2022-12-14 Nr. AB-30683-3-64-3-02823-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1426-1047/2022

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02823-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. B. (V. B.) dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas) prašė priteisti iš atsakovo V. B. (V. B.) (toliau – ir atsakovas) 348,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., ir 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas gyveno Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) kaip nuomininkas, šiose gyvenamosios paskirties patalpose buvo deklaruota 5-6 asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta, todėl jam kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovas per laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. tinkamai nemokėjo vietinės rinkliavos, todėl susidarė 348,00 Eur įsiskolinimas.

II. 3. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2022 m. sausio 26 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300,00 Eur vietinės rinkliavos, suskaičiuotos nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atmetė, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkino.

4. Teismas nurodė, kad Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurių 10 ir 11 punktai pavedė pareiškėjui rinkliavos administravimą. Nuostatai numato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, o vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų savininkams, savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkams (12.1. p.), gyvenamosios paskirties patalpų vienam iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba (12.2. p.), gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p).

5. Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2019 m. balandžio 30 d. yra Radviliškio rajono savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) nuomininkas, šiose patalpose nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d. deklaruota jo ir dar penkių asmenų nuolatinė gyvenamoji vieta, taigi atsakovas, vadovaujantis Nuostatų 12.1 punktu privalėjo mokėti vietinę rinkliavą pagal nustatytus parametrus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovas nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 348,00 Eur įsiskolinimas, atsakovas skolos neginčija. Teismas vertino, kad atsakovas turėjo prievolę mokėti vietinę rinkliavą, kurios tinkamai nevykdė, todėl įsiskolinimas už vietinę rinkliavą priteistinas. Tačiau teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos skolą nuo 2019 m. sausio 1 d., o iš byloje esančių dokumentų matosi, kad nuomos sutartis su atsakovu sudaryta tik nuo 2019 m. balandžio 30 d., todėl iš atsakovo priteistina vietinės rinkliavos skola nuo 2019 m. gegužės 1 d.

6. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo Rinkliavos administravimo ir paslaugų kontrolės tarnyboje veikia specializuota skolų išieškojimų grupė, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimo, ginčui taikytinų teisės normų, pateiktas prašymas lyginant su kitais nėra išskirtinis, be to, pareiškėjas nepasinaudojo įstatymo teikiama galimybe kreiptis į teismą supaprastinta tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, nepriteisė pareiškėjui 15 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti.

III. 7. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymą tenkinti visiškai.

8. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino tik Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodytą nuomos sutarties įregistravimo datą (t. y. 2019 m. balandžio 30 d.), nevertindamas prašymo priede pateikto Radviliškio rajono savivaldybės administracijos investicijų ir turto valdymo skyriaus atsakymo parašo sukūrimo datos (t. y. 2019 m. kovo 21 d.), ir pateikto Savivaldybės būsto fondo nuomininkų sąrašo, kuriame atsakovo pavardė buvo 2019 m. kovo 21 d. dienos sąraše. Iš Gyventojų registro duomenų pareiškėjas nustatė, kad atsakovas 1994 m. rugpjūčio 15 d. yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Radviliškio rajono savivaldybės būste, adresu (duomenys neskelbtini). Vėlesnėmis datomis gyvenamąją vietą šiame būste deklaravo ir atsakovo šeimos nariai. Pareiškėjas dėl žmogiškosios klaidos su prašymu nepateikė, tačiau kartu su apeliaciniu skundu teikia į bylą 2017 m. lapkričio 17 d. duomenimis pateiktą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus Savivaldybės būsto fondo nuomininkų sąrašą, kuriame yra įvardintas ir atsakovas. Atsakovas turėjo galimybę paneigti, bet nepaneigė fakto, jog ginčo laikotarpiu atliekų nesukūrė.

9. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas, pastebėjęs bylos dokumentuose minimus neatitikimus, galėjo kreiptis į pareiškėją dėl informacijos patikslinimo, nustatydamas trūkumus, ir taip suteikdamas pareiškėjui galimybę patikslinti informaciją, ar su atsakovu buvo sudaryta nuomos sutartis ankstesniu laikotarpiu nei ji įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas priteisti iš atsakovo nesumokėtą vietinę rinkliavą, teisėtumas ir pagrįstumas.

11. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300,00 Eur vietinės rinkliavos, suskaičiuotos nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d., o prašymo dalį dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. atmetė, kadangi atsakovo nuomos sutartis dėl Radviliškio rajono savivaldybės būsto nuomos Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2019 m. balandžio 30 d.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti visą nesumokėtos vietinės rinkliavos sumą, kadangi atsakovas Radviliškio rajono savivaldybės būste (bute) yra deklaravęs gyvenamąją vietą nuo 1994 m. rugpjūčio 15 d., byloje yra duomenys iš savivaldybės apie socialinio būsto nuomininkus, pateikti 2019 m. kovo 21 d., į savivaldybės būsto nuomininkų sąrašą pareiškėjas buvo įtrauktas jau 2017 m. ir pareiškėjas teikia tai pagrindžiančius dokumentus. Pareiškėjo vertinimu, teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, kilus neatitikimų, nepareikalavo iš pareiškėjo patikslinti aplinkybes ir pašalinti trūkumus, dėl to nepagrįstai atmetė reikalavimo dalį.

13. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

14. Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir už atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, kuriuose nustato vietinės rinkliavos dydį, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką. Vietinė rinkliava įskaitoma į savivaldybės, nustačiusios vietinę rinkliavą, biudžetą (16 str. 2 d.). Taigi vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

15. Pagal Nuostatų 4.12 punktą vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal šiuos Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Pagal Nuostatų 12.1 punktą vietinės rinkliavos pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ar jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė); savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Kintamąją rinkliavos dedamąją moka nekilnojamojo turto objektų savininkai arba įgalioti asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (Nuostatų 14 p.). Kintamoji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama: naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: šių nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus (nuostatų 15.1 p.); naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą Vietinės rinkliavos mokėtojų grupei Vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai Vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro (Nuostatų 15.2 p.). Nuostatų 1 priede „Vietinės rinkliavos mokėtojų grupių vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiai“ nurodyta, kad daugiabučių gyvenamųjų namų butams taikomas kintamas parametras – deklaruotų gyventojų skaičius.

16. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog vien faktinė aplinkybė, kad atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Antra vertus, jei objektyvūs duomenys neabejotinai patvirtina, kad fizinio ar juridinio asmens veikloje (plačiąja prasme – pavyzdžiui, valdant, naudojant ar disponuojant nekilnojamuoju turtu ar pan.) jokios (komunalinės) atliekos nesusidaro, akivaizdu, jog toks asmuo negali būti pripažintas „atliekų turėtoju“, nes jis neturi ir (ar) nedaro (negamina) atliekų, kaip tai apibrėžiama Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatose (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014; 2018 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-200-662/2018; 2018 m. spalio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2491-442/2018). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tokiu atveju įrodinėjimo našta tenka atsakovui (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2486-602/2016).

17. Įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad vietinės rinkliavos mokėtoju laikomas Radviliškio rajono savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkas, o rinkliava jam apskaičiuojama pagal bute deklaruotų gyventojų skaičių. Vietinės rinkliavos mokėtojas vietinės rinkliavos gali nemokėti, jeigu yra duomenys, patvirtinantys, kad jis teisės aktų nustatyta tvarka yra atleistas nuo šios pareigos, arba jeigu byloje yra objektyvūs duomenys, patvirtinantys, kad vietinės rinkliavos mokėtojo veikloje jokios komunalinės atliekos nesusidaro.

18. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 876 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 5 punkte nustatyta, kad valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas atsiskaito pasirinktu mokėjimo būdu (bankuose, kitose įmokas priimančiose įstaigose ir įmonėse, internetu, tiesioginiu debetu, pagal bendrąją atsiskaitomąją knygelę, kitus dokumentus, jų elektroninius atitikmenis) kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito (po praėjusio) mėnesio 20 kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatyta kitaip. Informacija apie mokėjimo būdus, kuriais valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai gali atsiskaityti už sunaudotą šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir suteiktas komunalines paslaugas, skelbiama šios energijos tiekėjų, administratoriaus ar komunalinių paslaugų teikėjų pateikiamuose valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams sąskaitose, mokestiniuose pranešimuose ir kituose dokumentuose arba kita energijos pirkimo-pardavimo ar komunalinių paslaugų teikimo sutartyse nustatyta tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas buvo Radviliškio rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomininkas ne tik nuo to momento, kai Nekilnojamojo turto registre 2019 m. balandžio 30 d. buvo įregistruota nuomos sutartis, bet ir nuo 2019 d. sausio 1 d. (ginčo laikotarpio pradžios). Pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo kartu su prašymu pateikto rašytinio įrodymo – Savivaldybės būsto fondo nuomininkų sąrašo su 2019 m. kovo 19 d. duomenimis, iš kurio matyti, kad atsakovas buvo Radviliškio rajono savivaldybei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) nuomininkas ir iki nuomos sutarties įregistravimo Nekilnojamojo turto registre (ABTĮ 142 str. 3 d.). Tai, kad pareiškėjas bei kiti asmenys visą ginčui aktualų laikotarpį buvo minėtu adresu deklaravę gyvenamąją vietą patvirtina ir byloje esanti 2021 m. lapkričio 12 d. pažyma.

20. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.478 straipsnio 2 dalį nekilnojamųjų daiktų nuomos sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota tik tuo atveju, jeigu ji įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Tačiau ši įstatymo nuostata negali būti aiškinama taip, kad tik įregistravus savivaldybei priklausančio turto (gyvenamojo būsto) nuomos sutartį Nekilnojamojo turto registre nuo įregistravimo momento atsakovui kiltų pareiga mokėti vietinę rinkliavą, kai byloje yra kiti duomenys, patvirtinantys, kad atsakovas ir iki tol buvo savivaldybės turto nuomininku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1056-602/2015).

21. Atsakovui nevykdžius savo pareigos mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą Nuostatų nustatyta tvarka, byloje nesant duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas atliekų neturėjo (jos jo veikloje nesusidarė) ar jis nuo vietinės rinkliavos buvo atleistas, o visą ginčo laikotarpį buvo savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomininkas, pareiškėjo prašymas priteisti nesumokėtą vietinę rinkliavą tenkintinas visiškai.

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neprijungia prie bylos pareiškėjo su apeliaciniu skundu pateikto dokumento – Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus Savivaldybės būsto fondo nuomininkų sąrašo 2017 m. lapkričio 17 d. duomenimis, kadangi nepripažįsta pagrįstomis priežasčių, dėl kurių pareiškėjas jų nepateikė anksčiau (ABTĮ 142 str. 3 d.).

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, pareiškėjo prašymą tenkinant visiškai, t. y. priteisiant pareiškėjui iš atsakovo 348,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Kita teismo sprendimo dalis (dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo) paliekama nepakeista, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (žr. 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2022 ir joje nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką). Administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir tuos precedentus pagrindžianti doktrina (šiuo aspektu išsamiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022). Nenustatyta, kad būtina keisti suformuotą vienodą administracinių teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose (ABTĮ 15 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2022 m. sausio 26 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Priteisti pareiškėjui viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centrui iš atsakovo V. B. (V. B.) 348,00 Eur (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. rugsėjo 30 d. Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys