2024-10-09 Nr. AB-14531-3-61-3-00686-2024-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-473-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00686-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu ir prašė: 1) pripažinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir atsakovas, Užimtumo tarnyba) veiksmus – atsisakymą panaikinti neteisingus ir netikrus duomenis 2022 m. [birželio 2 d. sprendime Nr. SS (19.3)-3002 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje“] Užimtumo tarnybos sprendime, netikros pareigybės įrašymą – neteisėtais ir nesąžiningais; 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą per 5 dienas atlikti veiksmus: panaikinti neteisingus pareiškėjos asmens duomenis iš sistemos, t. y. įrašą: „be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo“; pripažinti 2022 m. birželio 2 d. sprendimą̨ Nr. SS (19.3)-3002 „Dėl veiksmų su statusais ir registracija Užimtumo tarnyboje” (toliau – ir 2022 m. birželio 2 d. sprendimas) netekusiu galios; pripažinti negaliojančiu A. B. įrašą̨ pasiūlyme įsidarbinti Nr. RK 21-2022-1693; kreiptis į darbdavį (duomenys neskelbtini) dėl reikšmingos išvados, kuri patvirtintų, kad į Užimtumo tarnybos pasiūlytą darbą̨ darbdavys nepriėmė pareiškėjos; 3) priteisti 1 646,24 Eur žalą, atsiradusią dėl Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų (prarastos išmokos dydis – 1 391,49 Eur ir priskaičiuotas privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) dydis – 254,75 Eur), 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos. Pareiškėja taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo paduoti.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 5 d. nutartimi, be kita ko, priėmė pareiškėjos skundo reikalavimą dėl 1 646,24 Eur turtinės žalos, atsiradusios dėl Užimtumo tarnybos neteisėtų veiksmų, priteisimo, atmetė pareiškėjos prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo bei atsisakė priimti pareiškėjos skundo reikalavimus: 1) pripažinti Užimtumo tarnybos veiksmus – atsisakymą panaikinti neteisingus ir netikrus duomenis 2022 m. Užimtumo tarnybos sprendime, netikros pareigybės įrašymą – neteisėtais ir nesąžiningais; 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą per 5 dienas atlikti veiksmus: panaikinti neteisingus pareiškėjos asmens duomenis iš sistemos, t. y. įrašą „be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo“; pripažinti 2022 m. birželio 2 d. sprendimą̨ netekusiu galios; pripažinti negaliojančiu A. B. įrašą̨ pasiūlyme įsidarbinti Nr. RK 21-2022-1693; kreiptis į darbdavį (duomenys neskelbtini) dėl reikšmingos išvados, kuri patvirtintų, kad į Užimtumo tarnybos pasiūlytą darbą̨ darbdavys nepriėmė.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl pagrindinių skundo elementų (dalyko ir pagrindo) aiškumo.

Pažymėjęs, kad pareiškėja neginčija fakto, kad skundžiamą Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimą ji gavo ir kad terminą apskųsti šį sprendimą praleido, o prašymą atnaujinti terminą motyvuoja tuo, kad negalėjo surinkti visų įrodymų, patvirtinančių Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo neteisėtumą per teisės aktų nustatytą apskundimo terminą, teismas pareiškėjos nurodytą priežastį pripažino subjektyvia, o jos veiksmus delsiant kreiptis teisminės gynybos nepripažino rūpestingu, sąžiningu ir atidžiu elgesiu. Teismas sprendė, kad skundo padavimo teismui terminas buvo praleistas dėl pareiškėjos pasirinkto elgesio modelio, o tai nesudaro pagrindo atnaujinti daugiau nei 1,5 metų praleistą skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartyje pareiškėjai siūlė patikslinti skundo reikalavimą dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo, prašant jį panaikinti, tačiau pareiškėja nepatikslino skundo, o būdamas nešališku, teismas pats savo iniciatyva negali šalinti pareiškėjos skunde esančių trūkumų.

Teismas, netenkinęs pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, dalį skundo reikalavimų atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

III. Pareiškėja V. K. atskirajame skunde nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties dalimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimus ir prašo priimti bei tenkinti prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir terminą atnaujinti, priimti skundo reikalavimus ir perduoti juos teismui nagrinėti: 1) pripažinti Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimą netekusiu galios arba neteisėtu, arba panaikinti; pripažinti Užimtumo tarnybos veiksmus – atsisakymą panaikinti neteisingus ir netikrus asmens duomenis sprendime, netikros pareigybės įrašymą – neteisėtais ir nesąžiningais; pripažinti negaliojančiu 2022 m. gegužės 19 d. pasiūlymą įsidarbinti Nr. RK 21-2022-1693; 2) įpareigoti Užimtumo tarnybą per 5 dienas atlikti veiksmus: panaikinti neteisingus pareiškėjos asmens duomenis iš sistemos, t. y. įrašą „be svarbių priežasčių atsisakė siūlomo tinkamo darbo“; kreiptis į darbdavį (duomenys neskelbtini) dėl reikšmingos išvados, kuri patvirtintų, kad į Užimtumo tarnybos pasiūlytą darbą darbdavys pats nepriėmė.

Pareiškėja atskirajame skunde aptaria keliamo ginčo esmę ir teigia, jog iš ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto nėra aišku, kodėl reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus buvo atmesti. Pareiškėjos motyvuotas ir pagrįstas reikalavimas įpareigoti Užimtumo tarnybą kreiptis į darbdavį bei darbdavio atsakymas yra esminis ir reikalingas tam, kad būtų teisingai išspręstas teismo priimtas nagrinėti skundo reikalavimas dėl žalos atlyginimo.

Pareiškėja nurodo, kad A. B. neturėjo teisės pildyti pasiūlymo įsidarbinti, adresuoto kitam darbdaviui, nes ji nėra nei „Iki Palink personalo atrankos specialistė“, nei parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini), vadovė, todėl jos neteisėtai užpildytas pasiūlymas įsidarbinti negali egzistuoti. Teismas atmetė reikalavimus dėl įpareigojimo panaikinti neteisingus ir netikrus pareiškėjos asmens duomenis, dėl Užimtumo tarnybos atsisakymo ištaisyti netikrus duomenis taip pat vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu, tačiau pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – ir BDAR) nėra sąvokos „praleistas terminas“. BDAR numato, jog neteisingi asmens duomenys turi būti ištaisomi nedelsiant.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nepatikslinto reikalavimo dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo. Pareiškėja teigia prašiusi teismo įpareigoti Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimą pripažinti netekusiu galios (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 str. 2 d.). Pareiškėjos tikslas – teisingi asmens duomenys ir iš to sekantis žalos atlyginimas. Pareiškėja nurodo buvusi suklaidinta teismų, kurie išaiškino, kad visi reikalavimai turi būti adresuoti kitai bylos šaliai, o ne teismui. Kadangi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje pasiūlė reikalavimo pobūdį – suformuluoti reikalavimą sprendimo pagrindu, pareiškėja norėjo prašymą dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo pataisyti, t. y. adresuoti teismui, nes jai nėra svarbu, kas ir kaip panaikins neteisėtą Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimą.

Pareiškėja atskirajam skunde nurodo motyvus dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo panaikinimo (neteisingi ir netikri asmens duomenys liks neištaisyti, bus pažeistas BDAR 16 str., tarp 2022 m. birželio 2 d. sprendimo ir pareiškėjai padarytos žalos egzistuoja ryšys) ir teigia, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalaujama apskųsti administracinį aktą, nes reikalavimas priteisti žalą laikomas betarpiškai susijusiu su reikalavimu panaikinti administracinį aktą.

Pareiškėja teigia, jog teismas nepagrįstai atmetė prašymą dėl termino Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimui apskųsti atnaujinimo, nes būtent teismas trūkumų šalinimo instituto pagrindu ir nurodė tokį prašymą pateikti. Pareiškėja pabrėžia, jog skundė Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimą teismui įstatyme nustatytais terminais (administracinės bylos Nr. eI2-7469-438/2022, eI2-9164-438/2022), tačiau teismas nustatė skundo trūkumų, o vėliau atsisakė skundą priimti. Pareiškėja laikosi pozicijos, jog operatyviai gynė savo pažeistas teises, tačiau nebuvo įmanoma laiku gauti visus reikalingus dokumentus, teismas pažeidė rungimosi principą, nes neleido pateikti įrodymų.

Pareiškėja prašyme dėl termino atnaujinimo papildomai nurodo, jog jos oponentas yra valstybė – stipresnė proceso šalis, VAĮ 14 straipsnyje nurodytas terminas įrodymams surinkti yra nepakankamas, o 2022 m. birželio 2 d. sprendimo neteisėtumą įrodo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. spalio 6 d. nutarimo kopija (prašymo dėl termino atnaujinimo priedas).

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą aptaria faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos registracija Užimtumo tarnyboje, pažeistomis bedarbio pareigomis, laikosi pozicijos, jog Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus, vadovaujasi ABTĮ 29 straipsnio 1 dalimi, 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir akcentuoja, kad pareiškėja neginčija fakto, jog Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimą gavo, o terminą jį apskųsti praleido. Pareiškėja su atskiruoju skundu nepateikė teismui jokių įrodymų, ar svarbių argumentų, kurie rodytų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo neteisėtumą ir dėl ko reikėtų atnaujinti skundo padavimo terminą. Atsakovo nuomone, kiti pareiškėjos skundo reikalavimai, kuriuos teismas atsisakė priimti yra deklaratyvūs, nepagrįsti objektyviais duomenimis bei neatitinkantys tikrovės. Dėl pareiškėjos atskirajame skunde keliamų reikalavimų pareiškėjai yra pateiktas Užimtumo tarnybos 2024 m. vasario 5 d. raštas Nr. Sg-60 „Dėl duomenų subjekto teisių“ (priedas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą). Dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo yra pasisakęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. spalio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-696-1047/2022.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2024 m. liepos 8 d. pateikė papildomus įrodymus – uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) IKI Lietuva 2024 m. gegužės 3 d. raštą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai, kuris, jos nuomone, įrodo, kad Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimas neteisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjos V. K. prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo paduoti ir atsisakyta priimti dalį jos skundo reikalavimų (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad ginčijamas Užimtumo tarnybos sprendimas buvo priimtas 2022 m. birželio 2 d., o skundas pateiktas tik 2024 m. vasario 28 d., praėjus daugiau nei 1,5 metų, sprendė, jog dėl šio skundo reikalavimo terminas buvo praleistas ne dėl objektyvių aplinkybių, todėl šio termino neatnaujino. Pareiškėja atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

