Legislator Case Law & Legislation
09807ffa-bd82-4d37-8334-9daf05b154ba AI generated

09807ffa-bd82-4d37-8334-9daf05b154ba · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 09807ffa-bd82-4d37-8334-9daf05b154ba
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ ; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, sumažinti priteistinÄ Å¾alos dydį. Atsakovė neginčijo fakto, jog ji yra Å¡io kelio savininkė, tačiau ji nėra atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovės pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

Legislator headnote

AI generated

09807ffa-bd82-4d37-8334-9daf05b154ba · Vilniaus miesto apylinkės teismas: Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobÅ«džio, kurios galėjo atleisti teismÄ nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų bÅ«ti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio sumÄ ir EŽTT praktikÄ , teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiÅ¡ka bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Keywords

AI generated
non-roadworthy vehicle automobile industry motor vehicle expenses contract for vehicle sale motor vehicle liability insurance driving whilst disqualified
AI generated
75647a84-c5ba-4a2e-97ee-400d0443aa81
Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 440,27 EUR turtinės žalos atlyginimÄ , 5 procentus metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovas nurodė, kad 2017 m. balandžio 5 d. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), automobiliui (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavus į duobę buvo apgadintas priekinis kairės pusės ratas.
58283776-7fc3-4d55-a6ed-fa754a42fc22
neteisėtus vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimÄ ), 2 ) žalos padarymo faktÄ , 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.). PareiÅ¡kėjas siekia jo nurodytos turtinės žalos atlyginimo CK 6.271 straipsnio pagrindu. Å is CK straipsnis yra speciali teisės norma, reglamentuojanti teisinius santykius dėl žalos atlyginimo, kai praÅ¡oma atlyginti žala atsirado dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:
eb8e95d3-5147-4da7-9057-a1645577cc81
Court allows insurance company's claim against city for road pothole damage under tort liability rules.
040c660f-f8c4-43fa-b392-a6ab2f00c15b
Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr.
28d0fc84-759a-4fc2-bace-ce57d163904d
L., jos gynėjui advokatui Romualdui MikliuÅ¡ui,             vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. L., gim. (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini), aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, netekėjusi, dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį, n u s t a t ė :

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2-17811-845/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13165-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjūčio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.

Teismas n u s t a t ė : ieÅ¡kovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės 640,20 Eur turtinės žalos atlyginimo, 15,89 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, jog 2021 m. liepos 29 d. automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kliudė iÅ¡ aptrupėjusio Å¡aligatvio bortelio iÅ¡lindusiÄ armatÅ«rÄ ir buvo apgadintas.

Ä®vykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovė apskaičiavo jos apdraustos transporto priemonės remonto kainÄ ir iÅ¡mokėjo draudėjui 640,20 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (770,20 Eur remonto kaÅ¡tai – 130,00 Eur besÄ lyginė iÅ¡skaita). Apskaičiuojant žalos dydį, nusidėvėjimas buvo įvertintas. Atsakovė privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi ji yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė.

Nors ieÅ¡kovė siuntė pretenzijÄ atsakovei, pastaroji žalos iki Å¡iol neatlygino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė:

1) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ ;

2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, sumažinti priteistinÄ Å¾alos dydį. Atsakovė neginčijo fakto, jog ji yra Å¡io kelio savininkė, tačiau ji nėra atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovės pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.

Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, atsakomybės subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju – su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi Å¡iomis teisės aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo atlikti (toliau – Rangovas) Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Užsakovas) sudaryti Rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka.

Sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad Rangovas įsipareigoja paslaugas teikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku. 16.7 punktas nurodo, kad Rangovas įsipareigoja sÄ skaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. 2018 m. spalio 29 d. pirkimo sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ . Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti UžsakovÄ .

Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Vadovaujantis Sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusÄ bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių bÅ«klės. Å iuo atveju UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo veikti ne tik pagal atsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių bÅ«klę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos Å¡alinti.

Darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini), valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tad Å¡ios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rėti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir kuri atsako už žalÄ , kilusiÄ dėl netinkamos priežiÅ«ros. Taip pat atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio prieduose yra pateikęs 2021 m. rugpjūčio 12 d.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ sÄ matÄ Nr. (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini)“ į sÄ matÄ Ä¯traukė ir priekinio buferio, priekinio deÅ¡inės pusės sparno keitimo darbus, visgi nagrinėjamu atveju nebuvo nustatinėjamos transporto priemonės gedimų priežastys, byloje iÅ¡ esmės nėra įrodymų, patvirtinančių, kad visi nurodyti automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dėl nurodyto eismo įvykio, akcentuotina, kad automobilį galima apgadinti ir kitais bÅ«dais.

Papildomai nurodytina, jog nagrinėjamu atveju byloje nėra ieÅ¡kovės mokėjimÄ patvirtinančių dokumentų, taip pat neaiÅ¡ku ar automobilis buvo remontuotas, ar sugadinta dalis keista, nagrinėjamos bylos kontekste tai aktualu, nes pavyzdžiui Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2006, nurodė, jog vertinant, ar iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡moka) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuotas, prievolė apskaičiuoti ir mokėti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nėra apmokestinimo objekto, todėl tiek PVM mokėtojų, tiek ne PVM mokėtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuot, vertė be PVM.

Atsižvelgiant į visas iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, ieÅ¡kovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog ji neįrodė praÅ¡omos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieÅ¡kovei atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinės atsakomybės pagrindo – priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybės veiksmų ir atsiradusios žalos.

Jeigu teismas nuspręstų, jog reikalavimas atlyginti žalÄ Å¡ioje byloje yra pagrįstas, turėtų bÅ«ti svarstoma dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ . Å iuo atveju Vilniaus miesto savivaldybė nei prievolės atlyginti žalÄ , nei jos įvykdymo terminų neturėjo, žala kilo iÅ¡ delikto, o ne sutartinių santykių, todėl toks reikalavimas priteisti palÅ«kanas dėl neegzistuojančios prievolės neįvykdymo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.

Trečiasis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. Nurodė, kad Sutarties nuostatos tarp Savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytojÄ , kaip atsakingÄ asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutartimi neperdavė savo, kaip (duomenys neskelbtini), valdytojos teisių. 2018-10-29 pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Sutartis), sudarytoje tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, apibrėžiančiame sutarties objektÄ , yra nurodyta, kad rangovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlieka Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija, t. y.

Savivaldybė turi sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Nei pačiame sutarties objektÄ apibrėžiančiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nėra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), yra perduodama savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. Tokio juridinio fakto nepatvirtina nei pažodinis sutarties aiÅ¡kinimas, nei sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį Sutarties esmę ir tikslÄ .

Yra prieÅ¡ingai - Sutartyje nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomÄ sias paslaugas, tame tarpe gatvių priežiÅ«rÄ ir eksploatavimÄ , paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Sisteminis Sutarties aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, o pagal užsakovo raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ , kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. Pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini), nebuvo skirtas finansavimas Å¡ios gatvės remontui.

Toks rangovo savarankiÅ¡kumo neturėjimas teikiant privalomÄ sias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal Sutartį aptarnaujami objektai negali bÅ«ti laikomi perduotais savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. Atsakovo teiginys, jog Sutartyje esančio rangovo įsipareigojimai nedelsiant ir be atskiro užsakymo paÅ¡alinti (taisyti) pastebėtus jam perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektus, keliančius grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, nėra pagrindo aiÅ¡kinti, kaip reiÅ¡kianti savarankiÅ¡ko rangovui perduotų eksploatuoti gatvių valdymo teises turėjimÄ .

Sutartyje nurodytu bÅ«du pradėtiems ir atliktiems darbams galioja bendra darbų priėmimo - perdavimo bei atsiskaitymo už juos tvarka, o rangovo teisė savo iniciatyva pradėti sutartyje numatytus darbus didesne nei jo pastebėtų gatvės dangos defektų, keliančiai grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, Å¡alinimo apimtimi ar savarankiÅ¡kai spręsti, pvz., dėl visos gatvės dangos, konstrukcinių elementų, inžinerinių tinklų atnaujinimo ir pan., nėra numatyta. Taigi Sutartyje Å¡alys siekė tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, keliančių grėsme eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, Å¡alinimo darbų atlikimo tvarkÄ , kad rangovas kuo operatyviau galėtų juos pradėti ir atlikti.

Teigė, kad Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikėjimo teise ir tik Savivaldybės tarybos sprendimu. Pažymėjo, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, Å¡ios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnio nuostatu pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisė į Savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtÄ .

UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujasi analogiÅ¡kose procesiniuose sprendimuose dėl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo priimtų ir kitose Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinėtose civilinėse bylose: Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-l 155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-579- 258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-09-08 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017;

Vilniaus apygardos teismo 2017-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-653/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-282-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018- 06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-392/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-29 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-585/2019;

Vilniaus apygardos teismo 2019-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2275-235/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1782- 866/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020-06-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-31 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-562-577/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-02-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020. Visose minėtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dėl Sutarties įtakos gatvių valdymo teisės perdavimui iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir, įsiteisėjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Sutartį atsakovui UAB „(duomenys neskelbtini)“ gatvių valdymo teisės neperėjo.

Ä®siteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iÅ¡ naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas)“. Aukščiau paminėtose bylose Vilniaus apygardos teismas sprendė, kad Vilniaus miesto gatvių valdymo teisė sutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ perduota nebuvo ir Å¡ių gatvių valdytoja iÅ¡liko Savivaldybė, nes nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo.

Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu 2016-04-15 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytos sutarties nuostatos patvirtina, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, taigi statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra gatvių valdytoja ir dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako Savivaldybė kaip savininkė.

Apibendrinant aukščiau nurodytas teisės aktų nuostatas ir nurodytÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ negali bÅ«ti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinės žalos atlyginimÄ vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalÄ atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ nei sutartimi, nei kitais pagrindais nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvės) valdymas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylÄ , taip pat trumpai iÅ¡dėstyti motyvus.

EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiÅ¡kindamas asmens teisės į teisingÄ teismÄ principo įgyvendinimÄ , pažymėjo, jog pareiga nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nėra absoliuti; galimas teisminis nagrinėjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinėjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dėl patikimumo ar ginčijamų faktų, dėl kurių bÅ«tina bÅ«ti iÅ¡klausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai iÅ¡spręsti bylÄ Å¡alių pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pagrindu (Jussila v.

Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrėžė, jog kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar aplinkybės buvo tokio pobÅ«džio, kurios galėjo atleisti teismÄ nuo žodinio teismo posėdžio; tai galėtų bÅ«ti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nėra ypatingai sudėtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio sumÄ ir EŽTT praktikÄ , teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiÅ¡ka bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio proceso tvarka.

IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 29 d. automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kliudė iÅ¡ aptrupėjusio Å¡aligatvio bortelio iÅ¡lindusiÄ armatÅ«rÄ ir buvo apgadintas. Atsakovė yra Å¡io kelio savininkė. IeÅ¡kovė nurodo, kad minėtas automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). IeÅ¡kovė iÅ¡mokėjo draudėjui 640,20 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (nors atsakovė nurodo, kad byloje nėra ieÅ¡kovės mokėjimÄ patvirtinančio dokumento, tačiau ieÅ¡kovės yra byloje pateiktas mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad ieÅ¡kovė 2021 m. rugpjūčio 24 d. pavedimu sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 640,20 Eur iÅ¡mokÄ už automobilio Toyota Avensis, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) draudiminį įvykį). Draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, todėl ieÅ¡kovė praÅ¡o iÅ¡ atsakovės atlyginti iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ . Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl žalos atlyginimo. Dėl atsakovės, kaip kelio (gatvių) savininkės, netinkamos kelių priežiÅ«ros buvo apgadinta transporto priemonė. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, jog ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dėl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ .

Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis – kiti vieÅ¡ai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkrečiu atveju – su vietinės reikÅ¡mės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.

Pačios savivaldybės nevykdo jų teritorijose esančių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovės pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovas) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) sudaryti Rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka.

Pagal Sutarties 16.1 punktÄ , Rangovas įsipareigoja paslaugas teikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku; 16.7 punktas nustato, kad Rangovas įsipareigoja savo sÄ skaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinėjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinėjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis.

Nagrinėjant ginčus dėl žalos atlyginimo bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos bÅ«tinosios deliktinės atsakomybės sÄ lygos. BÅ«tinosios deliktinės atsakomybės taikymo sÄ lygos yra neteisėti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Aptartas civilinės atsakomybės sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o neįrodžius bent vienos sÄ lygos, negali bÅ«ti taikoma civilinė atsakomybė.

Pirmiausia bÅ«tina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.

Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkcijÄ â€“ kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trÅ«kumo, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).

Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje).

Taigi savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui – valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .

Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi, daikto savininkas, perduodamas daiktÄ pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybės teisės ir jos elemento – valdymo, tačiau netenka fizinio ryÅ¡io su daiktu, galimybės daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiÅ¡kai spręsti dėl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti statinio saugumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinančiu valdymo teisę, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. vietinės reikÅ¡mės vieÅ¡ieji keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, yra kelio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė nurodė, kad ji perdavė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies (į kuriÄ patenka PrÅ«sų g.) valdymÄ 2018 m. spalio 29 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pasak atsakovės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo reguliariai tikrinti gatvių bÅ«klę bei nustatyti gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos Å¡alinti. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDJÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja:

1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â€“ įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

2) savivaldybių institucijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos – patikėjimo teise;

3) kiti juridiniai asmenys – VSTVNDJÄ® 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikėjimo sutartį (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdančių, naudojančių savivaldybių turtÄ ir disponuojančių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, Å¡ių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikėjimo sutartis VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJÄ® 9 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ valstybės ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, vieÅ¡osios teisės principu, t. y. sandoriai dėl valstybės ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.

VSTVNDJĮ 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas patikėjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Analogiška nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 48 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu.

Ä® bylÄ nėra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ perduoti Vilniaus miesto PrÅ«sų g. valdymÄ patikėjimo teise kitam subjektui. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nėra valstybinės reikÅ¡mės kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybės. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiÅ«ros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.

Pagal VSÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos.

Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad gatvių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡koji savivaldybės funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobÅ«dį laikytina vieÅ¡osios paslaugos teikimu. Organizuodama Å¡ios vieÅ¡osios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiÅ«ros) teikimÄ savivaldybė turi teisę jos įgyvendinimÄ pavesti viešųjų paslaugų teikėjams, tačiau vieÅ¡osios teisės aktai nenumato galimybės viešųjų paslaugų įgyvendinimÄ organizuoti taip, jog civilinės sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedÅ«rų, numatytų vieÅ¡osios teisės aktuose, bÅ«tų perduota kelių (gatvių) valdymo teisė privačiam juridiniam asmeniui.

Taigi, vieÅ¡osios nuosavybės teisinis reguliavimas nenumato galimybės savivaldybei civilinės sutarties pagrindu perduoti savarankiÅ¡kų kelio (gatvės) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinę reikÅ¡mę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiÅ«ros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).

Nagrinėjant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, derinamas subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Tais atvejais, jeigu Å¡alių ketinimai nesutampa, svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios Å¡alies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2012).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) 2018 m. spalio 29 d. sudarė pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB „(duomenys neskelbtini)“ (Rangovu); Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka Rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal Rangovo pasiÅ«lytus įkainius (Sutarties 1 punktas).

Darbų savybės pateiktos techninėje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas), kuri yra neatskiriama Å¡ios Sutarties dalis. Preliminarios (36 mėn.) darbų apimtys nurodytos darbų kiekių žiniaraščiuose (Sutarties 2 priedas), kurios Sutarties vykdymo metu gali kisti (gali bÅ«ti įsigyta daugiau arba mažiau nurodytų darbų apimties), nevirÅ¡ijant 5 punkte nurodytos pradinės Sutarties vertės (Sutarties 2 punktas). Rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėsenÄ .

Rangovui kilo pareiga eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybę informuoti UžsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigojo atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padalytÄ Å¾alÄ atsiradusiÄ dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klės (Sutarties 16.11 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba bÅ«tų priėmusi sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų perdavusi trečiajam asmeniui patikėjimo teise valdyti (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo perduota savarankiÅ¡ko valdymo teisė, reikalavimo teisė dėl žalos atlyginimo; todėl Vilniaus miesto savivaldybė, kaip gatvės savininkė, pripažintina tinkama pagal ieÅ¡kinį dėl gatvės trÅ«kumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu.

Dėl vairuotojo kaltės. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).

Vertinant, ar buvo didelis nukentėjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentėjusysis sÄ moningai neatsižvelgė į tam tikrÄ rizikÄ , apie kuriÄ buvo įspėtas ar neabejotinai žinojo (turėjo žinoti) jÄ esant. Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonės vairuotojo didelį neatsargumÄ . Atsakovė neįrodė, kad transporto priemonę Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavęs asmuo bÅ«tų elgęsis nerÅ«pestingai.

Nenustačius transporto priemonės vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nėra pagrindo spręsti dėl atlygintinos žalos mažinimo. ReiÅ¡kiamos abejonės ir prielaidos nesudaro pagrindo iÅ¡vadoms dėl vairuotojo kaltės buvimo, todėl atsakovės argumentas, kad nagrinėjamu atveju buvo pagrindas sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimÄ dėl paties vairuotojo kaltės, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, kaip PrÅ«sų g., Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkės ir valdytojos civilinės atsakomybės sÄ lygas dėl žalos, padarytos automobiliui, kliudžius iÅ¡ aptrupėjusio Å¡aligatvio bortelio iÅ¡lindusiÄ armatÅ«rÄ .

Priešingų aplinkybių atsakovei neįrodžius, ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 640,20 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Atsakovei nenuginčijus fakto, kad prašoma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis atsakomybę be kaltės reglamentuojančiomis teisės normomis, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 640,20 Eur žalos atlyginimo tenkintinas. Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.

CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už termino praleidimÄ privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. PalÅ«kanų, pagal įstatymÄ mokamų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimÄ , dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. IeÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 15,89 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo pradelstos sumokėti 640,20 Eur sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2021 m. lapkričio 1 d.) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, iÅ¡ viso už 151 dienas.

Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ terminÄ Ä¯vykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas sumokėti praleistas terminas, ir konstatavus atsakovės piniginę prievolę atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (656,09 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovės priteistinos ieškovei 473,58 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. 18,00 Eur žyminis mokestis bei 455,58 Eur už teisines paslaugas. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.

įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos, todėl nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 640,20 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų, 20 ct) žalos, 15,89 Eur (penkiolika eurų, 89 ct) palÅ«kanų, 5 (penkis) procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (656,09 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (2022 m. birželio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 473,58 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus, 58 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Lijana Le Huede