2022-09-28 Nr. AB-23623-3-61-3-03331-2022-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-690-968/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03331-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. rugsėjo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. K. skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas F. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo Nr. 44U-2072 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“ (toliau – ir Migracijos departamento 2022 m. balandžio 14 d. sprendimas); panaikinti Migracijos departamento 2022 m. balandžio 14 d. sprendimą; panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2022 m. liepos 27 d. sprendimą (toliau – ir VSAT 2022 m. liepos 27 d. sprendimas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti ginčijamų Migracijos departamento ir VSAT sprendimų galiojimą iki byloje bus priimtas ir įsigalios galutinis procesinis sprendimas dėl pareiškėjo skundo. Pareiškėjas šį prašymą motyvavo tuo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis būtų grąžintas į užsienio valstybę, to pasėkoje atsirastų esminės nepageidaujamos pasekmės pareiškėjui, jam būtų padaryta ženkli žala.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti dėl Migracijos departamento 2022 m. balandžio 14 d. sprendimo; priėmė pareiškėjo skundą; netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatomis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Įvertinęs pareiškėjo teiginius, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad ateityje pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje administracinėje byloje vykdymas. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, jog jis iš esmės siekia ne teismo sprendimo šioje byloje įvykdymo užtikrinimo, o to, kad teismas prevenciškai imtųsi ginti jo teises. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra išaiškinęs, kad prašymai taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jeigu jie siejami su pareiškėjo teisės prevenciniu gynimu, siekiu apsaugoti pareiškėją nuo būsimų jo teisių pažeidimų negali būti tenkinami ir yra atmestini (LVAT administracinės bylos Nr. AS-525-242/2009, Nr. AS-858-922/2011, Nr. AS-63-799/2011).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas šioje byloje neįrodė, o teismas nenustatė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymo ir pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo tenkinti visa apimtimi.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį bei nukrypo nuo LVAT suformuotos praktikos reikalavimo užtikrinimo klausimu, todėl skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Pareiškėjas pažymi, kad jis rašytiniais įrodymais tikėtinai pagrindė savo reikalavimą, t. y. pagrindė teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, realių darbo santykių turėjimą, pajamų iš jų gavimą, t. y. egzistuoja palankaus pareiškėjui sprendimo priėmimo tikimybė.

Pareiškėjas nurodo, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, jis bus grąžintas į užsienio valstybę, to pasėkoje atsirastų esminės nepageidaujamos pasekmės pareiškėjui – jis ne tik netektų šiuo metu turimo darbo, bet ir pajamų, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, patirtų esminių nepatogumų kraustantis iš Lietuvos Respublikos ir analogiškas išlaidas grįžtant, jei reikalavimas būtų patenkintas, o tai pagrindžia, jog skundžiamų sprendimų galiojimo nesustabdymas padarys ženklią žalą pareiškėjui.

Pareiškėjas laikosi nuomonės, kad, jei valstybinės institucijos sprendimai yra ginčijami teisme, jie neturėtų būti vykdomi, kol jų teisėtumas teismine tvarka nėra patikrintas, nes, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo reikalavimo tenkinimo atveju per visą bylos nagrinėjimo laiką neteisėtų atsakovų sprendimų taikymo neigiamos pasekmės būtų taikomos pareiškėjui. Šiuo atveju prašymas sustabdyti ginčijamų sprendimų galiojimą iki ginčas bus išspręstas, yra adekvatus siekiamam tikslui bei nepažeidžia proporcingumo principo ar viešo intereso.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai nurodo, kad jo reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo yra tikėtinai pagrįstas. Nacionalinė viza pareiškėjui buvo išduota darbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Hegelmann transporte“, o ne UAB „Švytėjimas“, kurioje pareiškėjas teigia dirbantis, pagrindu. Pareiškėjas neturėjo teisės savavališkai, nesilaikydamas nustatytų teisės aktų reikalavimų, įsidarbinti kitoje įmonėje (pareiškėjas Migracijos departamento neinformavo apie ketinimą įsidarbinti kitoje įmonėje ir prašymo pakeisti darbdavį neteikė). UAB „Hegelmann transporte“, kuri buvo įsipareigojusi įdarbinti pareiškėją, informavo Migracijos departamentą, kad pareiškėjas neatvyko dirbti. Be to, Migracijos departamentas gavo Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimą, kad pareiškėjui išduotas leidimas dirbti 2022 m. balandžio 7 d. buvo panaikintas. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas turėjo pakankamą pagrindą, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą nacionalinę vizą. Jokių įrodymų, kurie paneigtų ginčijamame sprendime paminėtas aplinkybes, pareiškėjas nepateikė ir nepagrindė savo skundo reikalavimų.

Atsakovo teigimu, taip pat niekuo nepagrįsti yra pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, jog, nepritaikius jo prašomų reikalavimo užtikrinimo priemonių jam kils didelė žala. Pareiškėjas neturėjo teisės įsidarbinti UAB „Švytėjimas“, todėl pareiškėjo įvardijami nuostoliai jam galėtų atsirasti nebent dėl paties pareiškėjo neteisėtų veiksmų. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje būti bei gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka teisės aktų reikalavimus. Šiuo atveju pareiškėjas nebeatitinka nustatytų teisės aktų reikalavimų, kurių pagrindu jam buvo išduota nacionalinė viza, kadangi pareiškėjas neįsidarbino jį priimančioje įmonėje UAB „Hegelmann transporte“ ir jam išduotas leidimas dirbti buvo panaikintas. Pareiškėjo ginčijami Migracijos departamento bei VSAT priimti sprendimai nesudaro kliūčių ateityje, gavus vizą, atvykti į Lietuvos Respubliką ir teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl nacionalinės vizos ar leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pagrįstumas ir teisėtumas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

LVAT praktikoje pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teismo prašė taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę ir laikinai sustabdyti ginčijamų Migracijos departamento ir VSAT sprendimų galiojimą. Migracijos departamento 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu Nr. 44U-2072 „Dėl nacionalinės vizos panaikinimo“ nuspręsta panaikinti nacionalinę vizą Nr. 004383994, nustačius, kad (duomenys neskelbtini) pilietis F. K. nepagrindė numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų (panaikintas leidimas dirbti). VSAT 2022 m. liepos 27 d. sprendimu nuspręsta grąžinti F. K. į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti iki 2022 m. rugpjūčio 16 d. savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini), nes jam panaikinta viza. VSAT 2022 m. liepos 27 d. sprendime, be kita ko, nurodyta, kad per šiame sprendime nustatytą terminą neišvykus iš Lietuvos Respublikos, bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą pareiškėjas grindžia tuo, kad, nesustabdžius ginčijamų Migracijos departamento ir VSAT sprendimų, jis bus grąžintas į užsienio valstybę, dėl to neteks šiuo metu turimo darbo UAB „Švytėjimas“, pajamų, gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, patirs nepatogumų kraustantis iš Lietuvos Respublikos ir analogiškas išlaidas grįžtant, jei reikalavimas būtų patenkintas, t. y. pareiškėjui bus padaryta ženkli žala.

LVAT, pasisakydamas dėl sprendimų, kuriais užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti, yra pažymėjęs, kad tokie sprendimai pagal savo pobūdį nėra priverstiniai, t. y. užsienietis per nustatytą laiką Lietuvos Respublikos teritoriją privalo palikti savarankiškai (žr., pvz., LVAT 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-814-822/2016, 2019 m. rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-643-575/2019).

Tuo atveju, jeigu pareiškėjas savanoriškai neišvyktų iš Lietuvos Respublikos, galėtų būti svarstoma dėl Įstatymo 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio pagrindo atsakovui priimti sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo, kuris galėtų būti skundžiamas teismui, taip pat reiškiant prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (Įstatymo 128 str. 2 d. 1 p.), stabdant išsiuntimo sprendimo vykdymą. Taigi, pareiškėjo netenkinančio VSAT 2022 m. liepos 27 d. sprendimo galiojimo sustabdymas reikštų, kad pareiškėjo galbūt pažeistos teisės ginamos prevenciškai nesant tam teisinio pagrindo, o tai pagal nustatytas aplinkybes pažeistų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principus.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl pareiškėjo išsiuntimo į užsienio valstybę. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs procedūrą, susijusią su jo buvimo Lietuvos Respublikoje įteisinimu. Nors pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jis tikėtinai pagrindė reikalavimo pagrįstumą, nes pateikė duomenis apie darbą UAB „Švytėjimas“ ir gaunamas pajamas, tačiau šiuos argumentus paneigia byloje pateikti duomenys, iš kurių matyti, kad ginčijamu Migracijos departamento 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu pareiškėjui panaikinta nacionalinė viza buvo išduota darbo UAB „Hegelmann transporte“ pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas tikėtinai nepagrindė reikalavimo pagrįstumo, taip pat nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę iš esmės grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais dėl galimų atsirasti finansinių nuostolių ir nepatogumų, jį grąžinus į užsienio valstybę, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administraciniam teismui priėmus palankų pareiškėjui sprendimą šioje administracinėje byloje, pareiškėjas turės galimybę patirtus finansinius nuostolius išsiieškoti iš valstybės, naudodamasis žalos dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų atlyginimo institutu. Taip pat pareiškėjas turi teisę nustatyta tvarka iš naujo kreiptis dėl nacionalinės vizos išdavimo, ir ją gavęs atvykti į Lietuvos Respubliką (jei atitiks atvykimo sąlygas).

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo F. K. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė