097d1bed-c0b8-421a-ad7d-fe9b81b2f83e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1725-330/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01179-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.8. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. spalio 20 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens V. B. (V. B.) atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5048-866/2016, kuria patenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „City Era“ bankroto administratorės M.

B. praÅ¡ymas uždarosios akcinės bendrovės „City Era“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu, n u s t a t ė : Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartimi UAB „City Era“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta M. B.. 2016 m. vasario 29 d. nutartimi teismas patvirtino įmonės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartimi BUAB „City Era“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Bankroto administratorė, patikrinusi įmonės sandorius, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį, nustatė, kad UAB „City Era“ prie bankroto galėjo bÅ«ti privesta tyčia. PareiÅ¡kėja UAB „City Era“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateiktame pareiÅ¡kime prašė BUAB „City Era“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu.Bankroto administratorė nurodė, kad UAB „City Era“ jau nuo 2014 metų liepos mėnesio faktiÅ¡kai buvo nemoki. Tačiau įmonė dar anksčiau nutraukė prievolių kreditoriams vykdymÄ , o įmonės vadovas tyčiniais veiksmais ėmė mažinti įmonės turtÄ :

Rusijoje registruotai įmonei perdavė lėšas, nors Å¡i įmonė nepateikė UAB „City era“ jokių prekių pagal sutartį bei nepateikė jokių garantijų, kad ateityje Å¡i sutartis bus vykdoma. Administratorė taip pat nustatė, kad įmonės vadovas sÄ moningai sudarė įmonei nuostolingÄ sandorį – 2014 m. birželio 11 d. žemės sklypo pardavimo sutartį, tačiau pagal sandorį gautų lėšų į įmonės kasÄ neįnešė ir atsiskaitymams su kreditoriais nepanaudojo.

Administratorės apskaičiavimu, dėl nurodytų sandorių įmonės turtas buvo sumažintas 95 746 Eur suma. Administratorė nustatė, kad įmonės vadovas turėjo pareigÄ dar 2014 metais kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo. Bankroto administratorė taip pat nustatė, kad 2015 m. lapkričio 3 d. UAB „City era“ pardavė savo trumpalaikį turtÄ â€“ prekes įmonei „Exclusive Trading“, kuri atsiskaitė už Å¡ias prekes ne su UAB „City era“, o su jos kreditoriumi UAB „Spektralat“.

Tokiu bÅ«du buvo suteiktas prioritetas ir atsiskaityta tik su vienu kreditoriumi, nors vadovas turėjo pareigÄ inicijuoti bendrovės bankroto bylÄ ir atsiskaitinėti su kreditoriais Ä®monių bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Administratorė taip pat nurodė, jog net ir iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , įmonės vadovas pasiėmė iÅ¡ įmonės kasos likutį (1 828, 97 Eur), kuris iki Å¡iol nebuvo grÄ Å¾intas. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. liepos 19 d. nutartimi BUAB „City Era“ bankrotÄ pripažino tyčiniu.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonės sudarytus sandorius – žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, 200 593,39 Lt (58 800 Eur) sumos pervedimÄ Rusijoje registruotam juridiniam asmeniui, iÅ¡ kurio įmonė negavo prekių, trumpalaikio turto pardavimo sandorį, pagal kurį atsiskaityta buvo ne su UAB „City Era“, o su jos kreditoriumi, veiksmus neperduodant įmonės kasos likučio, pripažino Å¡iuos veiksmus sÄ moningais (tyčiniais) bei nesÄ Å¾iningais įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu, pažeidžiančiais kreditorių interesus.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad įmonės vadovui nuo 2014 metų nevykdant pareigos inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ bei tęsiant nuostolingÄ Ä¯monės veiklÄ , buvo padidinti įmonės nuostoliai. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Suinteresuotas asmuo V. B. atskirajame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį, kuria UAB „City Era“ bankrotas pripažintas tyčiniu, panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – pareiÅ¡kėjos UAB „City Era“ bankroto administratorės M.

B. praÅ¡ymÄ dėl UAB „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas pareiÅ¡kėjos tendencingai suraÅ¡ytÄ praÅ¡ymÄ turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teismas, pasikliaudamas bankroto administratorės pozicija, pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ . Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bankroto administratorės nurodytas aplinkybes dėl įsiskolinimo kredito unijai „Vilniaus kreditas“ susidarymo aplinkybių.

Teismas neatsižvelgė į tai, jog dalis kredito buvo grÄ Å¾inta. Kreditorius pareiÅ¡kė didesnį finansinį reikalavimÄ nei turėjo teisę pareikÅ¡ti. Kreditorius neinformavo bankroto administratorės apie UAB „City Era“ pajinį įnaÅ¡Ä . Sandoris dėl kredito sudarytas siekiant pelno. Teismas netinkamai vertino žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo aplinkybes. Å is sandoris sudarytas iÅ¡kilus sunkumų atsiskaitant su kredito unija pagal kredito sutartį. Turtas parduotas už jo įsigijimo kainÄ , o lėšos apskaitytos pagal avansinę apyskaitÄ .

Dalis gautų lėšų buvo panaudotos vykdant prievoles pagal kredito sutartį. Kita dalis panaudota atsiskaitymui su kitais kreditoriais bei produkcijos užpirkimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes dėl lėšų mokėjimo Rusijos įmonei OOO „Resurs“. Lėšos Å¡iai įmonei perduotos grynaisiais tikintis nuolaidų. Tačiau įmonė nepateikė žadėtos produkcijos. GinÄÄ su įmone buvo tikimasi sureguliuoti taikiai, o iÅ¡kėlus bankroto bylÄ lieka tik teisminis bÅ«das iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ .

Teismas netinkamai vertino sutarties su Exclusive trading sudarymo aplinkybes. Pagal su SIA „Spektralat“ 2013 m. sausio 31 d. sudarytÄ sutartį atsakovei prekės (kelių gruntas) buvo atvežtos saugojimui. UAB „City Era“ už prekes nesumokėjo, todėl neįgijo nuosavybės teisių į prekes. SIA „Spektralat“ surado pirkėjÄ , kuriam prekės ir buvo parduotos. Suinteresuotas asmuo V. B. kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus.Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ pareiÅ¡kėja UAB „City Era“ bankroto administratorė praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:Bankroto administratorei buvo perduoti tik 2015 m. įmonės apskaitos dokumentai. Suinteresuoto asmens samprotavimai dėl įsiskolinimo kredito unijai dydžio nepagrįsti. Suinteresuotas asmuo, apskaičiuodamas įsiskolinimo dydį, neatsižvelgė į pareigÄ pagal kredito sutartį mokėti palÅ«kanas, o netinkamai vykdant sutartį – ir delspinigius. Suinteresuotas asmuo netinkamai interpretuoja įsiskolinimo susidarymo ir mažinimo aplinkybes.

Suinteresuotas asmuo nepagrindė teiginių, jog dalis už parduotÄ Å¾emės sklypÄ gautų pinigų buvo skirti produkcijos užpirkimui bei atsiskaitymui su kreditoriais. Ä®monė, turėdama didelį įsiskolinimÄ , 58 095,86 Eur sumÄ perdavė įsipareigojimų nevykdančiai Rusijos įmonei. Suinteresuoto asmens argumentai dėl prekių pirkimo iÅ¡ SIA „Spektralat“ nepagrįsti. Teismui ir bankroto administratorei nepateikta atskirajame skunde minima 2015 m. lapkričio 27 d. sutartis. PrieÅ¡ingai, nei teigia suinteresuotas asmuo, įsigytos prekės jau nuo 2013 metų buvo apskaitytos ir įtrauktos į įmonės balansÄ .

PareiÅ¡kėja UAB „City Era“ bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė naujus įrodymus. Teismask o n s t a t u o j a : Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacijos objektÄ sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutarties, kuria BUAB „City Era“ bankrotas pripažintas tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ teismas sprendžia vadovaudamasis suinteresuoto asmens V.

B. atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Suinteresuotas asmuo V. B. (apeliantas) kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus: praÅ¡ymo atlikti vykdomÄ jį įraÅ¡Ä , vykdomojo įraÅ¡o, 2015 m. rugsėjo 21 d. antstolio patvarkymo, 2015 m. rugsėjo 24 d. antstolio patvarkymo, paskolos sutarties, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ iÅ¡duotos garantijos, UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 17 d., 2013 m. gegužės 30 d.

įsakymų, praneÅ¡imo apie planuojamÄ suteikti kreditÄ , 2015 m. liepos 13 d. ir 2015 m. rugsėjo 25 d. raÅ¡tų bei mokėjimo pavedimų kopijas. PareiÅ¡kėja UAB „City Era“ bankroto administratorė kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ taip pat pateikė naujus įrodymus: elektroninių laiÅ¡kų, V. B. praÅ¡ymų, kredito unijos „Vilniaus kreditas“ sprendimų ir UAB „City Era“ finansinės apskaitos dokumentų (pardavimai, pirkimai, 2013-2014 m. kasos knyga, 2014 m. balansas) kopijas.

Tiek apeliantas, tiek pareiÅ¡kėja praÅ¡ymų priimti naujus įrodymus nesuformulavo, tačiau jais grindžia apeliacinės instancijos teismui pateiktų procesinių dokumentų argumentus, kas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡alys pageidauja Å¡ių duomenų (naujų įrodymų) įvertinimo apeliaciniame procese. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kilusio klausimo iÅ¡nagrinėjimui teismui reikalinga įvertinti įrodymų, pagrindžiančių Å¡alių pozicijas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, visumÄ , apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus duomenis (CPK 314 straipsnis).CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktÅ«rizavimo bylos nagrinėjamos pagal Å¡io kodekso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.

Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetÄ joms konkuruojant. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto, sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis). Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad, esant Å¡io įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu.

Taigi, kai yra bent vienas iÅ¡ nurodytų požymių, teismas gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1128/2014). Teismų formuojamoje praktikoje nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004).

Tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali bÅ«ti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai. Kiekvienu konkrečiu atveju teismui sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, reikia įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).Bankroto administratorė prašė BUAB „City Era“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4 punktuose įtvirtintų požymių pagrindu – įmonės vadovo netinkamu pareigų atlikimu (jų nevykdymu), priimtais nuostolingais ar ekonomiÅ¡kai nenaudingais įmonei sprendimais, įmonės veiklos organizavimu pažeidžiant kreditorių teises.

Nors administratorės pareiÅ¡kime teisiniu pagrindu ir nenurodoma, tačiau pareiÅ¡kimo argumentais aiÅ¡kinama, kad tyčinio bankroto požymiu laikomi ir suinteresuoto asmens V. B. veiksmai (neveikimas) laiku neinicijuojant įmonei bankroto bylos iÅ¡kėlimo (Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti, ar bankroto administratorės nurodytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ Ä¯monės bankrotÄ pripažinti tyčiniu, t. y. atlikti savarankiÅ¡kÄ faktinių aplinkybių ir byloje esančių duomenų vertinimÄ , kurių visetas leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie sÄ moningÄ , tikslingÄ Ä¯monės privedimÄ prie bankroto.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti priimtas teisingai nustačius faktines bylos aplinkybes. Jis turi atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį, 177 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, tik teisingai nustačius teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas bylos faktines aplinkybes galima tinkamai pritaikyti teisės normÄ ir teisingai iÅ¡spręsti ginÄÄ , o CPK 185 straipsnis nustato pareigÄ teismui įvertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-382/2013).Apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs įmonės bankrotÄ tyčiniu, pažeidė pareigÄ visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tirti faktines aplinkybes, nenustatė visų reikÅ¡mingų bylai aplinkybių ir dėl to priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ nutartį , t. y. neįvykdė teisingumo (CPK 263 straipsnis).

Ä®BÄ® 20 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad teismas, gavęs kreditoriaus (kreditorių) arba administratoriaus praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, apie gautÄ praÅ¡ymÄ ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos praneÅ¡a kitiems įmonės kreditoriams ir administratoriui (jeigu praÅ¡ymÄ pateikė ne administratorius). PraneÅ¡ime teismas nurodo, kad kreditoriai ir administratorius per teismo nustatytÄ , ne trumpesnį kaip 14 ir ne ilgesnį kaip 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos, terminÄ turi teisę pateikti jiems žinomÄ informacijÄ , galinčiÄ turėti reikÅ¡mės Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje nurodytų tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.

Kol nėra iÅ¡nagrinėtas praÅ¡ymas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, negali bÅ«ti atliekami Ä®BÄ® 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Teismas gali nurodytÄ praneÅ¡imÄ ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo praÅ¡ymo pripažinti bankrotÄ tyčiniu gavimo dienos pateikti administratoriui (neatsižvelgiant į tai, ar praÅ¡ymÄ pateikė kreditorius (kreditoriai) ar administratorius) ir pavesti jam ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo teismo praneÅ¡imo gavimo dienos praneÅ¡ti kreditoriams apie teismo gautÄ praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu ir kreditorių teisę pateikti teismui Å¡ioje dalyje nurodytÄ informacijÄ per teismo nustatytÄ terminÄ .

Teismas, gavęs praÅ¡ymÄ pripažinti bankrotÄ tyčiniu, per 10 darbo dienų nuo praÅ¡ymo gavimo dienos praÅ¡ymo kopijÄ ir kitus prie praÅ¡ymo pridėtus dokumentus persiunčia netekusiems įgaliojimų įmonės valdymo organams ir kitiems Å¡io įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytiems asmenims, kurie gali bÅ«ti pripažinti kaltais dėl tyčinio bankroto.IÅ¡ Å¡ios nutarties 18 punkte paminėto teisinio reguliavimo matyti, kad įstatymų leidėjas nustato galimybę ir pareigÄ teismui, siekiant iÅ¡samiai iÅ¡siaiÅ¡kinti susijusias su įmonės veikla aplinkybes, sudaryti sÄ lygas gauti kuo daugiau informacijos, galinčios turėti reikÅ¡mės iÅ¡vadai apie galimÄ tyčinį bankrotÄ pagrįsti (arba paneigti), t. y. ne tik iÅ¡ administratoriaus ar kreditoriaus (-ių), inicijavusių praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teikiamos informacijos, bet ir iÅ¡ kitų kreditorių, o taip pat kitų Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytų asmenų.

IÅ¡ pirmosios instancijos teismo 2016 m. birželio 29 d. nutarties turinio matyti, kad teismas įpareigojo bankroto administratorę per 7 dienas informuoti įmonės kreditorius apie byloje sprendžiamÄ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ , tačiau byloje nėra duomenų, jog toks teismo pavedimas iki apskųstosios nutarties priėmimo iÅ¡ tiesų buvo įvykdytas. Sutiktina ir su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu iÅ¡nagrinėjo dar nepasibaigus teismo nustatytam terminui, skirtam suinteresuoto asmens atsiliepimui pateikti.

Ir nors toks pažeidimas (apskųstoji nutartis buvo priimta paskutinę termino, skirto atsiliepimui pateikti, dienÄ , bet byloje nėra duomenų, jog tai sutrukdė suinteresuotam asmeniui pateikti procesinį dokumentÄ ar kitus sprendžiamam klausimui reikÅ¡mingus duomenis) gali bÅ«ti laikomas formaliu, tačiau Å¡i aplinkybė leidžia daryti prielaidÄ , jog ginčo klausimas iÅ¡spręstas ne teismo savarankiÅ¡ko tyrimo pagrindu, o tik įvertinant bankroto administratorės iÅ¡reikÅ¡tÄ pozicijÄ . Pritartina pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog suinteresuotas asmuo, neteikdamas ginčui reikÅ¡mingų duomenų, nepaneigė bankroto administratorės argumentų.

Tačiau nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bankroto proceso ypatumus. Atsižvelgiant į Å¡ioje byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ , darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę rinkti įrodymus ir savo iniciatyva (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto instituto taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tiriant, ar įmonė prie bankroto nebuvo privesta tyčia, reikia nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia Å¡ios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo, o nustačius aplinkybę, kad įmonė faktiÅ¡kai buvo nemoki, patikrinti, ar tolesnė tokios įmonės veikla nebuvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

Teigiant, jog tyčinį bankrotÄ lėmė konkreti įmonės vadovo veikla, bÅ«tina kruopščiai įvertinti įmonės vadovo veiksmus, tikslus, įmonės bankroto priežastis. Tai yra svarbu tam, kad teismų praktikoje nebÅ«tų pasiektas prieÅ¡ingas rezultatas siekiamam, t. y. nebÅ«tų slopinama bendrovių vadovų protinga rizika, kuri yra bÅ«tina verslui plėtoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013).Bankroto administratorė tyčinio bankroto požymiais įvardino suinteresuoto asmens veiksmus, kai Å¡is, įmonei pasiekus nemokumo bÅ«senÄ , pardavė įmonei priklausantį žemės sklypÄ , bet gautų lėšų neįtraukė į įmonės buhalterinę apskaitÄ , perdavė Rusijoje registruotam juridiniam asmeniui įmonės lėšas, už kurias įmonė negavo prekių, sudarė sandorį, pagal kurį trečiajam asmeniui buvo perleistos įmonės prekės, tačiau už jas buvo atsiskaityta ne su įmone, o su jos kreditoriumi. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad BUAB „City Era“ buvusio vadovo (suinteresuoto asmens V.

B.) veiksmai, kai jis, žinodamas apie įmonės nemokumÄ , perleido įmonės turtÄ ir už įmonės turto perleidimÄ gautų lėšų neapskaitė įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose bei perdavė trečiajam asmeniui pinigines lėšas, nepagrįsdamas perdavimo pagrindo, vertintini kaip pažeidžiantys įmonės ir jos kreditorių interesus. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas Å¡iuos tyčinio bankroto požymius, administratorės nurodytų aplinkybių iÅ¡ esmės netyrė, tiesiog pritardamas bankroto administratorės pozicijai.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad įmonė dar 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis buvo nemoki, tačiau suinteresuotas asmuo V. B. neinicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimo, o atliko sÄ moningus (tyčinius) veiksmus, nukreiptus į įmonės turtinės padėties bloginimÄ , sÄ lygojantį įmonės kreditorių interesų pažeidimÄ . Apeliacinio teismo vertinimu, byloje surinktų duomenų nepakanka pritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai. Konstatuodamas, kad įmonė dar 2014 metais turėjo finansinių sunkumų, atitinkančių nemokumo bÅ«senÄ , teismas akcentavo įmonės balanse nurodyto turto vertės ir trumpalaikių įsipareigojimų santykį.

Tačiau teisine prasme įmonės nemokumui konstatuoti aktualus ne turto vertės ir įsipareigojimų (apskritai), o turto ir pradelstų įsipareigojimų santykis (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Pirmosios instancijos teismas tokios aplinkybės nenustatė. Todėl teismo iÅ¡vados dėl suinteresuoto asmens vengimo inicijuoti bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ ir veiksmų tęsiant nemokios ir nuostolingai veikiančios įmonės veiklÄ pagal byloje surinktus duomenis negali bÅ«ti pripažintos pagrįstomis. Pirmosios instancijos teismo motyvų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog teismas iÅ¡ esmės pritarė administratorės pozicijai, kad įmonei esant faktiÅ¡kai nemokiai, suinteresuotas asmuo nutraukė prievolių kitiems kreditoriams vykdymÄ ir sudarė sandorius, nukreiptus į sÄ moningÄ Ä¯monės turtinės padėties bloginimÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės tokiai iÅ¡vadai padaryti nėra pakankamos. Kartu su atskiruoju skundu pateikti nauji įrodymai kelia abejonių dėl bankroto administratorės nurodytų aplinkybių objektyvumo. Bankroto administratorė nurodė, kad UAB „City Era“ nuo 2013 m. lapkričio 5 d. nustojo mokėti kredito grÄ Å¾inimo įmokas ir ėmėsi sudarinėti kreditorių interesus pažeidžiančius turto perleidimo sandorius. Tačiau prieÅ¡ingai nei nurodyta administratorės pareiÅ¡kime, kartu su atskiruoju skundu pateikti duomenys (mokėjimo nurodymai) patvirtina, jog ir po administratorės nurodyto termino kredito unijai „Vilniaus kreditas“ (kreditorei) buvo mokamos įmokos pagal kredito sutartį (2014 m. vasario 6 d.

– 15 910 Lt ir 9 820 Lt; 2014 m. balandžio 29 d. – 5 000 Lt; 2014 m. gegužės 7 d. – 2 000 Lt; 2014 m. gegužės 27 d. – 10 000 Lt; 2014 m. birželio 5 d. – 3 000 Lt; 2014 m. rugsėjo 24 d. – 20 000 Lt). IÅ¡ pateiktų apskaitos dokumentų matyti, kad mokėjimai buvo vykdomi ir įmonės tiekėjams. Ä®vertinus pačios administratorės kartu su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateiktus duomenis (naujus įrodymus), apeliacinės instancijos teismas turi pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl lėšų, gautų už parduotÄ Ä¯monės žemės sklypÄ , neapskaitymo nepasitvirtino.

Pardavimo operacijų žurnale 2014 m. birželio 12 d. fiksuotas 130 000 Lt (suma sutampa su pirkimo - pardavimo sutartyje nurodyta sklypo kaina) sumos gavimas. Todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog lėšos už parduotÄ Å¾emės sklypÄ nebuvo naudojamos atsiskaityti su kredito unija „Vilniaus kreditas“. Nors minėtų duomenų pateikimas tik apeliaciniame procese ir galimi (administratorės nurodyti) jų turinio trÅ«kumai gali sukelti abejonių dėl duomenų objektyvumo, tačiau Å¡ias aplinkybes bÅ«tina įvertinti (paÅ¡alinti abejones) sprendžiant klausimÄ dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu.

Aplinkybės, jog pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų nepakanka įmonės nemokumo bÅ«senai aktualiu ginčui metu konstatuoti, o bankroto administratorės teiginiai pagal apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus duomenis nepasitvirtino, yra reikÅ¡mingos vertinant suinteresuoto asmens veiksmus, nukreiptus į įmonės turtinės padėties sÄ moningÄ bloginimÄ , įmonės kreditorių interesų ignoravimÄ , kaip tyčinio bankroto požymius. Pirmosios instancijos teismas suinteresuoto asmens V. B. atliktus mokėjimus Rusijoje registruotam juridiniam asmeniui OOO „Resurs“ už negautas prekes pripažino tyčinio bankroto požymiu.

Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės Å¡iai iÅ¡vadai nebuvo pakankamos. Å iuo atveju nebuvo įvertintos nurodyto juridinio asmens bendradarbiavimo su UAB „City Era“ aplinkybės: neidentifikuoti Å¡alis sieję santykiai, sandorio sudarymo ir vykdymo aplinkybės. Nenustatyta, kad sandoris, lėmęs įmonės finansinės padėties pablogėjimÄ (nuostolius), nebuvo bÅ«tinas užtikrinant kasdienės (įprastos) veiklos tęstinumÄ . Vien tai, jog analizuojamu atveju buvo sudarytas įmonei nuostolingas sandoris (pasireiÅ¡kęs tuo, jog prieÅ¡inga Å¡alis jo neįvykdė) savaime neduoda pagrindo Å¡ios aplinkybės laikyti tyčinio bankroto požymiu.

Å ių aplinkybių vertinimas reikÅ¡mingas atribojant įmonės vadovo veiksmus, nukreiptus sÄ moningai bloginti įmonės turtinę padėtį, nuo veiksmų, padiktuotų normalios verslo rizikos. Pirmosios instancijos teismas tyčinio bankroto požymiu pripažino 2015 m. lapkričio 3 d. UAB „City Era“ sudarytÄ trumpalaikio turto pardavimo sandorį, kurio neteisėtumas, teismo vertinimu, pasireiÅ¡kė tuo, jog už turtÄ buvo atsiskaityta ne su įmone, o tik su vienu jos kreditoriumi. Tačiau pirmosios instancijos teismas nenustatė ir iÅ¡ esmės nevertino sprendžiamam klausimui svarbių aplinkybių:

Å¡io turto įsigijimo, jo valdymo pagrindų ir sÄ lygų, turto įtraukimo į įmonės apskaitÄ , pardavimo sandorio turinio. Duomenys apie Å¡iuos sandorius nebuvo pateikti teismui. Apelianto skunde teigiama, kad įmonė to turto net nevaldė nuosavybės teise. Å ios aplinkybės reikÅ¡mingos sprendžiant dėl sÄ moningo įmonės turtinės padėties bloginimo. PareiÅ¡kėja BUAB „City Era“ bankroto administratorė pirmosios instancijos teismui pateiktame procesiniame dokumente aiÅ¡kiai nurodė, kad suinteresuotas asmuo 2016 m. vasario 14 d. administratorei perdavė įmonės dokumentus, kuriuos įvertinusi, administratorė nustatė tyčinio bankroto požymius.

Tačiau susipažinusi su suinteresuoto asmens atskiruoju skundu bankroto administratorė Å¡iÄ savo pozicijÄ pakeitė, tvirtindama visų (ypatingai ginčui aktualių) dokumentų neperėmusi. Todėl sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bÅ«tina nustatyti bei įvertinti įmonės turto bei dokumentų perdavimo aplinkybes: ar suinteresuotas asmuo perdavė visus dokumentus, o kokių dokumentų, pagrindžiančių (pateisinančių) konkrečias finansines operacijas ar sandorius, jis neperdavė.

Nors netinkamas ar apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas taip pat laikytinas tyčinio bankroto požymiu, vien finansinės apskaitos duomenų trÅ«kumas neleidžia konkrečius įmonės sandorius pripažinti sÄ moningais veiksmais, nukreiptais į įmonės turtinės padėties bloginimÄ .  Pirmosios instancijos teismui netyrus ir nenustačius visų reikÅ¡mingų teisingam Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, liko neatskleista bylos esmė. Dėl nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų ir pagal byloje pateiktus įrodymus nesant galimybės bylos iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, skundžiama nutartis naikintina ir BUAB „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Nusprendus, kad yra pagrindas skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir bankroto pripažinimo tyčiniu klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kaip teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingų, apeliacinis teismas nepasisako.

       Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 19 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „City Era“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjas                          Gintaras Pečiulis