2013-03-19 Nr. AB-652-3-61-3-00850-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A602-391/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00850-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1; 15.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės, teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybei, atstovaujamai Druskininkų savivaldybės administracijos, bei trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja D. P. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama:

1) priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) turtinę žalą už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d. – 72 023 Lt ir už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 27 d. iki įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo teritorijoje Nr. 1 – 72 023 Lt;

2) priteisti iš Druskininkų savivaldybės administracijos neturtinę žalą už laikotarpį nuo 2002 m. balandžio mėnesio iki 2007 m. gegužės mėnesio (skundo dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti pateikimo teismui) – 30 500 Lt, už laikotarpį nuo 2007 m. gegužės mėn., kai buvo pateiktas skundas dėl įpareigojimo suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus nuosavybės teisėms atkurti, iki 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) – 38 000 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 7 d. (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įsiteisėjimo) iki 2010 m. spalio 7 d., kai baigėsi terminas jį įvykdyti, – 4 500 Lt, už laikotarpį nuo 2010 m. spalio 7 d. iki visiško 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 įvykdymo – pradedant nuo 2 000 Lt už pirmą mėnesį, už kiekvieną kitą mėnesį sumą didinti po 10 proc.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad dėl Druskininkų savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) netinkamo veikimo, įgyvendinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą (toliau – ir Įstatymas), ir įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 nevykdymo ji patyrė žalą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT) 2010 m. liepos 7 d. paskelbus galutinę ir neskundžiamą nutartį administracinėje byloje Nr. A-3-2339/2010 ir įsiteisėjus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010 pareiškėjai tapo žinoma, kad Administracija pažeidė jos teisę į nuosavybės teisių atkūrimą natūra (duomenys neskelbtini) įvardytose teritorijose. Įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas patvirtino, kad Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius nevykdė Įstatymo 5 straipsniu jam priskirtos funkcijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 nustatytos Įstatymo įgyvendinimo tvarkos 106 straipsnyje nurodytų pareigų. Administracija neįvykdė įsiteisėjusiame Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime nurodytų veiksmų nė vienoje iš sprendime nurodytų teritorijų per teismo nustatytą 3 mėnesių terminą. Kadangi Administracija neatliko Įstatyme nustatytos pareigos parengti ir patvirtinti laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), plano, dėl to pareiškėja buvo priversta nuomotis savo verslui patalpas ir patyrė turtinę žalą. Taip pat dėl Administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėja patyrė neturtinę žalą, nes sumenko jos, kaip mokytojos, autoritetas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, nuolat patyrė baimę, įtampą ir jautė nerimą.

Atsakovas Druskininkų savivaldybė, atstovaujama Druskininkų savivaldybės administracijos, atsiliepime į skundą nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindu civilinei atsakomybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kilti, nes atsisakymas atlikti veiksmus yra viena iš viešojo administravimo subjekto teisių. Atsakovas 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116(P) ir 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) pareiškėjai paaiškino, kad jos prašomoje vietoje žemės sklypai negali būti suformuoti, nes žemė yra valstybės išperkama. 2012 m. liepos 9 d. LVAT priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-2078/2012 panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą tenkinti iš dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Druskininkų miesto apylinkės prokuratūra 2011 m. birželio 3 d. nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-146-10 dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2010-04-19 sprendimo nevykdymo nutraukė, nesant nusikalstamos veikos požymių. Todėl Administracija, kaip viešojo administravimo institucija, atliko veiksmus, reikalingus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įvykdymui. Administracinę bylą Nr. 1-841-142/2010 nagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus ir ši byla net du kartus iš apeliacinės instancijos buvo grąžinta į pirmąją instanciją.

Tai patvirtina, kad pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo natūra klausimai Druskininkų mieste yra sudėtingi, o atsakovas, nurodydamas, kad žemė, kurią prašoma natūra grąžinti pareiškėjai, yra valstybės išperkama, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas įvykdytas, nes Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtino (duomenys neskelbtini) Druskininkų miesto dalies (duomenys neskelbtini) gatvių teritorijos detalųjį planą.

