2021-12-22 Nr. AB-27675-3-62-3-00089-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-1416-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00089-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. L. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. L. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovas) priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK, Pataisos įstaiga) jam nebuvo užtikrintas saugumas, nes 2020 m. balandžio 30 d. apie 17 val. būnant kameroje buvo sumuštas iki sąmonės praradimo kitų nuteistųjų, kurių buvo apie dešimt. Kas tiksliai prieš jį naudojo smurtą nežino, nes patyrė galvos traumą ir nieko neatsimena. Dėl tokių veiksmų pareiškėjas patyrė fizinius sužalojimus, patyrė dvasinius išgyvenimus.

3. Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad Pravieniškių PN-AK jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) prieš pareiškėją nepadarė. Žala pareiškėjui kilo ne dėl Pravieniškių PN-AK atliktų veiksmų, o dėl kitų nuteistųjų atliktų veiksmų, kurie sutrikdė pareiškėjo sveikatą. Pravieniškių PN-AK neturėjo jokios informacijos apie pareiškėjui gresiantį pavojų.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė E. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 500 eurų neturtinei žalai atlyginti.

5. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į aktualų teisinį reglamentavimą, nurodė, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

6. Teismas nustatė, kad 2020 m. balandžio 30 d. į Pravieniškių PN-AK Kontrolės praleidimo punktą Nr. 3 apie 17.15 val. atėjo sužalotas pareiškėjas. Pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G 1233/2020 (02) pareiškėjui nustatyta: (duomenys neskelbtini). Nustatyti sveikatos sužalojimai laikomi nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kaišiadorys) 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

7. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant dėl pareiškėjo keliamo reikalavimo pagrįstumo, svarbu nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK turėjo informacijos bei žinojo apie gresiantį pavojų pareiškėjo fizinei neliečiamybei iš kitų kalinių pusės, ar ėmėsi visų protingai prieinamų priemonių, kad apsaugotų pareiškėją nuo smurto, be to, ar vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neveikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

8. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas iki 2020 m. balandžio 30 d. būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją su skundais dėl nesaugumo, nesutarimų, įtampos santykiuose tarp jo ir kitų nuteistųjų, galimos grėsmės jo sveikatai ar gyvybei. Todėl konstatavo, kad Pravieniškių PN-AK neturėjo pagrindo numatyti pareiškėjui kilsiančio realaus pavojaus, t. y. galimų konfliktų, įtampos tarp pareiškėjo ir jo sužalojusio nuteistojo. Pareiškėjas nurodytu laikotarpiu nebuvo parašęs prašymo dėl jo izoliavimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 70 straipsnio 6 dalį. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas žinojo, ar turėjo žinoti apie grėsmes pareiškėjui iš kitų kalinių pusės, kad turėjo informacijos apie kėsinimąsi atlikti nusikalstamas veikas pareiškėjo atžvilgiu.

9. Teismas, išanalizavęs BVK 70 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 72 straipsnio, 114 straipsnio 1 dalies, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. V-88 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) 11 punkto nuostatas, priėjo prie išvados, kad pataisos namai, siekdami užtikrinti laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę nuteistųjų elgesio kontrolę, užkardyti laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimus, užtikrinti izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymą.

10. Teismas pažymėjo, kad jei Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtų veiksmų betarpiškai pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Teismas iš byloje esančių duomenų nustatė, kad be pareiškėjo 2020 m. balandžio 30 d. įvykio metu buvo sužaloti dar trys nuteistieji, todėl vertino, kad pareiškėjo skunde nurodytas teiginys, jog jam būnant kameroje į ją atėjo iki dešimties kitų nuteistųjų, laikomas pagrįstu.

11. Teismas, vertindamas nurodytų teisės aktų nuostatas ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis) (ABTĮ 56 str.). Teismas konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas turi teisę į neturtinės žalos, kilusios dėl neteisėtos valstybės institucijos (pareigūnų) veikos, atlyginimą.

12. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismui nekilo abejonių, kad dėl to pareiškėjas patyrė ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba (atlikta operacija). Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendė, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 500 Eur ir ši suma pareiškėjui priteisiama iš atsakovo.

III. 13. Pareiškėjas E. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad 2020 m. balandžio 30 d. įvykusio incidento metu jis patyrė rimtus sužalojimus (duomenys neskelbtini.). Nors teisiškai minėti sužalojimai prilyginami nesunkiam sveikatos sutrikdymui, bet jie pareiškėjui sukėlė ilgalaikes fizines bei psichologines pasekmes, nes sutriko miegas, atsirado nerimas ir baimė, sumažėjo pasitikėjimas savimi ir įstaigos pareigūnais. Teismas nepakankamai įvertino pareiškėjo patirtus sužalojimus ir jam padarytą neturtinę žalą. Pareiškėjo nuomone, jam turi būti atlyginta prašoma 15 000 Eur dydžio neturtinė žala.

15. Atsakovas Pravieniškių PN-AK pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kai nepagrįstą. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1. Pataisos namuose laikomų nuteistųjų apsauga, priežiūra ir šių asmenų izoliavimo reikalavimai yra organizuojami užtikrinant tinkamą nuteistųjų priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka, vadovaujantis BVK 70 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reglamentuojančiomis nuteistųjų atskirą arba izoliuotą laikymą pataisos įstaigose. Pataisos įstaigoje nuolatinę nuteistųjų priežiūrą vykdo Saugumo valdymo skyrius, kuris nepertraukiamai dirba visą parą, naudojant bei taikant stacionarius postus, t. y. bokštelius, kontrolės praleidimo punktus bei mobilius priežiūros postus (patruliavimas teritorijose ir patalpose). Pareigūnų veikimas pataisos namuose, organizuojant nuteistųjų saugumo ir valdymo reikalavimus, yra nuolatinis.

15.2. Nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog pataisos įstaigos pareigūnai deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme neteisėtai veikė arba neveikė. Pareiškėjas dėl jam nesaugių bausmės atlikimo sąlygų apskritai ar dėl asmeninių konfliktų su kuriuo nors nuteistuoju, nei žodiniu, nei rašytiniu skundu į Pataisos įstaigos administraciją nebuvo kreipęsis. Todėl nėra pagrindo kaltinti Pataisos įstaigos pareigūnų, kad nesiėmė priemonių tokioms aplinkybėms pašalinti ar užkirsti joms kelią iš anksto. Pataisos įstaiga informacijos dėl pareiškėjui gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, ar apie pavojingus veiksmus neturėjo, todėl atsakovo darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka.

15.3. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Pravieniškių PN-AK veiksmų (neveikimo), neužtikrinant pareiškėjui saugumo, atlyginimo.

17. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos, dėl ko pareiškėjas buvo sumuštas kitų nuteistųjų, patyrė kūno sužalojimus, jam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl priteisė pareiškėjui 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

18. Apeliacinius skundus nagrinėjamoje byloje pateikė ir pareiškėjas ir atsakovas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteisto žalos atlyginimo dydžiu. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina neteisėtų valstybės institucijos veiksmų ar neveikimo, tiek priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

19. Visų pirma pažymėtina, kad pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (vaizdo konferencijos būdu), tačiau nepateikia jokių argumentų, pagrindžiančių šį prašymą. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Taigi bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka yra išimtis iš bendrosios taisyklės. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvados, kad ši išimtis šioje byloje turėtų būti taikoma. Todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

20. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pateikto apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

21. Teisėjų kolegija nurodo, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

22. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Akcentuotina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012).

23. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, kad kaliniai laikytini pažeidžiamais asmenimis, kuriuos valstybė privalo apsaugoti (žr., pvz., EŽTT 2000 m. birželio 27 d. sprendimą byloje S. prieš Turkiją, pareiškimo Nr. 21986/93). Be to, EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

24. Byloje nustatyta, kad 2020 m. balandžio 30 d. pareiškėją sumušė kiti nuteistieji, byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui nustatyta: (duomenys neskelbtini). Dėl pareiškėjo užpuolimo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas nes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyti nusikalstamą veiką padarę asmenys.

25. BVK 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pataisos įstaigų ir jose laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą vykdo pataisos įstaigų pareigūnai. Pataisos įstaigų apsaugos organizavimo tvarką nustato ir Instrukcija. Asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, priežiūrą sudaro: nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose; patikrinimai ir skaičiuotės; įstatymų nustatyto suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas; nuteistųjų, kuriems leista išvykti be sargybos arba be palydos, elgesio kontrolė; asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos; laisvės atėmimo vietų inžinerinių ir techninių įrenginių būklės ir požeminių komunikacijų sistemų blokavimo patikrinimai; transporto priemonių laisvės atėmimo vietų teritorijose, pagamintos produkcijos bei krovinių krovimo darbų kontrolė; pašto ir perduodamų siuntinių, smulkiųjų paketų su spauda asmenims, laikomiems laisvės atėmimo vietose, priėmimo ir įteikimo bei pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolė; laisvės atėmimo vietų personalo teisės aktų nustatytų elgesio taisyklių su asmenimis, laikomais šiose įstaigose, laikymosi kontrolė, nustatyta tvarka įeinančių į laisvės atėmimo vietas (išeinančių iš jų), kuriose laikomi asmenys, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, taip pat į įmonių teritorijas, kuriose dirba suimtieji ar nuteistieji, asmenų ir jų daiktų patikrinimas;

įstatymu nustatyto asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, atskiro arba izoliuoto laikymo reikalavimo vykdymo, užtikrinimas; budinčioji priežiūros pamaina; asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra kontrolės ir praleidimo postuose (kontroliuojančiuose asmenų įėjimą į lokalinį sektorių (išėjimą iš jo), gyvenamąją zoną, gamybinę zoną ir pan.); tuose įstaigų postuose, sektoriuose (korpusuose), kuriuose suimtieji (nuteistieji) laikomi rakinami kamerų tipo patalpose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose; asmenų, laikomų įstaigose, priežiūra vaizdo stebėjimo ir techninių priemonių valdymo postuose (nuolatiniuose postuose, jeigu įstaigoje pataisos pareigūnai neatlieka tarnybos stacionariuosiuose apsaugos postuose – bokšteliuose) ir kt. (Instrukcijos 11 p.).

26. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad Pravieniškių PN-AK, užtikrindamas laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų apsaugą, turi vykdyti nuolatinę šių asmenų elgesio kontrolę ir jų patikrinimus. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jei Pravieniškių PN-AK pareigūnai būtų tinkamai vykdę jiems teisės aktų priskirtas funkcijas, įpareigojančias užtikrinti nuteistųjų gyvybės ir sveikatos apsaugą, būtų budėję savo postuose, kiti nuteistieji nebūtų turėję galimybės atlikti neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu, o pareiškėjui nebūtų kilusios jokios neigiamos pasekmės. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas Instrukcijos nuostatas, Pataisos namuose turėjo būti užtikrinta nuolatinė elgesio kontrolė nuteistųjų buvimo vietose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė netinkamu pareigos užtikrinti pareiškėjo saugumą jam atliekant bausmę laisvės atėmimo įstaigoje vykdymu. Pažymėtina, jog tokios praktikos LVAT laikėsi ir kitose bylose (žr., pvz., 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-264-1062/2021, 2021 m. lapkričio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-965-438/2021). Atsižvelgiant į tai, atmestini atsakovo apeliacinio skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovo neteisėti veiksmai ar neveikimas, bei priežastinis ryšys tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirto neturtinės žalos atsiradimo fakto.

27. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pareiškėjas dėl jam nesaugių bausmės atlikimo sąlygų apskritai ar dėl asmeninių konfliktų su kuriuo nors nuteistuoju nesiskundė, Pataisos įstaiga informacijos dėl pareiškėjui gresiančio pavojaus būti sumuštam kitų nuteistųjų, ar apie pavojingus veiksmus neturėjo, todėl atsakovo darbas buvo organizuojamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovo neteisėtus veiksmus nagrinėjamu atveju siejo ne su atsakovo pareiga iš anksto užkirsti kelią galimoms grėsmėms (nagrinėjamu atveju pareiškėjas buvo sužalotas nepažįstamų asmenų, t. y. jis nežinojo apie grėsmę ir negalėjo kreiptis pagalbos), o su aplinkybe, jog atsakovo pareigūnai, vykdydami jiems teisės aktais priskirtas funkcijas, neužtikrino laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų bausmės atlikimo režimo laikymosi bei tinkamos apsaugos. Tai sudaro pagrindą konstatuoti neteisėtus Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmus bei priežastinio ryšio buvimą su pareiškėjo sužalojimu (pasekmėmis).

28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, nustatydamas, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Įvertinus nustatytus atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus pagrįstai buvo nustatytas priežastinis ryšys tarp šių veiksmų (neveikimo) ir pareiškėjo nurodytos patirtos neturtinės žalos.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteisto žalos dydžiu.

30. Dėl pareiškėjui priteisto neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegija akcentuoja, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šiame kontekste pabrėžtina, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, bylos Nr. 53161/99). Analogišką praktiką nuosekliai formuojama ir kitose LVAT bylose (žr., pvz., 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012).

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui;

į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017, 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017).

31. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, pažymėjo, kad pareiškėjui buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jis patyrė ir fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, bet pareiškėjui buvo suteikta medicininė pagalba (atlikta operacija), todėl pareiškėjui padarytą neturtinės žalos dydį įvertino 500 Eur.

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo sužalojimų mastą, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į byloje konstatuotų pažeidimų ir jais sukeltų padarinių pobūdį (Pravieniškių PN-AK neužtikrino pareiškėjo saugumo, dėl ko jį sumušė kiti nuteistieji, pareiškėjui dėl sužalojimo kilo ilgalaikės fizinės pasekmės), į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, gyvenimo lygį ir kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju adekvati suma pareiškėjo neturtinei žalai atlyginti yra 1 500 Eur.

33. Apibendrinant tai, kad išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo E. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 6 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui E. L. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė