2022-04-06 Nr. AB-8187-3-62-3-03396-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1825-602/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03396-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis M. A. (toliau – ir Užsienietis, prieglobsčio prašytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. 21S38159 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. 6K-2107 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Skunde pareiškėjas nurodė:

3. Skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus taip pat, kaip ne visada aiškus skirtumas tarp ekonominių ir politinių priemonių pareiškėjo kilmės šalyje. Už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ar ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Kai ekonominės priemonės sunaikina tam tikros gyventojų dalies ekonominį egzistavimą, aukos, atsižvelgdamos į aplinkybes, gali tapti pabėgėliais išvykdamos iš šalies.

4. (duomenys neskelbtini) valdžia kontroliuoja vandenį, elektrą, degalus ir kitus pirmo būtinumo išteklius. Šiuo atveju pareiškėjas nurodė, jog norint gauti priėjimą prie būtiniausių išteklių, reikia priklausyti partijoms, tačiau šios aplinkybės nebuvo vertinamos. Nesant įvairiapusės aktualios ir naujausios informacijos bei tyrimo šiuo klausimu, laikytina, kad atsakovas nesurinko aktualios ir naujausios su nagrinėjamu prašymu susijusios kilmės valstybės informacijos.

5. Savo elgesiu pareiškėjas niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėjas bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, nėra padaręs pažeidimų, jo pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo sąlygotas patiriamos baimės, vykstančio konflikto, pareiškėjas visą laiką buvo geranoriškas, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jis savanoriškai neišvyktų iš šalies.

6. Nesutiktina, kad pareiškėjas skunde nepateikė pagrįstų motyvų žodiniam skundo nagrinėjimui. Pareiškėjas buvo nurodęs, kad jam turi būti užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, prašyta atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Pažymėtina, kad asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojui teisę būti išklausytam yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, negali būti paneigta asmens teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

7. Nesutiktina su Komisijos sprendimo argumentais, kad valstybė prieš pareiškėją nenaudoja ekonominio poveikio priemonių. Jeigu visame mieste yra atjungiama elektra arba dingsta vanduo ir niekas nežino, kada jis atsiras, o priėjimą prie šių išteklių turi tik valdžios atstovai arba „saugūs“ asmenys, manytina, jog taip atimami pagrindiniai pareiškėjo pragyvenimui būtini ištekliai, ir tai daroma specialiai, žinant, jog didžioji dalis (duomenys neskelbtini) žmonių šių išteklių negaus neapibrėžtą laiko tarpą. Neturėdamas kitos išeities, pareiškėjas buvo priverstas bėgti iš savo šalies.

8. Komisija konkrečiai neįvardijo, kas būtent pagrindžia būtinumą pareiškėją išsiųsti, o tik bendro pobūdžio teiginiais nurodė, jog yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti. Tačiau kas tai konkrečiai – liko neįvardyta. Komisijos sprendimas neišsamus, lakoniškas, taigi, naikintinas kaip nepagrįstas.

9. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

10. Atsiliepime į skundą atsakovas nurodė:

11. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Pareiškėjas neslėpė, jog jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė sunki ekonominė padėtis šalyje, nedarbas, tačiau ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

12. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai. Atsižvelgus į tai, jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose.

13. Remiantis turima informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

14. Skunde nurodoma, kad skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus, o už ekonominių priemonių, turinčių įtakos asmens pragyvenimui, gali būti rasiniai, religiniai ar politiniai tikslai ir ketinimai, nukreipti prieš tam tikrą grupę. Skundo teiginiai, jog nesant įvairiapusės aktualios ir naujausios informacijos bei tyrimo šiuo klausimu, laikytina, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios ir naujausios su nagrinėjamu prašymu susijusios susijusios kilmės valstybės informacijos, nepagrįsti. Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą, surinko bei įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo.

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė sunkia ekonomine padėtimi, nedarbu, o jo tikslas – užsitikrinti savo ateitį. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, Migracijos departamento vertinimu, pagrįstai nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

16. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pareiškėjo atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais, Migracijos departamentas nustatė pareiškėjui maksimalius 5 (penkerių) metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei 3 (trejų) metų draudimo atvykti į kitas Šengeno erdvės valstybes laikotarpius, kurie vertintini kaip proporcingi.

17. Pareiškėjo pateiktas prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Migracijos departamentui nebuvo privalomas. Šiuo atveju pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Migracijos departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

18. Departamentas nesutinka su skundo argumentais, jog Migracijos departamentas nevertino ir nesurinko naujausios ir aktualiausios informacijos apie jo kilmės šalį, nes nagrinėdamas pareiškėjo prieglobsčio prašymą surinko bei įvertino visą su pareiškėjo individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste ir konstatavo, kad pareiškėjo istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jam suteikimo. Migracijos departamento vertinimu, buvo surinkta informacija iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) informaciją, Tarptautinės migracijos organizacijos, kitų Europos valstybių institucijų surinktą informaciją, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių informaciją bei kitus šaltinius. Naujesnės informacijos bei duomenų, paneigiančių Migracijos departamento išvadas, nepateikė ir pats pareiškėjas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjant prieglobsčio prašymus vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

II. 19. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. vasario 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimo asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką nuo išsiuntimo dienos terminą į 3 (trejus) metus. Likusią skundo dalį teismas atmetė kaip nepagrįstą.

20. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalies 2 punktu, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1 dalimi, 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 133 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99, 222 punktais, Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 straipsnio 1 dalimi, 7 straipsnio 4 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 patvirtintų „Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių“ 15 punktu.

21. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog teismo posėdžio metu prieglobsčio prašytojas pateikė naujų aplinkybių ir įvykių versiją, grindžiančią prieglobsčio prašymą. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. prasidėjo (duomenys neskelbtini) grupuotės spaudimas ir grasinimas jungtis prie jų. Pareiškėjas buvo pabėgęs pas dėdę į (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten jautė šios organizacijos persekiojimą, daug kartų buvo stabdomas važiuojant automobiliu, tikrinami jo dokumentai, vykdomas psichologinis spaudimas. (duomenys neskelbtini) organizacija jam buvo atsiuntusi grasinančią žinutę, tačiau pareiškėjas žinutę ir numerį ištrynė. Anksčiau šios aplinkybės nebuvo nurodęs, nes buvo palūžęs, buvo patalpintas į vienutę ir galvojo, jei apie tai paminės – bus panaudota prieš jį. (duomenys neskelbtini) organizacija pirmiausiai jungtis prie jų prašydavo gražiuoju, jei ne – tada versdavo iš religinės pusės, įtikinėdami, kad žūti yra „šventas reikalas“, o galiausiai grasindavo ginklu, sumušdavo. Pažymėjo, kad esant tokioms sąlygoms pasidarė neįmanoma gyventi. Teismo posėdžio metu Migracijos departamento atstovė palaikė skunde nurodytas aplinkybe, pažymėjo, kad pareiškėjas posėdžio metu pateikė naują istoriją, kuri kelia abejonių jo nuoširdumu. Nauja istorija turi žemą įrodinėjimo vertę ir nepagrindžia jo individualaus persekiojimo. Pateikta informacija yra grindžiama bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas neturi jokių įrodymų apie jam reikštus grasinimus, pats patvirtino, kad grasinančias žinutes yra ištrynęs. Pripažino, kad į Lietuvą atvyko iš (duomenys neskelbtini) tik po 2 metų, atvyko tik dėl darbo neturėjimo, kas įrodo ekonominę atvykimo priežastį.

