097bae66-e0ee-4ff5-9fb9-6c10beb36f41 · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-518-254/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02874-2017-1 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.1.20; 3.3.3.10.1. Kauno apygardos teismas N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. balandžio 28 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algimanto Kukalio, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės V.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės V. R. ieÅ¡kinį atsakovams akcinei bendrovei „Swedbank“, akcinei bendrovei „BÅ«sto valda“, Kauno miesto savivaldybei, S. G., R. Z., A. J., M. B., I. B., V. V., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., G. Å ., N. P., Ž. U., I. V.-K., A. G., E. G., D. P., A. G., A. M., J. B.-L., D. K., R. V., Z. M., E. Z., L. K., G. G., V. M., R. M., M. R., A. R., R. B., R. Ž., J. B., D. N., E. K., E. L. (K.), G.

M., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Projektų rengimo centras“ dėl investicijų (kredito) perskaičiavimo ir paskirstymo, piniginių lėšų priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. R. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė: 1.1. pakeisti 2015 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. PL-ST-15-9449, sudarytos tarp kredito gavėjų (bendraskolių), atstovaujamų administratoriaus UAB „BÅ«sto valda“, ir AB „Swedbank“, PriedÄ Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“, padidinant butų savininkams tenkančiÄ kredito dalį atitinkamai butams, kurių numeriai:

Nr. 1 - 743,61 Eur, Nr. 2 - 780,63 Eur, Nr. 3 - 651,33 Eur, Nr. 4 - 959,97 Eur, Nr. 5 - 745,70 Eur, Nr. 6 - 776,98 Eur, Nr. 7 - 646,29 Eur, Nr. 8 - 962,57 Eur, Nr. 9 - 751,43 Eur, Nr. 10 - 778,54 Eur, Nr. 11 - 645,60 Eur, Nr. 12 - 957,53 Eur, Nr. 13 - 721,37 Eur, Nr. 14 - 784,62 Eur, Nr. 15 - 647,16, Eur Nr. 16 - 968,66 Eur, Nr. 17 - 971,09 Eur, Nr. 18 - 651,68 Eur, Nr. 19 - 775,76 Eur, Nr. 20 - 752,65 Eur, Nr. 21 - 967,61 Eur, Nr. 22 - 655,16 Eur, Nr. 23 - 772,63 Eur, Nr. 24 - 732,66 Eur, Nr. 25 - 971,78 Eur, Nr. 25 - 650,64 Eur, Nr. 26 - 764,98 Eur, Nr. 27 - 740,48 Eur, Nr. 28 - 971,78 Eur, Nr. 29 - 662,28 Eur, Nr. 30 - 769,50 Eur, Nr. 31 - 750,21 Eur, suma; 1.2. sumažinant ieškovei, priklausančioms negyvenamosios patalpoms – rūsiui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančioms adresu K.

B. g. 90, tenkančiÄ kredito dalį 25 082,88 Eur suma; 1.3. priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Swedbank“ ieÅ¡kovei, pagal 2015 m. spalio 21 d. kredito sutartį Nr. PL-ST-15-9449 iki 2019 m. sausio 14 d. sumokėtas įmokas ir palÅ«kanas, kurių bendra suma 3 106,66 Eur.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2017 m. spalio 25 d. mirus sutuoktiniui E. R. R. priėmė jo palikimÄ ir paveldėjo negyvenamÄ sias patalpas – 91,97 kv. m. rÅ«sį, esantį daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – rÅ«sys). Å iame daugiabučiame name be ieÅ¡kovei priklausančio rÅ«sio yra įregistruotos dar 32 gyvenamosios paskirties patalpos – butai. UAB „Projektų rengimo centras“ 2014 m. birželio 12 d. parengė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planÄ (toliau – planas).

Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorė atsakovė UAB „BÅ«sto valda“ (toliau – administratorė) organizavo visų daugiabučio namo patalpų savininkų balsavimÄ raÅ¡tu dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano, projekto finansavimo bei kitų bÅ«tinų klausimų Å¡iam projektui įgyvendinti, patvirtinimo. Už namo atnaujinimÄ (modernizavimÄ ) balsavo 22 buto savininkai, todėl sprendimas vykdyti daugiabučio namo atnaujinimÄ (modernizavimÄ ) buvo priimtas.

IeÅ¡kovės sutuoktinis E. R. R. minėtame procese nedalyvavo, nebuvo apie jį informuotas. Dėl daugiabučio namo atnaujinamo (modernizavimo) administratorė, atstovaudama visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, su atsakove AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 21 d. sudarė kredito sutartį Nr. PL-ST-15-9449 (toliau – kredito sutartis). Pagal kredito sutarties priedÄ Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“, ieÅ¡kovei tenkanti mokėti kredito dalis sudaro 25 082,88 Eur.

Mano, kad plane ir vėliau kredito sutartyje jai nustatyta pareiga mokėti dalį daugiabučio namo renovacijos iÅ¡laidų yra nepagrįsta ir neteisėta, neatitinkanti teisės aktų reikalavimų, todėl turėtų bÅ«ti perskaičiuota. RÅ«syje niekuomet nebuvo Å¡ildymo sistemos, karÅ¡to vandens, fasadinių sienų, balkonų, langų. Jai priklausančios rÅ«sio patalpos visiÅ¡kai autonomiÅ¡kos, į jas patenkama per atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ , todėl nesinaudojama daugiabučio namo laiptinėmis ar kitomis bendrojo naudojimo patalpomis.

Dėl viso to, rÅ«sys neatitinka patalpoms, kurios galėtų bÅ«ti įtraukiamos į daugiabučio namo naudingÄ plotÄ , keliamų reikalavimų. Dėl nurodytos priežasties, rÅ«sio plotas negali ir neturi bÅ«ti įskaičiuojamas į bendrÄ daugiabučio namo patalpų naudingÄ plotÄ . Be to, tiek ji, tiek ir jai priklausantis rÅ«sys, neturi ir neturės visiÅ¡kai jokios naudos iÅ¡ daugiabučiam namui atlikto atnaujinimo (modernizavimo), t. y. ji niekaip nepasinaudos atnaujinimo (modernizavimo) metu sukurta nauda, prieÅ¡ingai nei daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkai (atsakovai), nes nei viena iÅ¡ daugiabučio namo energijos efektyvumÄ didinančių priemonių teigiamai neįtakos rÅ«sio patalpų.

BÅ«tų neteisinga ir nesÄ Å¾ininga jai prisidėti prie daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) pagal planÄ ir kredito sutartį. Dėl Å¡ių priežasčių kredito sutarties priedu Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“ jai priskirtas 25 082,88 Eur kreditas apskaičiuotas netinkamai ir nepagrįstai, turi bÅ«ti paskirstytas iÅ¡imtinai daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams atsakovams. IeÅ¡kovei taip pat iÅ¡ atsakovės AB „Swedbank“ turėtų bÅ«ti priteista jau sumokėta kredito ir palÅ«kanų suma.

3. Atsakovė administratorė UAB „Būsto valda“ su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovės suformuluoti materialiniai teisiniai reikalavimai iš esmės yra nukreipti į daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkus, išimtinai kuriems (jeigu patikslintas ieškinys būtų patenkintas) tektų pareiga padengti didesnę AB „Swedbank“ suteikto kredito dalį. Todėl ji, kaip daugiabučio namo administratorė, neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi.

Kartu pažymėjo, kad ieškovei nuosavybės teise priklausantis rūsys viešame registre yra įregistruotas kaip savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, kuris negali būti tapatinamas su butų priklausiniais (rūsiais/ sandėliukais), kurie yra antraeiliai daiktai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes neatskiriamai su jais susiję. Požeminėje pastato dalyje (t. y. rūsyje) esančios negyvenamosios paskirties patalpos, esančios gyvenamosios paskirties pastate, naudingasis plotas prilyginamas šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma.

Apskaičiuojant negyvenamosios patalpos bendrÄ plotÄ , į šį plotÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuojami rÅ«sio, sandėliavimo, taip pat kitų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastato požeminėje dalyje, plotai, jeigu Å¡ios negyvenamosios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai. IeÅ¡kovei pagrįstai ir teisėtai priskaičiavo bei paskirstė investicijų (kredito) dalis tokia pat tvarka, kaip ir visiems kitiems daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams.

4. Atsakovė AB „Swedbank“ su patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad daugiabučio namo administratorė tinkamai paskaičiavo ir paskirstė investicijas (kreditÄ ) butų ir kitų patalpų savininkams, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balsų dauguma, teisėtai jas patvirtino. Pažymėjo, kad bankas iÅ¡ esmės neturi jokio tiesioginio suinteresuotumo civilinės bylos baigtimi, nes tikrasis ginčas yra kilęs tarp ieÅ¡kovės ir kitų atsakovų, t. y. daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų, kadangi į juos nukreiptas ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimas. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų perskaičiuotos ir padidintos investicijų (kredito) sumos daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams, tai turėtų tiesioginės įtakos tik minėtų asmenų teisėms ir pareigoms, nes iÅ¡ esmės padidėtų jų grÄ Å¾inamos kredito ir mokamų palÅ«kanų sumos.

5. Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad Kauno miesto savivaldybei daugiabučiame name nuosavybės teise priklauso du butai, t. y. butas Nr. 22 ir butas Nr.

25. IeÅ¡kovė, mirus jos sutuoktiniui, paveldėjo daugiabučiame name esančias negyvenamÄ sias patalpas – rÅ«sį. Pagal UAB „Projektų rengimo centras“ 2014 m. birželio 12 d. parengtÄ planÄ , daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) skirtos investicijos buvo paskirstytos iÅ¡ viso 33 objektams (32 butams ir 1 rÅ«siui). UAB „BÅ«sto valda“, atstovaudama visų butų ir kitų patalpų savininkų interesus, su atsakove AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį, pagal kuriÄ ir ieÅ¡kovei kyla pareiga mėnesinėmis įmokomis grÄ Å¾inti rÅ«siui tenkančiÄ kredito dalį.

Nepagrįstas ieÅ¡kovės reikalavimas sumažinti jai tenkančiÄ grÄ Å¾inti kredito dalį, jÄ perkeliant iÅ¡imtinai daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkams. Vien tai, kad ieÅ¡kovei priklausančių rÅ«sio patalpų paskirtis yra negyvenamoji, savaime neeliminuoja jos prievolės prisidėti prie visų iÅ¡laidų, skirtų daugiabučiam namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, taip pat ir atnaujinti (modernizuoti), jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti.

Todėl ieÅ¡kovės turimų rÅ«sio patalpų naudingasis plotas priskirtinas ir turi bÅ«ti įskaičiuojamas į daugiabučio namo bendrÄ jį naudingÄ jį plotÄ , nustatytÄ pagal VÄ® „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre pateiktus duomenis.

6. Atsakovai S. G., N. P., G. Š., A. J., V. V., E. G., A. G., J. B.-L., Z. M., G. M., J. B., G. G., L. K., R. Ž., D. P., I. V.-K., R. V., R. M., A. R., R. Z. ir Ž. U. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Nurodė, kad dauguma daugiabučio namo patalpų savininkų pritarė daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, todėl tam skirto kredito paskirstymas visiems savininkams proporcingai jų turimų patalpų plotui yra teisingas. Visiškai nesvarbu, kad ieškovei priklauso ne gyvenamosios paskirties, bet rūsio patalpos, nes nei Lietuvos Respublikos CK 4.82 str., nei kasacinės instancijos teismo praktika, tam jokių išimčių nenumato.

IeÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio tenkinimas tiesiogiai pažeistų jų teises, nes pritardami daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui, visi namo gyventojai tiksliai žinojo, kokios bus jų iÅ¡laidos, o perskaičiavus ieÅ¡kovei tenkančiÄ kredito dalį, jų iÅ¡laidos žymiai padidėtų. Tai neatitiktų protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų.

7. Atsakovai M. B., I. B., J. R., V. K., L. S. G., I. K., E. K., A. G., A. M., D. K., E. Z., V. M., M. R., R. B., D. N., E. K. ir E. L. (K.) ir trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepimų į ieškinį nepateikė. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė.

9. Teismas sprendė, kad byloje kilo ginčas tik dėl to, ar negyvenamosios paskirties ginčo rÅ«sio patalpos, kurios yra įregistruotos kaip savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, pagrįstai/ nepagrįstai buvo įtrauktos skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t. y. 2015 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. PL-ST-15-9449 pagrindu AB „Swedbank“ suteiktÄ kreditÄ . IeÅ¡kovė savo reikalavimus grindžia turimos ginčo patalpos (t. y. rÅ«sio) techniniais ypatumais – kad tai negyvenamosios paskirties patalpa, negavusi jokios tiesioginės naudos iÅ¡ daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo).

Nustatė, kad daugiabučio namo savininkai, balsuodami raÅ¡tu, balsų dauguma nusprendė pritarti UAB „Projektų rengimo centras“ parengtam planui dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo). Å ios faktinės aplinkybės ieÅ¡kovė neginčijo. Jos atstovas advokato padėjėjas V. K. teismo pasėdžio metu tiesiogiai pripažino, kad tuometinio rÅ«sio patalpos savininko E. R. R. nepritarimas daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) nėra reikÅ¡mingas, nes dauguma daugiabučio namo gyvenamųjų patalpų (butų) savininkų priėmė prieÅ¡ingÄ sprendimÄ .

Remiantis tuo, teismas konstatavo, kad yra galiojantis ir sukuriantis teisines pasekmes daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. spalio 24 d. balsavimo raštu metu priimtas sprendimas, kad visas su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias išlaidas (investicijas) privalo apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje (buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso namo naudingojo ploto santykiui).

Ieškovė patikslintu ieškiniu neginčijo nei 2014 m. spalio 24 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolu Nr. 199 priimtų nutarimų, nei vėlesnių sprendimų dėl kredito sutarties su AB „Swedbank“ sudarymu. Svarbia faktine aplinkybe laikė tai, kad ginčo daugiabučiame name yra 33 savarankiški nekilnojamojo turto objektai – 32 gyvenamosios paskirties patalpos (butai) bei 1 negyvenamosios paskirties patalpa (ginčo rūsys). Visi šie 33 nekilnojamojo turto objektai laisvai dalyvauja civilinėje apyvartoje, yra nepriklausomi vienas nuo kito, kiekvienas iš jų gali būti perleistas bet kuriam kitam trečiajam asmeniui.

Vadovaudamasis teismų praktika, teismas sprendė, kad ieÅ¡kovei priklausantis ginčo rÅ«sys yra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio Å«kio. IeÅ¡kovei priklausantis rÅ«sys nėra antraeilis daiktas, t. y. kažkurio iÅ¡ daugiabučiame name esančio buto (ar kitos patalpos) priklausinys, su kuriuo rÅ«sys bÅ«tų tiesiogiai susijęs – jokios kitokios patalpos daugiabučiame name ieÅ¡kovei nepriklauso. Todėl rÅ«sys pagrįstai buvo įtrauktas skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t. y. kredito sutarties pagrindu AB „Swedbank“ suteiktÄ kreditÄ .

Nebuvo reikÅ¡minga, kad ginčo rÅ«sio funkcinė paskirtis negyvenamoji, taip pat kad jame nėra gyvenamajai patalpai bÅ«dingų elementų – Å¡ildymo sistemos, kaÅ¡to vandens sistemos, nuotekų sistemos ir pan. Negyvenamosios paskirties patalpai tokie elementai nėra bÅ«tini ir reikalingi, o keičiant rÅ«sio paskirtį (pvz. į komercinę), tokie elementai nesunkiai gali bÅ«ti įrengti, nes remiantis 2020 m. spalio 28 d. Statinio apžiÅ«ros akte užfiksuota informacija tam yra visos techninės sÄ lygos ir galimybės.

10. IeÅ¡kovė neginčijo ir neįrodinėjo, kad atsakovė AB „Swedbank“, atsižvelgdama į jai priklausančio rÅ«sio plotÄ (91,97 kv. m.) neteisingai apskaičiavo jai tenkančiÄ grÄ Å¾inti kredito, panaudoto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), dalį. Laikė teisinga ieÅ¡kovei priklausančiÄ grÄ Å¾inti kredito, panaudoto daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui), 25 082,88 Eur dalį (po valstybės paramos suteikimo – 15192,11 Eur). Kiti proceso dalyvių nurodyti motyvai/ argumentai neturėjo faktinės ir teisinės reikÅ¡mės kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisakė.

Pripažinus nepagrįstu pagrindinį ieÅ¡kovės reikalavimÄ , netenkino reikalavimo priteisti iÅ¡ AB „Swedbank“ iki 2019 m. sausio 14 d. sumokėtas įmokas ir palÅ«kanas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė V. R. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės rÅ«sys teisingai buvo įtrauktas į investicinį planÄ skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas. Investicinio plano rengimÄ , jo tikslus ir uždavinius reglamentuoja Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraÅ¡as (toliau – apraÅ¡as), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677. Vadovaujantis apraÅ¡o 14 punktu, investiciniu planu privalo bÅ«ti užtikrinta investicijų grÄ Å¾a padengiant jÄ sutaupytos Å¡iluminės energijos (kuro) verte.

IeÅ¡kovės atveju tokie rezultatai nebuvo pasiekti, kadangi ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausantis rÅ«sys neturi Å¡ildymo sistemos (neÅ¡ildomas, nėra įrengti radiatoriai); karÅ¡to ir Å¡alto vandens tinklų (nėra vandens tiekimo tinklų ir prisijungimo taÅ¡kų); nuotekų tinklų (nėra nuotekų tinklų ir tinklų prisijungimo taÅ¡kų); elektros; ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų. Be to, namo atnaujinimo (modernizavimo) metu rÅ«sio langai (6 vnt.) nebuvo pakeisti. Modernizavimo programos priedo Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų specialieji techniniai reikalavimai 1 punkto lentelėje matyti energijos efektyvumÄ didinančių priemonių sÄ raÅ¡as:

1. šildymo ir karšto vandens sistemų pertvarkymas ar keitimas – minėta rūsio patalpos neturi šildymo, karšto ir šalto vandens sistemų.

2. ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų pertvarkymas, keitimas ar įrengimas – rūsio patalpos neturi ventiliacijos ir rekuperacijos sistemų.

3. stogo Å¡iltinimas, taip pat ir naujos dangos ar naujo Å¡laitinio stogo įrengimas (iÅ¡skyrus patalpų pastogėje įrengimÄ ) ir (ar) perdangos po vėdinama Å¡laitinio stogo pastoge Å¡iltinimas, ir (ar) laiptų į statomo naujo Å¡laitinio stogo pastogę įrengimas energinį efektyvumÄ didinančių priemonių įrangai eksploatuoti, jeigu pastogėje montuojami energinį efektyvumÄ didinančių priemonių elementai – rÅ«sio patalpos nėra Å¡ildomos. Jeigu atliekami darbai bÅ«tų susiję su stogo remonto darbais, tokiu atveju ieÅ¡kovės pareiga prisidėti atsirastų, nes tokiu atveju bÅ«tų tvarkomas bendrojo naudojimo objektas, o Å¡iuo atveju stogo Å¡iltinimo darbais yra didinamas namo energetinis efektyvumas, dėl ko ieÅ¡kovė naudos negaus, nes jos rÅ«sio patalpos neÅ¡ildomos.

4. fasado sienų (taip pat ir cokolio) Å¡iltinimas, įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų paÅ¡alinimÄ ir nuogrindos sutvarkymÄ â€“ rÅ«sio patalpos nėra Å¡ildomos. Å ia priemone yra didinamas namo energetinis efektyvumas, tačiau nesant galimybių Å¡ildyti rÅ«sio patalpų Å¡ios priemonės įgyvendinimas neturi jokio efekto ieÅ¡kovei.

5. balkonų ar lodžijų įstiklinimas, įskaitant esamos balkonų ar lodžijų konstrukcijos sustiprinimÄ ir (ar) naujos įstiklinimo konstrukcijos įrengimÄ pagal vienÄ projektÄ â€“ rÅ«sio patalpos neturi balkonų/langų.

6. laiptinių lauko durų ir tambÅ«ro durų keitimas, įskaitant susijusius apdailos darbus, įėjimo laiptų remontÄ ir pritaikymÄ neįgaliųjų poreikiams – patalpos neturi patekimo į bendrojo naudojimo laiptines, nes turi atskirÄ patekimÄ iÅ¡ lauko, nesinaudoja bendrojo naudojimo patalpomis.

7. butų ir kitų patalpų langų keitimas į mažesnio šilumos pralaidumo langus – rūsio patalpos langai atliekant renovavimo darbus nebuvo pakeisti, todėl ši priemonė apskritai nebuvo įgyvendinta.

8. rÅ«sio perdangos Å¡iltinimas – rÅ«sio patalpos nėra Å¡ildomos. Å i priemonė yra skirta patalpų (butų) esančių virÅ¡ rÅ«sio efektyvumo didinimui, todėl neturi jokios įtakos rÅ«sio patalpoms. IÅ¡ visų iÅ¡vardintų priemonių įgyvendinimo name rÅ«sio patalpos/ ieÅ¡kovė neturi jokios naudos ir/ arba negali tokia nauda pasinaudoti. Nurodo, kad į rÅ«sį patenkama per atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ tiesiai iÅ¡ lauko, todėl rÅ«sio aptarnavimui nėra naudojama bendro naudojimo patalpa – namo laiptinė.

Kadangi ieÅ¡kovei priklausantis rÅ«sys yra neÅ¡ildomas, tai investicijų grÄ Å¾a nebus padengta sutaupytos Å¡iluminės energijos (kuro) verte, nes Å¡iluminės energijos naudojimo iÅ¡laidų ieÅ¡kovė nepatiria. IeÅ¡kovė, skirtingai nei kiti namo butų savininkai, nepatirs jokios ekonominės naudos, o jos rÅ«sio patalpos netaps energetiÅ¡kai efektyvesnės. Visos namo energetinį efektyvumÄ didinančios priemonės yra skirtos namo butų ir kitų patalpų, esančių virÅ¡ namo rÅ«sio, efektyvumui didinti.

Investicinio plano priemonėmis siekiama izoliuoti tik tuos butus ir patalpas, kurios yra virÅ¡ daugiabučio namo rÅ«sio patalpų. RÅ«sio patalpų perdanga yra įrengiama ir apÅ¡ildoma tarp rÅ«sio ir pirmo aukÅ¡to butų ir patalpų, taip siekiant, kad Å¡altis kylantis iÅ¡ neÅ¡ildomų rÅ«sio patalpų bÅ«tų izoliuotas ir neprasiskverbtų į pirmojo aukÅ¡to butus ir kitas patalpas. Investiciniu planu nėra sprendžiami rÅ«sio patalpų energetinio efektyvumo didinimo klausimai. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovė yra aiÅ¡kiai nelygiavertėje padėtyje, o tai neatitinka sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principų.

Be to neteisinga, kad ieÅ¡kovė moka už atliktÄ atnaujinimÄ (modernizavimÄ ) daugiausiai iÅ¡ visų daugiabučio gyvenamojo namo butų savininkų. 11.2. Teismo cituotų bylų ir nagrinėjamoje byloje keliami klausimai ir faktinė situacija yra skirtinga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018 ginÄÄ analizavo tik ta apimtimi ar vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima buto savininkui nuosavybės teise priklausančias rÅ«sio patalpas, kaip antraeilius daiktus.

Teismas neįvertino reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, susijusių su ieÅ¡kovės rÅ«sio ypatybėmis. Vien tik ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovei priklausančios rÅ«sio patalpos yra savarankiÅ¡kas civilinės apyvartos objektas negali lemti tokių patalpų automatinio priskyrimo kitoms patalpos, kurios trauktinos į investicinį planÄ . Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybių, kad rÅ«sys neatitinka patalpoms keliamų reikalavimų, kurios galėtų bÅ«ti įtraukiamos į namo naudingÄ jį plotÄ .

Namo butų ir kitų patalpų savininkai dauguma nusprendė, kad investicijas turės prievolę apmokėti tik įmokamas apskaičiuotas pagal buto ar kitų patalpų naudingojo ploto ir viso namo naudingojo ploto santykį. IeÅ¡kovės rÅ«sio patalpos neturi naudingojo ploto (STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6.11, 6.13 punktai). 11.3. Neteisinga, kad ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpos į investicinį planÄ yra įtraukiamos, tačiau butams priskirti neregistruoti rÅ«siai neįtraukiami. Tai reiÅ¡kia, kad vienu atveju iÅ¡ esmės funkciÅ¡kai tokių pačių patalpų (daiktams pasidėti, sandėliuoti) plotas buvo įtrauktas, o kitu – ne, nepaisant, kad ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpos yra teisiÅ¡kai įregistruotos kaip savarankiÅ¡kas turtinis vienetas, o kitos rÅ«sio patalpos priskirtos prie buto kaip antraeiliai daiktai.

Patalpos teisinis rėžimas negali bÅ«ti pagrindas taikyti dvigubus standartus. Teismas turėjo įvertinti namo konstrukcinius ypatumus, vieno ar kelių bendraturčių (ne)galėjimÄ naudotis (nesinaudojimas) atitinkamais bendrosios dalinės nuosavybės teise visiems butų ir kitų patalpų savininkams priklausančiais objektais, turėjimÄ nuosavybės teise tam tikrus požymius atitinkančių patalpų ir pan. 11.4. Teismas neapgrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė neginčija namo butų ir kitų patalpų savininkų 2014 m. spalio 24 d. balsavimo raÅ¡tu metu priimto sprendimo.

Å is sprendimas nesukėlė ieÅ¡kovei teisinių padarinių ir neturėjo įtakos jos teisėms ir pareigoms. IeÅ¡kovės pareiga mokėti įmokas kilo namo administratorei ieÅ¡kovės vardu sudarius kredito sutartį, kuriÄ byloje ir ginčija. IeÅ¡kovės pareikÅ¡tas reikalavimas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ (2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018). Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kinio reikalavimams tenkinti neturi įtakos teismo nurodymas, kad ieÅ¡kovės sutuoktinis E. R.

R. žinojo apie namo renovacijÄ ir investicinį projektÄ , tai grindžiant 2015 m. birželio 11 d. sutikimu. Byloje nustatyta, kad E. R. R. informacija (praneÅ¡imai) apie namo renovacijos procesus, įskaitant balsavimus, buvo siunčiama adresu (duomenys neskelbtini), nors Å¡iame name E. R. R. neturėjo gyvenamojo bÅ«sto, o tik rÅ«sio patalas be adreso. Todėl prieÅ¡ingai nei nurodė teismas, informavimo apie namo renovacijÄ procedÅ«ras administratorė vykdė netinkamai ir neužtikrino, kad E. R. R. tokia informacija pasiektų.

Be to, 2015 m. birželio 11 d. sutikimas išduotas garažų bendrijos, kaip juridinio asmens, o ne E. R. R., kaip namo rūsio patalpų savininko, vardu.

12. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ , atsakovė „Swedbank“, AB, praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 12.1. Negali bÅ«ti tenkinamas ieÅ¡kovės reikalavimas pakeisti kredito sutarties priedÄ padidinant butų savininkams tenkančiÄ kredito dalį, neįtraukiant ieÅ¡kovės nuosavybės teise turimos negyvenamosios patalpos, kadangi keičiant kredito sutartį reikalinga ne vienos, o visų kredito sutarties Å¡alių (įskaitant ir ieÅ¡kovės) valia.

Vien techninis kredito sutarties sÄ lygų pakeitimo parengimas, tokio pakeitimo nepasiraÅ¡ius visoms kredito sutarties Å¡alims nei vienai iÅ¡ kredito sutarties Å¡alių, įskaitant ir ieÅ¡kovę, nesukels jokių teisių ir pareigų. Kadangi vienaÅ¡aliÅ¡kas kredito sutarties sÄ lygų pakeitimas galimas tik kredito sutarties ir įstatymų nustatytais atvejais (Å¡ioje konkrečioje situacijoje nėra nei vieno nei kito varianto), ieÅ¡kovės reikalavimai netenkintini. Vadovaujantis Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo 3 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ginčo daugiabučio namo administratorė paskaičiavo tiek kaupiamojo įnaÅ¡o daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti) dydį, tiek investicijų ir kredito dalies paskirstymÄ daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams, o daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, remiantis CK 4.85 straipsniu, jį patvirtino daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime.

Pažymi, kad ieÅ¡kovė nesilaikė iÅ¡ankstinės neteisminės ginčo sprendimo procedÅ«ros. 12.2. Teismas teisingai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. IÅ¡ 2014 m. spalio 24 d. ginčo daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolo Nr. 199 matyti, kad daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 5 darbotvarkės klausimu pritarė namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui, patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) projektui įgyvendinti skirto kaupiamojo įnaÅ¡o mėnesinę įmokÄ , kredito aptarnavimo mokestį, didžiausiÄ mėnesinę įmokÄ , patvirtino kreditavimo sutarties sÄ lygas ir paskirstė investicijas ir kreditÄ butų ir kitų patalpų savininkams.

Ieškovė neginčijo minėto daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo nutarimų, todėl jie yra teisėti, galiojantys ir sukeliantys pareigas. Svarbia faktine aplinkybe laiko tai, kad daugiabučiame name yra 33 savarankiški nekilnojamojo turto objektai - 32 gyvenamosios paskirties patalpos - butai, ir 1 negyvenamosios paskirties patalpa - ginčo rūsys. Visi šie 33 nekilnojamojo turto objektai laisvai dalyvauja civilinėje apyvartoje, yra nepriklausomi vienas nuo kito. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje kilusio ginčo išsprendimui yra reikšmingi išaiškinimai, suformuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009, kurie papildyti naujais išaiškinimais, pateiktais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018.

Teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovei priklausantis ginčo rÅ«sys yra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio Å«kio. IeÅ¡kovei priklausantis rÅ«sys nėra antraeilis daiktas. Todėl rÅ«sys pagrįstai buvo įtrauktas skirstant daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas, t. y. 2015 m. spalio 21 d. kredito sutarties Nr. PL-ST-15-9449 pagrindu AB „Swedbank“ suteikė kreditÄ .

13. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ , atsakovė UAB „BÅ«sto valda“ praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 13.1. Nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliantės apeliaciniame skunde nurodoma pozicija. Apeliantė yra namo bendrasavininkė, kuriai tenka pareiga iÅ¡laikyti namo bendrojo naudojimo objektus, neabejotinai tenka pareiga apmokėti su namo atnaujinimo (modernizavimo) projektu susijusias iÅ¡laidas.

Tokia apeliantės pareiga yra nustatyta teisės aktuose ir suformuotoje kasacinėje teismų praktikoje. Namo butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ renovacijos klausimais, sutiko su namo atnaujinimo (modernizavimo) atlikimu. Namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raÅ¡tu biuleteniuose užfiksuota, kad visas su patvirtinto namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusias iÅ¡laidas (investicijas) privalo apmokėti namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje.

Taigi priimtas daugumos sprendimas suformavo ir sukėlė pareigÄ visiems namo bendrasavininkams (butų ir kitų patalpų savininkams). 13.2. CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Kasacinis teismas 2009 m. lapkričio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7- 515/2009 nurodė, kad nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi bÅ«ti įskaičiuojamas ir rÅ«sio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiÅ¡kai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad Å¡ios patalpos nėra teisiÅ¡kai įregistruotos bei įteisintos.

Butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiÅ¡kai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiÅ¡kai turimÄ (užimamÄ ) plotÄ yra teisiÅ¡kai nereikÅ¡minga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Mano, kad apeliantė privalo apmokėti su namo modernizavimu (atnaujinimu) susijusias iÅ¡laidas (kreditÄ ), nepaisant to, kad jai nuosavybės teise priklausančios patalpos yra negyvenamosios paskirties.

Namo atnaujinimo (modernizavimo) metu pagerinimai atliekami viso daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams. Apeliantė apeliacinį skundÄ grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018, tačiau Å¡i byla nėra panaÅ¡i savo faktinėmis aplinkybėmis į nagrinėjamos bylos ginčo situacijÄ . Minėtoje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija prašė pakeisti su banku sudarytos kredito sutarties priedÄ , kuriame paskirstytos butų mokėtinos sumos, remiantis butų plotais, neįtraukiant rÅ«sių plotų, ir atitinkamai padidinti ar sumažinti kai kuriems butams nustatytas mokėtinas sumas.

Kasacinis teismas konstatavo, kad buto savininkams nuosavybės teise priklausantys rÅ«siai (daugiabučio namo rÅ«syje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis, o atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų kai kurių butų naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rÅ«sio plotÄ . Nors Å¡ios patalpos yra savarankiÅ¡ki daiktai, tačiau nėra savarankiÅ¡ki nuosavybės teisinių santykių objektai: tai yra antraeiliai daiktai - buto priklausiniai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes nuolat su jais susiję.

