininko teisėtų interesų pusiausvyrÄ .

26. N. M. anksčiau teistas 10 kartų, vyrauja nusikalstamos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 66-83, 84-87, 3 t., b. l. 67-73). Paskutinį kartÄ Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. kovo 7 d. baudžiamuoju įsakymu N. M. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirta areÅ¡to bausmė, visais kitais ankstesniais nuosprendžiais nuteistajam bÅ«davo skiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, ne kartÄ taikytas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas. Tai nepakeitė apelianto elgesio, nes, išėjęs į laisvę, jis ir toliau darė nusikalstamas veikas.

Å ios aplinkybės rodo, kad nusikalstama veika, už kuriÄ N. M. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padaryta ne atsitiktinai, o dėl susiformavusio neigiamo požiÅ«rio į teisės ir visuomenėje priimtas moralės normas, kas rodo didesnį apelianto asmenybės pavojingumÄ . Atsižvelgus į Å¡iuos nuteistojo asmenybės pavojingumÄ apibÅ«dinančius duomenis, į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kitos bausmės, nei laisvės atėmimas, paskyrimas neužtikrintų BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės skyrimo tikslų įgyvendinimo.

Ä®vertinus dvi N. M. atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir tik vienÄ apeliacinės instancijos teismo nustatytÄ atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, Å¡velninti ir taip mažesnės nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės nėra jokio pagrindo. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs nusikaltimų recidyvÄ , t. y. pripažinęs, kad nusikaltimÄ , už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, N. M. padarė turėdamas neiÅ¡nykusį ir nepanaikintÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka teistumÄ už anksčiau įvykdytus tyčinius nusikaltimus, Å¡ios aplinkybės (veikÄ padarė recidyvistas) nepripažino N. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir tai liko neįvertinta skiriant bausmę nuteistajam.

Nesant proceso dalyvių skundų dėl netinkamai nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas, negalėdamas sunkinti nuteistojo N. M. teisinės padėties, savo iniciatyva šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos ištaisyti negali.

27. IÅ¡imtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«džiu ar apelianto asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima Å¡velninti jo teisinę padėtį, skiriant mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę arba keičiant jÄ Å¡velnesne bausmės rÅ«Å¡imi, Å¡ioje byloje nenustatyta. Apelianto apygardos teismui pateikti dokumentai ir apeliacinio skundo teiginiai, kad jis labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo ir su juo susitaikė, turi sužadėtinę, su kuria ketina kurti Å¡eimÄ , yra registruotas Užimtumo tarnyboje ir jam suteiktas bedarbio statusas (3 t., b. l. 197), įtrauktas į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitÄ (3 t., b. l. 198), – nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, turinčiomis reikÅ¡mės skiriamos bausmės rÅ«Å¡iai ar dydžiui.

28. Taikyti BK 75 straipsnį teismas gali tik tuomet, kai nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Baudžiamajame įstatyme nėra iÅ¡vardyta aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimÄ , teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-217-976/2018).

29. Teisėjų kolegija nemato jokios galimybės pripažinti, kad apeliantÄ teisingai nubausti bÅ«tų galima ir neskyrus jam realios bausmės. N. M. padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis (svetimo turto pagrobimas, įsibrovus į patalpÄ ), nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės (bendrininkų grupė ir apsvaigimas nuo alkoholio, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui), nuteistÄ jį apibÅ«dinančios asmeninės savybės (anksčiau teistas 10 kartų), konstatuotas nusikaltimų recidyvas, tai, kad anksčiau paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės ir lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto taikymas nesulaikė nuteistojo nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, patvirtina, kad nuteistasis savo nusikalstamų polinkių nesistengia pakeisti, jam sudėtinga laikytis visuomenėje nustatytų taisyklių, todėl jis turi atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę.

Nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos atlyginimas (atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ir apeliaciniame skunde deklaruojamas siekis atlyginti priteistas proceso iÅ¡laidas nėra tokios reikÅ¡mingos aplinkybės, dėl kurių N. M. turėtų bÅ«ti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas. 30. Apeliacinės instancijos teismui pripažinus N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis savo noru atlygino nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ , Å¡ioje dalyje Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Nenustačius pagrindų pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl N. M. paskirtos bausmės rūšies ir dydžio, pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas. Dėl advokatų darbo apmokėjimo apeliacinės instancijos teisme 31. Byloje gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. balandžio 13 d. pažymos Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) apie antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Jose prašoma priteisti valstybei iš M.

B. 45 Eur, iÅ¡ N. M. – 66,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso nuteistajam M. B. ir už gynėjo advokato Modesto Å važo nuteistajam N. M. suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

32. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnio nuostatos galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose, tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ Â sprendžiant dėl iÅ¡laidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi bÅ«ti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-165-648/2015, 2K-304-942/2015, 2K-226-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-322/2014, 2K-7-173/2014, 2K-218-1073/2020).

33. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį apskundė nuteistieji M. B. ir N. M.. Apeliacinės instancijos teisme nuteistieji patys gynėjų nepasirinko ir nepasikvietė. Kadangi baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), Å iaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi nuteistajam M. B. paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Algirdas Zakrasas (3 t., b. l. 190). Nuteistajam N. M. Å iaulių apygardos teismo 2022 m. kovo 21 d. nutartimi paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus baudžiamosiose bylose parinktas gynėjas advokatas Modestas Å važas (3 t., b. l. 191).

34. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmeta. Ä®vertinus tai, kad iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡oma teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ieÅ¡kant valstybei iÅ¡Â nuteistojo M. B. 45 Eur už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

35. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nuteistojo N. M. apeliacinį skundÄ tenkina iÅ¡ dalies: pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas, pripažįstant nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimÄ nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe; nuosprendžio dalis dėl N. M. paskirtos bausmės rÅ«Å¡ies ir dydžio paliekama nepakeista, apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad pripažinta N. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė nėra pagrindas Å¡velninti nuteistajam paskirtÄ bausmę (skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmės rūšį ar sumažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį).

Atsižvelgus į tai, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis nors ir keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, tačiau bausmė nuteistajam N. M. nėra Å¡velninama, iÅ¡ieÅ¡koti praÅ¡oma teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma nėra neprotinga ar neproporcinga suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymas dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų tenkinamas visiÅ¡kai, iÅ¡ieÅ¡kant valstybei iÅ¡Â nuteistojo N. M. 66,67 Eur už suteiktÄ valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ .

Å iaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,  n u s p r e n d ž i a: Nuteistojo M. B. apeliacinį skundÄ atmesti. Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendį pakeisti: pripažinti N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru atlygino nusikaltimu padarytÄ neturtinę žalÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

KitÄ Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mų 2022 m. sausio 27 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ M. B. 45 Eur (keturiasdeÅ¡imt penkis eurus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ N. M. 66,67 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 67 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų valstybei. Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dienÄ .  Teisėjai Boleslovas Kalainis Nijolė Matuzevičienė Gražvydas PoÅ¡kus