22. Vertindamas Užsieniečio teismo posėdyje pristatytas naujas aplinkybes, teismas pažymėjo, jog teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai nėra įtikinami, naujai nurodyta aplinkybė yra abstrakti, nepagrįsta jokiais įrodymais. Nors pareiškėjas nurodė, kad jam buvo atsiųsta grasinanti (duomenys neskelbtini) grupuotės žinutė į telefoną, tačiau šio įrodymo jis pateikti teismui negalėjo (nurodė, kad ištrynė). Teismo posėdžio metu pareiškėjas pasakodamas istoriją apie (duomenys neskelbtini) grupuotės grasinimus ir persekiojimą nurodė tik abstrakčias sąvokas ir bendrą situaciją, tačiau niekaip negalėjo individualizuoti, kaip konkrečiai grasinimas ir persekiojimas pasireiškė jo atžvilgiu. Taip pat negalėjo atsakyti, kodėl prašydamas prieglobsčio Migracijos departamento apklausos metu nenurodė aplinkybės dėl vykdyto persekiojimo ir jam kylančios grėsmės. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas į teismo užduodamus konkrečius klausimus dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės vykdyto persekiojimo ir grasinimo jo atžvilgiu pateikdavo tik abstrakčius atsakymus, vengdamas tikslaus ir konkretaus atsakymo, kas teismui leido abejoti pareiškėjo pasakojimo patikinimu dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimo, dėl jam kylančios grėsmės, taip pat dėl priežasties, kodėl šios aplinkybės nebuvo nurodytos Migracijos departamento apklausos metu.

23. Įvertinęs pareiškėjo Migracijos departamente apklausos metu duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra ekonominio pobūdžio, siekiant geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas. Nors pareiškėjas nurodė, kad buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyti tariamo persekiojimo tikrieji motyvai yra ekonominiai, o ne naujai nurodyti teismo posėdžio metu. Būtent ekonomines priežastis pareiškėjas nurodė Migracijos departamentui, kurias atsakovas išsamiai analizavo, ir būtent dėl jų priėmė sprendimą.

24. Išanalizavęs pareiškėjo byloje esančius įrodymus, pirmosios instancijos teismas sutiko, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. spalio mėnesį prasidėjo ekonominė krizė, tačiau ji pasižymėjo visuotiniu pobūdžiu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų).

25. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos situaciją. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu šalyje vyksta pokyčiai ir pasaulinės organizacijos remia (duomenys neskelbtini) sprendžiant šalies ekonomines problemas.

26. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja ir gresia Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 punktas). Taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (2 punktas).

27. Vertindamas skundo nagrinėjimą Komisijoje rašytine tvarka, teismas nustatė, jog teisinis reglamentavimas neįpareigoja Komisijos visais atvejais organizuoti žodinio skundo nagrinėjimo. Šiuo atveju pareiškėjo skundą Migracijos departamente nagrinėjusi Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtų reikalingas. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pats pareiškėjas. Pareiškėjas tik nurodė, kad turėjo būti užtikrinta asmens teisė būti išklausytam skundą nagrinėjant ikiteisminėje stadijoje, tačiau nenurodė, kokią svarbią bylai informaciją jis galėjo nurodyti Komisijai, jeigu jos skundas būtų nagrinėtas žodžiu. Be to, teisme posėdis vyko žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu), tad pareiškėjas turėjo galimybę visus savo argumentus tiesiogiai išsakyti teismui. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo teiginiai dėl žodinio skundo nagrinėjimo teismo buvo atmesti kaip nepagrįsti.

28. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad šiuo atveju negali sutikti su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė padarytam pažeidimui. Migracijos departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padaręs kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti maksimalaus draudimo atvykti terminą taikymą. Todėl, teismo vertinimu, maksimalus 5 metų terminas keistinas, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Perspėjimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 (trejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos įvedimo terminą teismas laikė proporcinga ir teisėta priemone, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

III. 30. Pareiškėjas M. A. apeliaciniame skunde su Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimu nesutinka, prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

31. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo:

32. Migracijos departamentas nagrinėdamas prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, o teismas nagrinėdamas bylą nesurinko bei neįvertino visos aktualios su pareiškėjo individualia situacija susijusios informacijos kilmės valstybės kontekste. Nesutiktina, kad pareiškėjo pasakojimas pasižymėjo nenuoseklumu, priešingai – pasakojimas buvo išsamus ir neprieštaringas. Pareiškėjo teikiami paaiškinimai nebuvo padriki, prieštaringi bei keliantys abejonių. Atsižvelgus į tai, kad pareiškėjo pasakojimas nepasižymėjo rimtais patikimumo trūkumais, jis negali būti vertintinas kritiškai.

33. Visapusiškai įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjo pasakojimo formos ir turinio trūkumų nebuvo įmanoma nustatyti, o individualios aplinkybės nurodo į tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį ir pagrindą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį laikytina visiškai pagrįsta. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016 m. prasidėjo (duomenys neskelbtini) grupuotės spaudimas ir grasinimas jungtis prie jų. Pareiškėjas buvo pabėgęs pas dėdę į (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten jautė šios organizacijos persekiojimą, daug kartų buvo stabdomas važiuojant automobiliu, tikrinami jo dokumentai, vykdomas psichologinis spaudimas. (duomenys neskelbtini) organizacija jam buvo atsiuntusi grasinančią žinutę, tačiau pareiškėjas žinutę ir numerį ištrynė. Anksčiau šios aplinkybės nebuvo nurodęs, nes buvo palūžęs, buvo patalpintas į vienutę ir galvojo, jei apie tai paminės – bus panaudota prieš jį. (duomenys neskelbtini) organizacija pirmiausiai jungtis prie jų prašydavo gražiuoju, jei ne – tada versdavo iš religinės pusės, įtikinėdami, kad žūti yra „šventas reikalas“, o galiausiai grasindavo ginklu, sumušdavo. Pažymėjo, kad esant tokioms sąlygoms pasidarė neįmanoma gyventi. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata yra įvykdyta, teismas turėjo konstatuoti, kad pareiškėjas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jam suteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

34. Sprendime nėra pakankamai duomenų, kurie būtų surinkti ir pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad Departamentas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kas yra privalu. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Todėl vienareikšmiškai darytina išvada, kad surinkta informacija iš internete publikuojamų straipsnių, kurie tendencingai ir išimtinai palaiko (duomenys neskelbtini) valdžios režimą, neatspindi tikrosios pareiškėjo kilmės šalies situacijos ir negali būti laikomi išsamiais, patikimais bei aktualiais įrodymais apie kilmės valstybę.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

36. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo:

37. Pareiškėjas nurodė, jog išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė sunki ekonominė padėtis šalyje, nedarbas. Apklausų metu pareiškėjas neslėpė, jog jo išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į Europą nulėmė sunki ekonominė padėtis šalyje ir atlikto tyrimo metu buvo konstatuota, kad ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodyti veiksmai, be to, remiantis turima informacija, pareiškėjo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus. Atsižvelgus į tai, Užsieniečiui nesuteiktinas prieglobstis.

38. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, išnagrinėję pareiškėjo skundą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, šį skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjui nustatytus draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o skundo dalį dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje atmetė kaip nepagrįstą. Departamentas sutinka su Regionų apygardos administracinio teismo sprendimu.

39. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė sunkia ekonomine padėtimi, nedarbu, o jo tikslas – užsitikrinti savo ateitį. Apibendrinus ir įvertinus tyrimo metu surinktą informaciją, Migracijos departamento vertinimu, pagrįstai nebuvo nustatytas persekiojimas, t. y. nebuvo identifikuotos faktinės aplinkybės, kurios sąlygotų prielaidą, jog pareiškėjui jo gyvenamojoje vietoje gresia ar grėsė individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Migracijos departamento vertinimu, ginčijamame sprendime pagrįstai buvo konstatuota, kad ekonominio pobūdžio priežastys nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjui būtinumo.

40. Departamentas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog Migracijos departamentas nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas, nors tai yra privalu. Teiginiai nepagrįsti, nes teisinis reguliavimas neįpareigoja Migracijos departamento visais atvejais rengti pažymą apie kilmės valstybę ar rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 21S38159, kuriuo atsisakyta suteikti Užsieniečiui prieglobstį Lietuvos Respublikoje, ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 6K-2107, kuriuo atmestas skundas dėl atsisakymo suteikti prieglobstį, pagrįstumo ir teisėtumo.

42. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Be to, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuotų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas, taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė.

43. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodė, jog nebuvo surinkta ir tinkamai įvertinta visa aktuali su pareiškėjo individualia situacija susijusi informacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Be to, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės sudaro prieglobsčio prašytojui visiškai pagrįstą baimę ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies taikymo nuostata yra įvykdyta, dėl to prieglobsčio prašytojui suteiktinas pabėgėlio statusas.

44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 2 dalyje, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Įvertinusi bylos medžiagą, nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti bylos išnagrinėjimo visapusio bylos išnagrinėjimo ir objektyvumo tikslai. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims, taigi, ir Užsieniečiui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

46. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš esmės dėl pagrindo suteikti tarptautinę apsaugą (prieglobstį) Lietuvos Respublikoje. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje suteikiamas prieglobsčio prašytojui suteikiant pabėgėlio statusą (Įstatymo 86 str. 1 d.) arba papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d.).

Dėl pabėgėlio statuso

47. Pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje suteikiamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Taigi, pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte nurodytų aplinkybių.

48. Byloje nustatyta, jog apklausos Migracijos departamente ir teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu Užsienietis nurodė skirtingas aplinkybes, grindžiančias prieglobsčio prašymą.

49. Vertindama pirminės apklausos Departamente metu pateiktas aplinkybes, grindžiančias prieglobsčio prašymą, teisėjų kolegija nustatė, jog Užsienietis prašymą grindžia negalėjimu grįžti į kilmės valstybę dėl pinigų nuvertėjimo, sunkios finansinės padėties ir nedarbo, o norint gerai gyventi (duomenys neskelbtini), anot Užsieniečio, reikia priklausyti politinei partijai. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, konstatavo, jog Užsieniečio išvykimą iš kilmės valstybės bei atvykimą į iš esmės Europą nulėmė sunki ekonominė padėtis šalyje ir tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo, nes ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Su šia Departamento išvada sutiko ir pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog prašymo suteikti prieglobstį motyvas aiškiai yra ekonominio pobūdžio ir tai nesudaro pagrindo suteikti Užsieniečiui pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

50. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik asmeniui, kuris visiškai pagrįstai bijo būti persekiojamas dėl „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų.

51. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, jog bijo sunkios finansinės padėties, nedarbo ir iš to kylančių padarinių socialiniam gyvenimui. Dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikti motyvai yra akivaizdžiai ekonominio pobūdžio, niekaip nesusiję su Konvencijoje įtvirtintais pagrindais. Kaip ne kartą pažymėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, socialiniai ir ekonominiai motyvai nėra pagrindas prieglobsčiui suteikti (žr. 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje eA-5326-822/2017, 38 p.).

52. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo suteikti Užsieniečiui pabėgėlio statusą dėl apklausos metu nurodytų aplinkybių pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

53. Vertindama teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu pateiktas aplinkybes, grindžiančias prieglobsčio prašymą, teisėjų kolegija nustatė, jog teismo posėdžio metu pateikti motyvai yra visiškai nauji ir nebuvo pateikti Migracijos departamentui apklausos metu. Pareiškėjas nurodė, jog bijo dėl jam pateiktų grupuotės (duomenys neskelbtini) grasinimų, nes nuo 2016 m. prasidėjo (duomenys neskelbtini) grupuotės spaudimas ir grasinimai jungtis prie jų. Pareiškėjas buvo pabėgęs pas dėdę į (duomenys neskelbtini), tačiau ir ten jautė šios organizacijos persekiojimą, daug kartų buvo stabdomas važiuojant automobiliu, tikrinami jo dokumentai, vykdomas psichologinis spaudimas. (duomenys neskelbtini) organizacija jam buvo atsiuntusi grasinančią žinutę, tačiau pareiškėjas žinutę ir numerį ištrynė. Užsienietis nurodė, jog anksčiau, t. y. apklausos Departamente metu, šios aplinkybės nebuvo nurodęs, nes buvo palūžęs, buvo patalpintas į vienutę ir galvojo, jog jei apie tai paminės, bus panaudota prieš jį.

54. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog byloje nėra jokių duomenų, kad apklausos metu pareiškėjas dėl kažkokių priežasčių negalėjo pateikti visos informacijos, reikšmingos jo prašymo dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėjimui ar reiškęs pastabų dėl netinkamo vertimo. Teismas konstatavo, jog teismo posėdyje pateikti pareiškėjo paaiškinimai nėra įtikinami, naujai nurodyta aplinkybė yra abstrakti, nepagrįsta jokiais įrodymais. Užsienietis nurodė bendrą situaciją, tačiau niekaip negalėjo individualizuoti, kaip konkrečiai grasinimas ir persekiojimas pasireiškė jo atžvilgiu. Taip pat, teismas nustatė, jog Užsienietis negalėjo atsakyti, kodėl prašydamas prieglobsčio Migracijos departamento apklausos metu nenurodė aplinkybės dėl vykdyto persekiojimo ir jam kylančios grėsmės. Tai teismui leido abejoti pareiškėjo pasakojimo patikimumu dėl (duomenys neskelbtini) grupuotės persekiojimo, dėl jam kylančios grėsmės, taip pat dėl priežasties, kodėl šios aplinkybės nebuvo nurodytos Migracijos departamento apklausos metu. Dėl to pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nors pareiškėjas nurodė, kad buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini) grupuotės, pareiškėjo nurodyti tariamo persekiojimo tikrieji motyvai yra ekonominiai, o ne naujai nurodyti teismo posėdžio metu. Būtent ekonomines priežastis pareiškėjas nurodė Migracijos departamentui, kurias atsakovas išsamiai analizavo, ir būtent dėl jų priėmė sprendimą.

55. Teisėjų kolegija pažymi, jog kaip nustatyta byloje, apklausos Departamente metu Migracijos departamento darbuotojas expressis verbis (aiškiais žodžiais) išaiškino Užsieniečiui pareigą pateikti visą turimą informaciją ir motyvus, grindžiančius prieglobsčio prašymą. Be to, Departamento darbuotojas aiškiai nurodė, jog informacija nebus dalinamasi su (duomenys neskelbtini) institucijomis ir asmeninius Užsieniečio duomenis žinantys asmenys neturi teisės jais dalintis. Taigi, Užsieniečiui buvo aiškiai, jam suprantama kalba nurodytos esminės prieglobsčio procedūros taisyklės, Užsienietis buvo supažindintas su savo teisėmis bei pareigomis.

56. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog apklausa buvo vykdoma nepažeidžiant jokių procedūrinių taisyklių, siekiant tinkamai ir bendradarbiaujant su Užsieniečiu nustatyti teisingas faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą suteikti Užsieniečiui pabėgėlio statusą.

57. Vis dėlto, teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės ir dėl jų Užsieniečiui kylanti baimė būti persekiojamam vertintina kaip abstrakti ir neįtikinama, neindividualizuota bei nepagrįsta nei jokiais įrodymais, nei pasakojimu, sudarančiu pagrindą teisėjų kolegijai abejoti pirmosios instancijos teismo išvada. Dėl to apeliaciniame skunde suformuluoti argumentai, jog pasakojimas buvo nuoseklus ir sudarantis pagrindą suteikti pabėgėlio statusą dėl Užsieniečiui visiškai pagrįstai kylančios baimės būti persekiojamam teisėjų kolegijos, atmetami.

58. Be to, Užsienietis nenurodė, dėl kokios konkrečios aplinkybės jis patyrė spaudimą jungtis prie (duomenys neskelbtini) grupuotės bei atitinkamai atsisakęs patyrė grasinimus. Nenustačius tokių aplinkybių, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Užsieniečio teismo posėdžio metu nurodyta patiriama baimė nėra įtikinama, taip pat, nesudaranti pagrindo suteikti pabėgėlio statusą, nes negrindžiama rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų pagrindais.

59. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo suteikti Užsieniečiui pabėgėlio statusą dėl teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį.

60. Šiame kontekste akcentuotina, kad pagal 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio (Faktų ir aplinkybių vertinimas) 1 dalį valstybės narės gali laikyti, kad prašytojas privalo kuo greičiau pateikti visą informaciją tarptautinės apsaugos prašymui pagrįsti. Valstybės narės pareiga – bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju įvertinti atitinkamą su prašymu susijusią informaciją.

61. Be to, reikia pažymėti, kad Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, kurios reikia prašymui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti, sušvelninamas kompetentingoms valdžios institucijoms nustatytu reikalavimu – pagal Direktyvos 2005/85 13 straipsnio 3 dalies a punktą ir Direktyvos 2004/83 4 straipsnio 3 dalį šios valdžios institucijos privalo vesti pokalbį atsižvelgdamos į asmenines ar bendrąsias su prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, pirmiausia į prašytojo pažeidžiamumą, ir šį prašymą vertinti individualiai, atkreipdamos dėmesį į kiekvieno prašytojo individualią padėtį ir asmenines aplinkybes (Teisingumo Teismo sprendimas A.B.C. sujungtose bylose C‑148/13–C‑150/13, ECLI:EU:C:2014:2406, 70 p.).

62. Taigi, Teisingumo Teismo praktikoje aiškinant Direktyvos 2004/83 (pakeistos Direktyva 2011/95/ES) 4 straipsnio 1 dalį pabrėžiamas reikalavimas tarptautinės apsaugos prašytojui „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, taigi kuo greičiau įgyvendinti savo pareigą pagrįsti prašymą.

63. Įstatymo, į kurį perkelta Direktyva 2011/95/ES, 83 straipsnis, pabrėžiantis pareigą kiek įmanoma anksčiau pateikti prašymą suteikti prieglobstį, turėtų būti aiškinamas taip pat ir atsižvelgiant į Direktyvoje 2011/95/ES įtvirtintą reikalavimą „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, kurios reikia prašymui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

64. Vienas iš valstybės pareigos – bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju, aspektų yra tinkamai atlikta apklausa, tai yra specifinė prieglobsčio procedūrai būdinga teisės būti išklausytam įgyvendinimo forma. Taigi, teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą dėl papildomos apsaugos prašymo turi leisti prašytojui išreikšti savo nuomonę dėl visų šių aplinkybių, kad jis galėtų pagrįsti savo prašymą ir kad būtų sudarytos sąlygos administracijai visiškai susipažinus su aplinkybėmis individualiai įvertinti Direktyvos 2004/83 4 straipsnyje nurodytus faktus ir aplinkybes ir nustatyti, ar esama realios rizikos, kad šis prašytojas, jeigu bus grąžintas į savo kilmės valstybę, patirs smurto veiksmus, kaip jie suprantami pagal šią direktyvą (Teisingumo Teismo sprendimo M. prieš Minister of Justice and Equality, Ireland, Attorney General byloje C-560/14, ECLI:EU:C:2017:101, 37 p.).

65. Taigi prieglobsčio procedūroje įtvirtinta prieglobsčio prašytojo galimybė atvykti asmeniniam pokalbiui, kuriam taikomi tam tikri reikalavimai – konfidencialumo, pokalbį vykdančio asmens kompetencija atsižvelgti į prašymo asmenines ir bendrąsias aplinkybes, įskaitant prašytojo kultūrinę kilmę, lytį, lytinę orientaciją, lytinę tapatybę ar pažeidžiamumą, vertimo žodžiu, užtikrinimo, kad būtų teikiama išsami informacija, jos tinkamo užfiksavimo, kaip tai yra įtvirtinta, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES (toliau – ir Direktyva 2013/32/ES) dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir bendros tvarkos 14-17 straipsniuose. Įstatymo, į kurį perkelta Direktyva 2013/32/ES, 82 straipsnis, reglamentuojantis prieglobsčio prašytojo apklausą, turėtų būti aiškinamas atsižvelgiant į Direktyvoje 2013/32/ES įtvirtintus apklausos reikalavimus ir sąlygas.

66. Įvertinus šios šioje nutartyje išdėstytas nagrinėjamoje prieglobsčio byloje atliktos apklausos aplinkybes, nėra pagrindo tvirtinti, kad Departamento atlikta prieglobsčio prašytojo apklausa neatitiko minėtų teisės aktų reikalavimų arba teisės būti išklausytam principo. Taigi, nėra pagrindo tvirtinti, kad prieglobsčio prašytojas apklausos metu negalėjo išdėstyti visų aplinkybių. Nepaisant to, prieglobsčio prašytojas nesilaikė savo pareigos „kuo greičiau“ pateikti visą informaciją, o pateikta nauja informacija neatitiko patikimumo kriterijų.

Dėl papildomos apsaugos

67. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje taip pat gali būti suteiktas suteikiant papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

68. Įvertinęs kilmės valstybės informaciją bei Užsieniečiui kylančios individualios baimės pobūdį, Sprendime Migracijos departamentas konstatavo, jog tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės. Atsižvelgus į tai, Departamentas nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose. Remiantis turima informacija, prieglobsčio prašytojo gyvenamojoje vietoje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje Užsieniečio gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus, todėl Užsienietis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, jog be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, Užsienietis nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, todėl tas pačias aplinkybes vertinęs papildomos apsaugos suteikimo kontekste, sutiko su Departamento išvada.

69. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pastaba, jog iš esmės, prieglobsčio prašymas tarptautinės apsaugos dalyje nėra grindžiamas kitais argumentais, todėl pažymėtina, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtinta „visiškai pagrįstos baimės“ samprata apima ne vien baimę kaip dvasinę būseną ir subjektyvią būklę, tačiau ir objektyvų baimės pobūdį, t. y. baimė turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. „Visiškai pagrįstos baimės“ sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3587-1062/2021, 40 p.). Taigi, vertinant dėl papildomos apsaugos suteikimo, vertintina, be kita ko, kilmės valstybės informacija ir reali Užsieniečiui kylanti individuali persekiojimo grėsmė.

70. Apeliaciniame skunde nurodomas argumentas, jog priimdamas Sprendimą Migracijos departamentas nepakankamai vertino Užsieniečiui kylančios baimės objektyvųjį pobūdį, todėl teisėjų kolegija vertina Departamento Sprendimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą šiuo aspektu.

71. Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo 7 punkte įtvirtinta, jog priimdamas sprendimus dėl prieglobsčio suteikimo, Migracijos departamentas vadovaujasi tikslia naujausia informacija apie prieglobsčio prašytojų kilmės valstybes ir trečiąsias valstybes, gauta iš keleto įvairių šaltinių, įskaitant Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, kitas Europos Sąjungos valstybes nares, Europos prieglobsčio paramos biurą, Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, Europos Tarybą, kitas tarptautines organizacijas, nevyriausybines organizacijas, žiniasklaidos priemones bei kitus šaltinius. Departamento Sprendimas grindžiamas duomenimis, surinktais Commissariat général aux réfugiés et aux apatrides, Human Rights Watch, BBC, Pasaulio banko, kt. šaltiniuose. Taigi, teisėjų kolegija pažymi, jog duomenys surinkti iš tarptautinių institucijų, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos priemonių.

72. Be to, iš nustatytų duomenų galima spręsti, jog padėtis Užsieniečio kilmės valstybėje yra susijusi su sunkia ekonomine padėtimi, krize, nepasitikėjimu vyriausybe ir politiniais neramumais. Tačiau byloje nustatyti faktai teisėjų kolegijai nesudaro pagrindo vertinti, jog kilmės valstybėje Užsieniečiui grėstų visiškai pagrįsta baimė patirti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, dėl to nesudaro pagrindo abejoti Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė (1, 2 punktai). Taip pat, kilmės valstybėje šiuo metu nevyksta tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas, pasireiškiantis beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje Užsieniečio gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus (3 punktas). Dėl to apeliacinio skundo argumentai, susiję su nepakankamu objektyviojo baimės pobūdžio, taigi, išorinių duomenų, grindžiančių Užsieniečiui kylančios baimės pagrįstumą papildomos apsaugos kontekste, ištyrimu, atmestini.

73. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo suteikti Užsieniečiui papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį.

74. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais naikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjo M. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. vasario 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius