0984936b-cdd2-4be4-ba22-e07095a62e73 · Vilniaus apygardos teismas

                                                       Civilinė byla Nr. 2A-1704-302/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31186-2013-4     Procesinio sprendimo kategorija 75.4.3; 78.2.1.; 121.14; 121.18. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 5 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš Romualdos Janovičienės ( kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Andžej Maciejevski ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. A. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir iÅ¡laikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė  IeÅ¡kovė A. A. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo 2010 m. rugpjūčio 27 d.

įregistruotÄ santuokÄ dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo palikti jai santuokinę pavardę- ,,A.“, nustatyti dukros gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, priteisti iÅ¡ atsakovo dukros iÅ¡laikymui po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis, 5 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog su atsakovu susituokė, nes ji pastojo ir norėjo, kad vaikas augtų pilnavertėje Å¡eimoje. Tačiau jau po santuokos sudarymo, jų bendras gyvenimas nebuvo darnus.

Santykiai buvo komplikuoti, nes atsakovas nesistengė dėl Å¡eimos, ilgÄ laikÄ niekur nedirbo ir jÄ apgaudinėdavo. Todėl jauna Å¡eima buvo remiama jos tėvų. Ji kelis kartus atsakovu patikėjo ir jam atleido, tačiau Å¡eimoje niekas nepasikeitė. Atsakovas ėmė iÅ¡gėrinėti, nebÅ«ti namuose. Jų santykiai vis prastėjo, kol galiausiai 2012 m. rugsėjo mėnesį visiÅ¡kai iÅ¡iro. Nuo to laiko jie gyvena atskirai. VisÄ tÄ laikÄ atsakovas visiÅ¡kai nesirÅ«pina dukra, neprisideda prie jos auklėjimo bei priežiÅ«ros ir neteikia jai jokio iÅ¡laikymo.

Dėl visų iÅ¡vardintų aplinkybių, jų santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, nes jis paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus ja visiÅ¡kai nesirÅ«pina. Kadangi ji tinkamai rÅ«pinasi bei prižiÅ«ri dukrÄ , o atsakovas visiÅ¡kai nesidomi savo vaiku, prašė mergaitės gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su motina. Dukros poreikiams per mėnesį patenkinti reikia apie 900 Lt, todėl prašė iÅ¡ atsakovo vaiko iÅ¡laikymui priteisti po 450 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis iki vaiko pilnametystės bei 5 400 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Nurodė, jog santuokoje neįgijo jokio bendro dalintino turto. Ji kreditorių neturi, o apie atsakovo turimus finansinius įsipareigojimus jai nėra žinoma. Atsakovas A. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį per teismo nustatytÄ terminÄ nepateikė. IÅ¡vadÄ teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius iÅ¡vadoje nurodė, jog pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys neprieÅ¡tarauja nepilnamečio vaiko interesams, o ieÅ¡kovės praÅ¡oma suma vaiko iÅ¡laikymui yra siejama tik su bÅ«tinais vaiko poreikiais.

Sutiko, kad vaiko gyvenamoji vieta bÅ«tų nustatyta su motina.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė             Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Nutraukė ieÅ¡kovės A. A. ir atsakovo A. A. santuokÄ , sudarytÄ 2010 m. rugpjūčio 27 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 3407, dėl sutuoktinio A. A. kaltės; ieÅ¡kovei A. A. paliko santuokinę pavardę – ,,A.“; nustatė nepilnametės dukros E. A., gim. 2011-04-18, nuolatinę gyvenamÄ jÄ vietÄ su ieÅ¡kove A.

A.; priteisė iÅ¡ atsakovo A. A., nepilnametės dukros E. A., gim. 2011-04-18, iÅ¡laikymui kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 450 Lt nuo 2013-09-20 iki E. A. pilnametystės ir iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ -5 400 Lt; pavedė vaiko E. A. iÅ¡laikymui skirtas lėšas uzufrukto teise tvarkyti jos motinai A. A.; priteisė iÅ¡ atsakovo A. A., ieÅ¡kovei A. A. 1 994 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Pirmosios instancijos teismas remiantis raÅ¡ytiniais įrodymais bei Å¡alių paaiÅ¡kinimais padarė iÅ¡vadÄ , jog Å¡alių santuoka faktiÅ¡kai iÅ¡irusi, kadangi daugiau kaip 1,5 metų neveda bendro Å«kio ir kartu negyvena.

Dėl santuokos iÅ¡irimo kaltu pripažintinas atsakovas, kadangi jis palikęs Å¡eimÄ ir ja nesirÅ«pindamas bei neteikdamas vaikui iÅ¡laikymo, iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Teismas nustatė aplinkybes, kad atsakovas pats neprieÅ¡tarauja, kad dukra gyventu su savo motina ir daugiau nei metus nesirÅ«pina vaiku ir juo nesidomi, dėl to nepilnametės E. A. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė kartu su ieÅ¡kove A. A.. Pasisakydamas dėl iÅ¡laikymo vaikui priteisimo, teismas įvertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų ir priežasčių, dėl kurių atsakovas negalėtų teikti iÅ¡laikymo savo nepilnamečiui vaikui, be to nėra pateikti atsakovo darbingumo apribojimai. III.

Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinius skundus argumentai Apeliantas A. A. pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti Å¡iÄ bylÄ pirmos instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Nurodo, kad teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ iÅ¡ esmės atsakovui nedalyvaujant ir tinkamai neįteikęs procesinių dokumentų bei Å¡aukimo, pažeidė procesines teises normas. Teigia, kad nežino, kas pasirašė teismo procesiniuose dokumentuose priimant ieÅ¡kinį ir Å¡aukimÄ , kadangi asmenų su tokia pavarde „Ch.“ Å¡eimoje nėra.

Kadangi atsakovui nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, dėl to jam nebuvo žinoma apie prasidėjusiÄ bylÄ , ko pasėkoje jis nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį ir nedalyvavo teismo posėdyje. Taip pat pažymi, kad nors jis ir žinotų apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ , vis vien negalėtų jame dalyvauti, kadangi tuo metu buvo hospitalizuotas ligoninėje. Atsakovas nesutinka su teiginiais, jog bÅ«tent jis kaltas dėl santuokos iÅ¡irimo ir nurodo, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės apskritai nebuvo noro ar pastangų iÅ¡saugoti Å¡eimÄ ir tai įrodo ieÅ¡kinio turinyje iÅ¡sakyti paaiÅ¡kinimai, jog ji su atsakovu sudarė santuokÄ , tik todėl, kad pastojo ir norėjo, kad vaikas augtų pilnavertėje Å¡eimoje.

Pažymi, kad ieÅ¡kovę vedė, kadangi stipriai mylėjo ir tikėjosi, jog jų santuoka bus laiminga ir tvirta. Iki vaiko gimimo, ieÅ¡kovė su atsakovu gyveno atsakovo senelių bute, tačiau po dukters gimimo, ieÅ¡kovė išėjo gyventi pas savo tėvus. Atsakovas dėl Å¡eimos iÅ¡irimo kaltina ieÅ¡kovę, kadangi bÅ«tent ji, o ne atsakovas paliko jÄ ir surado kitÄ vyrÄ . Dukra savo tėčiu vadina A. A. draugÄ , kas atsakovÄ labai skaudina. Atsakovas nurodo, jog jis be dukros E., turi dar vienÄ dukrÄ E., kuri Å¡iuo metu gyvena su savo motina.

Pažymi, kad jis nori bendrauti su savo dukromis ir prisidėti prie jų auklėjimo. A. A. finansinė padėtis yra labai sunki ir iÅ¡ pateiktų teismui įrodymų matyti, jog jis registruotas darbo biržoje ir iki Å¡iol nedirba, todėl praÅ¡o teismo pakeisti rezoliucinę dalį ir Å¡eÅ¡is mėnesius metuose dukros E. gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatyti su jos motina, likusius Å¡eÅ¡is mėnesius metuose su atsakovu. Tokiu bÅ«du bus iÅ¡spręstas dukros E. iÅ¡laikymo klausimas. Atsakovas nurodo, kad jis su ieÅ¡kove bendrai susitarė, kad dukros iÅ¡laikymui iki jos pilnametystės mokės po 300 Lt, o ne 450 Lt, todėl turėtų sumokėti ieÅ¡kovei ne 5 400 Lt o 3 600 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

IeÅ¡kovė A. A. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ pateiktÄ apeliacinį skundÄ , praÅ¡ydama atsakovo A. A. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovui buvo žinoma apie teismo posėdžio datÄ ir laikÄ ir apie prasidėjusiÄ bylÄ , kadangi į teismo posėdį atvyko jo senelė, kuri teismÄ informavo, jog atsakovas neatvyko į teismo posėdį dėl ligos. Taip pat pažymi, kad iki parengiamojo teismo posėdžio atsakovo gyvenamojoje vietoje lankėsi vaiko teisių apsaugos specialistė, kuri asmeniÅ¡kai bendravo su atsakovu apie iÅ¡keltÄ bylÄ .

IeÅ¡kovė A. A. nesutinka su atsakovo teiginiu, jog bÅ«tent ji kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. Nurodo, kad jos dabartinis gyvenimas neturi reikÅ¡mės iÅ¡irusiai santuokai, kadangi ieÅ¡kovė su atsakovu skyrium gyvena nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, ir bÅ«tent atsakovas paliko jÄ su vaiku. Per tÄ laikotarpį atsakovas nei vieno karto nebuvo pasidomėjęs arba aplankęs dukters ir neteikė jai iÅ¡laikymo. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundÄ su juo nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsakovo teiginiai, jog jis nori bendrauti su savo dukromis vertinami kritiÅ¡kai, nes jis visai tam nedėjo pastangų.

Teigia, kad atsakovas daugiau kaip 1,5 metų nematė dukters E., ir jai atsakovas yra svetimas dėdė. Nurodo, jog mergaitė sunkiai prisileidžia svetimus žmones, todėl atsakovo praÅ¡ymas, nustatyti dukters gyvenamÄ jÄ vietÄ pusę metų su ieÅ¡kove, o pusę metų su atsakovu yra neteisingas ir pažeidžia dukters teisę augti saugioje ir jai įprastoje aplinkoje. IeÅ¡kovė pažymi, jog ji su atsakovu norėjo santuokÄ nutraukti taikiai, sutiko reikalauti iÅ¡ atsakovo mažesnio iÅ¡laikymo dukrai bei nereikalauti iÅ¡laikymo įsiskolinimo, tačiau nepavykus susitarti, ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama priteisti dukrai iÅ¡laikymÄ pagal įstatymÄ .

Nurodo, kad tėvų pareiga iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus ir pats kriterijus, kad atsakovas Å¡iuo metu niekur nedirba, neatleidžia jo nuo atsakomybės teikti dukrai iÅ¡laikymÄ . IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino materialinės teisės normas, taip pat tinkamai taikė procesinės teisės normas ir teisingai įvertino bylos faktines aplinkybes, dėl ko priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , todėl sprendimas nekeistinas ir nenaikintinas.

Byloje nagrinėjamas tarp sutuoktinių kilęs ginčas, dėl sutuoktinių kaltės dėl santuokos iširimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam iš vieno iš tėvų priteisimo. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad jam neįteiktas ieškinio nuorašas, apie teismo posėdžius tinkamai nebuvo informuotas, tinkamai neinformavus apie teismo posėdį buvo apribota galimybė naudotis teisine pagalba ir įrodinėti bylai reikšmingas aplinkybes. Apeliantas be to nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su motina ir su priteisto išlaikymo dydžiu.

Dėl absoliutaus teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas)Byloje dalyvaujančių asmenų informavimas apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ yra bylÄ nagrinėjančio teismo pareiga. Å ios pareigos tinkamai neįvykdžius, atsiranda CPK nustatytų procesinių teisinių padarinių: teismas atideda bylos nagrinėjimÄ (CPK 246 straipsnio 1, 2 dalys); jeigu byla jau iÅ¡nagrinėta ir priimtas teismo sprendimas, tai neinformavimo aplinkybė pripažįstama absoliučiu pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK329 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Pagal CPK329 straipsnio 3 dalies 1 punktÄ absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ , kai nebuvo nors vieno iÅ¡ dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , jeigu toks asmuo remdamasis Å¡ia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundÄ . Taigi Å¡io bylos grÄ Å¾inimo iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui pagrindo taikymo sÄ lygos yra trys:

1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ ;

2) pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo bylÄ nedalyvaujant Å¡iam asmeniui (t. y. byloje dalyvaujančiam asmeniui, kuriam nepraneÅ¡ta apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ );

3) toks asmuo savo apeliacinį skundÄ grindžia bylos iÅ¡nagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas Å¡ias sÄ lygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindÄ ir, juo remiantis, perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. B., bylos Nr. 3K-3-484/2010). Teismo pareiga informuoti byloje dalyvaujančius asmenis apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ Ä¯gyvendinama CPK 117–134 straipsniuose nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, sprendžiant, ar byloje dalyvaujančiam asmeniui tinkamai buvo praneÅ¡ta apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ , teismo veiksmai vertintini ne tik pagal formaliÄ jų atitiktį pirmiau nurodytų proceso teisės normų reikalavimams, bet ir atsižvelgiant į Å¡ių teisės normų tikslÄ bei paskirtį bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovui yra įteikta ieÅ¡kinio kopija, taip pat apie teismo posėdį yra informuotas tinkamai, remdamasis pažymų apie ieÅ¡kinio kopijų ir teismo Å¡aukimų įteikimÄ duomenimis. Apeliantas prieÅ¡tarauja tokiai pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, argumentuodamas tuo, jog ieÅ¡kinio kopija ir teismo Å¡aukimas į 2013 m. lapkričio 25 d. teismo posėdį buvo įteiktas jam nežinomam asmeniui, o Å¡aukimÄ Ä¯teiktÄ jo senelei Z.

C. pastaroji apeliantui perduoti užmirÅ¡o. Su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais kolegija sutikti pagrindo neturi, kadangi kaip matyti iÅ¡ byloje esančios pažymos apie ieÅ¡kinio ir jo priedų įteikimÄ (b.l.

28) už Å¡ių dokumentų gavimÄ vietoj atsakovo A. A. pasirašė I. C., nurodydamas save adresato tėvu. Å aukimas į parengiamÄ jį posėdį 2013-11-25 d. (b.l. 30), taip pat įteiktas tam pačiam asmeniui I. C. nurodžiusiam savo giminystės ryšį su adresatu –tėvas. Tiek procesinių dokumentų įteikimo pažyma, tiek Å¡aukimas buvo iÅ¡raÅ¡yti teisingai nurodžius atsakovo vardÄ ir pavardę, taip pat apelianto gyvenamosios vietos adresu, todėl dokumentus ir Å¡aukimÄ priėmus asmeniui, įvardijusiam save tėvui, laikytinas įteiktu tinkamai sutinkamai su CPK 123 straipsnio 3 d.

Å ioje normoje įstatymo leidėjas sureguliavo procesinių dokumentų įteikimo tvarkÄ , kai nerandamas adresatas jo gyvenamojoje vietoje, tokiu bÅ«du procesiniai dokumentai yra įteikiami kuriam nors iÅ¡ kartu su adresatu gyvenančiam pilnamečiui Å¡eimos nariui, iÅ¡skyrus atvejus, kai byloje Å¡eimos nariai turi prieÅ¡ingÄ suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos duomenys, o konkrečiai Vaikų teisių apsaugos skyriaus atsakovo buities tyrimo aktas, kuris suraÅ¡ytas 2013-10-10 (b.l. 36-37), leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovui ieÅ¡kinio kopija buvo įteikta, nes pats atsakovas skyriaus inspektorei nurodė, jog su dalimi ieÅ¡kinio sutinka, taip pat nurodė, kad turi advokatÄ ir planuoja pateikti atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį.

Nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad tiek ieÅ¡kinio kopija, tiek Å¡aukimas į parengiamÄ jį posėdį skirti apeliantui yra įteikti jam nepažįstamam asmeniui. Jau minėtame buities tyrimo akte (b.l. 36-37) yra nurodyta, kad apeliantas gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su motina ir seneliais. IÅ¡ prie apeliacinio skundo pridėtos pažymos apie asmenis deklaravusius gyvenamÄ jÄ vietÄ , matyti, kad apelianto nurodytoje gyvenamoje vietoje yra deklaravę gyvenamÄ jÄ vietÄ Z. C., kuri pagal apeliacinio skundo duomenis yra apelianto senelė, ir I.

C., pagal buities akto tyrimo duomenis apelianto – senelis. Tokiu bÅ«du atsakovui skirti procesiniai dokumentai – ieÅ¡kinio kopija ir Å¡aukimas į parengiamÄ jį posėdį yra įteikti apelianto seneliui, t.y. kartu su apeliantu gyvenančiam pilnamečiui Å¡eimos nariui, kaip reikalauja CPK 123 str. 3 d. Teismo dokumentus priėmęs ir pažymose pasirašęs apelianto senelis save nurodė tėvu, tačiau Å¡i aplinkybė nepaneigia teisingo procesinių dokumentų įteikimo.Atmestinas apelianto argumentas dėl nepraneÅ¡imo apie teismo posėdį 2014-01-06, kadangi byloje esanti pažyma (b.l.

49) patvirtina pirmos instancijos teismo konstatuotÄ aplinkybę, kad atsakovui apie posėdį praneÅ¡ta tinkamai. Å aukimas į teismo posėdį jam įteiktas per jo senelę Z. C., iÅ¡ karto po parengiamojo teismo posėdžio pabaigos. Ta aplinkybė, kad Å¡aukimÄ priėmęs asmuo per beveik pusantro mėnesio iki teismo posėdžio neperdavė Å¡aukimo apeliantui, nepaneigia tinkamo praneÅ¡imo apie teismo posėdį iÅ¡vados.              Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinio kaltės             CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (CK 3.61 str. 1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės CK 3.61 str. (2 d.).Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

K. v. G. S. , bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų.

Abipusės pagarbos pareiga reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, bÅ«ti vienas kitam iÅ¡tikimi, visus Å¡eimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiÅ¡kia, kad sutuoktiniai privalo rÅ«pintis vienas kitu tiek materialiÄ ja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).

Sutuoktinis, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieÅ¡kovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iÅ¡ esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti Å¡alių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės iÅ¡imtis, iÅ¡vardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iÅ¡irimo preziumuojama, tačiau ir Å¡ioje normoje nustatytais atvejais ieÅ¡kovui tenka pareiga įrodyti faktÄ , su kuriuo siejama kitos Å¡alies kaltės prezumpcija.

Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis jÄ paneigia, įrodęs, kad santuoka iÅ¡iro dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. N. S. , bylos Nr. 3K-3-42/2012).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė atsakovo kaltę grindė tuo, kad atsakovas visÄ laikÄ niekur nedirbo, nors jÄ apgaudinėjo, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų neva tai į darbÄ , tačiau nedirbo, vartojo alkoholį, nesirÅ«pino ieÅ¡kove nei kai ji laukėsi, nei po gimdymo, gimus vaikui taip pat nesirÅ«pino nei ja, nei vaiku, tik praėjus mėnesiui po vaiko gimimo aplankė ja su vaiku.

IeÅ¡kovė mėgino iÅ¡saugoti santuokÄ , susitaikė su atsakovu, jam nesugebant rasti darbo, įsidarbino pati, o atsakovas turėjo prižiÅ«rėti vaikÄ , tačiau jis vaikÄ palikdavo savo motinai, o pats pramogaudavo su draugais ir girtaudavo, dėl ko 2012 m. rugsėjo mėnesį Å¡alims susipykus, atsakovas paliko jÄ su vaiku ir nuo to laiko gyvena atskirai. Atsakovas nesirÅ«pina dukra, taip pat neteikia jai jokio iÅ¡laikymo. IeÅ¡kovė Å¡ias aplinkybes nurodė ieÅ¡kinyje ir duodama teismui paaiÅ¡kinimus bylos nagrinėjimo metu.

Atsakovas į ieÅ¡kinį neatsiliepė ir į teismo posėdį neatvyko, todėl nesant kitų įrodymų apie atsakovo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovės kaltės dėl santuokos iÅ¡irimo, teismas turėjo pagrindÄ iÅ¡vadai, kad pagal byloje esančius įrodymus Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad 2013-10-10 buities tyrimo akte įraÅ¡yta informacija, kad Å¡alių dukra ieÅ¡kovės draugÄ vadina tėčiu ir, kad ieÅ¡kovė turi draugÄ buvo pagrindas iÅ¡vadai, kad Å¡alių santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės. Pažymėtina tai, kad apeliaciniame skunde Å¡ių nurodytų aplinkybių faktiÅ¡kai neneigia, tik nurodo, kad dėl jo veiksmų yra kalta ieÅ¡kovė, kuri jo manymu apelianto nemylėjo, tačiau niekaip nepagrindžia savo elgesio dėl nesirÅ«pinimo Å¡eima nei ieÅ¡kovės nėštumo laikotarpiu, nei gimus vaikui, neteikiant materialinio iÅ¡laikymo nurodytu periodu.

Akivaizdu, kad vienam sutuoktiniam nedirbant dėl nedarbingumo, Å¡eimos materialine gerove ir net jos iÅ¡gyvenimu turi rÅ«pintis kitas sutuoktinis, tačiau atsakovas to nedarydamas buvo Å¡eimai nelojalus nerėmė ir nesirÅ«pino Å¡eima taip pat palikdamas Å¡eimÄ ir iÅ¡eidamas iÅ¡ namų bei nesirÅ«pindamas naujagime dukra nebuvo ir moralus Å¡eimai. Apeliantas nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė jo nemylėjo dėl to iÅ¡iro santuoka, nepagrindė jokiais duomenimis. Be to ieÅ¡kovės veiksmai, ji sutiko su atsakovu kraustytis gyventi pas atsakovo senelius, atsakovui nesugebant materialiai iÅ¡laikyti Å¡eimÄ â€“ nesugebant įsidarbinti, o jeigu ir įsidarbinti, tai darbas trunka labai trumpÄ laikÄ , pati įsidarbino, bÅ«dama vaiko priežiÅ«ros atostogose, atsakovui praÅ¡ant po ilgo laiko nebuvimo Å¡eimoje, ieÅ¡kovė sutikdavo vėl gyventi kartu, kurių neginčija apeliantas, rodo, kad ieÅ¡kovė stengėsi santuokÄ iÅ¡saugoti.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad aplinkybė, jog ieÅ¡kovė turi draugÄ , nesant kitų nustatytų aplinkybių apie ieÅ¡kovės santykius su draugu, ir tai, kad 2,5 metų vaikas, kuris savo tėvo nematęs nuo kÅ«dikystės, vyrÄ , kuri tankiai mato vadina tėčiu, nesuponuoja iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovė buvo atsakovui neiÅ¡tikima ir dėl Å¡ios priežasties iÅ¡iro santuoka. Be to apie tai, kad ieÅ¡kovė turi draugÄ , atsakovas sužinojo tik iÅ¡ buities tyrimo akto, kadangi Å¡io argumento anksčiau atsakovas nenaudojo, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad draugo turėjimas galėjo įtakoti santuokos iÅ¡irimui, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys kartu negyvena nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Teismas, spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimÄ , turi vadovautis vaiko interesais ir atsižvelgti į jo norÄ (CK 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesai – esminis kriterijus, lemiantis teismo iÅ¡vadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiÅ¡kia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi bÅ«ti atsižvelgiama į jų interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G.

B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Be kitų aplinkybių, turi įvertinti kiekvieno iÅ¡ tėvų pastangas bei galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimÄ , kiekvieno tėvo Å¡eimos aplinkos sÄ lygas. AiÅ¡kindamasis Å¡eimos aplinkos sÄ lygas, teismas turi nustatyti vaiko santykius su kiekvienu iÅ¡ tėvų, Å¡ių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiÅ«rį į vaiko auklėjimÄ , augimÄ ir tobulėjimÄ , dalyvavimÄ jį iÅ¡laikant ir prižiÅ«rint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jam tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sÄ lygas (įvertinant tėvų darbo pobÅ«dį, darbo režimÄ , turtinę tėvų padėtį) ir kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Ž.

S. v. V. S. , bylos Nr. 3K-3-41/2010; 2012 m. gruodžio 14 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje G. B. v. E. B. , bylos Nr. 3K-3-569/2012; 2013 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje B. M. v. M. M. , bylos Nr. 3K-3-269/2013). Nagrinėjant bylÄ pirmos instancijos teismas vertino tiek ieÅ¡kovės, tiek atsakovo buities tyrimo aktus, kuriuose nurodyta kad abiejų Å¡alių bÅ«stas ir sÄ lygos yra tinkami gyventi vaikui, tačiau ieÅ¡kovė prašė nustatyti gyvenamÄ jÄ vietÄ su ja, o ieÅ¡kovas buities akto tyrimo metu nurodė, kad sutinka su ieÅ¡kovės reikalavimu, kaip minėta į ieÅ¡kinį atsakovas neatsiliepė ir į teismÄ neatvyko, todėl esant tokioms aplinkybėms teismas pagrįstai vaiko gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su ieÅ¡kove.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymÄ reikia keisti, nustatant Å¡eÅ¡is mėnesius gyventi su ieÅ¡kove, o kitus Å¡eÅ¡is mėnesius su atsakovu dėl skunde nurodytos priežasties, kad jo materialinė padėtis yra itin bloga, ir kad toks bÅ«das leis jam nemokėti iÅ¡laikymo dukrai, negali bÅ«ti pagrindu sprendimo pakeitimui. Esant itin blogai finansinei apelianto padėčiai jis ne tik negalės užtikrinti geresnių vaiko iÅ¡laikymo sÄ lygų, negu ieÅ¡kovė, tačiau patenkinti net minimalius vaiko poreikius, nors kaip savaime suprantamas faktas, kad Å¡aliai su kuriuo gyvena vaikas tenka ne tik didesnė dalis iÅ¡laikymo pareigose teikiant materialinį, bet ir tenka didesnė atsakomybės naÅ¡ta už rÅ«pinimÄ si vaiku.

Be to nagrinėjamoje byloje yra nustatyta aplinkybė ir apeliantas to neginčija, kad vaikas jo neprisimena, nes nuo to laiko, kai atsakovas paliko Å¡eimÄ , mergaitė buvo apie 6 mėnesius amžiaus, ji nėra mačiusi savo tėvo, todėl keisti sprendimÄ dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo apelianto siÅ«loma tvarka bus pažeisti vaiko interesai, nes atsidÅ«ręs nežinomoje ir nepažįstamoje aplinkoje mažametis vaikas jaustųsi nesaugiai, o ir taip nebÅ«tų užtikrinti vaiko emocinio saugumo ir stabilumo, socialiniai poreikiai, kadangi pasikeistų jam nuo gimimo įprasta aplinka, be to tokio amžiaus vaikui (Å¡iuo metu 3 metų) motinos bÅ«vimas Å¡alia yra privalomas, nes tai yra natÅ«ralus prigimtinis poreikis.

Dėl iÅ¡laikymo ir įsiskolinimo dydžio.Pagal Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas tėvai privalo materialiai iÅ¡laikyti savo nepilnamečius vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas. Ä®tvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiÅ¡kia, jog vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Pažymėtina ir tai, kad orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino iÅ¡laikymo dydį, teismų praktikoje taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata ir sprendžiama, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). Toks kriterijus gali bÅ«ti taikomas, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes ir sprendžiant dėl vaikams teikiamo iÅ¡laikymo tik bÅ«tiniausiems jų poreikiams tenkinti. IndividualÅ«s vaiko poreikiai, jo kaip asmenybės vystymasis sÄ lygoja ir reikalingÄ realų iÅ¡laikymo dydį, kuris paprastai yra didesnis už iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniausioms vaiko poreikiams tenkinti.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamÄ kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sÄ lygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausiÄ atsakomybę už gyvenimo sÄ lygų reikalingų vaikui vystytis sudarymÄ pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 str. 2 d. numato, jog iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas.

Tai reiÅ¡kia, kad iÅ¡laikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į reikiamų sÄ lygų vaikui sudarymÄ , kitaip teikiamas mažesnio dydžio iÅ¡laikymas neatitiktų iÅ¡laikymo paskirties. Teismas tenkindamas ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ priteisė iÅ¡ atsakovo po 450 Lt iÅ¡laikymo dydį, kurio pakaks vaiko poreikiams tenkinti. Kolegija su tokiu teismo sprendimu sutinka, o atsižvelgiant ir į tai, kad jis mažesnis, negu pusė Vyriausybės nustatytos bylos nagrinėjimo metu minimalios mėnesinės algos, todėl vaiko iÅ¡laikymui nėra pagrindo skirti mažesnės sumos, kiek priteista iÅ¡ atsakovo, atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, jog atsakovas nedirba ir negauna nei bedarbio paÅ¡alpos, nei darbo užmokesčio.

Kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas yra fiziÅ¡kai sveikas, gali dirbti, todėl jis turi rÅ«pintis kaip užtikrinti vaikui reikalingÄ iÅ¡laikymÄ . Apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieÅ¡kovė siÅ«liusi jam nutraukti santuoka abiejų Å¡alių susitarimu ir pasiÅ«liusi mokėti 300 Lt iÅ¡laikymÄ vaikui negali bÅ«ti pagrindu teismo priteisimo iÅ¡laikymo įsiskolinimo mažinimui, nes atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovės sÄ lygomis ir visiÅ¡kai neteikė jokio iÅ¡laikymo, todėl atsakovui nepateikus įrodymų, jog vaiko poreikiai yra ar buvo mažesni iÅ¡laikymo priteisimo įsiskolinimo laikotarpiu, nėra pagrindo skaičiuoti įsiskolinimo po 300 Lt kas mėnesį, nes teismo nustatytas iÅ¡laikymo dydis kaip nurodė kolegija nepripažintas neteisingas dėl savo dydžio.

Apeliantas neginčija, kad jis neteikė iÅ¡laikymo metus laiko iki ieÅ¡kovė kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas ieÅ¡kiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo iÅ¡vadomis bei motyvais. Apeliacinių skundų motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimÄ nėra pagrindo (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 p.).IÅ¡ apelianto priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme – ieÅ¡kovei 600 Lt advokato pagalbai apmokėti (b.l. 89-90), kurias ji patyrė sumokėdama už teisinę pagalbÄ suraÅ¡ant privalomÄ procesinį dokumentÄ â€“ atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str.,n u t a r ė: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo A. A. 600 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme ieÅ¡kovei A. A.. Teisėjai                                                                                                  Romualda Janovičienė                                                                                                         Andžej Maciejevski                                                                                                         Alma Urbanavičienė