Pareiškėja Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė naujus įrodymus (UAB IKI Lietuva 2024 m. gegužės 3 d. raštą Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai). Šiuo aspektu pažymėtina, kad ABTĮ 151 straipsnyje nustatyta, jog atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skyriuje nustatytas išimtis. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina; teismas taip pat gali tirti įrodymus, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti; nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tiktai tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Atsižvelgiant į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies bei 151 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo procesinio sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos ar atskiro klausimo nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme.

Nagrinėjamu atveju yra tikrinamas pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 5 d. nutarties dalies, kuria atsisakyta priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų, pagrįstumas ir teisėtumas (ABTĮ 140 str. 1 d., 151 str.), o pareiškėja nenurodė jokių priežasčių, kodėl pirmosios instancijos teismui neteikė UAB IKI Lietuva 2024 m. gegužės 3 d. rašto Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji įrodymai nepridedami prie bylos ir nevertinami.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau, nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų bei procesinių reikalavimų. Atitinkamai teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma turi patikrinti, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas, t. y., ar nėra atsisakymo priimti skundą pagrindų (žr., pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012; 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-515/2012; 2016 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-422-146/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2013 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-15/2013). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis proceso įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos; kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006).

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartai, neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-21/2012), o greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas (žr., pvz., 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-171-520/2024).

Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėja skundą padavė praleidusi įstatyme nustatytą terminą, todėl nagrinėjamu atveju vertinama, ar yra pagrindas šį terminą atnaujinti dėl pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytų priežasčių.

Teisėjų kolegija, išdėstyto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinusi pareiškėjos prašyme nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis (pareiškėja operatyviai gynė savo pažeistas teises administracinėse bylose Nr. eI2-7469-438/2022, Nr. eI2-9164-438/2022, tačiau teismas atsisakė skundą priimti, oponentas valstybė yra stipresnė šalis, nebuvo įmanoma laiku gauti visus reikalingus dokumentus ir kt.), neturi pagrindo pripažinti jas esant svarbiomis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalies prasme. Pareiškėjos nurodomos administracinės bylos Nr. eI2-7469-438/2022, Nr. eI2-9164-438/2022 yra užbaigtos atitinkamomis įsiteisėjusiomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis administracinėse bylose Nr. eAS-696-1047/2022, Nr. eAS-747-552/2022, o įvertinus kreipimosi į teismą (2024 m. vasario 28 d.) terminą dėl Užimtumo tarnybos sprendimo, priimto 2022 m. birželio 2 d., nepripažintina, kad pareiškėjos elgesys atitiko rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartus, o termino praleidimo priežastys buvo objektyvios bei svarbios.

Regionų administracinis teismas 2024 m. gegužės 14 d. nutartimi nustatydamas pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, išaiškino pareiškėjos teisę prašyti atnaujinti skundo padavimo terminą, jeigu jis yra praleistas dėl svarbių priežasčių, prašyme atnaujinti terminą nurodyti termino praleidimo priežastis ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Skundo trūkumų šalinimo institutas nėra savitikslis, jis yra inter alia (be kita ko) skirtas suteikti galimybę pareiškėjui pataisyti skundą, kas yra naudinga pačiam pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-599/2011). Taigi, pirmosios instancijos teismas, nepripažinęs pareiškėjos nurodytų termino praleidimo priežasčių svarbiomis, priešingai nei atskirajame skunde teigia pareiškėja, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo ir kitų su šio sprendimo ginčijimu susijusių reikalavimų – įpareigoti Užimtumo tarnybą atlikti veiksmus.

Teisės aktuose, įtvirtinančiuose asmens teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, nėra nustatyta, kad asmuo kreipdamasis į teismą, privalo ginčyti viešojo administravimo subjekto neteisėtą veiksmą (neveikimą ar sprendimą), iš kurio kildinama žala. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra savarankiškas ir gali būti nagrinėjamas atsietai nuo pareiškėjo skundo kitų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-363-602/2024). Taigi, atmestini pareiškėjos atskirojo skundo argumentai, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką reikalaujama apskųsti administracinį aktą, nes reikalavimas priteisti žalą laikomas betarpiškai susijusiu su reikalavimu panaikinti administracinį aktą.

Kiti pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nebeturi teisinės reikšmės bylai teisingai išspręsti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija jų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, pagrįstai nustatė, kad pareiškėja praleido terminą skundui dėl Užimtumo tarnybos 2022 m. birželio 2 d. sprendimo paduoti, nenustatė svarbių objektyvių priežasčių, todėl pagrįstai atsisakė priimti dalį pareiškėjos skundo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė