098bad3e-5e2e-4664-ad7d-dfc92ffcc756 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-394-634/2021 Proceso Nr. 1-01-1-31859-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 27 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Albino Antanaičio ir Daivos Jankauskienės, sekretoriaujant Urtei Piluckei, dalyvaujant prokurorui Andrėjui Klimaševskij, išteisintajam A.

A. ir jo gynėjui advokatui Tomui Liutaurui Petkauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andrėjaus KlimaÅ¡evskij apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 6 (Å¡eÅ¡ių) laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, 3 mėnesius neatlygintinai dirbti 60 valandų (po 20 valandų per mėnesį) sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, 4 (keturis) mėnesius neatlygintinai dirbti 80 (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt) valandų (po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį) sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, dalinai jas sudėjus ir paskirti galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visÄ bausmės laikÄ dirbti arba bÅ«ti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų, 3 (tris) mėnesius neatlygintinai dirbti 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt) valandų (po 20 (dvideÅ¡imt) valandų per mėnesį) sveikatos priežiÅ«ros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. liepos 27 d. 23.15 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 15.47 val., iÅ¡ viso – dvi paros, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad A. A. yra atlikęs 2 dienas bausmės. A. A. iÅ¡teisintas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Skundžiamu nuosprendžiu A. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 24 straipsnio 3 dalyje, 233 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 20 (dvideÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2020 m. birželio 17 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 12 (dvylikos) parų areÅ¡to bausme, dalinai jas sudėjus ir jam paskirta galutinė subendrinta 30 (trisdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. A. Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis nuo 2019 m. liepos 27 d. iki 2019 m. rugpjūčio 2 d., tiksliau nenustatytu laiku, bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bÅ«damas įtariamuoju ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-31859-19 dėl nukentėjusiosios J. S. išžaginimo, siekdamas paveikti J. S., kad ji duotų melagingus parodymus ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nams, sukurstė bendrininkÄ A. T. paveikti nukentėjusiÄ jÄ J. S., kuriai pasiÅ«lytų už piniginį atlygį atsiimti pareiÅ¡kimÄ policijoje, pakeičiant savo pirminius parodymus apie įvykdytÄ nusikaltimÄ .

2. A. A. taip pat buvo kaltinamas pagal BK 149 straipsnio 1 dalį dėl to, kad jis 2019 m. liepos 27 d. nuo 1 val. iki 7 val., tiksliau nenustatytu laiku, bute esančiame (duomenys neskelbtini), bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, lytiÅ¡kai santykiavo su nukentėjusia J. S. prieÅ¡ jos valiÄ , panaudodamas fizinį smurtÄ ir atimdamas galimybę prieÅ¡intis, tai yra po to, kai viena ranka stipriai suėmė nukentėjusiai už kaklo ir visu savo kÅ«nu užgulė nukentėjusiÄ bei kelis kartus delnu sudavė nukentėjusiai į veidÄ (po įvykio ant nukentėjusiosios kÅ«no nustatyti sužalojimai: kraujosruva kaklo kairėje, kraujosruvos ir nubrozdinimai (įbrėžimai) kairiame žaste, nubrozdinimai kairėje alkÅ«nėje, kraujosruva bei nubrozdinimai deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruva kairiame sėdmenyje, kraujosruva kairėje Å¡launyje, nubrozdinimas ir kraujosruva deÅ¡inėje Å¡launyje, tai vertinama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas), ir tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, įvedė savo lytinį organÄ nukentėjusiajai į makÅ¡tį ir atliko lytinÄ aktÄ , prieÅ¡ jos valiÄ .

3. Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroras Andrėjus Klimaševskij prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendį dalyje dėl A. A. išteisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį ir dėl nukentėjusiosios J. S. pareikšto civilinio ieškinio atmetimo ir pripažinti A. A. kaltu pagal BK 149 straipsnio 14 dalį bei paskirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Prie paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, apėmimo būdu pridėti bausmę, kuri skundžiamu nuosprendžiu buvo paskirta pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi minėtu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2020 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirta 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies, 1 punktu, b papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikino sulaikymo laikÄ nuo 2019 m. liepos 27 d. 23.15 val. iki 2019 m. liepos 29 d. 15.47 val., iÅ¡ viso dvi paras, vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2) ir laikyti, kad A.

A. yra atlikęs 2 dienas ir paskirti jam galutinę 4 (keturių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiosios J. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį praÅ¡o tenkinti visiÅ¡kai, o kitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . 3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismo motyvai dėl A. A. iÅ¡teisinimo pagal BK 149 straipsnio 1 dalį prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams ir jų tarpusavio loginiams ryÅ¡iams, įrodymų vertinimo teorijai ir praktikai.

Prokuroro teigimu, iÅ¡analizavus visus nukentėjusiosios J. S. parodymus, kurie buvo gauti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme matyti, kad J. S. parodymai visada buvo nuoseklÅ«s ir tapatÅ«s. Prokuroras nurodo, kad J. S. kategoriÅ¡kai tvirtino, jog A. A. įvykio vietoje jos atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ , ji bandė prieÅ¡intis, tačiau A. A. su ja atliko prievartinį lytinį aktÄ . Kitų tiesioginių įvykio liudytojų nėra, tačiau po įvykio J. S. apie įvykdytÄ nusikaltimÄ papasakojo sugyventiniui M.

B. (toliau – M. B.) ir sÅ«nui E. U. (toliau – E. U.), kurie teisme patvirtino, kad ryte po iÅ¡gertuvių buvo ieÅ¡koma J. S., kuri telefonu pranešė, jog yra laikoma A. A. bute. 3.2. Skunde nurodoma, kad policijoje buvo pareikÅ¡tos oficialios pretenzijos dėl M. B. sužalojimo ir J. S. išžaginimo. TokiÄ Ä¯vykių sekÄ pateikė J. S., M. B. bei E. U.. IÅ¡ J. S. parodymų ir telefoninių pokalbių įrašų matyti, kad vėliau A. A. per A. T. bandė paveikti J. S., jog ji pakeistų savo parodymus dėl išžaginimo tam, kad A.

A. iÅ¡vengtų baudžiamosios atsakomybės. Å ioje dalyje net ir pirmos instancijos teismui nekilo abejonių dėl A. A. ir A. T. įvykdyto nusikaltimo, kuris numatytas BK 233 straipsnio 1 dalyje. Prokuroro teigimu, minėtas nusikaltimas buvo sunkesnio nusikaltimo, numatyto BK 149 straipsnio 1 dalyje, tÄ sa. 3.3. Prokuroras nurodo, kad A. T. teisme nuosekliai papasakojo kaip A. A. susitikimų metų prašė susisiekti su J. S. ir jÄ paveikti, siekiant jos parodymų pakeitimo. AsmeniÅ¡kai niekaip nesusijęs su jokiu nusikaltimu, A.

T. neturėjo jokio motyvo skambinti ir įtakoti J. S., tačiau užfiksuoti jų pokalbiai akivaizdžiai rodo, kad A. T. skambina ir kalba bÅ«tent apie įvykį A. A. bute ir tai, kad kalbama bÅ«tent apie J. S. pareiÅ¡kimÄ dėl išžaginimo. Nieko nežinanti apie policijos vykdomÄ telefoninio pokalbio kontrolę, J. S. pokalbio metu nuoÅ¡irdžiai iÅ¡reiÅ¡kia emocijas dėl įvykio, teigia, kad A. A. įvykdė nusikaltimÄ , nebandė jos atsipraÅ¡yti kaip nukentėjusios moters. Ji neiÅ¡reiÅ¡kė jokių turtinių pretenzijų, nesutiko su jokia siÅ«loma pinigų suma, teigė, kad policijoje davė teisingus parodymus ir neketina jų keisti.

Prokuroro teigimu, ne tik savo parodymuose J. S. yra nuosekli, bet ir užfiksuotas pokalbis įrodo parodymų nuoseklumÄ . J. S. parodymų tikrumÄ patvirtina ir kiti objektyvÅ«s įrodymai – specialistų iÅ¡vados dėl J. S. ir A. A. sužalojimų. J. S. pasakojimas dėl jos atžvilgiu A. A. panaudoto fizinio smurto visiÅ¡kai sutampa su specialistų iÅ¡vadomis, kur užfiksuoti J. S. ir A. A. kÅ«no sužalojimai. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykio metu A. A. ranka stipriai suėmė jÄ už kaklo, užgulė visu savo kÅ«nu, kelis kartus sudavė į veidÄ , atitinkamai specialistas po įvykio ant nukentėjusiosios kÅ«no aptiko sužalojimus: kraujosruvÄ kaklo kairėje, kraujosruvas ir nubrozdinimus (įbrėžimus) kairiame žaste, nubrozdinimus kairėje alkÅ«nėje, kraujosruvÄ bei nubrozdinimus deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruvÄ kairiame sėdmenyje, kraujosruvÄ kairėje Å¡launyje, nubrozdinimÄ ir kraujosruvÄ deÅ¡inėje Å¡launyje, kurie yra bÅ«dingi prievartiniam lytiniam aktui.

J. S. nurodė, kad prieÅ¡inosi A. A., atitinkamai specialistas ant A. A. kÅ«no aptiko sužalojimus, kurie valstybinio kaltintojo nuomone bÅ«dingi sužalojimams, kuriuos gali patirti asmuo atliekantis prievartinį lytinį aktÄ â€“ ant A. A. kÅ«no užfiksuoti Å¡vieži odos įdrėskimai pilvo virÅ¡utinėje srityje ir pilvo vidurinėje srityje, nugaros deÅ¡inėje, mentės apatinės dalies ir pažasties užpakalinės linijos du įdrėskimai, viso keturi įdrėskimai padaryti riboto pavirÅ¡iaus briaunuotais objektais, neatmetama rankų nagais.

Specialisto iÅ¡vadoje minima, kad A. A. kÅ«ne konstatuoti viso atskiri keturi įdrėskimai, padaryti nuo 2019 m. liepos 26 d. 23 val. iki 2019 m. liepos 27 d. 23 val. A. A. Å¡ių sužalojimų negalėjo patirti 2019 m. liepos 26 d. dirbdamas, kadangi, kaip nurodo pats A. A., iÅ¡ darbo nurodytÄ dienÄ jis grįžo apie 21.30 val., o ekspertas kategoriÅ¡kai nurodo, kad sužalojimai buvo padaryti laikotarpiu iki vienos paros. Ekspertas konstatavo, kad A. A. kÅ«ne užfiksuoti nubrozdinimai (įdrėskimai) padaryti riboto pavirÅ¡iaus briaunuotais objektais, neatmetama rankų nagais, kas sutampa su J.

S. parodymais dėl prieÅ¡inimosi A. A.. Prokuroro teigimu, A. A. versija, kad įdrėskimus jis galėjo pasidaryti darbe, turėtų bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kaip gynybinio pobÅ«džio pozicija. 3.4. Prokuroras nesutinka ir su ta A. A. pozicija, kad lytinį aktÄ su J. S. jis turėjo abipusiu sutikimu. Skunde nurodoma, kad J. S. parodymai dėl patirtų sužalojimų, prieÅ¡inimosi, kurio metu ir atsirado Å¡vieži sužalojimai ant A. A. kÅ«no, leidžia teigti, jog A. A. prieÅ¡ lytinį aktÄ smurtavo J.

S. atžvilgiu. Prokuroro teigimu, ji nedavė jokio preteksto A. A. tikėtis lytinių santykių, nes su juo buvo mažai pažįstama, tik kaip su santechnikos darbus atliekančiu specialistu, turėjo draugÄ , galimo artumo galėjo tikėtis tik pats A. A.. Skunde nurodoma, kad kaip matyti iÅ¡ surinktų duomenų ir liudytojų parodymų bÅ«tent A. A. vakarui pradėjo ieÅ¡koti moterų kompanijos, skambino pažįstamoms moterims, kol galiausiai su jo pasiÅ«lymu iÅ¡gerti sutiko J. S.. Prokuroro teigimu, ji buvo rami dėl laiko praleidimo su A.

A., kurį pažinojo kaip santechnikÄ , su ja taip pat buvo jos sugyventinis. Skunde nurodoma, kad A. A. nurodo skirtingas aplinkybes, kada tarp jo ir J. S. įvyko lytinis aktas. Prokuroro teigimu, galima net kelti versijÄ , kad su J. S. buvo atlikti keli lytiniai aktai. 3.5. Prokuroras nurodo, kad J. S. parodymai abejonių nekelia, jie yra nuoseklÅ«s, tačiau A. A. parodymai ikiteisminio tyrimo metu nuolat kito, jis vengė įvardinti visus įvykio dalyvius, tiksliai perpasakoti įvykių eigÄ , klaidino tyrėjus ir prokurorÄ .

Tyrimo klaidinimas vyko net dėl antraeilių įvykio aplinkybių. A. A. nuolat siekė sušvelninti savo padėtį, sumenkinti J. S. ir jos sugyventinio elgesį. A. A. ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuolat teigė, kad būtent J. S. buvo susitikimo ir alkoholio vartojimo iniciatorė, kad jis skambino J. S. dėl darbo, o ji pakvietė A. A. atvažiuoti. Šie įtariamojo parodymai buvo paneigti liudytojo S. A. parodymais. 2019 m. liepos 26 d. 22.35 val. pirmasis užfiksuotas J. S. ir A. A. kontaktas buvo įeinantis skambutis iš įtariamojo A.

A. mobilaus ryšio telefono. Pokalbio trukmė – 120 sek. Liudytojas S. A. jokių kalbų apie darbinius reikalus negirdėjo, todėl, prokuroro teigimu, darytina išvada, kad J. S. parodymai dėl susitikimo buvo teisingi, o A. A. melagingi. 3.6. Skunde nurodoma, kad A. A. taip pat nesugebėjo logiškai paaiškinti kaip jo bute atsirado receptiniai vaistai, kodėl pakuotė pradėta. Įvykio vietos apžiūros metu A. A. bute veidrodžio komodos stalčiuje rasti išpakuoti vaistai „Miazepamas“ su 5 tabletėmis, veiklioji medžiaga – diazepamas.

VTMT Kauno skyriaus teismo medicinos gydytojas-ekspertas nurodė, kad „Diazepamas yra trankviliantų grupės psichotropinis medikamentas, kurio tikslas yra mažinti nerimÄ , raminti, migdyti, slopinti traukulius ir mažinti raumenų tonusÄ . Veiklioji medžiaga – diazepamas ir kita psichotropinė medžiaga alkoholis stiprina vienas kito veikimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad pavartotas medikamentas kartu su alkoholiu didina apsvaigimo laipsnį. Pirminėje tyrimo stadijoje ikiteisminio tyrimo tyrėjai negalėjo numatyti tokių ikiteisminio tyrimo aplinkybių, A.

A. nebuvo visiÅ¡kai nuoÅ¡irdus, nebuvo tiriama versija dėl galimo J. S. apsvaiginimo vaistais ir alkoholiu, jos kraujas bÅ«tent tokiam tyrimui nebuvo paimtas. J. S. nurodė, kad nepamena visų įvykių A. A. bute, nepamena visų įvykio aplinkybių ir jos sugyventinis M. B., kuris buvo sumuÅ¡tas ir nors sugebėjo iÅ¡eiti iÅ¡ buto ir ėjo gatve, tačiau taip pat nieko negalėjo prisiminti, pilnai sÄ mone atgavo tik kitÄ dienÄ ligoninėje. Skunde nurodoma, kad valstybinis kaltintojas vis dėl to nesivadovavo vien prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, tačiau minėti faktai ir aplinkybės gali turėti įtakos vidinio įsitikinimo formavimuisi, sprendžiant asmens kaltumo ar nekaltumo klausimÄ . 3.7.

Prokuroras nurodo, kad 2019 m. liepos 29 d. savanoriÅ¡ko daiktų, dokumentų pateikimo protokolu J. S. sugyventinis liudytojas M. B. savanoriÅ¡kai pateikė vaizdo įraÅ¡Ä , kurį 2019 m. liepos 27 d. jo mobilaus ryÅ¡io telefonu „Nokia“ nufilmavo jo sugyventinė J. S.. Ä®raÅ¡e užfiksuotas vaizdas su A. A. ir J. S. pokalbiu įvykusiu 2019 m. liepos 27 d. ryte. Pokalbis yra atviro turinio, liečia lytinius santykius, kas teismo nuomone paneigia išžaginimo galimybę. J. S. nurodė, kad filmavo, siekdama užfiksuoti bet kokius įvykusio išžaginimo įrodymus.

Ji neneigė, kad vartojo alkoholį, įraÅ¡e nagrinėjamos temos liečia žmonių lytinį gyvenimÄ , o bÅ«dama blaivi tokiomis temomis nekalbėtų, teisme jai buvo nepatogu dėl užfiksuoto pokalbio turinio. J. S. teisme taip pat nurodė, kad filmavimo metu dėl įvykdyto išžaginimo jautėsi blogai, norėjo greičiau iÅ¡trÅ«kti iÅ¡ buto, po sumuÅ¡imo ir išžaginimo bijojo dėl savo sveikatos ir tendencingai palaikė pokalbį su A. A.. Jos lėtÄ kalbÄ Ä¯takojo ne apsvaigimas nuo alkoholio, o turima liga.

Taip pat iÅ¡ vaizdo įraÅ¡o matyti, kad J. S. kategoriÅ¡kai atsisakė turėti lytinių santykių su A. A.. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į tai, jog dažnai nukentėjusiosioms nėra malonu kalbėti apie jų atžvilgiu įvykdytus seksualinio pobÅ«džio nusikaltimus, jų apklausos bÅ«na sudėtingos ir emocionalios, todėl pakankamai dažnai nukentėjusiosios vengia pasakoti apie nusikaltimÄ . Praktikoje pasitaiko atvejų, kai nukentėjusiosios net nesikreipia į teisėsaugos institucijas, žinodamos apie bÅ«simas procedÅ«ras.

Nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusioji J. S. iÅ¡drįso papasakoti apie įvykį artimiems žmonėms ir policijai, tačiau, prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas esminę reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiosios savanoriÅ¡kam apsvaigimui nuo alkoholio prieÅ¡ įvykį ir vaizdo įraÅ¡o turiniui, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios kÅ«no poza, kalba, nagrinėjamos temos. Skunde nurodoma, kad nukentėjusioji neprivalėjo elgtis stereotipiÅ¡kai ir galėjo laisva valia pasirinkti elgesio schemÄ po patirto smurto.

J. S. pranešė policijai apie įvykdytÄ nusikaltimÄ , davė nuoseklius parodymus, tyrimo metu atvykdavo į apklausas, tik teisme teismo salėje ji dar kartÄ susidÅ«rė su A. A., po užduotų intymaus pobÅ«džio klausimų akivaizdžiai pasijuto emociÅ¡kai palūžusi, dėl to jÄ teko net raminti. Dėl iÅ¡gyventų emocijų J. S. po apklausos teisme atsisakė toliau dalyvauti teisminiame nagrinėjime ir buvo paÅ¡aukta tik į paskutinį teismo posėdį, siekiant įvertinti surinktus įrodymus.

4. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Andrėjus KlimaÅ¡evskij prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , A. A. ir jo gynėjas su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andrėjaus KlimaÅ¡evskij apeliacinis skundas atmetamas 5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje.

Minėto straipsnio 5 dalis nustato, kad teisėjai įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du bei nuspręsti ar jai grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Vertinant įrodymus privalu įvertinti kiekvienÄ iÅ¡ jų atskirai bei jų visumÄ . Aukščiau aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visu įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

Nagrinėjamu atveju prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu. Apygardos teismas, nepažeisdamas aptartų BPK nuostatų, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , neiÅ¡eidamas už apeliacinio skundo ribų.

6. Skunde prokuroras teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, J. S. parodymai buvo nuoseklÅ«s, tačiau apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais skundo argumentais. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, J. S. nurodo iÅ¡ esmės skirtingas aplinkybes dėl smurto jos atžvilgio panaudojimo. IÅ¡ pareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (1 t., b. l. 1 – 2) matyti, kad J. S. nurodė, jog A. A. elgėsi labai agresyviai. Puolė jÄ , pargriovė ant nugaros ir pradėjo žaginti.

Ji taip pat nurodė, kad paprašė A. A., jog Å¡is jÄ iÅ¡leistų iÅ¡ jo namų, tačiau jis buvo užrakinęs duris ir neleido jai iÅ¡eiti. Po to J. S. teigia pradėjusi skambinti visiems savo pažįstamiems, sÅ«nui, buvusiam sutuoktiniui ir kitiems, praÅ¡ydama jai padėti. A. A. telefonu naudotis jai nedraudė. Kaip matyti iÅ¡ byloje esančio liudytojo apklausos protokolo (1 t., b. l. 52 – 57) J. S. nurodė, kad prabudo A. A. namuose gulėdama lovoje. Tuomet A. A. pradėjo prie jos lįsti – čiupo už kaklo su viena ranka ir suėmęs už kaklo užlipo ant jos.

Jis buvo nuogas ir užlipęs ant jos užgulė visu kÅ«nu bei įkišęs savo lytinį organÄ Å¾agino J. S.. J. S. nurodė, kad A. A. žaginimo metu kelis kartus jai savo rankos delnu pakankamai stipriai trenkė per skruostus, o užlipęs ant jos paleido jos kaklÄ . Å ios apklausos metu J. S. taip pat nurodė, kad nežino kodėl neskambino policijai ir nurodė, kad skambino tik savo sÅ«nui E. U., o daugiau niekam neskambino. Apklausiama pirmosios instancijos teisme J. S. parodė, kad dar M. B. bÅ«nant namuose pas A.

A. pastarasis jau pradėjo prie jos priekabiauti. PrieÅ¡ingai nei ikiteisminio tyrimo metu. J. S. pasakojo aplinkybes dėl M. B. iÅ¡varymo iÅ¡ buto, nors ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad nieko nepamena, tačiau pirmosios instancijos teisme jau konkrečiai nurodė kÄ ji veikė po to, kai M. B. buvo iÅ¡varytas iÅ¡ A. A. buto. Ji nurodė, kad prašė jai iÅ¡kviesti taksi, tačiau A. A. nesutiko. Å iuos J. S. parodymus paneigia liudytojų E. P. (1 t., b. l. 88 – 90) ir A. P. (1 t., b. l. 93 – 95) parodymai.

Abu asmenys nurodė girdėję, kaip A. A. siÅ«lė J. S. eiti iÅ¡ jo namų ar iÅ¡kviesti jai taksi, tačiau Å¡i nesutiko, nurodžiusi, kad nori dar iÅ¡gerti. Pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė, kad ji pati skambino savo buvusio vyro žmonai, tačiau Å¡i aplinkybė taip pat paneigta liudytojos G. K. (1 t., b. l. 121 – 122) parodymais. Liudytoja nurodė, kad tai ji skambino J. S.. Pirmosios instancijos teisme J. S. nurodė, kad pamena kaip A. A. jÄ iÅ¡prievartavo pirmÄ kartÄ , nors ikiteisminio tyrimo vienos apklausos metu nurodė, kad įvykių neprisimena jau prieÅ¡ atvykstant į A.

A. butÄ , kitos apklausos metu teigė, kad atmintis jai dingo A. A. bute, kai iÅ¡gėrė stikliukÄ viskio. Apygardos teismo vertinimu, tokių parodymų nuosekliais laikyti negalima. J. S. skirtingai nurodė esmines aplinkybes dėl smurto jos atžvilgiu naudojimo, skirtingai paaiÅ¡kino kaip A. A. pradėjo jÄ prievartauti, taip pat skirtingai nurodė kam skambino po tariamo išžaginimo. Ikiteisminio tyrimo metu ji teigė nepamenanti kas vyko naktį, o bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme jau nurodė, kad pamena, kaip A.

A. jÄ prievartavo pirmÄ kartÄ . Tokie J. S. parodymai tik patvirtina aplinkybę, kad parodymus nukentėjusioji keitė sau palankia linkme. Taip pat J. S. ne kartÄ nurodė, kad A. A. jÄ laikė savo bute, neleisdamas iÅ¡eiti, tačiau iÅ¡ byloje esančio vaizdo įraÅ¡o matyti, jog A. A. nedraudė J. S. iÅ¡eiti iÅ¡ namų. Jai papraÅ¡ius iÅ¡kviesti taksi, A. A. pasakė, kad nesiruoÅ¡ia to daryti, kadangi jau vakar pasiÅ«lė jai apmokėti už „taksÄ â€œ, jog ji važiuotų namo, tačiau jie jį (necenzÅ«rinis žodis) apšėrė, peiliais prigrasino, todėl dabar ji galinti namo eiti pėsčiomis.

A. A. taip pat J. S. nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), nedraudė naudotis mobiliuoju telefonu. Å ios aplinkybės leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad J. S. A. A. bute buvo savo noru, niekas iÅ¡ buto jai nedraudė iÅ¡eiti, tačiau pati J. S. pasirinko likti pas A. A.. Pažymėtina, kad įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas patvirtina, jog A. A. buto durys iÅ¡ vidaus yra rakinamos suktuku, o ne raktu, taigi J. S. duris galėjo atrakinti pati, juo labiau, kad A. A. jai to padaryti netrukdė, smurto nenaudojo.

7. Prokuroras savo skunde nurodo, kad iš J. S. parodymų ir telefoninių pokalbių įrašų matyti, jog vėliau A. A. per A. T. bandė paveikti J. S., kad ji pakeistų savo parodymus dėl išžaginimo tam, jog A. A. išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas A. A. pripažino kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį, o A. T. pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 233 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad A.

A. ir A. T. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, numatytos BK 233 straipsnio 1 dalyje neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetu. Pažymėtina, kad BK 233 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Jau ikiteisminio tyrimo metu J. S. turėjo nukentėjusiosios statusÄ , todėl A.

A. ir A. T. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 233 straipsnio 1 dalį (A. A.) bei pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, BK 233 straipsnio 1 dalį (A. T.). Nors minėtų asmenų kaltė dėl BK 233 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta, tačiau bÅ«tina pažymėti, kad nėra svarbu, koks nuosprendis priimamas dėl padaryto pagrindinio nusikaltimo (Å¡iuo atveju, dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje), todėl prokuroro teiginiai, kad BK 233 straipsnyje 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra BK 149 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos tÄ sa nepagrįsti.

Pažymėtina ir tai, kad iÅ¡ telefoninio pokalbio, vykusio tarp A. T. ir J. S., nėra aiÅ¡ku apie kokį nusikaltimÄ asmenys kalba. J. S. užsimena apie jos „sudaužytÄ draugÄ â€œ, tačiau apie išžaginimÄ ji nekalba. J. S. pokalbio metu nurodo, kad A. A. jai „nei siÅ«lo kažkÄ , nei tariasi, nieko“. Manytina, kad pati moteris siekė finansinės naudos ir buvo pasiruoÅ¡usi pakeisti parodymus, jei jai A. A. bÅ«tų pateikęs jÄ tenkinantį pasiÅ«lymÄ .

8. Prokuroras nesutinka su A. A. pozicija, kad lytinį aktÄ su J. S. jis turėjo abipusiu sutikimu, teigdamas, kad Å¡iÄ A. A. nurodytÄ aplinkybę paneigia J. S. parodymai dėl patirtų sužalojimų, taip pat dėl prieÅ¡inimosi, kurio metu atsirado sužalojimai ant A. A. kÅ«no. IÅ¡ byloje esančios specialisto iÅ¡vados Nr. G1943/2019(02) (2 t., b. l. 122 – 123) matyti, kad J. S. nustatyta kraujosruva kaklo kairėje, kraujosruvos, nubrozdinimas (įbrėžimas) kairiame žaste, nubrozdinimas kairės alkÅ«nės srityje, kraujosruva bei nubrozdinimas deÅ¡inėje plaÅ¡takoje, kraujosruva kairio sėdmens srityje, kraujosruva kairėje Å¡launyje, nubrozdinimas, kraujosruvos deÅ¡inėje Å¡launyje.

Išvadoje nurodyta, kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Minėti sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Iš specialisto išvados Nr. G1944/2019 (02) matyti, kad A. A. konstatuoti švieži, iki paros senumo, odos įbrėžimai – pilvo viršutinėje dalyje įstrižos linijos pavidalo, pilvo vidurinėje dalyje kairiau bambos, nugaros dešinėje pusėje tarp mentės apatinės dalies ir pažasties užpakalinės linijos du vyraujamai vertikalių linijų pavidalo.

Viso keturi įdrėskimai. Šie nubrozdinimai (įdrėskimai) padaryti riboto paviršiaus briaunuotais objektais, neatmetama rankų nagais. Vertinant aplinkybes dėl J. S. ir A. A. patirtų sužalojimų pažymėtina, kad įtariamojo apklausos metu (3 t., b. l. 2 – 7) A. A. nurodė, jog 2019 m. liepos 26 d. jis nuvyko pas J. S.. J. S. atidarius duris A. A. pastebėjo, kad viena jos koja ties keliu buvo nubrozdinta, kitų sužalojimų pas J. S. jis nematė. Asmenims nuvykus pas A. A. į namus, visi jie toliau vartojo alkoholinius gėrimus.

A. A. nurodė, kad virtuvėje tuo metu sėdėjo vienintelė J. S., o jis ir M. B. stovėjo, kadangi nebuvo kur daugiau atsisėsti. A. A. parodė, kad kai jis iÅ¡gėręs įpylė stikliukÄ M. B., J. S. staigiu judesiu pakilo ir paėmė M. B. iÅ¡gerti skirtÄ stikliukÄ , kurį iÅ¡ karto iÅ¡gėrė ir bandydama atsisėsti atgal krito ant savo kairės pusės Å¡ono. M. B. iÅ¡ karto pakėlė J. S. ir pasodino jÄ ant to pačio suoliuko. A. A. nurodė nematęs ar ji susižalojo, tačiau pati J.

S. po to pasakė, kad ji su veidu atsitrenkė į suoliukÄ , ant kurio sėdėjo. A. A. parodė, kad kai M. B. pasodino J. S., ji taip pat pasakė, kad susiplėšė suknelę, ir parodė jÄ tiek M. B., tiek A. A.. Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 88 – 90) parodė, kad atvykus į A. A. namus jis pamatė, kad ant kažkurios moters (J. S.) rankos dilbio buvo iki 10 cm ilgio įdrėskimas Nurodė, kad nematė, jog moters suknelė bÅ«tų suplyÅ¡usi. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A.

P. (1 t., b. l. 92 – 95) nurodė, kad jai kartu su S. A. ir E. P. atvažiavus į A. A. namus, ir užėjus į kambarį ji pamatė moterį (J. S.), stovinčiÄ prie lovos. Liudytoja nurodė pastebėjusi, kad moters kairės pusės skruostas buvo paraudęs ir suknelė kairėje pusėje prie Å¡launies buvo suplyÅ¡usi. Be to, iÅ¡ parodymų patikrinimo vietoje protokolo (3 t., b. l. 29 – 35) matyti, kad A. A. nurodė, jog kai M. B. kėlė J. S. po to, kai ji sėsdamasi atgal ant suoliuko nukrito, Å¡i savo kaire ranka laikėsi už virÅ¡utinių krosnies plytų, kurios nukrito.

Nurodė, kad iÅ¡viso nukrito 6 plytos. Å iÄ A. A. nurodytÄ aplinkybę patvirtina liudytojos A. P. parodymai, kuri apklausos metu nurodė, kad atvykus į A. A. namus ji pastebėjo, jog nuo virtuvėje stovėjusios krosnies buvo nukritusios ar nubyrėjusios virÅ¡utinės plytos ir tos plytos gulėjo ant grindų. Teismo vertinimu, Å¡ie liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad bÅ«dama A. A. namuose J. S. krito ant kairio Å¡ono ir dalis minėtų sužalojimų atsirado dar prieÅ¡ jai vienai liekant su A.

A. jo namuose. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimu metu A. A. nurodė, kad lytiniai santykiai tarp jo ir J. S. vyko abipusiu sutikimu. Pažymėtina, kad naktį iš 2019 m. liepos 26 d. į 2019 m. liepos 27 d. tiek A. A., tiek J. S. vartojo alkoholinius gėrimus ir buvo neblaivūs. Byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad abu asmenys buvo neblaivūs, todėl neatmetama galimybė, kad lytinių santykių metu A. A. ir J. S. vienas kitam galėjo padaryti specialisto išvadose nurodytus sužeidimus.

Anksčiau aptartos aplinkybės dėl J. S. kritimo neleidžia daryti išvados, kad visi sužalojimai J. S. buvo padaryti jai vienai likus pas A. A. bute, todėl J. S. parodymai dėl jos patirtų sužalojimų neleidžia pagrįstai teigti, kad juos jai padarė būtent A. A.. Prokuroras savo skunde nurodo, ko iš susitikimo galėjo tikėtis A. A., kaip galėjo jaustis J. S., tačiau tokie skundo teiginiai yra labiau svarstomojo pobūdžio, todėl teismas juos atmeta kaip nepagrįstus.

9. Teismas sutinka su ta aplinkybe, kad A. A. parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, tačiau pažymėtina, kad jo skirtingai nurodytos aplinkybės nėra susijusios su J. S. išžaginimu. Viso proceso metu A. A. nuosekliai teigė, kad lytiniai santykiai tarp jo ir J. S. įvyko abipusiu sutikimu. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, A. A. ne iÅ¡ karto nurodė, kad kartu su juo, M. B. bei J. S. buvo ir jo (A. A.) draugas S. A., tačiau A. A. paaiÅ¡kindamas Å¡iÄ aplinkybę įtariamojo apklausos metu (3 t., b. l. 14 – 19) parodė, kad jokių aplinkybių apie S. A. nenurodė, kadangi nenorėjo įtraukti minėto asmens.

A. A. paaiÅ¡kino, kad S. A. buvo neseniai grįžęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, todėl apie jo buvimÄ kartu jis nurodė ne iÅ¡ karto. Visas kitas aplinkybes, susijusias su įvykiu, A. A. nurodė iÅ¡ esmės tokias pat. Sutiktina, kad kai kurie A. A. parodymai nesutapo su kitų liudytojų parodymais, tačiau tiek A. A., tiek byloje apklausti liudytojai patvirtino aplinkybę, kad J. S. A. A. bute liko savo noru, nors Å¡is ir siÅ«lė jai iÅ¡kviesti taksi, kad pastaroji važiuotų namo, taip pat asmenys iÅ¡ esmės nurodė tokias pat aplinkybes ir dėl J.

S. sužalojimų, kuriuos jie matė dar prieÅ¡ J. S. vienai pasiliekant A. A. bute. Teismo vertinimu, įvykio dienÄ Å¾monės vartojo alkoholinius gėrimus, liudytojams atvažiavus pas A. A. jo namuose kilo konfliktas dėl M. B. turėto peilio, todėl normalu, kad asmenys galėjo nurodyti kiek skirtingas aplinkybes ar ne viskÄ tiksliai prisiminti, tačiau tai nesudaro pagrindo netikėti nuoseklia A. A. versija, kad lytiniai santykiai taip jo ir J. S. vyko abipusiu sutikimu.

10. Prokuroras skunde nurodo, kad A. A. taip pat nesugebėjo logiÅ¡kai paaiÅ¡kinti kaip jo bute atsirado receptiniai vaistai, kodėl pakuotė pradėta. IÅ¡ skundo argumentų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo tiriama versija dėl galimo J. S. apsvaiginimo vaistais ir alkoholiu, jos kraujas bÅ«tent tokiam tyrimui nebuvo paimtas, tačiau prokuroro teigimu, minėti faktai ir aplinkybės gali turėti įtakos vidinio įsitikinimo formavimuisi, sprendžiant asmens kaltumo ar nekaltumo klausimÄ . Teismo vertinimu, tokie prokuroro teiginiai pagrįsti spėlionėmis, tačiau ne konkrečiais įrodymais.

Apeliantas remiasi J. S. ir M. B. parodymais, kuriais teigiama, kad abu asmenys to vakaro įvykio aplinkybių nepamena, tačiau kaip jau aptarta anksčiau, J. S. versija dėl to, kaip ji atsiminė tos nakties įvykio aplinkybes, nebuvo nuosekli. Apklausiama pirmosios instancijos teisme, J. S. jau galėjo nurodyti aplinkybes, susijusias su M. B. sumušimu ir išvarymu iš buto bei kitas įvykių detales. Taigi nėra pagrindo remtis pirminiais J. S. parodymais ir konstatuoti nustatyta, jog po išgerto alkoholio nukentėjusioji nieko nebeprisiminė.

M. B., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 77 – 79) nurodė, kad iš buvimo pas A. A. namuose jis pamena tik 30 minučių, o vėliau jau nieko neprisimena, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, M. B. nurodė, kad būnant pas A. A. jį sumušė ir išmetė iš buto. Sutiktina, kad dėl girtumo asmenys galėjo neprisiminti visų įvykio aplinkybių, tačiau byloje nėra surinkta neginčytinų įrodymų, kurie patvirtintų, jog minėti asmenys, be alkoholio, buvo apsvaiginti ir kažkokiomis kitomis medžiagomis.

BÅ«dami pas A. A. bute, visi trys asmenys gėrė iÅ¡ to paties stikliuko, todėl mažai tikėtina, kad A. A., vartodamas alkoholinius gėrimus iÅ¡ to paties stikliuko kaip ir J. S. bei M. B., galėjo juos apsvaiginti raminamaisiais. J. S. ir M. B. parodymus, kad jie bÅ«dami pas A. A. prarado atmintį, paneigia ir byloje surinkti liudytojų parodymai. Nors liudytojai ir parodė, kad A. A. bute buvusi J. S. buvo girta, tačiau kaip matyti iÅ¡ jų parodymų, ji bendravo su liudytojais, savo noru toliau vartojo alkoholį, todėl teismo vertinimu, ji buvo sÄ moninga, tačiau dėl girtumo galėjo neprisiminti kai kurių to vakaro aplinkybių.

Byloje nėra surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad A. A. galėjo asmenis apsvaiginti turimais raminamaisiais vaistais, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

11. Savo skunde prokuroras vertina ir į bylÄ M. B. pateiktÄ vaizdo įraÅ¡Ä . Prokuroro teigimu, pirmosios instancijos teismas esminę reikÅ¡mę suteikė nukentėjusiosios savanoriÅ¡kam apsvaigimui nuo alkoholio prieÅ¡ įvykį ir vaizdo įraÅ¡o turiniui, kuriame užfiksuotas nukentėjusiosios kÅ«no poza, kalba, nagrinėjamos temos. Teismo vertinimu, bÅ«tent Å¡ios prokuroro nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo įvertintos tinkamai. Vėlgi, prokuroras savo skundo argumentus grindžia spėjimais, kÄ tuo metu galėjo jausti J.

S., teigia, kad ji neprivalėjo elgtis stereotipiÅ¡kai, todėl, jo teigimu, ji minėtame vaizdo įraÅ¡e po patirto smurto pasirinko kitokiÄ nei įprasta elgesio schemÄ . Teismo vertinimu, tokie prokuroro teiginiai deklaratyvÅ«s, todėl atmestini. Tokiais savo teiginiais prokuroras logiÅ¡kai nevertina vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos situacijos, o pateikdamas niekuo nepagrįstus pamÄ stymus siekia jais pagrįsti A. A. kaltę dėl J. S. išžaginimo. IÅ¡ vaizdo įraÅ¡o girdėti, kad tiek J. S., tiek A. A. yra neblaivÅ«s. Vertinant vaizdo įraÅ¡Ä matyti, kad J.

S. pakankamai atsipalaidavusi, su A. A. kalba pačiomis intymiausiomis temomis, nevengia į jo klausimus atsakyti grubiu tonu, todėl akivaizdu, kad A. A. ji nebijojo. Jos teigimu, filmuodama ji norėjo užfiksuoti bet kokius įrodymus dėl jos išžaginimo, tačiau apie išžaginimo aplinkybes ji A. A. nieko neklausia, priešingai, atvirai pasakoja apie savo lytinius santykius su kitu vyru. Jam pasiūlius turėti lytinių santykių, J. S. atsisako ir A. A. jai neprieštarauja. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kad A.

A. savo rankÄ padėjęs J. S. ant kojos, tačiau ji tam neprieÅ¡tarauja. J. S. praÅ¡o iÅ¡kviesti jai taksi, tačiau A. A. su tokiu jos praÅ¡ymu nesutinka, nurodydamas, kad pats siÅ«lė vakar jai iÅ¡kviesti taksi, tačiau ji nesutiko. Pats A. A. jai pasiÅ«lo namo eiti pėsčiomis ir sako, kad J. S. taip pat prie jo nesiliestų. Vėliau J. S. pasakoja apie savo lytinį gyvenimÄ , smulkiai nurodo kÄ ji veiks su savo draugu. Teismo vertinimu, tokios vaizdo įraÅ¡e užfiksuotos nepatvirtina J. S. parodymų, kad ji filmuodama siekė užfiksuoti aplinkybes, susijusias su jos išžaginimu, todėl prokuroro apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

12. Svarbu pažymėti ir tai, kad A. A. nurodė, jog po to, kai jis 2019 m. liepos 26 d. vakarÄ paskambino J. S., ji pati po to jam skambino ne kartÄ . Å iÄ aplinkybę patvirtina byloje esantis daiktų apžiÅ«ros protokolas (2 t., b. l. 103 – 104), kuriame nurodyta, kad 2019 m. liepos 26 d. ir 2019 m. liepos 27 d. A. A. ir J. S. telefonu tarpusavyje bendrauja ne vienÄ kartÄ . Akivaizdu, kad J. S. tÄ vakarÄ pati ne kartÄ skambino A. A., taigi iÅ¡teisintasis nebuvo vienintelis susitikimo iniciatorius.

13. PareikÅ¡dama apie jos atžvilgiu padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , J. S. pabrėžė, kad po išžaginimo „savo telefonu pradėjo skambinti visiems savo pažįstamiems, sÅ«nui, buvusiam sutuoktiniui ir kitiems, praÅ¡ydama jai padėti“ (1 t., b. l. 2). IÅ¡ tiesų byloje nustatyta, kad J. S. 2019 m. liepos 27 d. ryte vienÄ kartÄ skambino iÅ¡ M. B. telefono savo sÅ«nui E. U.. SÅ«nus į šį skambutį neatsiliepė, o nukentėjusioji J. S. daugiau niekam neskambino.

14. Pažymėtina ir tai, kad J. S. nurodė, jog buvo išžaginta 2019 m. liepos 27 anksti ryte. Tačiau ji į policijÄ dėl įvykio nesikreipė, o kartu su savo sugyventiniu, kurį iÅ¡vakarėse sumušė toje pačioje kompanijoje buvę asmenys, bandė susisiekti su A. A. ir vėliau susitikę su juo bendravo. Pabrėžtina, kad M. B. turėjo pretenzijų A. A. dėl jo sumuÅ¡imo, taigi negalima teigti, jog Å¡ie asmenys susitiko dėl J. S. išžaginimo. Tik 14 val. 23 min. buvo gautas praneÅ¡imas iÅ¡ gydymo įstaigos, kad J.

S. atvyko į gydymo įstaigos priėmimo skyrių, kur nurodė, kad „jÄ Å¡iÄ nakt (kur neaiÅ¡kina) sumušė ir iÅ¡prievartavo pažįstamas asmuo. Å launies sumuÅ¡imas, tiriama“ (1 t., b. l. 38). Policijos įstaigoje nukentėjusioji buvo apklausta tik apie 17 valandÄ , prieÅ¡ tai, kaip pati nurodė, jau pabuvojusi namuose ir spėjusi persirengti. 2019 m. liepos 29 d. 19 val. VTMT Kauno skyriuje atlikus nukentėjusiosios tyrimÄ , nustatyti sužalojimai įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, burnos ertmėje, lytinių organų srityje sužalojimų nerasta, tai pat nerasta ir spermos.

Duomenų apie svaiginančių ar kitų slopinančių medžiagų tiriamosios kraujyje nėra (specialisto išvada, 2 t., b. l. 122-123). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio, nustatyta, kad dar iki tiriamo įvykio buvo susiplėšiusi suknelę. Šios aplinkybės ir tyrimo rezultatai nepaneigia išteisintojo gynėjo pateiktos versijos, kad J. S. rastus įbrėžimus ir kraujosruvas galėjo patirti kur nors kitur, o ne A. A. bute, o jei ir tame bute, tai kitomis aplinkybėmis.

Tos aplinkybės, kad J. S. savo noru liko A. A. bute po to, kai buvo sumuÅ¡tas ir iÅ¡ buto iÅ¡varytas jos sugyventinis M. B., tai, kad ji atsisakė A. A. siÅ«lymo iÅ¡kviesti taksi, o ryte ramiai bendravo su A. A. intymiomis temomis, prieÅ¡tarauja pačios J. S. nurodytoms aplinkybėms apie jos išžaginimÄ . Å ie prieÅ¡taravimai yra esminiai, jų nepavyko paÅ¡alinti bylos teisminio nagrinėjimo metu. Kaip žinia, visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, taigi pripažintina, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių tvirtai konstatuoti kaltinamojo kaltę.

15. Prokuroras savo apeliaciniame skunde taip pat praÅ¡o visiÅ¡kai patenkinti J. S. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju konstatuota, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡teisino A. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 149 straipsnio 1 dalyje padarymo, J. S. civilinis ieÅ¡kinys netenkinamas.

16. Kolegija konstatuoja, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių įrodymų, kurie patikimai patvirtintų faktÄ , kad A. A. lytiÅ¡kai santykiavo su J. S. prieÅ¡ jos valiÄ . Å iÄ aplinkybę nurodė tik pati J. S., tačiau jos elgesys po tiriamo įvykio bei parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nebuvo nuoseklÅ«s. Tuo tarpu A. A. nuosekliai viso ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo teisme metu teigė, kad lytiniai santykiai tarp jo ir J. S. vyko abipusiu sutikimu, patikimų įrodymų, paneigiančių iÅ¡teisintojo versijÄ , nesurinkta.

Byloje esantys įrodymai paneigia J. S. versijÄ , kad ji 2019 m. liepos 26 d. naktį buvo nesÄ moninga ir negalėjo prisiminti visų įvykio aplinkybių. Prokuroro apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau buvo tinkamai iÅ¡tirtos pirmosios instancijos teisme, todėl skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro Andrėjaus KlimaÅ¡evskij apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dienÄ . Teisėjai Albinas Antanaitis Giedrius Endriukaitis Daiva Jankauskienė