Nagrinėjamoje byloje apeliantės rÅ«sys vieÅ¡ame registre įregistruotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kuris negali bÅ«ti tapatinamas su butų priklausiniais (rÅ«siais), kurie yra antraeiliai daiktai. 13.3. Nurodo, kad siekdamas gauti oficialiÄ nuomonę dėl teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių iÅ¡laidų, įskaitant ir atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo iÅ¡laidų paskirstymÄ bei butų ir kitų patalpų naudingojo ploto apskaičiavimÄ , iÅ¡aiÅ¡kinimo, kreipėsi į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijÄ (toliau –AM) bei Lietuvos Respublikos žemės Å«ko aplinkos ministerijÄ (toliau –ŽŪM), kurie yra pateikti byloje.

AM atsakyme pažymėta, jog LR CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka butų ir kitų patalpų savininkai privalo apmokėti visas išlaidas proporcingai savo daliai. ŽŪM rašte nurodė, pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių 153.3.2. papunktį požeminėje pastato dalyje (pvz. rūsyje) esančios gyvenamosios paskirties pastate, naudingasis plotas prilyginamas šios patalpos bendram plotui, kuris skaičiuojamas kaip pagrindinių ir pagalbinių plotų suma.

ŽŪM nuomone, apskaičiuojant negyvenamosios patalpos bendrÄ plotÄ , į šį plotÄ turėtų bÅ«ti įskaičiuojami rÅ«sio, sandėliavimo, taip pat kitų negyvenamosios paskirties patalpų, esančių gyvenamosios paskirties pastato požeminėje dalyje, plotai, jeigu Å¡ios negyvenamosios patalpos yra suformuotos kaip atskiri nekilnojamojo kadastro objektai. 13.4. Teismas teisingai nurodė, kad nėra reikÅ¡minga rÅ«sio negyvenamosios patalpos funkcinė paskirtis, taip pat, kad joje nėra gyvenamajai patalpai bÅ«dingų elementų – Å¡ildymo sistemos, karÅ¡to vandens sistemos, nuotekų sistemos ir pan.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad statybų procesus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, tokie elementai nesunkiai gali būti įrengti.

14. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ , atsakovė Kauno miesto savivaldybė praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 14.1. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad teismas neteisingai įtraukė ginčo rÅ«sio patalpas į investicijų planÄ , nes ginčo namo atnaujinimas (modernizavimas) neturėjo teigiamos įtakos apeliantės ginčo rÅ«sio patalpoms ir ji nesinaudoja nei viena efektyvumÄ didinančia priemone.

Teismas pagrįstai konstatavo, kad ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai, balsuodami raštu, balsų dauguma nusprendė pritarti investicijų planui, kuris yra galiojantis ir sukuriantis ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkams teisines pasekmes, o visas su investicinio plano įgyvendinimu susijusias išlaidas privalo apmokėti ginčo namo butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje nuosavybėje. Viešajame registre užregistruota 91,97 kv. m. bendro ploto negyvenamoji patalpa rūsys, priklausantis apeliantei.

Nors VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡e nurodyta, kad ginčo patalpų paskirtis yra negyvenamoji, tačiau tai savaime neeliminuoja apeliantės prievolės prisidėti prie visų iÅ¡laidų skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams iÅ¡laikyti, iÅ¡saugoti, atnaujinti, jų bÅ«tiniems pagerinimams atlikti. Apeliantei atsirandanti prievolė apmokėti bendrÄ sias iÅ¡laidas kildinama iÅ¡ bendrųjų poreikių ir bendrųjų pareigų, vien dėl nekilnojamojo daikto, kuriame yra jai priklausančios negyvenamosios paskirties patalpos, specifikos (daugiabutis namas).

Aptariamos bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia, kad įstatymuose yra nustatytos butų ir kitų patalpų savininkų pareigos, kurių negali pakeisti ar eliminuoti nei Å¡ios nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo. 14.2. Nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, kad į investicinį planÄ turėjo bÅ«ti įtraukti ir prie ginčo name esančių butų priskirti rÅ«siai.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ buto savininkui nuosavybės teise priklausantis rÅ«sys (daugiabučio namo rÅ«syje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, remiantis teisės normomis bei kasacinio teismo praktika, apeliantei nuosavybės teise priklausantis ginčo rÅ«sio patalpos yra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto (nuosavybės teisės) objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio Å«kio. Ginčo rÅ«sio patalpos nėra antraeilis daiktas, todėl pagrįstai įtrauktos į investicinį projektÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktikÄ pagrįstai pasisakė, kad nagrinėjant tokio pobÅ«džio ginčus nėra reikÅ¡minga aplinkybė, kad rÅ«sio funkcinė paskirtis yra negyvenamoji ir kad jame nėra gyvenamajai patalpai bÅ«dingų elementų (Å¡ildymo sistemos, karÅ¡to vandens sistemos, nuotekų sistemos ir kita).

15. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ , atsakovai daugiabučio namo savininkai praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Nurodo, kad investicijų planui bei kitiems klausimams pritarė namo patalpų savininkų dauguma. Namo investicijų plane ir kredito sutartyje nurodytas projekto įgyvendinimo iÅ¡laidų paskirstymas savininkams, tarp jų ir ieÅ¡kovei, yra teisingas, atitinkantis Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , todėl nėra pagrindo perskirstyti savininkams tenkančias kredito ir investicijų dalis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Apeliantei name priklauso negyvenamosios paskirties patalpos, kurios vieÅ¡ame registre įregistruotos kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Taigi apeliantei, kaip ginčo patalpų savininkei, kyla pareiga prisidėti prie visų namo atnaujinimo (modernizavimo) įgyvendinimo iÅ¡laidų. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliantei nuosavybės teise priklausantis rÅ«sys yra savarankiÅ¡kas nekilnojamojo turto objektas, kurio paskirtis yra pagalbinio Å«kio, Å¡ios rÅ«sio patalpos nėra antraeilis daiktas, todėl neabejotinai pagrįstai įtrauktas į investicinį projektÄ .

Nors apeliantei priklausančios patalpos yra negyvenamosios paskirties, tai neeliminuoja ir nepanaikina apeliantės pareigos prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Apeliantė, kaip viena iš namo bendrasavininkių, privalo apmokėti ir visas jai tenkančias su namo atnaujinimu (modernizavimu) susijusias išlaidas. Tenkinus apeliantės reikalavimus, būtų pažeisti namo bendraturčių turtiniai interesai, kuriems padidėtų tenkančios projekto įgyvendinimo išlaidos.

Pritardami investicijų planui, turėjo lÅ«kestį, kad renovacijos iÅ¡laidos nevirÅ¡ys sumų, nurodytų investicijų plane. IÅ¡laidų perskirstymas, padidinant iÅ¡laidas kitiems namo butų savininkams, taip pat neatitiktų protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo kriterijų.

16. Atsiliepimu į ieÅ¡kovės V. R. apeliacinį skundÄ , atsakovas R. Ž. su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutinka. Nurodo, kad sprendime padarytas raÅ¡ymo apsirikimas, butÄ Nr. 25 nurodant du kartus (Nr. 25 - 971,78 Eur, Nr. 25 - 650,64 Eur).

17. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, UAB „Projektų rengimo centras“ atsiliepimo į apeliacinį skundÄ nepateikė. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 18. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

19. Byloje kilo ginčas su daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano įgyvendinimu susijusių išlaidų – panaudotų investicijų paskirstymo.

20. Byloje nustatyta, kad daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame yra 32 gyvenamosios paskirties patalpos – butai ir kuriam atnaujinti paimtas kreditas, ieÅ¡kovei po 2017 m. spalio 25 d. mirusio sutuoktinio E. R. R. mirties, pagal nuosavybės teisės ir paveldėjimo teisės pagal testamentÄ liudijimus NTR įregistruota nuosavybės teisė į negyvenamÄ jÄ patalpÄ â€“ RÅ«sį, kurio bendras plotas 91,97 kv. m., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis: pagalbinio Å«kio.

21. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, kad Daugiabučio namo administratorius UAB „BÅ«sto valda“, vadovaudamasis Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 23 d. nutarimu Nr. 1213, atliko organizacines procedÅ«ras dėl minėto Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicinio plano rengimo, projekto finansavimo Å¡altinių paieÅ¡kos bei kitų bÅ«tinų klausimų įgyvendinimo. Administratorius 2014 m. spalio 9 d. organizavo balsavimÄ raÅ¡tu dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir kitų su tuo susijusių sprendimų priėmimo. 2014-10-24 balsavimo raÅ¡tu balsų skaičiavimo komisijos protokolas Nr. 199 patvirtina, kad balsų dauguma buvo priimtas sprendimas dėl Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano tvirtinimo ir kitų su tuo susijusių sprendimų.

22. Apeliantė nurodė, kad administratorė informavimo apie namo renovacijÄ procedÅ«ras vykdė netinkamai ir neužtikrino, kad E. R. R. tokia informacija pasiektų, o 2015 m. birželio 11 d. sutikimas, kuris yra pasiraÅ¡ytas ir E. R. R., iÅ¡duotas kaip garažo, turinčio bendrÄ sienÄ su daugiabučiu namu, savininko. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovės sutuoktinio sutikimo vertinimu, tačiau pažymi, kad nors ieÅ¡kovė ir nebÅ«tų pritarusi sprendimui, daugiabučio namo savininkų balsų dauguma priimti sprendimai jai yra privalomi, nes toks yra bendraturčių bendrosios nuosavybės valdymo principas (CK 4.85 straipsnio 6 dalis).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 4.85 straipsnyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas dėl valdymo ir naudojimo teisių įgyvendinimo balsų dauguma grindžiamas bendraturčių lygiateisiÅ¡kumo ir solidarumo bei demokratijos principais, preziumuojant, kad daugumos valia reiÅ¡kia normaliai atidžių, protingų ir tikrÄ jÄ reikalų padėtį žinančių savininkų interesÄ ; bendraturčių priimti sprendimai galioja visiems atitinkamo daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-82-421/2017, 51 punktas).

Todėl prieÅ¡ingai nei namo ieÅ¡kovė, 2014-10-24 balsavimo raÅ¡tu sprendimai sukėlė jai teisinius padarinius. IeÅ¡kovės prievolė grÄ Å¾inti banko suteiktÄ kreditÄ atsirado ne iÅ¡ ieÅ¡kovės ir banko sudarytos sutarties, o iÅ¡ daugiabučio namo savininkų sprendimo vykdyti namo atnaujinimo projektÄ banko skirto kredito lėšomis. Å io sprendimo ieÅ¡kovė ar jos sutuoktinis neskundė CK 4.85 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

23. Pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtÄ Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projektÄ ir Preliminarų projekto finansavimo planÄ visos bÅ«simos investicijos Daugiabučio namo atnaujinimui (modernizavimui) buvo paskirstytos 32 gyvenamosios paskirties patalpoms (butams) ir 1 ieÅ¡kovės negyvenamosios paskirties patalpai – RÅ«siui. Pagal administratorės su atsakovu AB „Swedbank“ 2015 m. spalio 21 d. sudarytÄ Kredito sutartį Nr. PL-ST-15-9449 dėl bendro 432078,62 Eur dydžio kredito suteikimo Daugiabučio namo atnaujinamo (modernizavimo) darbams finansuoti PriedÄ Nr. 1 „Prie 2015-10-21 Kredito sutarties PL-ST-15-9449“, negyvenamosios patalpos – RÅ«sio savininkui E. R.

R. tenkanti grÄ Å¾inti kredito dalis sudarė 25082,88 Eur. Apeliantė nekvestionuoja skundžiame sprendime nurodytų aplinkybių, kad pagal 2020-10-23 AB „Swedbank“ pateiktÄ Kredito panaudojimo ataskaitÄ , 2020-10-22 duomenimis, ieÅ¡kovės kredito likutis yra 13907,46 Eur, pradelsta kredito dalis yra 1241,39 Eur, mokėtinos palÅ«kanos ir delspinigiai yra 802,08 Eur.

24. Apeliantės įsitikinimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovės negyvenamoji patalpa –RÅ«sys teisingai buvo įtrauktas į investicinį planÄ skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas. Teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad pagal Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, 14 punktÄ , investiciniu planu privalo bÅ«ti užtikrinta investicijų grÄ Å¾a, padengiant jÄ sutaupytos Å¡iluminės energijos (kuro) verte, o ieÅ¡kovė tokios grÄ Å¾os negauna. Be to, jos nuomone neteisinga, kad ieÅ¡kovės rÅ«sio patalpos į investicinį planÄ yra įtraukiamos, tačiau butams priskirti neregistruoti rÅ«siai neįtraukiami.

25. Šioje byloje sprendžiama dėl ieškovės turimos nuosavybės teise negyvenamosios patalpos – Rūsio įtraukimo į palyginamuosius naudinguosius plotus. Tokiu atveju yra svarbu nustatyti, ar ieškovės turimos Rūsio patalpos priskirtinos prie pagrindinių ar antraeilių daiktų, o ši aplinkybė, remiantis naujausia kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018), yra esminę reikšmę turinti aplinkybė.

Pažymėtina, kad Å¡ioje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas pagal ieÅ¡kovės daugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ ieÅ¡kinį, kuriame ieÅ¡kovė prašė teismo pakeisti 2014 m. balandžio 30 d. kredito sutarties Nr. VL-ST-14-7654 1 priedÄ â€žDaugiabučio namo savininkų bendrijos „Venta“ kredito ir investicijų paskirstymas butams“ remiantis VÄ® Registrų centro patalpų sÄ raÅ¡e nurodomais butų naudingaisiais plotais, prie jų nepridedant rÅ«sių plotų.

Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieÅ¡kinį tenkino, kasacinis teismas paliko galioti apeliacinės instancijos teismo nutartį. Kasacinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad buto savininkams nuosavybės teise priklausantys rÅ«siai (daugiabučio namo rÅ«syje esančios patalpos, skirtos daiktams laikyti, t. y. sandėliukas) nėra buto sudėtinė dalis, o atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai prie bendrijos narių nuosavybės teise valdomų kai kurių butų naudingojo ploto pridėjo ir ginčo rÅ«sių plotÄ .

Nors šios patalpos yra savarankiški daiktai, tačiau nėra savarankiški nuosavybės teisinių santykių objektai: tai yra antraeiliai daiktai – buto priklausiniai, skirti tarnauti butams ir pagal savo savybes nuolat su jais susiję. Kitaip tariant, CK 4.82 str. 7 d. vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko).

Pirmiau paminėta kasacinio teismo praktika teikia pagrindÄ atmesti apeliantės argumentus, kad į investicinį planÄ skirstant namui atnaujinti (modernizuoti) panaudotas investicijas turėjo bÅ«ti įtrauktas ir gyvenamojo namo butų priklausiniai – sandėliukai. Tuo pačiu pažymėtina, kad apeliantė nepagrįstai turimÄ negyvenamÄ jÄ pagalbinio Å«kio patalpÄ â€“ RÅ«sį, tapatina su buto savininkui nuosavybės teise priklausančiu sandėliuku. Pastebėtina, kad vertinant pagal CK ketvirtosios knygos pirmosios dalies antrajame skyriuje „Pagrindiniai ir antraeiliai daiktai“ nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , yra antraeiliai daiktai – butų priklausiniai (rÅ«siai), kadangi skirtos tarnauti butams ir pagal savo savybes yra nuolat su jais susijusios, ir tokios patalpos CK 4.82 straipsnio 7 dalyje įtvirtinto reguliavimo prasme nepatenka į „kitų patalpų“ sampratÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-403/2019).

26. Tuo tarpu CK 4.82 straipsnio 7 dalyje vartojama formuluotė „kitų patalpų savininkui“ apima daugiabučiame name esančias kitos nei gyvenamoji paskirties patalpas (prekybos, administracines ir pan.), kurios yra ar gali būti savarankiškas nuosavybės teisės objektas, bet neapima buto savininkui nuosavybės teise priklausančio rūsio (daugiabučio namo rūsyje esančių patalpų, skirtų daiktams laikyti, t. y. sandėliuko) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430-403/2018). Ieškovės turima negyvenamoji patalpa – Rūsys nėra daugiabučio namo buto priklausinys, jis yra savarankiškas nuosavybės objektas, taigi, ieškovė yra kitų daugiabučiame name esančių patalpų savininkė.

27. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant daugiabučio gyvenamojo namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios – bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

28. Pažymėtina, kad pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė–techninė ir kita įranga. Šio straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalyje detalizuota, kad pastato bendrojo naudojimo objektai yra:

1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos ir kt.

2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga:

3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, ir kt.

4) vietiniai inžineriniai tinklai. Šio straipsnio 16 punkte nurodyta, kad pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimas įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus yra statybos darbai, kuriais užtikrinamas pastato ir (ar) jo inžinerinių sistemų fizinių ir energinių savybių atkūrimas.

29. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) darbai yra susiję su bendrosios dalinės nuosavybės objektų atnaujinimu įgyvendinant statinių naudojimo ir priežiÅ«ros privalomuosius reikalavimus. Tokia iÅ¡vada daroma pagal UAB „Projektų rengimo centras“ parengtÄ Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) atnaujinimo (modernizavimo) projekto dalį namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planÄ (2014-06-12) (civ. byla Nr. e2-1005-429/2018).

Pastebėtina, kad buvo numatoma Å¡iltinti stogÄ , atnaujinti stogo dangÄ , Å¡iltinti fasado sienas (taip pat ir cokolio), įskaitant sienų (cokolio) konstrukcijos defektų paÅ¡alinimÄ , nuogrindo sutvarkymÄ , įrengiant požeminės dalies hidroizoliacijÄ , namo ventiliacijos ir rekuperacijos sistemas pertvarkyti, keisti ar įrengti ir kt. Todėl ieÅ¡kovė, kaip daugiabučio gyvenamojo namo kitų negyvenamųjų patalpų teisinį statusÄ turinčio daikto savininkė turi pareigÄ proporcingai apmokėti su pastato bendrojo naudojimo objektų atnaujinimu susijusias iÅ¡laidas.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovės gyvenamajame name nuosavybės teise faktiÅ¡kai turimų negyvenamųjų patalpų – RÅ«sio naudingasis plotas pagrįstai buvo priskirtas ir įskaičiuotas į namo bendrÄ jį naudingÄ jį plotÄ ir vertintas apskaičiuojant ir skirstant namo atnaujinimui (modernizavimui) panaudotas investicijas.

30. Kaip jau minėta, apeliantė nurodo, kad Daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – apraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2009 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. D1-677, 14 punkte reglamentuojama, kad investiciniu planu privalo bÅ«ti užtikrinta investicijų grÄ Å¾a padengiant jÄ sutaupytos Å¡iluminės energijos (kuro) verte. IeÅ¡kovės vertinimu tokie rezultatai jos atžvilgiu nebuvo pasiekti, todėl ji neturi pareigos kompensuoti investicijas.

Pastebėtina, kad byloje nesprendžiamas ginčas, ar buvo pasiektas šiame apraše nurodytas investicijų plano tikslas, todėl apeliantės argumentai, kurie grindžiami šiuo aprašu, niekaip negali paneigti CK 4.82 straipsnio 3 dalyje nurodytos buto ir kitų patalpų savininkų pareigos proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti ir šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

Dėl bylos procesinės baigties 31. Teisėjų kolegija atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus, o dėl kitų plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , juolab kad apeliacinės instancijos teismas iÅ¡ esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieÅ¡kovės apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti.

Todėl ieÅ¡kovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 32. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio nuostatas iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Atmetus ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos. Atsiliepimus į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ pateikę asmenys praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nepateikė, todėl Å¡is klausimas nespręstinas.

33. Valstybė už procesinių dokumentų įteikimÄ 136,53 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Å ios iÅ¡laidos priteisiamos valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės (CPK 96 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 136,53 Eur (vienÄ Å¡imtÄ trisdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 53 ct) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų įmokos kodas 5660). Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Marius Bartninkas Dalė Burdulienė Algimantas Kukalis