09807ffa-bd82-4d37-8334-9daf05b154ba · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas
Legislator summary
AI generatedieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ ; netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, sumažinti priteistinÄ Å¾alos dydį. AtsakovÄ neginÄijo fakto, jog ji yra Å¡io kelio savininkÄ, taÄiau ji nÄra atsakinga už dÄl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau â Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms. PaÄios savivaldybÄs nevykdo jų teritorijose esanÄių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovÄs pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.
Legislator headnote
AI generated09807ffa-bd82-4d37-8334-9daf05b154ba · Vilniaus miesto apylinkÄs teismas: Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrÄžÄ, jog kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar aplinkybÄs buvo tokio pobÅ«džio, kurios galÄjo atleisti teismÄ nuo žodinio teismo posÄdžio; tai galÄtų bÅ«ti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nÄra ypatingai sudÄtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinÄjamos bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio sumÄ ir EŽTT praktikÄ , teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiÅ¡ka bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka.
Keywords
AI generatedRelated Decisions
AI generatedFull text
?CivilinÄ byla Nr. e2-17811-845/2022 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13165-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.8.; 3.2.6.1 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKÄS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugpjÅ«Äio 2 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkÄs teismo teisÄja Lijana Le Huede raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dÄl žalos priteisimo, treÄiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, uždaroji akcinÄ bendrovÄ â(duomenys neskelbtini)â.
Teismas n u s t a t Ä : ieÅ¡kovÄ akcinÄ bendrovÄ (toliau â AB) âLietuvos draudimasâ ieÅ¡kiniu praÅ¡Ä priteisti iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs 640,20 Eur turtinÄs žalos atlyginimo, 15,89 Eur palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidas. NurodÄ, jog 2021 m. liepos 29 d. automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kliudÄ iÅ¡ aptrupÄjusio Å¡aligatvio bortelio iÅ¡lindusiÄ armatÅ«rÄ ir buvo apgadintas.
Ä®vykio metu automobilis buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju. IeÅ¡kovÄ apskaiÄiavo jos apdraustos transporto priemonÄs remonto kainÄ ir iÅ¡mokÄjo draudÄjui 640,20 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (770,20 Eur remonto kaÅ¡tai â 130,00 Eur besÄ lyginÄ iÅ¡skaita). ApskaiÄiuojant žalos dydį, nusidÄvÄjimas buvo įvertintas. AtsakovÄ privalo atlyginti atsiradusiÄ Å¾alÄ , kadangi ji yra kelio, esanÄio (duomenys neskelbtini), savininkÄ.
Nors ieÅ¡kovÄ siuntÄ pretenzijÄ atsakovei, pastaroji žalos iki Å¡iol neatlygino. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. AtsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä:
1) ieÅ¡kovÄs ieÅ¡kinį atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs atžvilgiu atmesti kaip nepagrįstÄ ;
2) netenkinus pirmojo praÅ¡ymo, sumažinti priteistinÄ Å¾alos dydį. AtsakovÄ neginÄijo fakto, jog ji yra Å¡io kelio savininkÄ, taÄiau ji nÄra atsakinga už dÄl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau â Kelių įstatymas) 4 straipsnio 3 dalimi, vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms. PaÄios savivaldybÄs nevykdo jų teritorijose esanÄių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovÄs pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse.
Pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį, atsakomybÄs subjektu gali bÅ«ti ne tik asmuo, valdantis daiktÄ nuosavybÄs teise, bet ir kitais teisÄtais pagrindais â jo valdytojas. Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybÄ tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkreÄiu atveju â su vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi Å¡iomis teisÄs aktų nuostatomis, Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarÄ pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau â Sutartis), kuria uždaroji akcinÄ bendrovÄ (toliau â UAB) â(duomenys neskelbtini)â įsipareigojo atlikti (toliau â Rangovas) Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija (toliau â Užsakovas) sudaryti Rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokÄti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka.
Sutarties 16.1 punkte nustatyta, kad Rangovas įsipareigoja paslaugas teikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku. 16.7 punktas nurodo, kad Rangovas įsipareigoja sÄ skaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dÄl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. 2018 m. spalio 29 d. pirkimo sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â įsipareigoja nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ . Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymÄti gairelÄmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti UžsakovÄ .
Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs. Vadovaujantis Sutartimi UAB â(duomenys neskelbtini)â prisiÄmÄ nuolatinÄs gatvių stebÄsenos pareigÄ , gatvių valdytojo pagal CK 6.266 straipsnio statusÄ bei atsakomybÄ dÄl netinkamos gatvių bÅ«klÄs. Å iuo atveju UAB â(duomenys neskelbtini)â privalÄjo veikti ne tik pagal atsakovÄs nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių bÅ«klÄ bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos Å¡alinti.
Darytina iÅ¡vada, kad (duomenys neskelbtini), valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB â(duomenys neskelbtini)â, tad Å¡ios gatvÄs valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį laikytina UAB â(duomenys neskelbtini)â, kuriai prievolinÄs teisÄs (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiÅ«rÄti ir tvarkyti (duomenys neskelbtini) ir kuri atsako už žalÄ , kilusiÄ dÄl netinkamos priežiÅ«ros. Taip pat atsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovÄ ieÅ¡kinio prieduose yra pateikÄs 2021 m. rugpjÅ«Äio 12 d.
UAB â(duomenys neskelbtini)â sÄ matÄ Nr. (duomenys neskelbtini). UAB â(duomenys neskelbtini)â į sÄ matÄ Ä¯traukÄ ir priekinio buferio, priekinio deÅ¡inÄs pusÄs sparno keitimo darbus, visgi nagrinÄjamu atveju nebuvo nustatinÄjamos transporto priemonÄs gedimų priežastys, byloje iÅ¡ esmÄs nÄra įrodymų, patvirtinanÄių, kad visi nurodyti automobilio gedimai buvo sÄ lygoti bÅ«tent dÄl nurodyto eismo įvykio, akcentuotina, kad automobilį galima apgadinti ir kitais bÅ«dais.
Papildomai nurodytina, jog nagrinÄjamu atveju byloje nÄra ieÅ¡kovÄs mokÄjimÄ patvirtinanÄių dokumentų, taip pat neaiÅ¡ku ar automobilis buvo remontuotas, ar sugadinta dalis keista, nagrinÄjamos bylos kontekste tai aktualu, nes pavyzdžiui Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-381/2006, nurodÄ, jog vertinant, ar iÅ¡laidas transporto priemonei suremontuoti (t. y. draudimo iÅ¡moka) turi bÅ«ti įtraukta PVM suma, iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai automobilis neremontuotas, prievolÄ apskaiÄiuoti ir mokÄti į biudžetÄ PVM neatsiranda, nes nÄra apmokestinimo objekto, todÄl tiek PVM mokÄtojų, tiek ne PVM mokÄtojų nuostoliu laikytina prekių ir paslaugų, reikalingų automobiliui suremontuot, vertÄ be PVM.
Atsižvelgiant į visas iÅ¡dÄstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad siekdamas pagrįsti žalos faktÄ bei dydį, ieÅ¡kovÄ nesilaikÄ teisÄs aktų reikalavimų, todÄl laikytina, jog ji neįrodÄ praÅ¡omos priteisti žalos nagrinÄjamoje civilinÄje byloje. Vilniaus miesto savivaldybÄ jokių neteisÄtų veiksmų, dÄl kurių ieÅ¡kovei atsirado žala, neatliko, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti ir kito bÅ«tino civilinÄs atsakomybÄs pagrindo â priežastinio ryÅ¡io tarp Vilniaus miesto savivaldybÄs veiksmų ir atsiradusios žalos.
Jeigu teismas nusprÄstų, jog reikalavimas atlyginti žalÄ Å¡ioje byloje yra pagrįstas, turÄtų bÅ«ti svarstoma dÄl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio valdytojo, neatsargumÄ . Å iuo atveju Vilniaus miesto savivaldybÄ nei prievolÄs atlyginti žalÄ , nei jos įvykdymo terminų neturÄjo, žala kilo iÅ¡ delikto, o ne sutartinių santykių, todÄl toks reikalavimas priteisti palÅ«kanas dÄl neegzistuojanÄios prievolÄs neįvykdymo yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir negali bÅ«ti tenkinamas.
TreÄiasis asmuo UAB â(duomenys neskelbtini)â pateikÄ atsiliepimÄ , kuriuo nesutiko su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu. NurodÄ, kad Sutarties nuostatos tarp SavivaldybÄs ir UAB â(duomenys neskelbtini)â siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytojÄ , kaip atsakingÄ asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinÄjamos Vilniaus apygardos teisme, ir visose bylose teismas konstatavo, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybÄ su UAB â(duomenys neskelbtini)â sutartimi neperdavÄ savo, kaip (duomenys neskelbtini), valdytojos teisių. 2018-10-29 pirkimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-Sutartis), sudarytoje tarp UAB â(duomenys neskelbtini)â ir Vilniaus miesto savivaldybes administracijos, apibrÄžianÄiame sutarties objektÄ , yra nurodyta, kad rangovas UAB â(duomenys neskelbtini)â atlieka Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija, t. y.
SavivaldybÄ turi sudaryti rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokÄti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka. Nei paÄiame sutarties objektÄ apibrÄžianÄiame punkte, nei jokiuose kituose sutarties punktuose nÄra jokių nuostatų, kurios patvirtintų, kad (duomenys neskelbtini), yra perduodama savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. Tokio juridinio fakto nepatvirtina nei pažodinis sutarties aiÅ¡kinimas, nei sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimas atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį Sutarties esmÄ ir tikslÄ .
Yra prieÅ¡ingai - Sutartyje nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomÄ sias paslaugas, tame tarpe gatvių priežiÅ«rÄ ir eksploatavimÄ , paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Sisteminis Sutarties aiÅ¡kinimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad privalomosios paslaugos yra teikiamos ir kiti darbai atliekami ne rangovo iniciatyva ir nuožiÅ«ra, o pagal užsakovo raÅ¡tiÅ¡kÄ užsakymÄ , kuriame nurodomi konkreti vieta, darbų apimtis, terminai ir kt. informacija. PažymÄjo, kad (duomenys neskelbtini), nebuvo skirtas finansavimas Å¡ios gatvÄs remontui.
Toks rangovo savarankiÅ¡kumo neturÄjimas teikiant privalomÄ sias paslaugas ir atliekant darbus leidžia teigti, kad rangovo pagal Sutartį aptarnaujami objektai negali bÅ«ti laikomi perduotais savarankiÅ¡kam rangovo valdymui. Atsakovo teiginys, jog Sutartyje esanÄio rangovo įsipareigojimai nedelsiant ir be atskiro užsakymo paÅ¡alinti (taisyti) pastebÄtus jam perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektus, kelianÄius grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, nÄra pagrindo aiÅ¡kinti, kaip reiÅ¡kianti savarankiÅ¡ko rangovui perduotų eksploatuoti gatvių valdymo teises turÄjimÄ .
Sutartyje nurodytu bÅ«du pradÄtiems ir atliktiems darbams galioja bendra darbų priÄmimo - perdavimo bei atsiskaitymo už juos tvarka, o rangovo teisÄ savo iniciatyva pradÄti sutartyje numatytus darbus didesne nei jo pastebÄtų gatvÄs dangos defektų, kelianÄiai grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių saugumui, Å¡alinimo apimtimi ar savarankiÅ¡kai sprÄsti, pvz., dÄl visos gatvÄs dangos, konstrukcinių elementų, inžinerinių tinklų atnaujinimo ir pan., nÄra numatyta. Taigi Sutartyje Å¡alys siekÄ tik nusistatyti rangovui perduotų eksploatuoti gatvių dangos defektų, kelianÄių grÄsme eismo dalyvių transporto priemonių saugumui, Å¡alinimo darbų atlikimo tvarkÄ , kad rangovas kuo operatyviau galÄtų juos pradÄti ir atlikti.
TeigÄ, kad Savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikÄjimo teise ir tik SavivaldybÄs tarybos sprendimu. PažymÄjo, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybÄ, Å¡ios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisÄs į Savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ perdavimo, todÄl CK 6.266 straipsnio nuostatu pagrindu kitiems asmenims negali bÅ«ti perduota valdymo teisÄ Ä¯ Savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantį turtÄ .
UAB â(duomenys neskelbtini)â vadovaujasi analogiÅ¡kose procesiniuose sprendimuose dÄl sutarties sÄ lygų aiÅ¡kinimo priimtų ir kitose Vilniaus apygardos teismo iÅ¡nagrinÄtose civilinÄse bylose: Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-l 155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-05-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-579- 258/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-09-08 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-125-232/2017;
Vilniaus apygardos teismo 2017-11-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-1487-653/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; Vilniaus apygardos teismo 2018-03-20 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-282-640/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018- 06-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-675-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-844-392/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-675-262/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019-05-29 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-876-585/2019;
Vilniaus apygardos teismo 2019-05-22 nutartis civilinÄje byloje Nr. 2-2275-235/2019; Vilniaus apygardos teismo 2019-12-19 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-1782- 866/2019; Vilniaus apygardos teismo 2020-06-02 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-03 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-407-934/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-03-31 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-562-577/2020; Vilniaus apygardos teismo 2020-02-18 nutartis civilinÄje byloje Nr. e2A-310-661/2020. Visose minÄtose Vilniaus apygardos teismo bylose buvo sprendžiamas klausimas ir pasisakoma dÄl Sutarties įtakos gatvių valdymo teisÄs perdavimui iÅ¡ atsakovo Vilniaus miesto savivaldybÄs atsakovui UAB â(duomenys neskelbtini)â ir, įsiteisÄjusiais teismo sprendimais nustatyta, jog pagal Sutartį atsakovui UAB â(duomenys neskelbtini)â gatvių valdymo teisÄs neperÄjo.
Ä®siteisÄjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių iÅ¡ naujo įrodinÄti nereikia (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas)â. AukÅ¡Äiau paminÄtose bylose Vilniaus apygardos teismas sprendÄ, kad Vilniaus miesto gatvių valdymo teisÄ sutartimi UAB â(duomenys neskelbtini)â perduota nebuvo ir Å¡ių gatvių valdytoja iÅ¡liko SavivaldybÄ, nes nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinanÄiu valdymo teisÄ, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo.
Teismas rÄmÄsi Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimu 2016-04-15 nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninÄs priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisÄ, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Teismas sprendÄ, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs ir UAB â(duomenys neskelbtini)â sudarytos sutarties nuostatos patvirtina, kad rangovas veikia pagal užsakovo nurodymus, taigi statinio valdymas rangovei neperÄjo, todÄl UAB â(duomenys neskelbtini)â nÄra gatvių valdytoja ir dÄl gatvÄs konstrukcinių trÅ«kumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako SavivaldybÄ kaip savininkÄ.
Apibendrinant aukÅ¡Äiau nurodytas teisÄs aktų nuostatas ir nurodytÄ teismų praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad UAB â(duomenys neskelbtini)â negali bÅ«ti laikoma atsakinga už atsiradusios turtinÄs žalos atlyginimÄ vadovaujantis CK 6.266 straipsniu, nes pagal šį straipsnį už žalÄ atsako tik statinių savininkas ar valdytojas, o UAB â(duomenys neskelbtini)â nei sutartimi, nei kitais pagrindais nebuvo perduotas statinio - kelio (gatvÄs) valdymas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 441 straipsnio pagrindu, teismas turi teisÄ pats nusprÄsti, kokia forma ir tvarka nagrinÄti bylÄ , taip pat trumpai iÅ¡dÄstyti motyvus.
EŽTT savo nuoseklioje praktikoje, aiÅ¡kindamas asmens teisÄs į teisingÄ teismÄ principo įgyvendinimÄ , pažymÄjo, jog pareiga nagrinÄti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nÄra absoliuti; galimas teisminis nagrinÄjimas, kuris nereikalauja žodinio bylos nagrinÄjimo: pavyzdžiui tuomet, kai nekyla klausimų dÄl patikimumo ar ginÄijamų faktų, dÄl kurių bÅ«tina bÅ«ti iÅ¡klausytam, taip pat kai teismas gali teisingai ir pagrįstai iÅ¡sprÄsti bylÄ Å¡alių pateiktų įrodymų ir paaiÅ¡kinimų pagrindu (Jussila v.
Finland, no. 73053/01, 23 November 2006, § 41). Taip pat Europos Žmogaus Teisių Teismas pabrÄžÄ, jog kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, ar aplinkybÄs buvo tokio pobÅ«džio, kurios galÄjo atleisti teismÄ nuo žodinio teismo posÄdžio; tai galÄtų bÅ«ti situacijos, kai keliami teisniai klausimai nÄra ypatingai sudÄtingi (Saccoccia v. Austria, no. 69917/01, 4 May 2009, § 73, § 75-76). Taigi, atsižvelgiant į nagrinÄjamos bylos pobÅ«dį, ieÅ¡kinio sumÄ ir EŽTT praktikÄ , teismas mano, jog protinga, efektyvu ir ekonomiÅ¡ka bylÄ nagrinÄti raÅ¡ytinio proceso tvarka.
IeÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2021 m. liepos 29 d. automobilis Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kliudÄ iÅ¡ aptrupÄjusio Å¡aligatvio bortelio iÅ¡lindusiÄ armatÅ«rÄ ir buvo apgadintas. AtsakovÄ yra Å¡io kelio savininkÄ. IeÅ¡kovÄ nurodo, kad minÄtas automobilis buvo draustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). IeÅ¡kovÄ iÅ¡mokÄjo draudÄjui 640,20 Eur draudimo iÅ¡mokÄ (nors atsakovÄ nurodo, kad byloje nÄra ieÅ¡kovÄs mokÄjimÄ patvirtinanÄio dokumento, taÄiau ieÅ¡kovÄs yra byloje pateiktas mokÄjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtinantis, kad ieÅ¡kovÄ 2021 m. rugpjÅ«Äio 24 d. pavedimu sumokÄjo UAB â(duomenys neskelbtini)â 640,20 Eur iÅ¡mokÄ už automobilio Toyota Avensis, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) draudiminį įvykį). Draudikui, iÅ¡mokÄjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisÄ reikalauti iÅ¡mokÄtų sumų iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, todÄl ieÅ¡kovÄ praÅ¡o iÅ¡ atsakovÄs atlyginti iÅ¡mokÄtÄ iÅ¡mokÄ . Byloje tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl žalos atlyginimo. DÄl atsakovÄs, kaip kelio (gatvių) savininkÄs, netinkamos kelių priežiÅ«ros buvo apgadinta transporto priemonÄ. AtsakovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, jog ji negali bÅ«ti laikoma atsakinga už dÄl kelio trÅ«kumų kilusiÄ Å¾alÄ .
Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad vieÅ¡Ä sias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikÄjai arba pagal su savivaldybÄmis sudarytas sutartis â kiti vieÅ¡ai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybÄ tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o Å¡iuo konkreÄiu atveju â su vietinÄs reikÅ¡mÄs kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims.
PaÄios savivaldybÄs nevykdo jų teritorijose esanÄių kelių ir gatvių priežiÅ«ros ar remonto, o bÅ«tent atlieka užsakovÄs pareigas ir paveda Å¡iuos darbus atlikti tam tikriems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie specializuojasi tose srityse. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija 2018 m. spalio 29 d. sudarÄ pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB â(duomenys neskelbtini)â (Rangovas) įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija (Užsakovas) sudaryti Rangovui bÅ«tinas sÄ lygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatÄ ir sumokÄti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka.
Pagal Sutarties 16.1 punktÄ , Rangovas įsipareigoja paslaugas teikti tinkamai, kokybiÅ¡kai ir laiku; 16.7 punktas nustato, kad Rangovas įsipareigoja savo sÄ skaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dÄl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo. Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies valdytoju pagal 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigoja atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytÄ Å¾alÄ , atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs. Civiliniame procese vyraujantys dispozityvumo ir rungimosi principai (CPK 12 ir 13 straipsniai), be kita ko, reiÅ¡kia, jog tik Å¡alys nustato įrodinÄjimo dalykÄ bei nurodo aplinkybes, kuriomis jos grindžia pareikÅ¡tus reikalavimus, teismas negali vykdyti įrodinÄjimo naÅ¡tÄ už Å¡alis.
NagrinÄjant ginÄus dÄl žalos atlyginimo bÅ«tina patikrinti, ar egzistuoja visos bÅ«tinosios deliktinÄs atsakomybÄs sÄ lygos. BÅ«tinosios deliktinÄs atsakomybÄs taikymo sÄ lygos yra neteisÄti veiksmai, žala, skolininko veiksmų bei žalos priežastinis ryÅ¡ys ir kaltÄ (iÅ¡skyrus įstatymuose nustatytus atvejus, kai civilinÄ atsakomybÄ atsiranda be kaltÄs) (CK 6.246-6.249 straipsniai). Aptartas civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas turi įrodyti ieÅ¡kovas, o neįrodžius bent vienos sÄ lygos, negali bÅ«ti taikoma civilinÄ atsakomybÄ.
Pirmiausia bÅ«tina nustatyti neteisÄtus veiksmus, kurių nenustaÄius deliktinÄs atsakomybÄs taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisÄtumas gali bÅ«ti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolÄs nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobÅ«džio pareigos elgtis rÅ«pestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigÄ laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalÄ , padarytÄ asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais â ir neturtinÄ Å¾alÄ , visiÅ¡kai jÄ atlyginti.
Tai yra specialioji deliktinÄs atsakomybÄs norma, kurioje kartu su bendrÄ ja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmÄ yra užtikrinti pagrindinÄ civilinÄs atsakomybÄs funkcijÄ â kompensuoti nukentÄjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017). Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalÄ , padarytÄ dÄl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dÄl kitokių jų trÅ«kumo, privalo atlyginti Å¡ių objektų savininkas (valdytojas).
Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybÄ už dÄl statinių trÅ«kumo padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Kasacinis teismas formuoja praktikÄ , kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, vieÅ¡ame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpcijÄ , turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiÅ¡kai įgyvendina statinio valdymÄ , ir tuo atveju atsakomybÄ taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninÄs priežiÅ«ros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisÄ, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; 2020 m. lapkriÄio 19 d. nutartis civilinÄje byloje).
Taigi savininkas atsako už statinio trÅ«kumų sukeltÄ Å¾alÄ visais atvejais, iÅ¡skyrus, kai statinio valdymas yra perleistas kitam asmeniui â valdytojui (CK 6.266 straipsnio 1 dalis). Valdytoju gali bÅ«ti asmuo, kuriam valdymo teisÄ priklauso tiek kaip savarankiÅ¡ka daiktinÄ teisÄ (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybÄs teisÄs sudÄtinÄ dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip savarankiÅ¡ka daiktine teise, laikomas faktinis daikto turÄjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ .
Remiantis CK 4.22 straipsnio 1 dalimi, daikto savininkas, perduodamas daiktÄ pagal sutartį kitam asmeniui, nepraranda nuosavybÄs teisÄs ir jos elemento â valdymo, taÄiau netenka fizinio ryÅ¡io su daiktu, galimybÄs daryti jam fizinį poveikį, naudotis jo vartojamosiomis savybÄmis (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkriÄio 19 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-306-611/2020). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turÄjimas savo žinioje ir teisÄ savarankiÅ¡kai sprÄsti dÄl Å«kinio bei fizinio poveikio darymo Å¡iam objektui. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisÄ griežtosios atsakomybÄs taikymo kontekste, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinÄ ir faktinÄ pareiga užtikrinti statinio saugumÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2018 m. gegužÄs 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018). Nekilnojamojo turto savininkas laikomas savarankiÅ¡kai įgyvendinanÄiu valdymo teisÄ, nebent jis įrodo, kad jÄ savarankiÅ¡kai įgyvendina kitas asmuo (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).
Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį. vietinÄs reikÅ¡mÄs vieÅ¡ieji keliai ir gatvÄs nuosavybÄs teise priklauso savivaldybÄms. Byloje nÄra ginÄo dÄl to, jog atsakovÄ Vilniaus miesto savivaldybÄ, yra kelio, esanÄio (duomenys neskelbtini), savininkÄ. AtsakovÄ nurodÄ, kad ji perdavÄ UAB â(duomenys neskelbtini)â Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies (į kuriÄ patenka PrÅ«sų g.) valdymÄ 2018 m. spalio 29 d. sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB â(duomenys neskelbtini)â.
Pasak atsakovÄs, UAB â(duomenys neskelbtini)â privalÄjo reguliariai tikrinti gatvių bÅ«klÄ bei nustatyti gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos Å¡alinti. Lietuvos Respublikos valstybÄs ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau â VSTVNDJÄ®) 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybių turtÄ valdo, naudoja ir juo disponuoja:
1) savivaldybių tarybos pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymÄ â įgyvendindamos turto savininko funkcijas (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas);
2) savivaldybių institucijos, įmonÄs, įstaigos ir organizacijos â patikÄjimo teise;
3) kiti juridiniai asmenys â VSTVNDJÄ® 12 straipsnyje nustatytais atvejais pagal turto patikÄjimo sutartį (VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VSTVNDJÄ® 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad subjektų, valdanÄių, naudojanÄių savivaldybių turtÄ ir disponuojanÄių juo, teises ir pareigas nustato įstatymai, savivaldybių tarybų sprendimai, Å¡ių subjektų įstatai (nuostatai) ir turto patikÄjimo sutartis VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 3 dalyje nustatytais atvejais. Pagal VSTVNDJÄ® 9 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ valstybÄs ir savivaldybių turtas turi bÅ«ti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama vadovaujantis, be kita ko, vieÅ¡osios teisÄs principu, t. y. sandoriai dÄl valstybÄs ir savivaldybių turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisÄs aktų, reglamentuojanÄių disponavimÄ valstybÄs ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais.
VSTVNDJÄ® 12 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad savivaldybÄms nuosavybÄs teise priklausanÄio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos, o savivaldybei nuosavybÄs teise priklausantis turtas patikÄjimo teise valdyti, naudoti ir disponuoti juo perduodamas savivaldybÄs tarybos nustatyta tvarka. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtina ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau â VSÄ®) 48 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, konstatuotina, kad savivaldybei nuosavybÄs teise priklausanÄio turto valdymas gali bÅ«ti perduotas tik patikÄjimo teise ir tik savivaldybÄs tarybos sprendimu.
Ä® bylÄ nÄra pateiktų duomenų apie tai, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba bÅ«tų priÄmusi sprendimÄ perduoti Vilniaus miesto PrÅ«sų g. valdymÄ patikÄjimo teise kitam subjektui. Kelių įstatymo 5 straipsnio 7 dalyje taip pat nurodyta, kad gatvių, kurios nÄra valstybinÄs reikÅ¡mÄs kelių tÄ sa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiÅ«ros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybÄs. Savivaldybei tenkanti gatvių taisymo bei priežiÅ«ros pareiga numatyta ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punkte.
Pagal VSÄ® 9 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ savivaldybÄ gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikÄjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar paÅ¡to paslaugų srities perkanÄiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti vieÅ¡osios paslaugos teikimÄ jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikÄjui, kai teikiamos teritorijų ir gatvių priežiÅ«ros ir tvarkymo paslaugos.
Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad gatvių priežiÅ«ra yra savarankiÅ¡koji savivaldybÄs funkcija, kuri pagal savo funkcinį veiklos pobÅ«dį laikytina vieÅ¡osios paslaugos teikimu. Organizuodama Å¡ios vieÅ¡osios paslaugos (gatvių taisymo bei priežiÅ«ros) teikimÄ savivaldybÄ turi teisÄ jos įgyvendinimÄ pavesti viešųjų paslaugų teikÄjams, taÄiau vieÅ¡osios teisÄs aktai nenumato galimybÄs viešųjų paslaugų įgyvendinimÄ organizuoti taip, jog civilinÄs sutarties pagrindu, nesilaikant specialių procedÅ«rų, numatytų vieÅ¡osios teisÄs aktuose, bÅ«tų perduota kelių (gatvių) valdymo teisÄ privaÄiam juridiniam asmeniui.
Taigi, vieÅ¡osios nuosavybÄs teisinis reguliavimas nenumato galimybÄs savivaldybei civilinÄs sutarties pagrindu perduoti savarankiÅ¡kų kelio (gatvÄs) valdymo funkcijų privatiems juridiniams asmenims. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybÄ už statinio konstrukcijos defektÄ tenka kitam asmeniui, kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiÅ¡kai valdyti (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, 22 punktas; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017, 22.2 punktas). Statinio valdymas gali atsirasti tiek įstatymo, tiek sutarties pagrindu. Kai statinio valdymas perleidžiamas sutartimi, kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina nustatyti tokio susitarimo turinį. Taigi teismas, konstatuodamas statinio valdymÄ , turi tirti sutarties turinį, aiÅ¡kinti jos sÄ lygas pagal sutarties pažodinÄ reikÅ¡mÄ, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dÄl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninÄs priežiÅ«ros teisÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015).
NagrinÄjant tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, derinamas subjektyvusis sutarties aiÅ¡kinimo principas su jos teksto lingvistine analize. Visos sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmÄ ir tikslÄ bei jos sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykių praktikÄ , elgesį po sutarties sudarymo ir paproÄius (CK 6.193 straipsnio 1, 3, 5 dalys). Tais atvejais, jeigu Å¡alių ketinimai nesutampa, svarbesnÄ yra sutarties teksto lingvistinÄ analizÄ, nes ji gali padÄti nustatyti, kurios Å¡alies ketinimai atitinka sutarties lingvistinÄ prasmÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2012 m. lapkriÄio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-521/2012).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs administracija (Užsakovas) 2018 m. spalio 29 d. sudarÄ pirkimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su UAB â(duomenys neskelbtini)â (Rangovu); Å¡ioje sutartyje nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka Rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiÅ«ros darbus, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui bÅ«tinas darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokÄti už faktiÅ¡kai atliktus darbus pagal Rangovo pasiÅ«lytus įkainius (Sutarties 1 punktas).
Darbų savybÄs pateiktos techninÄje specifikacijoje (Sutarties 1 priedas), kuri yra neatskiriama Å¡ios Sutarties dalis. Preliminarios (36 mÄn.) darbų apimtys nurodytos darbų kiekių žiniaraÅ¡Äiuose (Sutarties 2 priedas), kurios Sutarties vykdymo metu gali kisti (gali bÅ«ti įsigyta daugiau arba mažiau nurodytų darbų apimties), nevirÅ¡ijant 5 punkte nurodytos pradinÄs Sutarties vertÄs (Sutarties 2 punktas). Rangovas įsipareigojo nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebÄsenÄ .
Rangovui kilo pareiga eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grÄsmÄ eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymÄti gairelÄmis, aptverti ir nedelsiant be atskiro Užsakovo užsakymo Å¡alinti (taisyti) bei apie Å¡iÄ aplinkybÄ informuoti UžsakovÄ . Rangovas nuo Sutarties pasiraÅ¡ymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto RytinÄs miesto dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 straipsnio 2 dalį ir įsipareigojo atlyginti Užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padalytÄ Å¾alÄ atsiradusiÄ dÄl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiÅ«ros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos bÅ«klÄs (Sutarties 16.11 punktas).
Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dÄstyta, konstatuotina, kad, nesant byloje pateiktų įrodymų, kad Vilniaus miesto savivaldybÄs taryba bÅ«tų priÄmusi sprendimÄ , kuriuo bÅ«tų perdavusi treÄiajam asmeniui patikÄjimo teise valdyti (duomenys neskelbtini), todÄl nÄra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad UAB â(duomenys neskelbtini)â buvo perduota savarankiÅ¡ko valdymo teisÄ, reikalavimo teisÄ dÄl žalos atlyginimo; todÄl Vilniaus miesto savivaldybÄ, kaip gatvÄs savininkÄ, pripažintina tinkama pagal ieÅ¡kinį dÄl gatvÄs trÅ«kumais padarytos žalos atlyginimo CK 6.266 straipsnio pagrindu.
DÄl vairuotojo kaltÄs. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai paties nukentÄjusio asmens didelis neatsargumas padÄjo žalai atsirasti arba jai padidÄti, tai atsižvelgiant į nukentÄjusio asmens kaltÄs dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltÄs, ir į jo kaltÄs dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali bÅ«ti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalÄ gali bÅ«ti atmestas. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, jog didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasÄiausių atidumo ir rÅ«pestingumo taisyklių nepaisymas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. kovo 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-7-151-421/2020).
Vertinant, ar buvo didelis nukentÄjusiojo neatsargumas, reikÅ¡minga yra tai, ar nukentÄjusysis sÄ moningai neatsižvelgÄ Ä¯ tam tikrÄ rizikÄ , apie kuriÄ buvo įspÄtas ar neabejotinai žinojo (turÄjo žinoti) jÄ esant. Teismo vertinimu, byloje nÄra pateikta įrodymų, kurie leistų konstatuoti transporto priemonÄs vairuotojo didelį neatsargumÄ . AtsakovÄ neįrodÄ, kad transporto priemonÄ Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavÄs asmuo bÅ«tų elgÄsis nerÅ«pestingai.
NenustaÄius transporto priemonÄs vairuotojo veiksmuose didelio neatsargumo, nÄra pagrindo sprÄsti dÄl atlygintinos žalos mažinimo. ReiÅ¡kiamos abejonÄs ir prielaidos nesudaro pagrindo iÅ¡vadoms dÄl vairuotojo kaltÄs buvimo, todÄl atsakovÄs argumentas, kad nagrinÄjamu atveju buvo pagrindas sumažinti praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimÄ dÄl paties vairuotojo kaltÄs, atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.). Konstatuotina, kad byloje pateikti įrodymai patvirtina atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, kaip PrÅ«sų g., Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkÄs ir valdytojos civilinÄs atsakomybÄs sÄ lygas dÄl žalos, padarytos automobiliui, kliudžius iÅ¡ aptrupÄjusio Å¡aligatvio bortelio iÅ¡lindusiÄ armatÅ«rÄ .
PrieÅ¡ingų aplinkybių atsakovei neįrodžius, ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 640,20 Eur žalos atlyginimo pripažintinas pagrįstu. Atsakovei nenuginÄijus fakto, kad praÅ¡oma priteisti žala yra realiai patirta ir susijusi su įvykiu (CPK 178 straipsnis), taip pat nepaneigus žalos dydžio pagrįstumo, vadovaujantis atsakomybÄ be kaltÄs reglamentuojanÄiomis teisÄs normomis, ieÅ¡kovÄs reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovÄs 640,20 Eur žalos atlyginimo tenkintinas. DÄl procesinių palÅ«kanų ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
CK 6.261 straipsnyje nustatyta, kad skolininkas už termino praleidimÄ privalo mokÄti sutarÄių ar įstatymų nustatytas palÅ«kanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. PalÅ«kanų, pagal įstatymÄ mokamų už termino įvykdyti piniginÄ prievolÄ praleidimÄ , dydis nustatytas CK 6.210 straipsnyje. IeÅ¡kovÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovÄs 15,89 Eur kompensuojamųjų palÅ«kanų nuo pradelstos sumokÄti 640,20 Eur sumos už laikotarpį nuo pareikalavimo įvykdyti prievolÄ (2021 m. lapkriÄio 1 d.) iki ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, iÅ¡ viso už 151 dienas.
Vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, pagal kuriÄ terminÄ Ä¯vykdyti piniginÄ prievolÄ praleidÄs skolininkas privalo mokÄti penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas sumokÄti praleistas terminas, ir konstatavus atsakovÄs piniginÄ prievolÄ atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei CK 6.210 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡ atsakovÄs priteistinos 5 procentų dydžio procesinÄs metinÄs palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ (656,09 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos (2022 m. birželio 15 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovÄs priteistinos ieÅ¡kovei 473,58 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidos, t. y. 18,00 Eur žyminis mokestis bei 455,58 Eur už teisines paslaugas. Teismo patirtos iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d.
įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 âDÄl minimalios valstybei priteistinos bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymoâ patvirtintos minimalios valstybei priteistinos 5 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų sumos, todÄl nepriteisiamos. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Priteisti iÅ¡ atsakovÄs Vilniaus miesto savivaldybÄs, į. k. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 640,20 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt eurų, 20 ct) žalos, 15,89 Eur (penkiolika eurų, 89 ct) palÅ«kanų, 5 (penkis) procentų metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ (656,09 Eur) nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme (2022 m. birželio 15 d.) dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 473,58 Eur (keturis Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt tris eurus, 58 ct) bylinÄjimosi iÅ¡laidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priÄmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkÄs teismÄ . TeisÄja Lijana Le Huede