Druskininkų savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 21 d. sprendimu Nr. T1-51 patvirtinto Druskininkų savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir šio plano savivaldybės teritorijos žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžinyje (S1) bei reglamentų lentelėje ši teritorija priskirta teritorijai visuomenės poreikiams. Teritorijoje (duomenys neskelbtini) nėra laisvos žemės, kurioje galėtų būti suformuotas pareiškėjai grąžintinas žemės sklypas, t. y. žemės sklypas negali būti suformuotas dėl objektyvių, ne nuo atsakovo priklausančių aplinkybių.

Ginčo sklypai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) negali būti grąžinti natūra, nes iki 1995 m. rugsėjo 26 d. priklausė ne Druskininkų miestui, o Varėnos rajono savivaldybės gyvenamajai teritorijai, kurioje žemė grąžinama kitu būdu – pagal žemės reformos žemėtvarkos projektus, todėl Druskininkų savivaldybės administracija negali objektyviai suformuoti ginčo žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė 72 023 Lt išlaidas patalpų, reikalingų jos įkurtai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Mobili forma“, nuomai, nepateikė patalpų nuomos sutarties.

Be to, nebuvo jokio priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų/neveikimo ir pareiškėjos patirtos žalos. Reikalavimas priteisti neturtinę žalą nuo 2002 m. balandžio mėnesio, kai įsigaliojo Įstatymo 5 straipsnio redakcija, nepagrįstas, nes pareiškėja tik 2006 m. kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją, prašydama atkurti jai nuosavybės teises.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Druskininkų skyriaus, atsiliepime su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu (III. t., b. l. 29-37) pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nurodė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjos teigimu, ji patyrė dėl to, kad atsakovas nevykdė jam priskirtos funkcijos suformuoti žemės sklypus, parengti ir patvirtinti planus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra ir savo neatsakingais veiksmais padarė žalą. Pareiškėjos manymu, tai įrodė Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010, kurio atsakovas neįvykdė iki šiol. Nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės kilo dėl nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančio subjekto – savivaldybės administracijos direktoriaus – tam tikros pareigos nevykdymo, dėl to pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimas natūra į žemę, esančią Druskininkų m. priskirtoje teritorijoje, negalėjo būti užbaigtas.

Teismas nustatė, kad Alytaus apskrities viršininko administracija, atsižvelgdama į pareiškėjos 2006 m. sausio 18 d. prašymą atkurti nuosavybės teises, 2006 m. sausio 19 d. raštu Nr. 121-V-3 (1.41) kreipėsi į Druskininkų savivaldybės administraciją dėl N. ir J. K. turėto 21,69 ha ploto žemės sklypo ribose natūra grąžinimo. Administracija 2006 m. vasario 24 d. raštu Nr. S12-547-(17.25) atsakė, kad pareiškėjos senelio buvusiose valdose bei prašyme minimose vietovėse laisvų ir nepriskirtų valstybės išperkamai žemei (miškui) plotų nėra. Toks pat Administracijos atsakymas 2007 m. kovo 23 d. raštu Nr. 13-116 (P) pareiškėjai buvo pateiktas ir į jos 2007 m. vasario 26 d. kreipimąsi į Alytaus apskrities viršininką ir Druskininkų savivaldybės administraciją dėl nuosavybės teisių atstatymo į jos senelio turėtas žemes ginčijamuose sklypuose. Teisminis procesas dėl Druskininkų savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 23 d. rašto ir m. vasario 24 d. rašto dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. sausio 19 d. rašte, 2003 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. kovo 29 d. rašte prašomų veiksmų dėl grąžintinų natūra žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimosi sąlygų nustatymo truko ilgiau kaip 3 metus. Bylos nagrinėjimas iš apeliacinės instancijos į pirmąją instanciją buvo grąžintas du kartus.

Pareiškėja administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 prašė įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypus. Vilniaus apygardos administracinis teismas, pirmą kartą išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl atsakovo veiksmų, 2007 m. spalio 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7631-17/2007 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. 2008 m. birželio 13 d. LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. A-502-927/2008 byla iš naujo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas, antrą kartą išnagrinėjęs pareiškėjos skundą dėl atsakovės veiksmų, 2008 m. gruodžio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-3937-624/2007 pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. LVAT 2009 m. gruodžio 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-444-1406/2009 byla iš naujo buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjos skundas yra tenkinamas tik iš dalies, t. y. teritorijų Nr. 1, 7, 6 ir 8 atžvilgiu, o teritorijų Nr. 2, 3, 4, 5 savivaldybės atsisakymas suformuoti žemės sklypus buvo pripažintas pagrįstu.

2010 m. liepos 26 d. Druskininkų savivaldybės administracijoje buvo gautas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. įsiteisėjęs sprendimas ir LVAT 2010 m. liepos 7 d. nutartis vykdyti dėl žemės sklypų grąžinimo D. P.. Atsakovas teigė, kad tą pačią dieną administracijos direktorius L. U. vizavo teismo sprendimo vykdymą dėl žemės grąžinimo spręsti savivaldybės vyriausiajam architektui V. M.. 2010 m. liepos 28 d. savivaldybės vyr. architektas V. M. pateikė savivaldybės administracijos direktoriui paruoštus detaliuosius žemės sklypų, nurodytų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendime, planus. Vėliau paaiškėjo naujos aplinkybės ir Druskininkų savivaldybės administracija 2010 m. rugsėjo 27 d., t. y. nepasibaigus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo įvykdymo terminui, LVAT pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010. Atitinkamą prašymą pateikė ir generalinio prokuroro pavaduotojas, gindamas viešąjį interesą. LVAT Druskininkų savivaldybės administracijos ir generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą išnagrinėjo bei 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. P-63-52/2011 nusprendė atnaujinti procesą dėl žemės sklypo teritorijoje Nr. 7. Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 3 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-146-10 dėl D. P. 2010 m. lapkričio 15 d. skundo buvo nutrauktas, nesant nusikalstamos veikos požymių.

2012 m. liepos 9 d. LVAT priėmė sprendimą administracinėje byloje Nr. A-525-2078/2012 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – atsakovo Druskininkų savivaldybės administracijos prašymą tenkinti iš dalies, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai. Šioje dalyje pareiškėjos D. P. skundą atmesti. Likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismo kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus įrodymus, nusprendė, jog pareiškėjos reikalavimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra į ginčo teritoriją, byloje apibrėžiamą kaip Nr. 7, nėpagrįstas, nes pareiškėja neturėjo teisės reikalauti nuosavybės teisių atkūrimo natūra į buvusio savininko N. K. nuosavybės teise turėtą žemę.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nurodė, jog byloje nebuvo jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja patyrė turtinę ir neturtinę žalą būtent dėl atsakovo veiksmų. Teismas, atsižvelgė į tai, kad neteisėtų veiksmų faktas šioje byloje nebuvo nustatytas ir todėl pareiškėja neturėjo teisės į turtinės žalos atlyginimą, skundo motyvų, susijusių su žalos dydžių, plačiau nenagrinėjo.

III. Pareiškėja D. P. (toliau – ir apeliantė) nesutikdama su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (III t., b. l. 43-49), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjos D. P. skundą dėl žalos, padarytos neteisėtais veiksmais, neveikimu, atlyginimo.

Nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai vertino Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmus ar neveikimą. Skundžiamo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo turinys patvirtina, jog Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmų, neveikimo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 7 d., kai baigėsi teismo nustatytas terminas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 įvykdymui, iki visiško jo įvykdymo neteisėtais Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja L. Z. nekonstatavo dėl Druskininkų miesto apylinkės prokuratūros 2011 m. birželio 3 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 10-9-146-10 pagal D. P. 2010 m. lapkričio 15 d. skundą dėl įsiteisėjusio 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. 1-841- 142/2010 nevykdymo.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo dalis dėl žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 7 d., kai baigėsi teismo nustatytas terminas įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 įvykdymui, iki visiško jo įvykdymo yra neteisėta.

Apeliantė taip pat pažymi, kad vėliau įsiteisėjusiam 2010 m. balandžio 19 d. sprendimui administracinėje byloje Nr. 1-841-142/2010 priešingą 2007 m. spalio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-7631-17/2007, kuris vėliau buvo panaikintas, Vilniaus apygardos administraciniame teisme priėmė teisėjų kolegija, kurioje pranešėja buvo teisėja L. Z.. Mano, kad teisėja L. Z. yra aiškiai išreiškusi savo nuostatą dėl to, kuriose teritorijose Druskininkų savivaldybės administracija privalo formuoti sklypus grąžinimui natūra ir ši nuostata yra priešinga įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurio Druskininkų savivaldybės administracija nevykdo ir kuriuo remiantis pareiškėja D. P. kelia reikalavimą dėl žalos, padarytos neteisėtais Druskininkų savivaldybės administracijos veiksmais, neveikimu, atlyginimo. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga.

Pridūrė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai kvalifikavo teismo precedentus šiai nagrinėjamai bylai, nekonstatavo kitose bylose paskelbtuose baigiamuosiuose aktuose nustatytų šiai bylai prejudicinę reikšmę turinčių faktų, netyrė ir nevertino didžiosios dalies bylos faktinių aplinkybių, neteisingai taikė ginčui materialines teisės normas bei galimai turėjo išankstinę nuostatą.

Atsakovas Druskininkų savivaldybė, atstovaujamas Druskininkų savivaldybės administracijos, atsiliepime (III t., b. l. 61-69) į apleliantės apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, o D. P. apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apeliantės visas Druskininkų savivaldybės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Teigia, kad pirmosios instancijos administracinis teismas pagrįstai atmetė D. P. skundą nenustatęs visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų. Apeliantės nuosavybės teisių atkūrimas natūra buvo lydimas ne vieno teisminio ginčo. Paskutinis sprendimas ginčo situacijoje buvo priimta tik 2012 m. liepos 9 d. Dėl šių priežasčių nėra jokio pagrindo sutikti su D. P. reikalavimais priteisti jos naudai turtinę ir neturtinę žalą. Civilinė atsakomybė gali atsirasti tik esant būtinoms jos sąlygoms. Viena iš jų – reali žala. Pažymėjo, kad, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, D. P. neįrodė prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos patyrimo fakto, taip pat ir jos dydžio. Apeliantė nurodė, kad už laikotarpį nuo 2004 m. liepos 1 d. iki 2012 m. kovo 27 d. už patalpų nuomą sumokėjo viso 72 023 Lt, kuriuos prašo priteisti aš atsakovo bei papildomai prašo priteisti už patalpų nuomą iki bus visiškai įvykdytas teismo sprendimas. Tokie reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti. D. P. nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad patyrė 72 023 Lt dydžio išlaidas patalpų, neva reikalingų jos įkurtai UAB „Mobili forma”, nuomai. Pagal formuojamą teismų praktiką žalos faktas ir dydis privalo būti įrodyti. Kita svarbi aplinkybė yra ta, kad apeliantė nepateikė ir patalpų nuomos sutarties, nepagrindė, kad būtent nuomojamas patalpų plotas, o ne mažesnis, yra reikalingas UAB „Mobili forma“ veiklos vykdymui. Taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad ji yra UAB „Mobili forma“ steigėja ir akcininkė. Svarbu ir tai, kad žemė D. P. grąžinama jai pačiai asmeninės nuosavybės teise, o ne įmonei UAB „Mobili forma”. Šiuo metu UAB „Mobili forma“ veiklą vykdo adresu (duomenys neskelbtini). Ši vieta yra Druskininkų miesto centrinėje dalyje, tuo tarpu žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kuriame D. P. nurodo, kad būtų stačiusi pastatą reikalingą UAB „Mobili forma” komercinės veiklos vykdymui, yra Druskininkų miesto pakraštyje.

Reikalaujama priteisti žala yra nereali, t.y. yra nepagrįsta, be to, D. P. teiginiai dėl ginčo teritorijoje neva statytino pastato yra grindžiai tik prielaidomis, o ne konkrečiais įrodymais. D. P. taip pat neįrodė prašomos priteisti neturtinės žalos patyrimo fakto ir jos dydžio. Žalos nepagrindimas šalina vieną iš civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, kas rodo D. P. reikalavimų nepagrįstumą. Atsakovas pažymi, kad neegzistuoja joks priežastinis ryšys tarp prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos ir tariamų atsakovo neteisėtų veiksmų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-841-142/2010 pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Druskininkų savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Alytaus apskrities viršininko administracijai, A. M., J. D., V. B., N. R. ir R. M. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus 2010 m. balandžio 19 d. priėmė sprendimą kuriuo nusprendė: panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2007 m. kovo 23 d. rašte Nr. 13-116 (P) esantį sprendimą; panaikinti Druskininkų savivaldybės administracijos 2006 m. vasario 24 d. rašte Nr. S12-547-(17.25) esantį sprendimą; įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (t. I, b. l.

12) pažymėta teritorijų numeriais (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai; įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemės dalyje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (t. I, b. l.

12) pažymėta teritorijos numeriu (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, toje vietoje, kur nėra kitiems asmenims nuosavybės teise įregistruoto daikto – inžinerinių tinklų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai; įpareigoti Druskininkų savivaldybės administraciją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje (t. I, b. l.

12) pažymėta teritorijos numeriu (duomenys neskelbtini), tik N. K. turėtos žemės vietoje suformuoti natūra grąžinamą žemės sklypą, atlikti šio sklypo kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypo planą, pasiūlyti žemės sklypo specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypo pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintą žemės sklypo planą kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas buvo įsiteisėjęs, tačiau vėliau procesas šioje byloje buvo atnaujintas. Galutinis procesinis sprendimas yra priimtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu (bylos Nr. A-525-2078/2012), kuriuo nuspręsta panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo dalį, kuria Druskininkų savivaldybės administracija buvo įpareigota per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvoje (neužstatytoje) žemėje, kuri Druskininkų savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus kartografinėje medžiagoje pažymėta teritorijos numeriu (duomenys neskelbtini), N. K. turėtos žemės vietoje, suformuoti natūra grąžinamus žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Alytaus apskrities viršininko administracijai, šioje dalyje pareiškėjos D. P. skundą atmesti; likusioje dalyje Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Minėtų procesinių dokumentų motyvai bei pacituotos rezoliucinės dalys patvirtina, kad yra įsiteisėjęs pareiškėjai D. P. iš dalies palankus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-841-142/2010, kuriuo Druskininkų savivaldybės administracijai yra nustatyti įpareigojimai, susiję su nuosavybės teisių atkūrimo veiksmų pareiškėjos naudai atlikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. liepos 9 d. sprendimu panaikino šių įpareigojimo dalį tik dėl žemės dalies pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini), kiti teismo sprendimo įpareigojimai nebuvo panaikinti, nes atnaujinus procesą, buvo akcentuota, kad byla yra nagrinėjama neperžengiant pagrindo, dėl kurio procesas buvo atnaujintas.

Pareiškėja kreipėsi į teismą dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pareiškėjai nevykdant įsiteisėjusio Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo aplinkybių, ar yra yra įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu (jo įsiteisėjusia, pareiškėjai palankia, dalimi) institucijai nustatyti įpareigojimai.

ABTĮ 81 straipsnis įpareigoja teismą nagrinėjant administracines bylas aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas svarbias bylos aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Pirmosios instancijos teismas nevykdė šio įstatymo reikalavimo, todėl padarė procesinės tesiės pažeidimą, dėl kurio galėjo būti neteisingai išspręsta byla, todėl byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 142 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. sprendimu, tačiau kaip minėta, šiame sprendime buvo pasisakoma tik dėl žemės dalies pažymėtos numeriu (duomenys neskelbtini), dėl kitos bylos dalies klausimai nebuvo nagrinėjami. Be to, minėtoje byloje buvo sprendžiami kiti klausimai, t.y. buvo sprendžiama, ar pagrįsti yra pareiškėjos reikalavimai pripažinti, kad institucija, dalyvaujanti nuosavybės teisių atkūrimo procese, atsisako atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Pareiškėjos reikalavimai buvo pripažinti iš dalies pagrįstais, institucijai teismo sprendimu nustatyti įpareigojimai. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo klausimų, ar buvo vykdomi įsiteisėjusiu teismo sprendimu institucijai nustatyti įpareigojimai (ABTĮ 97 str.), kokios yra nustatytos administracinio teismo sprendimo dėl įpareigojimo instituciją atlikti veiksmus priverstinio vykdymo priemonės, kada buvo institucijai išsiųstas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar buvo pareiškėjai išduotas vykdomasis raštas ir kitų šiai bylai reikšmingų aplinkybių. Pažymėtina, kad teismas ir negalėjo nustatyti šių aplinkybių netyręs dokumentų iš minėtos administracinės bylos, kurio sprendimo nevykdymo klausimą kelia pareiškėja atskiroje byloje. Teismas nenustatęs aplinkybių, ar buvo vykdomas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimas, negalėjo nuspręsti, ar nėra institucijos neteisėtų veiksmų ir tuo pačiu negalėjo teisingai taikyti materialinės teisės normos – Civilinio kodekso 6.271 straipsnio, nustatančio asmenims teisę reikalauti žalos atlyginimo dėl institucijos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai rėmėsi kitomis bylomis, kuriose dalyvavo tos pačios šalys, vien kaip teismo precedentu, t.y. vien kaip teisės šaltiniu. Bylos išnagrinėtos tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nagrinėjamoje byloje visų pirmą, gali turėti res iudicata reikšmę arba minėtose bylose gali būti nustatyti prejudiciniai faktai (ABTĮ 96 str. 4 d., 58 str.). Būtent šiuo požiūriu, vadovaudamasi minėtomis proceso teisės normomis ir turėtų teismas spręsti kokia yra minėtų aplinkybių reikšmė nagrinėjamai bylai, bei kiek tai reikšminga, vadovautis nutartimis kaip teisės šaltiniu.

Nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad bylą išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, nes teisėja galėjo būti šališka, kadangi jau yra nagrinėjusi bylą, kurioje byvo sprendžiami panašūs klausimai. Teisėjos dalyvavimas nagrinėjant bylą, kurioje keliamas ginčas dėl panašių aplinkybių, kurios buvo nagrinėto kitose panašiose bylose, tiesiogiai nesudaro pagrindo nusišalinti nuo kitos bylos nagrinėjimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 47 str., 46 str. 4 d., 47 str. 2 d. 3 p.). Teisėjo nušalinimas gali būti taikomas pagal įstatymą, kuriame nustatyti pagrindai, kuriems esant teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą (iudex inhabilis) ir teisėjas gali būti nušalintas šalies prašymu (iudex suspectus). Teismo posėdžio garso įrašai bei rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja, dalyvavusi posėdžiuose nereiškė teisėjai nušalinimo ir nenurodė, jog teisėjos dalyvavimas nagrinėjant kitą bylą pagal pareiškėjos skundą, pareiškėjos vertinimu, yra aplinkybė, kuri gali kelti abejonių teisėjos nešališkumu.

Apibendrinant pasakytina, jog pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, padarydamas procesinės teisės pažeidimą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, perduodant bylą nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos D. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė