09807fcb-ecaa-4026-a554-bfc658f07e3c · Lietuvos apeliacinis teismas

     Civilinė byla Nr. 2A-33/2012      Procesinio sprendimo kategorijos 21.4.1.1, 45.6(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S p r e n d i m a sLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. vasario 15 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Algirdo Gailiūno, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, Joanai Tamašauskienei, Jūratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieškovo Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovui prokurorei K.

R., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui J. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-123/2010 pagal ieÅ¡kovo Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovams Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Passat“, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Klaipėdos miesto savivaldybei, tretiesiems asmenims KultÅ«ros paveldo departamentui prie KultÅ«ros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Klaipėdos miesto I-ojo notarų biuro notarui E. S., akcinei bendrovei bankui „Snoras“ dėl administracinio akto ir sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas nurodė, kad žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), bei jame esantys du administraciniai pastatai, kiemo statiniai nuosavybės teise priklauso UAB „Passat“. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2003-12-15 įsakymu „Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo“ Nr. 13.6-3851 pardavė 0,0614 ha valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Passat“ su nurodytais reglamentais:

žemės sklypo naudojimo bÅ«das bei pobÅ«dis – komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti ir kt. Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2004-02-10 įsakymÄ Nr. 13.6-343 „Dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-15 įsakymo Nr. 13.6-3851 dalinio pakeitimo“ neįvykus valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriui iÅ¡ dalies pakeitė Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003-12-15 įsakymÄ Nr. 13.6-3851 ir nurodė, jog parduoda valstybinės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), UAB „Passat“. 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartimi Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija pardavė UAB „Passat“ valstybei nuosavybės teise priklausantį 0,0614 ha žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2004-03-18 priėmimo–perdavimo aktu Nr. K1ES-3982 Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracija perdavė, o UAB „Passat“ priėmė 0,0614 ha dydžio žemės sklypÄ , kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

Å ių sandorių pagrindu UAB „Passat“ valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filiale į žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2004-03-22 įregistravo nuosavybės teisę. Hipotekos skyriuje prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos registre UAB „Passat“ įregistruotos hipotekos įkeičiant 0,0614 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), bei pastatus. Tarp Å¡alių sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis, Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-02-10 įsakymas Nr. 13.6-343 dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo dalinio pakeitimo, 2004-03-18 pirkimo–pardavimo sutartis, kuria parduotas valstybinės žemės sklypas, sudaryti pažeidžiant nurodytų teisės aktų imperatyvias nuostatas ir reikalavimus, kadangi žemės sklypas priskiriamas prie neprivatizuojamos žemės teritorijos.

Ieškovas prašė:

1. pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004-02-10 įsakymÄ Nr. 13.6-343;

2. pripažinti negaliojančia 2004-03-18 Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytÄ pirkimo–pardavimo sutartį Nr. K1ES-3980;

3. Pripažinti negaliojančiu 2004-03-18 priėmimo–perdavimo aktÄ Nr. K1ES-3982. Taip pat prašė taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos UAB „Passat“ 18 480,85 Lt, o žemės sklypÄ , kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, iÅ¡ valstybės biudžeto UAB „Passat“ priteisė 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo:1. Ginčo santykiams yra taikytinas ne Žemės reformos įstatymas, o Žemės įstatymas, nes Å¡alių teisiniai santykiai kyla ne iÅ¡ privatizavimo procedÅ«rų ir nes ginčo objektu esantis žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal Žemės reformos įstatymÄ .2. Restitucijos taikyti nagrinėjamu atveju nėra galimybės, nes restitucijos taikymas prieÅ¡tarautų CK 6.145 str. 2 d. nuostatoms. Be to, ginčo žemės sklypas yra įkeistas, o valstybės pinigai, gauti pardavus šį sklypÄ , yra paskirstyti ir gauti ne tik atsakovo, bet ir kitų institucijų naudai bei panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui.3.

Patenkinus ieÅ¡kinį, pripažinus 0,0614 ha žemės pardavimÄ neteisėtu ir vėl ginčo žemę nuomojant, nebus apgintas vieÅ¡asis interesas. Be to, valstybė atgautų žemę jau teisiÅ¡kai apsunkintÄ t. y. su įkeitimu, kas nebÅ«tų teisinga.4. IeÅ¡kovas prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. pirkimo – pardavimo sutartį ir 2004 m. vasario 10 d. įsakymÄ , tačiau neprašė panaikinti 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-3851, kuris iÅ¡ esmės leido parduoti žemės sklypÄ ir lieka galioti.

Teismas siÅ«lė ieÅ¡kovui patikslinti ieÅ¡kinį, tačiau pastarasis atsisakė.5. Atsakovo UAB „Passat“ nupirktas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, o namÄ atsakovai įsigijo iÅ¡ privačių asmenų, gretimų namų gyventojai žemę iÅ¡sipirko, todėl pripažinti, kad patalpų statuso pakeitimas gali paveikti žemės pirkimo – pardavimo sandorio sudarymÄ , yra nelogiÅ¡ka. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra pateikė apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo.

Apeliaciniu skundu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ , patenkinant prokuroro ieÅ¡kinį. Konkrečiai patenkinant Å¡iuos ieÅ¡kovo reikalavimus:

1. pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymÄ Nr. 13.6-343;

2. pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure sudarytÄ pirkimo – pardavimo sutartį Nr. K1ES-3980;

3. pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. priėmimo – perdavimo aktÄ Nr. K1ES-3982. Taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos UAB „Passat“ 18 480,85 Lt, o žemės sklypÄ ((duomenys neskelbtini)) grÄ Å¾inti valstybės nuosavybėn. Šį praÅ¡ymÄ grindžia tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju yra taikomas tik Žemės įstatymas. Ginčo žemės sklypas buvo parduotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtinta Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės Å«kio veiklai tvarka, kuri parengta vadovaujantis tiek Žemės įstatymu, tiek Žemės reformos įstatymu.

Tai reiškia, kad tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti taikytinos abiejų minėtų įstatymų teisės normos subsidiariai ir kad atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija turėjo susilaikyti nuo įstatymais draudžiamo veiksmo – ginčo žemės sklypo privatizavimo.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrindė savo išvados dėl restitucijos netaikymo nagrinėjamoje byloje. Be to, ši teismo išvada yra nepagrįsta. CK 1.80 str. 2 d. ir 6.145 str. 1 d. nuostatos numato, kad restitucija taikoma sandorio šalims.

Ta aplinkybė, kad valstybės pinigai, gauti pardavus šį sklypÄ , yra paskirstyti ir gauti ne tik atsakovo, bet ir kitų institucijų naudai bei panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui, neturi įtakos restitucijos taikymui tarp sandorio Å¡alių, nes teismo minimos kitos institucijos pinigines lėšas gavo ne iÅ¡ ginčijamo sandorio, o Vyriausybės nutarimo pagrindu.3. Ginčijamu pirkimo – pardavimo sandoriu valstybinė žemė, kuri patenka į teritorijÄ , įraÅ¡ytÄ Ä¯ Nekilnojamų kultÅ«ros vertybių registrÄ , ir kurios naudojimas turi atitikti visos visuomenės poreikius, buvo perleista privatiems asmenims.

Å i aplinkybė yra pakankama teigti, jog byloje egzistuoja vieÅ¡asis interesas, kuris turi bÅ«ti ginamas. BÅ«tent to ir siekia ieÅ¡kovas. Dėl Å¡ios priežasties teismas nepagrįstai konstatavo, kad patenkinus ieÅ¡kinį, pripažinus 0,0614 ha žemės pardavimÄ neteisėtu ir vėl ginčo žemę nuomojant, nebus apgintas vieÅ¡asis interesas.4. Teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kinio patenkinimu vieÅ¡asis interesas nebus apgintas dar ir todėl, kad, patenkinus ieÅ¡kinį, valstybė atgautų žemę su įkeitimu, yra nepagrįsta, nes, ginčo žemę grÄ Å¾inus valstybei, įkeitimas taptų niekinis, nelikus hipotekos objekto pagal CK 4.171 str. 1 d. ir 9 d. nuostatas.

Tai leidžia teigti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 str. ir Žemės įstatymo 5 str. 2 d. nuostatos, numatančios, jog valstybei priklausantis žemės sklypas negali bÅ«ti įkeistas.5. Nagrinėjamu atveju, praÅ¡ant pripažinti negaliojančia valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartį, ginčyti Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko administracijos įsakymus, leidžiančius parduoti valstybinį žemės sklypÄ , neprivaloma, nes tik pirkimo – pardavimo sutartis buvo pagrindas įregistruoti UAB „Passat“ nuosavybės teisę į valstybinį, ginčo objektu esantį žemės sklypÄ .6.

IÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad Å¡alia ginčo žemės sklypo esantys žemės sklypai nuosavybės teise priklauso UAB „Vitės valdos“, Pasienio policijos departamentui bei UAB „Kelmė“, tai lemia, kad teismo argumentas, jog žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, yra nepagrįstas, prieÅ¡taraujantis byloje esantiems raÅ¡ytiniams įrodymams.Atsakovas UAB „Passat“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IÅ¡ esmės atsakovas atsiliepimÄ grindžia tapačiais argumentais kaip ir pirmosios instancijos teismas skundžiamÄ sprendimÄ . Papildomai atsiliepime nurodo Å¡iuos argumentus:1. Apelianto reikalavimas ginčui taikyti Žemės reformos įstatymÄ prieÅ¡tarauja minėto Žemės įstatymo 10 str. 3 p., kuriame nurodyta, kad pagal Žemės reformos įstatymÄ suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju ginčo sklypas nebuvo suformuotas ir parduotas Žemės reformos nustatyta tvarka, o tai lemia, kaip teisingai skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, jog minėtais įstatymas ginčo santykiams netaikytinas.2.

Apeliantas nurodo, kad teismas nedetalizavo restitucijos netaikymo nagrinėjamoje byloje priežasčių. Tačiau teismo sprendime yra nurodyta, kad, pritaikius restitucijÄ , bÅ«tų pažeisti trečiojo asmens - AB bankas „Snoras“, kuriam yra įkeisti pastatai kartu su žemės sklypu, interesai. Taip pat bÅ«tų pažeisti atsakovo UAB „Passat“ interesai, o konkrečiai nukentėtų įmonės turtinė padėtis, nes, pritaikius restitucijÄ , AB bankas „Snoras‘ reikalautų iÅ¡ atsakovo prieÅ¡ laikÄ grÄ Å¾inti paskolÄ , ko UAB „Passat“ neturi galimybės padaryti.3.

Apelianto argumentai, kad hipoteka pati savaime taps niekine, prieÅ¡tarauja CK 4.197 str. nuostatoms, kurios numato hipotekos pasibaigimo pagrindus. Tokio atvejo, kad hipoteka pati savaime taptų niekine, įstatyme nėra numatyta. Be to, tai pažeistų hipotekos kreditoriaus interesus. Tretysis asmuo KultÅ«ros paveldo departamentas prie KultÅ«ros ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o patenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , panaikinant skundžiamÄ sprendimÄ ir priimant naujÄ sprendimÄ â€“ tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus.

Atsiliepime nurodo, kad sutinka su apeliacinio skundo motyvais. Mano, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino teisės normas t. y. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nuostatas, reglamentuojančias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimÄ .Tretysis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rai pateikė specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 4R-1 dėl žemės sklypų (tarp jų ir žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos mieste pardavimo teisėtumo.

PraÅ¡o specialisto iÅ¡vadoje iÅ¡dėstytus argumentus laikyti teisingais ir iÅ¡samiais.Atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ . Atsiliepimu praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ bei priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti apeliacinio skundo motyvais. Akcentavo, kad ginčo sklypas buvo įsigytas ne privatizavimo procedÅ«rų pagrindu, todėl Å¡iuo atveju Žemės reformos įstatymas netaikytinas.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ .

Atsiliepime nurodo, kad su apeliacinio skundo argumentais iÅ¡ esmės sutinka, tačiau nesutinka su argumentu dėl restitucijos taikymo. Nurodė, kad ginčijamos valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 6 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, kurio 2.9 p. buvo nustatyta, jog lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus ne žemės Å«kio paskirčiai (veiklai), miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytÄ ja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip: 50 proc.

– Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos ir 50 proc. - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra parduodamas žemės sklypas, biudžetÄ . Aplinkybę, kad valstybės pinigai, gauti pardavus ginčo sklypÄ , yra paskirstyti pagal minėtÄ Vyriausybės nutarimÄ , patvirtina byloje surinkti įrodymai. Taigi, atsakovo nuomone, teismas pagrįstai konstatavo, kad valstybės pinigai, gauti pardavus ginčo sklypÄ , yra paskirstyti ne tik atsakovo, bet ir kitų institucijų naudai, panaudoti visuomenės poreikių tenkinimui, kas daro restitucijos taikymÄ nagrinėjamoje byloje neįmanomu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados          Apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę.

Negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei, arba pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų perduotas kitų subjektų nuosavybėn tam, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai, jeigu tai neatitinka viešojo intereso, visuomenės poreikių, netarnauja tautos gerove (Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimas).

Atmesdamas ieÅ¡kinį vienu iÅ¡ pagrindinių argumentų pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovui parduotas žemės sklypas buvo suformuotas ne pagal Žemės reformos įstatymÄ , bet Vyriausybės nustatyta tvarka, nesilaikant asmenų, įsigyjančių žemę, miÅ¡kÄ ir vandens telkinius, eilių bei netaikant kitų Žemės reformos įstatymo nuostatų, todėl ginčijamai valstybinei žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarčiai taikytinos ne Žemes reformos įstatymo, bet Žemės įstatymo nuostatos.

Kadangi Žemės įstatymas buvo priimtas 1994 m. balandžio 26 d. Nr. 1-446 (įsigaliojo 1994-07-01), o naujoji Žemės įstatymo redakcija priimta 2004-01-27 Nr. IX-1983, Žemės reformos įstatymas - 1991 m. liepos 25 d. Nr. 1-1607 (įsigaliojo 1991-09-01), todėl Žemės įstatymas yra specialusis Žemės reformos įstatymo atžvilgiu, o ieÅ¡kovo ginčijamos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys yra sandoriai Žemės įstatymo prasme, nagrinėjamu atveju valstybinės žemės sklypo pardavimÄ reguliuoja Žemės įstatymas ir kiti Vyriausybės norminiai aktai, kurie buvo parengti Å¡io Žemės įstatymo nuostatoms įgyvendinti, t. y. teismas kelia dviejų žemės santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo problemÄ .

Žemės reformos įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Å¡is įstatymas reglamentuoja žemės reformos ir žemės privatizavimo tvarkÄ . Žemės įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡is įstatymas reglamentuoja žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ Lietuvos Respublikoje. Taigi Å¡io įstatymo reguliavimo dalykas apima žemės santykius dėl viso Lietuvos Respublikos žemės fondo, kurį sudaro privati, valstybinė ir savivaldybių žemė (Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės žemės sklypų pardavimas privačion nuosavybėn yra žemės reformos sudėtinė dalis. Žemės įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pagal Žemės reformos įstatymÄ suformuoti valstybinės žemės sklypai parduodami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatos draudžia privatizuoti valstybinę žemę, esančiÄ miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių) sÄ raÅ¡Ä .

Tokio draudimo tikslas - užtikrinti veiksmingÄ kultÅ«ros paveldo objektų apsaugÄ Å¡iose teritorijose. Žemės reformos įstatymo 12 straipsnyje nustatyta, kad disponavimo žeme tvarkÄ bei jos naudojimo apribojimus nustato Žemės įstatymas, MiÅ¡kų įstatymas, Saugomų teritorijų įstatymas ir kiti įstatymai.Atmesdamas ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovo nupirktas žemės sklypas yra prie (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo, kurį atsakovas įsigijo iÅ¡ privačių asmenų, gretimų namų gyventojai žemę iÅ¡pirko.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis teismas formuodamas teisminę praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose nurodė, kad žemės santykius reglamentuojantys Žemės ir Žemės reformos įstatymai sudaro vieningÄ teises normų sistemÄ , tik Å¡iuos santykius reglamentuoja skirtinga apimtimi. SistemiÅ¡kai aiÅ¡kindama abiejų įstatymų nuostatas, kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad Žemės reformos įstatymas nustato valstybinės žemės įgijimo privačion nuosavybėn bÅ«dus bei nustato iÅ¡imtis, kokia žemė negali bÅ«ti privatizuojama (Žemės reformos įstatymo straipsnis).

Tuo tarpu Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktas nurodo, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto dydžio - Å¡ių sklypų savininkams, nustato tokių žemės sklypų pardavimo tvarkÄ ir neprieÅ¡tarauja Žemės reformos įstatymui. Å ia tvarka tokie sklypai gali bÅ«ti parduodami, jeigu jie apskritai gali bÅ«ti privatizavimo objektas ir nepatenka Žemės reformos įstatymo 13 str. nustatytų draudimų sÄ raÅ¡o.

Tai reiÅ¡kia, kad valstybinės žemės pardavimas vykdomas tam tikrais įstatymuose nustatytais atvejais. Valstybinė žemė parduodama įstatymų nustatytomis sÄ lygomis ir tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punkte nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Teritorijų planavimo įstatymo 21, 22 straipsniuose nurodytuose ir įstatymų nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose teritorijų planavimo dokumentuose arba žemės sklypų planuose, prilyginamuose teritorijų planavimo dokumentams, nustatyto dydžio, kuris bÅ«tinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ tiesioginę jų paskirtį.

Tai reiÅ¡kia, kad tam, jog bÅ«tų galima pasinaudoti Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta iÅ¡imtimi privatizuoti žemės sklypÄ , pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu parduodamame žemės sklype turi egzistuoti privatus gyvenamasis namas ir kiti namų valdos statiniai. Tokių statinių buvimas yra bÅ«tina sÄ lyga žemės sklypui, esančiam miesto teritorijoje, įraÅ¡ytoje į Nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ , įsigyti. Statinio paskirtis – statinio vieÅ¡ajame registre nurodytas statinio naudojimo tikslas (žmonėms gyventi, Å«kinei komercinei ar kitai veiklai), kai statinys atitinka saugos ir jame planuojamos (atliekamos) veiklos (technologijos proceso) privalomus reikalavimus, nustatytus normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose (Statybos įstatymo 2 straipsnio 77 dalis) (Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355).Nagrinėjamoje byloje žemės sklypas, kuriame stovi administracinės paskirties statiniai, yra taip pat komercinės paskirties, teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypas yra prie gyvenamojo namo, nėra pagrįsta, t. y. iÅ¡ žemės sklypo plano matyti, kad gretimų sklypų savininkai yra akcinės bendrovės ir valstybės institucija – Pasienio policijos departamentas (Žemės sklypo planas; b. l. 55).Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad žemės sklypÄ , (duomenys neskelbtini), atsakovas BUAB ,,Passat“ įsigijo teisėtai, nepagrįsta.Pagal KultÅ«ros paveldo departamento prie KultÅ«ros ministerijos iÅ¡vadÄ sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į miesto istorinės dalies teritorijÄ , kuri priskiriama prie Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 str. 1 d. 4 p. nurodytos neprivatizuojamos žemės teritorijos, t. y.

Å¡is sklypas yra miesto teritorijos dalyje, kuri įraÅ¡yta į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (b. l. 10-13, T. 1). Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės Å«kio ministerijos specialisto iÅ¡vadoje nurodoma, kad pagal byloje esantį 2003 m. birželio 16 d. VÄ® Registrų centro Klaipėdos filialo pažymėjimÄ apie Nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre adresu (duomenys neskelbtini), yra įregistruotas administracinis pastatas, kiti statiniai bei administracinis pastatas (adresu (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklausantys UAB ,,Passat“.Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įraÅ¡ytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ), taip pat yra buvusių dvarų sodybų – istorijos ir kultÅ«ros paminklų teritorijose, iÅ¡skyrus Å¡iose teritorijose esančius žemės sklypus prie privačių gyvenamųjų namų ir kitų namų valdos statinių.Žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į Miesto istorinės dalies teritorijÄ , kuri priskiriama prie minėto Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos minimos neprivatizuojamos žemės teritorijos.

Miesto istorinė dalis į Lietuvos Respublikos kultÅ«ros vertybių registrÄ (kultÅ«ros vietovių sÄ raÅ¡Ä ) buvo įraÅ¡yta Lietuvos Respublikos KultÅ«ros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 120, todėl žemės sklypas (duomenys neskelbtini), privatizuotas pažeidžiant Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ (b. l. 28-36, T. 1). Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, nurodė, kad Klaipėdos apskrities virÅ¡ininkas 2004 m. vasario 10 d.

įsakymu Nr. 13.6-343 ,,Dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-3851 ,,Dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įregistravimo ir pardavimo“ dalinio pakeitimo, pakeitė įsakymo 3 p., kuris reglamentavo apmokėjimo už perkamÄ Å¾emės sklypÄ tvarkÄ . Nurodoma, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančia 2004-03-18 pirkimo-pardavimo sutartį ir 2004-02-10 įsakymÄ , tačiau nepraÅ¡o panaikinti 2003-12-15 įsakymo Nr. 13.6-3851, kuris iÅ¡ esmės leido parduoti žemės sklypÄ ir lieka galioti.Tai, kad administraciniai-procedÅ«riniai veiksmai nebuvo ginčyti, nereiÅ¡kia, kad negalima kvestionuoti tokių veiksmų pagrindu priimto sprendimo.

Å iuo požiÅ«riu apeliantas pagrįstai nurodo, kad teisinį pagrindÄ pripažinti negaliojančiu pirkime pardavimo sandorį sudaro tokių sandorių prieÅ¡taravimas imperatyvioms teisės normoms, draudžiančioms įsigyti privačion nuosavybėn valstybei priklausantį žemės sklypÄ . Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju tik pirkimo-pardavimo sutartis buvo pagrindas įregistruoti UAB ,,Passat“ nuosavybės teisę į ginčijamÄ Å¾emės sklypÄ . Administracinis aktas priimtas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas yra niekinis ir negalioja nuo jo priėmimo momento (ab initio), nepaisant to ar yra teismo sprendimas pripažinti ji negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2008).Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nei vienos iÅ¡ CK 6.241 str. 1 d. nurodytų iÅ¡imčių, kai be pagrindo įgytas turtas negali bÅ«ti iÅ¡reikalautas, todėl atsakovas privalo grÄ Å¾inti valstybinės reikÅ¡mės žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini).Aplinkybė, kad ginčijamas žemės sklypas yra įkeistas, nesudaro pagrindo netaikyti restitucijos, daikto įkeitimas netrukdo perleisti jo kito asmens nuosavybėn (CK 4.171 str. 1 ir 9 p. p.).

Be to, pagal valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 20 str. ir Žemės įstatymo 5 str. 2 d. nuostatas valstybei priklausantis žemės sklypas negali bÅ«ti įkeistas.            Pripažinus 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos m. 1-ajame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1ES-3980 negaliojančia taikoma restitucija. Atsakovas BUAB ,,Passat“ pagal minėtÄ sutartį už žemės sklypÄ sumokėjo 31 203,01 Lt. Å i suma yra paskirstyta tarp valstybės ir savivaldybės biudžeto: 50 proc.

Å¡ios sumos pateko į valstybės biudžetÄ , 50 proc. į savivaldybės biudžetÄ . Taikant restitucijÄ BUAB ,,Passat“ naudai iÅ¡ valstybės priteistina 15 601,50 Lt, iÅ¡ Klaipėdos miesto savivaldybės 15 601,50 Lt, valstybės naudai iÅ¡ BUAB ,,Passat“ priteisiamas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintis 0,0614 ha ploto, kurį atsakovas įgijo pagal 2004 m. kovo 18 d. sutartį Nr. K1ES-3980.            Pirmosios instancijos teismas atmesdamas prokuroro ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ valstybės biudžeto 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidų atsakovui UAB ,,Passat“.

Patenkinus ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atitinkamai turi bÅ«ti perskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme. Taigi konstatuotina, kad nėra priteistinos iÅ¡ valstybės biudžeto 3 000 Lt atstovavimo iÅ¡laidos atsakovui UAB ,,Passat“.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a:             Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ :

            1. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2004 m. vasario 10 d. įsakymÄ Nr. 13.6-343 c ,,Dėl Klaipėdos apskrities virÅ¡ininko 2003 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 13.6-3851 dalinio pakeitimo“.2. Pripažinti negaliojančia 2004 m. kovo 18 d. Klaipėdos 1-ajame notarų biure sudarytÄ pirkimo-pardavimo sutartį Nr. K1 ES-3980 dėl 0,0614 ha ploto žemės sklypo esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo uždarajai akcinei bendrovei ,,Passat“.

3. Pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 18 d. priėmimo perdavimo aktÄ Nr. K 1ES-3982.

4. Taikyti restitucijÄ . Priteisti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Passat“ naudai iÅ¡ valstybės 15 601,50 Lt, iÅ¡ Klaipėdos m. savivaldybės 15 601,50 Lt. Priteisti iÅ¡ bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Passat“ valstybei 0,0614 ha žemės sklypÄ (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). Teisėjai:                                                                 Algirdas GailiÅ«nas                                                                  Vytas Milius                                                                  Gintaras Pečiulis        Â