097d4144-e141-40cf-84c1-90d981a3286f · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja Aušra Maškevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-128-460/2016Teisėjas Saulius Zajarskas                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-08500-2013-0) Procesinio sprendimo kategorija . (S)  2.5.37; 3.3.1.21; 3.3.2.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2016 m. birželio 22 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Mariaus Dobrovolskio, sekretoriaujant Zitai Mockuvienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės M. M. atstovui advokatui Rimvydui Kairiui, atsakovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei Lilijai Gustainytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-145-639/2015 pagal ieÅ¡kovės M.

M. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir notarei D. R. dėl nuosavybės teisės pripažinimo, ir ieÅ¡kovės M. M. (apeliantė) apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismÄ su ieÅ¡kiniu, vėliau jį patikslino, juo prašė (t. 4, b. l. 2–3) panaikinti Klaipėdos m. 13-ojo notarų biuro notarės D.

R. 2014-09-22 iÅ¡duotÄ valstybei palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , notarinio registro Nr. DR-4135, pagal kurį valstybė paveldėjo J. B., mirusio (duomenys neskelbtini) ginčo turtÄ , t. y. butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) bei valstybė paveldėjo 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ paprastųjų akcijų, bei panaikinti Å¡ių objektų teisinę registracijÄ ; pripažinti ieÅ¡kovei M. M. nuosavybės teisę į turtÄ , priklausiusį J. B. nuosavybės teise:

¾ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¾ dalį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) ir ¾ dalį 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta" akcijas; pripažinti Lietuvos Valstybei nuosavybės teisę į turtÄ , priklausiusį J. B. nuosavybės teise: ¼ dalį buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ akcijas; priteisti iÅ¡ M. M. Lietuvos Valstybei 15 410,00 Eur. kompensacijÄ už ieÅ¡kovei atitenkančiÄ J.

B. turto dalį ¼ buto, adresu (duomenys neskelbtini), ¼ dalį butÄ , adresu (duomenys neskelbtini) ir ¼ dalį 4030 vnt. AB „Klaipėdos nafta“ akcijas ir Å¡iÄ turto pripažinti M. M. nuosavybės teise. Atsakovę Lietuvos RespublikÄ atstovaujanti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka. Nurodė, kad neturint jokios informacijos apie galimus mirusiojo įpėdinius,           2014-09-11 buvo pateiktas VMI prie FM praÅ¡ymas notarui dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

Notarė 2014-09-22 iÅ¡davė Palikimo perėjimo valstybei liudijimus, 2014-09-22 turto perdavimo-priėmimo aktu abu butai valstybės buvo apskaityti, o 2014-09-23 kreiptasi į VÄ® Registrų centrÄ dėl paveldėto turto įregistravimo valstybės vardu. IeÅ¡kovė teigia, kad 20 metų kartu gyveno su J. B., tačiau pažymėjo, kad ji yra deklaravusi gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovė apdairiai nutylėjo klaidinus Klaipėdos miesto bei apeliacinį teismÄ , teigdama jog 1999 m. pardavė jai priklausantį bendrabučio kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), o gautus 25000,00 Lt investavo į J .B. priklausiusio buto remontÄ (duomenys neskelbtini).

IeÅ¡kovė neturi pagrindo teigti, jog J. B. pripažino sugyventinės lygias turtines teises į abu butus bei akcijas, nes byloje esantys įrodymai tam prieÅ¡tarauja. Butas adresu (duomenys neskelbtini), J. B. pirkimo-pardavimo sutartimi įgytas 1992-03-14, t. y. iki teigiamo bendro gyvenimo kartu, o butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), J. B. 2000-08-18 paveldėjo iÅ¡ tetos N. Č., Å¡iai testamentu iÅ¡reiÅ¡kus savo valiÄ , kad šį turtÄ paveldėtų tik vienas įpėdinis. Remiantis pateiktais įrodymais, teigė, kad ieÅ¡kovė neįrodė, jog tarp jos ir velionio susiklostė jungtinės veiklos santykiai, ar buvo nustatytas ir patvirtintas naudojimosi turtu teisinis režimas.

IeÅ¡kovei, neįrodžius proporcingai įneÅ¡to turto, sukurto ar įgyto kaip jungtinės veiklos rezultato, patikslintas ieÅ¡kinys atsakovei valstybei, atstovaujamai VMI prie FM, laikytinas nepagrįstu ir todėl turėtų bÅ«ti atmestas.Notarė D. R. pateikė atsiliepimÄ kuriame nurodė, kad sutinka su pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu toje jo dalyje, kurioje siekiama, jog teismo bÅ«tų naikinami jos 2014 m. rugsėjo 22 d. iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, notarinio registro Nr.DR-4134 ir DR-4135, bei vadovaujantis jais atlikta nuosavybės teisių į turtÄ teisinė registracija vieÅ¡uose registruose, nes minėtų palikimo perėjimo valstybei liudijimų iÅ¡davimo metu notarė buvo suklaidinta, t. y. jai nebuvo žinoma, kad dėl J.

B., mirusio (duomenys neskelbtini), paveldimo turto yra ginčas, nagrinėjamas teisme, kurį išsprendus galimai gali keistis paveldimo turto sudėtis, paveldimo turto savininkas, dalis ar visas turtas pagal ieškovės M. M. ieškinį nuosavybės teise gali teismo būti pripažintas ieškovės nuosavybe, minėtų palikimo perėjimo Valstybei liudijimų išdavimo metu nebuvo raštu informuota, jog egzistuoja ginčas tarp ieškovo M. M. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip Valstybės (Lietuvos Respublikos) atstovo, kuris jau yra nagrinėjamas net ne pirmosios, o antrosios pakopos teismo įstaigoje - apeliacinės instancijos teisme.

Tuo atveju, jei ji bÅ«tų savalaikiai informuota apie ginÄÄ bÅ«tų atsisakiusi atlikti notarinį veiksmÄ - iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo l str. (pagal Å¡io įstatymo l str. notarui pagal Lietuvos Respublikos notariato įstatymÄ suteikiama teisė juridiÅ¡kai įtvirtinti tik neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti Å¡ių asmenų ir Valstybės teisėtų interesų apsaugÄ ).

Esant ginčui, notaras privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmÄ iki to momento, kol minėtas ginčas bus iÅ¡spręstas. IÅ¡ teismui pateiktų J. B. paveldėjimo bylos dokumentų matyti, jog ji nebuvo savalaikiai informuota apie minėtÄ ginÄÄ nei atsakovo nei ieÅ¡kovo, t. y. M. M. ir/ar jos atstovo, t.y. advokato Rimvydo Kairio, jokių praÅ¡ymų sustabdyti paveldėjimo teisės liudijimų iÅ¡davimÄ , esant ginčui, nuo palikėjo mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki palikimo perėjimo valstybei liudijimų iÅ¡davimo, t. y. yra iki 2014 m. rugsėjo 22 d.

įskaitytinai, nėra gavusi, be to Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro duomenimis iki 2014 m. rugsėjo 22 d. J. B. oficialių testamentų nėra įregistruota, faktų apie palikimo priėmimÄ - taip pat, vienintelis įpėdinis, kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos notarÄ dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimų iÅ¡davimo buvo ir yra Valstybė (Lietuvos Respublika), atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, todėl jai, kaip vieninteliam įpėdiniui, nesant teisinio pagrindo - ieÅ¡kovo ar jo atstovo praÅ¡ymo stabdyti paveldėjimo liudijimų iÅ¡davimÄ , 2014 m. rugsėjo 22 d. buvo iÅ¡duoti palikimo perėjimo valstybei liudijimai, notarinio registro Nr.DR-4134irDR-4135.

Nurodė, kad sutinka su civilinėje byloje pareikštu patikslintu ieškiniu toje jo dalyje, kurioje teismas jo nuožiūra atsižvelgiant į šioje civilinėje byloje jos šalių pateiktus faktinius įrodymus ir dokumentus, nustatytų kokiomis dalimis turtas, dėl kurio yra kilęs ginčas, turi nuosavybės teisėmis priklausyti tiek palikėjo sugyventinei ieškovei M. M., tiek atsakovui - Lietuvos Respublikos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos, į kuriai paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 5.62 str.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-01-31 sprendimu ieškinį atmetė.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-17 nutartimi panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo    2014-01-31 sprendimÄ ir perdavė bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Nusprendė įsiteisėjus sprendimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nutartimi (patikslinta 2015 m. sausio 9 d. nutartimi) taikytas laikinas apsaugos priemones atsakovui valstybei (Lietuvos Respublikai) nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir – buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei - 4030 vnt.

AB „Klaipėdos nafta” paprastųjų vardinių akcijų, sÄ skaitos numeris: (duomenys neskelbtini) ISIN LT0000111650, trumpinys KNFIL, sÄ skaitos tipas: 1.3 asmeninė einamoji sÄ skaita tvarkoma AB SEB bankas banko Operacijų departamento, areÅ¡tÄ panaikinti. Nusprendė įsiteisėjus sprendimui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 3 d. nutartimi taikytas laikinasis apsaugos priemones, leidimÄ ieÅ¡kovei M. M., naudotis ginčo butais: esančiu (duomenys neskelbtini), ir butu, esančiu (duomenys neskelbtini), panaikinti.

Nurodė, jog ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), J. B. buvo privatizuotas, 1992-03-14 pagal Butų privatizavimo įstatymÄ (t. 1, b. l. 17–18). Taigi jis įgytas ankščiau (1992-03-14) nei M. M. ir J. B. pradėjo gyventi kartu 1993-07-13 d., todėl jis niekaip negalėjo bÅ«ti jungtinės veiklos sutarties dalyvių bendras įsigijimo tikslas (sutarties dalykas). TÄ patį konstatavo ir apie butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kurį J. B. paveldėjo pagal 2000-08-07 paveldėjimo pagal testamentÄ teisės liudijimÄ (t. 1, b. l. 19, 21).

Taigi šį turtÄ (butÄ ) J. B. paveldėjo (įgijo asmenines nuosavybes teises) dėka N. Č. testamento ir jokio M. M. įnaÅ¡o į Å¡io turto įgijimÄ nėra. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojų parodymus, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimus, konstatavo, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. susiklostę santykiai galėjo bÅ«ti prilyginti bendram gyvenimui neįregistravus santuokos (sugyventiniai), tačiau vien faktas, kad Å¡alys vedė bendrÄ Å«kį, neįrodo jų abiejų bendro siekio įsigyti butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė, pardavusi jai priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , adresu (duomenys neskelbtini), gautus pinigus panaudojo kitam butui, adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti, o ne buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. IeÅ¡kovė teigdama, kad J. B., perkant AB „Naftos terminalas“ (Å¡ios akcijos pakeistos į AB „Klaipėdos nafta“ akcijas) ji prisidėjo 3000,00 Lt Å¡ios aplinkybės neįrodė ( CPK 178, 185).IeÅ¡kovė apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; arba panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-17 nutartimi nustatė prejudicinius faktus, kad tarp ieÅ¡kovės ir J. B. buvo susiklostę faktiniai bendri Å¡eiminiai santykiai, pagerindami butus sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Nurodo, kad teismo sprendimas prieÅ¡tarauja materialinėms teisės normoms, reglamentuojančioms jungtinę veiklÄ ir bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, teismas pažeidė procesines teisės normas, neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, netinkamai tyrė ir įvertino įrodymus.

Mano, kad butų padalijimas po ½ bÅ«tų ydingas, kadangi bÅ«tų ribojamos abiejų Å¡alių disponavimo teisės, nebÅ«tų įmanoma nustatyti naudojimosi tvarkos. Teigia, kad yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ieÅ¡kovei priteisinat didesnę turto dalį. Atsakovė VMI prie LR finansų ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti. Teigia, kad teismas tinkamai taikė materialines ir proceso teisės normas, objektyviai įvertino ieÅ¡kovės pateiktus įrodymus.

Nurodo, kad ieÅ¡kovė neįrodė bendro siekio įsigyti butÄ (duomenys neskelbtini), prieÅ¡ingai, butas įgytas J. B. iki bendro jų gyvenimo kartu, o butÄ , adresu (duomenys neskelbtini), paveldėjo J. B. iÅ¡ tetos N. Č. testamentu, kuri iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ , kad butÄ paveldėtų tik J. B.. Teismas pagrįstai kritiÅ¡kai įvertino ieÅ¡kovės teiginius dėl lėšų skyrimo buto, adresu (duomenys neskelbtini), remontui. Teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl 3 000 Lt skyrimo J.

B. akcijų įsigijimui. Mano, kad ieškovė neįrodė, kad tarp jos ir B. susiklostė jungtinės veiklos santykiai dėl abiejų butų ir 4030 vnt. Tikina, kad butų remontas vyko 2001 metais, o ne 2007-2009 metais. Teigia, kad ieškovė deklaruoja prisidėjusi prie būtų remonto, tačiau atsakovė atkreipia dėmesį į ieškovės gautas pajamas, ieškovės draudžiamosios pajamos nuo 1993-01-01 iki 2013-05-23 sudarė 32 881,22 Lt. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad jau yra konstatuota, kad ieÅ¡kovė turėjo lėšų butų pagerinimui. Tikino, kad pateiktos butų remontų kainos sudaro esminę buto kainos dalį. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jo netenkinti. Nurodė, jog ieÅ¡kovė pastoviai klaidino teismÄ savo parodymais. Teigė, kad ieÅ¡kovė neturėjo lėšų remontams tokia apimtimi, kokiÄ nurodo. Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė J. B. (t. t., b. l. 14), jam asmeninės nuosavybės teise priklauso turtas: butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas – 1992-03-14 privatizavimo sutartis (t. 1, b. l. 17–18); butas, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės pagrindas – 2000-08-07 paveldėjimo teisės liudijimas (t. 1, b. l. 19); 4 030 vnt.

Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės „Mažeikių naftos“ akcijų. Po J. B. mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ niekas nesikreipė, palikimas nebuvo priimtas. 2013-07-26 ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama mirusiojo turtÄ pripažinti bendrÄ ja daline nuosavybe, nurodė, kad su mirusiuoju iÅ¡gyveno neįregistravę santuokos 20 metų, t. y. nuo 1993 m. liepos 13 d., iki jo mirties, tarp jų susiklostė faktiniai jungtinės veikos teisiniai santykiai, kurie atitiko sutuoktinių santykius, kartu vedė bendrÄ Å«kį, gyveno mirusiajam nuosavybes teise priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), siekdami pagerinti abiejų naudojamÄ turtÄ bei gyvenimo sÄ lygas bendromis asmeninėmis lėšomis atliko kapitalinį buto remontÄ , taip pat bendromis lėšomis suremontavo mirusiojo butÄ , adresu (duomenys neskelbtini).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl nuosavybės teisių į nekilnojamuosius daiktus ir akcijas, jungtinės veiklos sutarties pagrindu (atsakovės teigimu), pripažinimo. Apeliantė įrodinėja, kad investavo į du butus asmenines lėšas, prižiūrėjo statybos darbus, rūpinosi remontais. Teisėjų kolegija pirmiausia sutinka, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė savo teises gali įgyvendinti vadovaudamasi jungtinės veiklos institutu, nepaisant to, kad tarp jos ir J. B. nebuvo sudaryta rašytinė jungtinės veiklos sutartis.

Ieškovės teigimu, butų remontai buvo atliekami 1998 m., 2000 m., 2008 m., 2011 m., 2012. Taigi, bylos specifika ta, kad jungtinės veiklos reglamentavimui taikomos 1964 m. CK ir 2000 m. CK normos. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: tai yra dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui (CK 6.969 straipsnio 1dalis, 1964 m. CK 472 straipsnio 1dalis); visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5dalis, 1964 m. 473 straipsnio 1 dalis); pasiekti tikslui, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu.

Jeigu sutartyje nenustatyta ko kita, tariama, kad visų dalyvių įnaÅ¡ai yra lygÅ«s (CK 6.970 straipsnio 2dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 1dalis). Sutarties dalyvių įnaÅ¡ai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (CK 6.971 straipsnio 1dalis, 1964 m. CK 474 straipsnio 2dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1964 m. CK įtvirtintÄ reglamentavimÄ , susitarimas dėl bendros veiklos bendrajai dalinei nuosavybei sukurti galėjo bÅ«ti nustatinėjamas ir įrodinėjamas raÅ¡ytiniais įrodymais, o susitarimo raÅ¡ytinio teksto nebuvimas nedarė Å¡io sandorio negaliojančio (1964 m.

CK 58 straipsnio 1dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). 2000 m. CK kontekste dėl raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties formos kasacinis teismas tokio pobÅ«džio bylose yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad neraÅ¡ytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L.

M. v. O. D. V., bylos Nr. 3K-3-134/2011; 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-410/2011) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014). Antra, vadovaujantis kasacinio teismo formuojama praktika (CPK 4 straipsnis), tokio pobÅ«džio bylose privalu iÅ¡analizuoti ir įvertinti kiekvieno iÅ¡ sugyventinių individualų indėlį pagerinant (remontuojant) turtÄ , kad nustatyti kiekvieno įnaÅ¡Ä (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016).

Trečia, kad turtÄ , kuris yra asmeninė nuosavybė, bÅ«tų galima pripažinti bendrÄ ja jungtine daline nuosavybe, reikalaujama nustatyti, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iÅ¡ esmės. Tai yra vertinamasis kriterijus, kuris įstatyme detaliau neapibÅ«dinamas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad esminiu pagerinimu gali bÅ«ti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita, kai esmingai pagerinama turto vertė. Teismas, nustatydamas esminio turto pagerinimo faktinę aplinkybę, taip pat turi atsižvelgti į tikrÄ jÄ asmeninio turto prieÅ¡ pagerinant ir po pagerinimo vertę, įvertinant tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė bÅ«klė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiÅ«la rinkoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

S. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-126/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2013). Ketvirta, apeliantės apeliaciniame skunde pirmiausia keliamas prejudicijos taisyklių taikymo klausimas. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo kaip prejudicija Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-17 nutartyje (bylÄ nagrinėjant pirmÄ jį kartÄ ) nustatytais faktais. Apeliantė teigia, kad minėtoje nutartyje nurodoma, jog sugyventiniai nuo pat pradžių tvarkė bendrÄ Å«kį, turimas asmenines santaupas bei gaunamas pinigines lėšas naudojo bendrai ir tokie jų veiksmai patvirtina, kad tarp ieÅ¡kovės ir mirusiojo buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos ir jų bendras siekis bei tikslas sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais; tikina, kad teismo nutartyje taip pat konstatuojama, kad „sugyventiniai kooperuodami asmenines lėšas ir jomis pagerindami abiejų sugyventinių naudojimÄ turtÄ -butus, kurie nuosavybės teise priklausė J.

B., sukÅ«rė bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę ( CK 6.971 str.. 1964 CK 474 str. )”. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje DnB Nord bankas v.

UAB „Dama“, bylos Nr. 3K-3-37/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Å iuo aspektu svarbu tai, jog teismo procesinis sprendimas – vientisas teisės aktas (CPK 270 straipsnis). Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-17 nutartyje, viena vertus, pasisakė, kad sutuoktiniai siekė sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę bendro gyvenimo tikslais, kita vertus minėtoje nutartyje kiekvieno sugyventinio įnaÅ¡as analizuojamas ir nustatytas nebuvo, tai akcentuota Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-17 nutartyje.

Tai reiÅ¡kia, kad apeliantės indėlis nagrinėjant bylÄ pirmÄ jį kartÄ nebuvo įrodinėjimo dalykas, jis nebuvo net įrodinėjimo dalis. Be to, pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-17 nutartyje nurodyta, kad vienas iÅ¡ aspektų, lėmusių pagrįstumÄ apylinkės teismo nutartį panaikinti ir grÄ Å¾inti nagrinėti iÅ¡ naujo, buvo tikslas nustatyti, „kiek ieÅ¡kovė investavo piniginių lėšų bei įdėjo darbo į bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ â€œ.

Aptartas prejudicinių faktų teisinis reguliavimas ir nurodytos aplinkybės patvirtina, kad, vadovautis ir remtis Klaipėdos apygardos teismo             2014-11-17 nutartyje, kaip vientisame teisės akte, neįrodinėtais ir nurodytais neįrodinėtais faktais ieÅ¡kovės įnaÅ¡o turto pagerinimo kontekste kaip prejudiciniais, negalima (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Penkta, analizuojant apeliantės konkretų įnaÅ¡Ä Ä¯ turto pagerinimÄ , pastebėtina, kad apeliantė įrodinėjo liudytojų parodymais, medžiagų įsigijimo sÄ skaitomis faktÅ«romis, mokėjimo kvitais, darbų užsakymų sutartimis, aplinkybe, kad ieÅ¡kovė ginčo turto įsigijimo laikotarpiu plėtojo verslÄ iÅ¡ to gaudavo pelnÄ , kt. priemonėmis (CPK 12, 178 straipsniai).

Liudytojai A. Ž., A. K., A. K., L. M. pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylÄ pirmÄ jį kartÄ nurodė, kad M. ir J. darė remontus, ieÅ¡kovė rÅ«pinosi sugyventiniu, tačiau jokios konkrečios informacijos apie apeliantės piniginius įnaÅ¡us pasakyti negalėjo, tai savaime neįrodo, kad apeliantė ir jos sugyventinis buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimÄ Ä¯gyti bendrÄ dalinę nuosavybę (CK 6.969 straipsnis). Aplinkybė, kad M. M. ginčo turto įsigijimo laikotarpiu plėtojo verslÄ iÅ¡ to gaudavo pelnÄ , neįrodo to pelno apimties ir jo panaudojimo.

Ieškovė klaidino teismus teigdama, jog 1999 m.(t. 1, b. l.

4) pardavė jai priklausantį bendrabučio kambarį adresu: (duomenys neskelbtini), o gautus 25 000 Lt investavo į J. B. priklausiusio buto remontÄ (duomenys neskelbtini). Tačiau VMI prie FM pateikti iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ Gyventojų registro patvirtina, jog apeliantė ne 1999 metais, o 1997 m. vasario 18 d. pardavė bendrabučio kambarį adresu (duomenys neskelbtini), ir tÄ pačiÄ dienÄ nusipirko 32/100 dalis trijų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), kur vieÅ¡ajame registre ir deklaruojama M. M. gyvenamoji vieta.

IeÅ¡kovė, siekdama įrodyti ženklų prisidėjimÄ prie J. B. nuosavybės teisėmis priklausiusių butų, rėmėsi 2014-08-26 bei 2014-09-02 ekspertizės aktais, sudarytais „pagal M. M. nupasakojimus“, Å¡iai teigiant, kad minėti remontai vyko 2007–2009 metais, prieÅ¡taraujama pirminiam ieÅ¡kiniui, kur nurodyta, kad kapitalinis remontas atliktas ir 2001 metais. Apeliantė apeliacinės instancijos teisme papildomai pateikė aktus (CPK 314 straipsnis), juose vėlgi nėra nurodyta, kad butų remontai buvo atliekami 2001 m.

Aktuose nurodyta, jog ekspertas, remdamasis ieÅ¡kovės „pateiktu apraÅ¡u (nupasakojimais)“, nustatė, kokiÄ procentinę vertę sudaro butų remonto iÅ¡laidos, vertinant su vidutine butų rinkos verte, nurodyta 2013-07-16 Registrų centro iÅ¡raÅ¡e. Vertinant ekspertizės aktus kompleksiÅ¡kai, jie Å¡ios bylos kontekste (nekvestionuojant eksperto kompetencijos) yra neinformatyvÅ«s, abstraktÅ«s ir nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių. Aktai nepatvirtina konkretaus ieÅ¡kovės įnaÅ¡o dydžio, fakto, kad minėtus darbus finansavo ieÅ¡kovė (CPK 12, 178 straipsniai).

Nurodytos remonto apimtis apskaičiuota išimtinai remiantis apeliantės suteikta vienašališka informacija. Reikia pastebėti, kad ekspertas, skaičiuodamas butų remonto kainų santykį su butų verte, rėmėsi 2013-07-16 Registrų centro išrašais, nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto/buto vertės santykis sudaro 83,96 procentus, buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto/buto vertės santykis sudaro 63,92 procentus, bendra butų remonto vertė – 22 490,15 EUR (77 654 Lt).

Akcentuotina, jog nustatant anksčiau aptartÄ turto remonto/buto vertės santykį, pastebėtas neatitikimas. 2013-07-16 Registrų centro iÅ¡raÅ¡uose esanti turto vertė yra apskaičiuota ne 2013 metais, kaip nustatyta aktuose, o 2004-07-12 (butas (duomenys neskelbtini)) ir 2000-06-23 (butas (duomenys neskelbtini)). Å i faktinė aplinkybė iÅ¡ esmės keičia remonto/vertės santykį ir jį žymiai –du kartus ir daugiau – sumažina. Analizuojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę pastebėtina, kad 2004-07-12 duomenimis (kaip nurodyta akte), buto vidutinė rinkos vertė sudarė 60 600 Lt,          2016-01-01 duomenimis ji sudaro `40 600 EUR (140 183,68 Lt).

Analizuojant buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertę pastebėtina, kad 2000-06-23 duomenimis (kaip nurodyta akte), buto vidutinė rinkos vertė sudarė 41 889 Lt, gi 2016-01-01 duomenimis ji sudaro 23 700 EUR (81 831,38 Lt). Jeigu byloje viena Å¡alis įrodo aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita Å¡alis atitinkamų aplinkybių neįrodo, teismas turi teisę pirmÄ jÄ iÅ¡ aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrÄ jÄ â€“ neįrodyta (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

V. v. V. V. , bylos Nr. 3K-3-443/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158-695/2015. Teismų praktika. 2015, 43, p. 177-190). Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės pateikti ekspertizės aktai neįrodo jos konkretaus įnaÅ¡o. Remonto darbų organizavimas, jų priėmimas, kontroliavimas nesuteikia teisės spręsti dėl dalinės nuosavybės pagrindimo, o vien bendro gyvenimo faktas negali bÅ«ti laikomas pakankamu jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ turtÄ Ä¯rodymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2014) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-529-381/2015).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į VSDFV 2014-09-05 pažymÄ , ji patvirtina, kad ieÅ¡kovė nuo 1993-01-01 iki 2013-05-23 dirbo AB „Vakarų laivų remontas“ ir per nurodytÄ laikotarpį jos draudžiamosios pajamos iÅ¡ viso sudarė 32 881,22 Lt; Pagal VSDFV 2014-09-16 pažymÄ jos netekto darbingumo pensija nuo 1993-01-01 iki 2013-05-23 sudarė 38 429,24 Lt. Palyginimui-J. B. nuo 1993-01-01 iki 2013-05-23 invalidumo/netekto darbingumo pensijos iÅ¡mokos sudarė 136 523,40 Lt. Å ie duomenys leidžia manyti, kad ieÅ¡kovė negalėjo turėti tokios apimties piniginių lėšų, jai suteikiančių galimybę ginčo turtÄ pagerinti iÅ¡ esmės (CPK 12, 178, 185, 197 straipsniai).

Pažymėtina, kad kolegija nekvestionuoja aplinkybės, kad ieÅ¡kovė prie butų pagerinimo darbų neprisidėjo iÅ¡ viso, tačiau tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Å ioje byloje konstatuotina, kad ieÅ¡kovė neįrodė, kad ginčo turtÄ pagerino iÅ¡ esmės. Å eÅ¡ta, Å¡ioje byloje svarbi ir paties ginčo turto savininko valia. Pats J. B. per ilgÄ laikotarpį apie 20 metų – neiÅ¡reiÅ¡kė valios pakeisti jo turto teisinį režimÄ iÅ¡ asmeninės nuosavybės teisės į dalinę nuosavybę, kaip to byloje siekia apeliantė.

Toks požiÅ«ris neabejotinai rodo, kad jį tenkino jo disponuojamo turto teisinis režimas. Apeliantė, įrodinėdama prieÅ¡ingas aplinkybes, nurodė, jog nekilnojamojo turto agentÅ«ros vadybininkas R. D. pirmosios instancijos teisme apklausiamas patvirtino, jog J. B. ir M. M., naudojantis agentÅ«ros paslaugomis, norėjo parduoti abu butus ir įsigyti vienÄ naujos statybos butÄ , tačiau dėl J. B. mirties savo ketinimo nepavyko padaryti. Kolegija mano, kad pateikti įrodymai nėra pakankami, jog bÅ«tų patvirtintas faktas, kad ji ir J.

B. buvo sudarę jungtinės veiklos sutartį dviejų butų ir akcijų įsigijimui. IeÅ¡kovės pakviestas liudytojas R. D., nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, į atsakovės klausimÄ , ar rengiant, ieÅ¡kovės teigimu, tarpininkavimo sutartį, buvo pateikti butų įsigijimo dokumentai (patvirtinantys aplinkybes, kad jų savininkas J. B.), nurodė, kad tokie dokumentai jam nebuvo pateikti, o „iniciatyvÄ daugiau rodė moteris“. Å is faktas patvirtina aplinkybę, kad teismui nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, kad J.

B. bÅ«tų įgaliojęs sugyventinę įsigyti naujÄ bÅ«stÄ . Be to, liudytojas R. D. patvirtino, kad sutartys apie ketinimus parduoti butus ir pirkti kitÄ butÄ J. B. pasiraÅ¡yta nebuvo. Septinta, IeÅ¡kovė teigia, kad 2002 metais J. B. perkant Lietuvos ir JAV akcinės bendrovės „Mažeikių nafta“ akcijas ji prisidėjo apie 3000 Lt. Kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų dėl 3000 Lt skyrimo J. B. akcijų įsigijimui. Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014-09-05 pažyma, J.

B. nuo 1993-10-01 iki 1995-01-01 dirbo Klaipėdos valstybinės naftos įmonės medienos ceche, nuo 1995-01-01 iki 1998-09-14 dirbo AB „Naftos terminalas“, kas, be abejonės, įtakojo jo, kaip darbuotojo, galimybę įsigyti AB „Klaipėdos nafta“ akcijas(t. 1, b. l.79). Pagal AB Vilniaus banko iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ sÄ skaitos 2002-09-13 J. B., o ne M. M. įsigyta 3819 1 (vieno) Lt nominalios vertės akcijų, o 2004-06-02 likusios 211 akcijos (iÅ¡ bendro 4030 skaičiaus). Apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pateikta jokių įrodymų, kad už jas sumokėjo ieÅ¡kovė.

IÅ¡ VSDFV 2014-09-05 pažymos akivaizdu, kad J. B. vien už darbÄ Å¡ioje įmonėje buvo apskaičiuotos 53 044,63 Lt draudžiamosios pajamos, kas patvirtina jo galimybę įsigyti įmonės akcijas.Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad skundžiamame sprendime yra objektyviai ir teisingai įvertinti įrodymai, visapusiÅ¡kai įvertintos ir iÅ¡nagrinėtos visos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad ginčo nekilnojamasis turtas apeliantės asmeninėmis lėšomis nebuvo pagerintas iÅ¡ esmės, apeliantė savo esminio indėlio į turto pagerinimÄ neįrodė.

Jos įnaÅ¡as, kuris Å¡ioje byloje konkrečiai nenustatytas, tačiau nepakankamas dalinei nuosavybei sukurti, bylos kontekste vertintinas kaip iÅ¡laidos einamajam remontui. Atmetus ieÅ¡kinį, nėra pagrindo naikinti valstybei iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ .Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Nagrinėjamoje byloje nekonstatavus buvusios Å¡alių jungtinės veiklos dalinei nuosavybei sukurti, ieÅ¡kovės iniciatyva kitoje byloje gali bÅ«ti spręstinas klausimas dėl atsakovei mokėtinos kompensacijos už ginčo turto (butų) pagerinimÄ , sumokėtas komunalines paslaugas, kt.

Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a : Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                                   AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                            ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius                                   Marius Dobrovolskis