097633e8-dc0f-4e91-8284-9183aec8151a · Kauno apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-330-290/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21200-2015-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.7.13; 1.1.10.1; 2.1.7.4; 2.4.2.1. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 3 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) bei Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Oksanai Gabrilaitienei, nuteistojo I.

B. gynėjai advokatei Elenai Gylienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. B. ir Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo I. B. pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje bei baudžiamÄ jį nusižengimÄ numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalį ir nubaustas:

– pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas R. L.) – laisvės atėmimu 1 metams; – pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas A. L.) – laisvės atėmimu 1 metams; – pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams; – pagal BK 187 straipsnio 3 dalį – 5 MGL dydžio (188,25 Eur) bauda (1 MGL sudarė 37,65 Eur, BK 47 straipsnio redakcija keista 2011 m. balandžio 21 d. įstatymu Nr. XI-1350 (nuo 2011 m. balandžio 28 d.) (Žin., 2011, Nr. 49-2374).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimis, Å¡iuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos, taikant visiÅ¡kÄ bausmių sudėjimÄ , ir I. B. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams ir 2 MGL dydžio (188,25 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į paskirtÄ bausmę įskaitytas jo kardomajame kalinime (suėmime) iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2020 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. vasario 6 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant I.

B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomosios priemonės I. B. neskirtos. Kauno teritorinei ligonių kasai iÅ¡ I. B. priteisti 1 353,81 Eur žalos atlyginimo. Valstybinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui iÅ¡ I. B. priteisti 558,26 Eur padarytai žalai atlyginti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus praÅ¡ymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, 3,20 Eur iÅ¡laidų dėl kaltinamajam I.

B. suteiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos priteisimo - netenkintas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. Kad I. B. nuteistas už tai, kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val., aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam R. L., kuris nuo smÅ«gio pargriuvo ant žemės – tokiais veiksmais padarė nukentėjusiajam deÅ¡inio žando srities sumuÅ¡imÄ , apatinio žandikaulio lūžį deÅ¡inio kaklelio srityje ir lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , tuo nesunkiai sutrikdė sveikatÄ R. L., nes dėl apatinio žandikaulio lūžio jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val., aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė vienÄ smÅ«gį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. L. – tokiais veiksmais padarė jam veido srities sumuÅ¡imÄ ir lengvÄ galvos smegenų sukrėtimÄ , tuo nežymiai sutrikdė sveikatÄ A. L., t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje.

3. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val., aikÅ¡telėje prie (duomenys neskelbtini) kaimo bendruomenės namų (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia kumščiu suduodamas smÅ«gį nukentėjusiajam A. L. į veidÄ , sugadino svetimÄ , A. L. priklausantį turtÄ â€“ 150 Eur vertės akinius, tuo padarė nukentėjusiajam A. L. 150 Eur turtinę žalÄ , tai yra padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 3 dalyje.

4. Be to, 2015 m. balandžio 11 d. apie 22 val. gatvėje, prie (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu tyčia sudavė nukentėjusiajam A. L. vienÄ smÅ«gį ranka į kairę ausį - tokiais veiksmais padarė jam trauminį kairės ausies bÅ«gnelio plyÅ¡imÄ â€“ tuo nesunkiai sutrikdė sveikatÄ nukentėjusiajam A. L., nes dėl Å¡io sužalojimo jo sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui, t. y. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

5. Apeliaciniu skundu I. B. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ nuosprendį ir priimti naujÄ , – iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kad nuosprendis priimtas remiantis tiktai nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. prieÅ¡taringais parodymais bei liudytojų parodymais ta apimtimi, kiek tai buvo reikalinga priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį. Byloje tinkamai neįvertinti kitų liudytojų parodymai, neaptarti tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų esantys prieÅ¡taravimai, ko pasėkoje teismas padarė iÅ¡vadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ir priėmė neteisėtÄ nuosprendį.

Nurodo, jog baigiamųjų kalbų metu buvo keliama versija, kad įvykio metu jis veikė bÅ«tinosios ginties situacijoje, tačiau nuosprendyje Å¡iuo klausimu visiÅ¡kai nėra pasisakyta, nenurodyti jokie teismo argumentai dėl galimos bÅ«tinosios ginties sÄ lygų konfliktų metu. Nuteistasis teigia, kad nuosprendyje netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ . Å ioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad jis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, todėl civilinių ieÅ¡kovų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turi bÅ«ti atmesti arba palikti nenagrinėti, paliekant ieÅ¡kovams teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinius civilinio proceso tvarka.

6. Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorė (toliau – prokurorė) praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti – pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas. Taip pat I. B., pripažintÄ kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalyje nuteisti laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams ir 5 MGL (188, 30 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos įstaigoje.

Skunde prokurorė nurodo, kad apylinkės teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai įvertino surinktus bei iÅ¡tirtus įrodymus ir tuo pačiu padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikacijos. Tačiau teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, taikant bausmės vykdymo atidėjimÄ , todėl nuosprendis yra keistinas. Teigia, jog I. B. iki skundžiamo nuosprendžio buvo teistas 9 kartus, kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, iÅ¡ kurių net trys yra smurtinio pobÅ«džio, nepripažino visiÅ¡kai, praeityje jau buvo teistas už smurtinį nusikaltimÄ , todėl tai tik įrodo, kad jis nelinkęs keistis ir jo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Nurodo, jog I.

B. viso proceso metu nepripažino savo kaltės, savo elgesio kritiÅ¡kai nevertino, dar daugiau, – žinodamas apie pradėtÄ ir vykdomÄ ikiteisminį tyrimÄ , netrukus po galimų nusikalstamų veikų padarymo iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos ir faktiÅ¡kai pasislėpė nuo teisėsaugos, buvo paskelbta jo paieÅ¡ka, vėliau jo atžvilgiu buvo iÅ¡duotas Europos areÅ¡to orderis. Taip pat, skunde teigiama, kad apylinkės teismas nepripažino I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe to, jog nusikalstamas veikas padarė recidyvistas.

Prokurorė nurodo, jog pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusius teisės aktus 1 MGL sudarė 37,66 Eur, o I. B. paskyrus 188,25 Eur dydžio baudÄ , tai sudarytų 5 MGL (188,30 Eur) dydžio baudÄ , todėl Å¡is raÅ¡ymo apsirikimas taisytinas.

7. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta.

8. Apygardos teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė jo skundÄ tenkinti, o prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti, prokurorė gi prašė jos apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo - atmesti. Nuteistojo I. B. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas 9. Å iuo atveju, apeliaciniame skunde nuteistasis I. B. nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl nepagrįstai pripažino jį kaltu padarius nusikalstamas veikas. Apeliaciniu skundu nuosprendis yra ginčijamas keliais aspektais.

Pirmiausia, nesutinkama su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu. Teigiama, kad teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes rėmėsi iÅ¡imtinai nukentėjusiųjų A. L., R. L. ir atskirų liudytojų duotais, nuteistÄ jį kaltinančiais parodymais. Patikrinus skundžiamÄ nuosprendį konstatuotina, kad jame atliktas įrodymų vertinimas tokių esminių trÅ«kumų neturi. Teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡ioje byloje nustatant nusikalstamų veikų aplinkybes nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. kad teismas bÅ«tų ignoravęs ir neaptaręs kokių nors svarbių ir esminių bylos aplinkybių, kad bÅ«tų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio.

10. IÅ¡ 2015 m. balandžio 14 d. praneÅ¡imo apie pradėtÄ ikiteisminį tyrimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog pagal 2015 m. balandžio 13 d. A. L. protokolÄ â€“ praneÅ¡imÄ buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 straipsnio 1 dalies), kad 2015 m. balandžio 11 d. apie 21 val. aikÅ¡telėje A. L. sumušė I. B.. Taip pat, A. L. apklausos metu nurodė, kad I. B. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje – ranka sudavė smÅ«gį į veidÄ R. L.. 11. 2015 m. liepos 16 d. nutarimu pripažinti įtariamuoju, minėto ikiteisminio tyrimo metu surinkus pakankamai faktinių duomenų, I.

B. buvo pripažintas įtariamuoju pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punktÄ , 138 straipsnio 1 dalį bei 187 straipsnio 1 dalį. PraneÅ¡imas apie įtarimÄ nebuvo įteiktas, nes nebuvo žinoma jo buvimo vieta, gyvenamojoje vietoje jis nerastas, buvo gauta duomenų, jog jis yra iÅ¡vykęs į užsienį. 2015 m. liepos 16 d. nutarimu paskelbta jo paieÅ¡ka (pastebėtina, kad ir kitoje baudžiamojoje byloje, 2015 m. birželio 15 d. nutartimi buvo paskelbta jo paieÅ¡ka). 2018 m. birželio 28 d. nutarimu iÅ¡taisyta minėto nutarimo raÅ¡ymo apsirikimo klaida, I.

B. pripažintas įtariamuoju pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį. 2019 m. gegužės 13 d. įtariamojo I. B. paieÅ¡ka nutraukta, kadangi 2015 m. gegužės 10 d. jis buvo ekstraduotas pagal Europos areÅ¡to orderį. 2020 m. liepos 28 d. nutarimu vėl buvo paskelbta jo paieÅ¡kÄ , bet 2020 m. rugpjūčio 6 d. buvo sulaikytas. Å ių aplinkybių pagrindu, 2020 m. rugpjūčio 6 d. praneÅ¡imu I. B. buvo pareikÅ¡ti įtarimai pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, o 2020 m. rugpjūčio 28 d. protokolu įtariamajam praneÅ¡ta, jog Å¡is ikiteisminis tyrimas baigtas.

12. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus (nuteistojo, nukentėjusiojo A. L., nes nukentėjusiojo R. L. atvesdinti į teismo posėdį nebuvo galimybės, atskirų liudytojų parodymus, rašytinius bylos duomenis), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nei vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Apylinkės teismas nuosprendyje taip pat argumentuotai nurodė, kodėl vienais įrodymais ikiteisminio tyrimo metu duotais bei teisiamajame posėdyje ištirtais nuosekliais tik nukentėjusiojo A. L. parodymais rėmėsi, t. y. teisiamajame posėdyje nedalyvavo nukentėjusysis R. L., nes jis tuo metu buvo užsienyje (jo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai buvo pagarsinti).

13. Bendrojo pagalbos centro įraÅ¡as patvirtina, kad 2015 m. birželio 11 d. 22.05 val. užfiksuotas praneÅ¡imas iÅ¡ telefono Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. I. B.. Å is garso įraÅ¡as patvirtina, jog pranešėjas maÅ¡inų aikÅ¡telėje galimai sužalojo du asmenis, – panaudojo savigynos veiksmus, nes gynė aÅ¡tuoniolikos metų vaikÄ . Vien dėl to, kad pats nuteistasis pranešė, kad galimai sužalojo du asmenis dėl savigynos, nėra pagrindo nesivadovauti jo parodymais ar juos vertinti kritiÅ¡kai, juo labiau, kad nėra duomenų apie tai, jog jo santykiai su bent vienu iÅ¡ nukentėjusiųjų bÅ«tų konfliktiÅ¡ki.

14. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ bei teisėtumÄ , sutinka su apylinkės teismo padaryta iÅ¡vada dėl nuteistojo kaltės. Tai, kad teismas įrodymus galutinai įvertino ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime negali bÅ«ti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Tik teismo kompetencijai priklauso nuspręsti, kurie iÅ¡Â bylos duomenų turi įrodomÄ jÄ vertę ir ar jų pakanka asmens kaltumui konstatuoti.

15. Å ioje byloje nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusiųjų sveikatos sutrikdymai konstatuoti specialisto iÅ¡vadose. Specialisto iÅ¡vadoje dėl A. L. nurodyta, kad jam 2015 m. gegužės 27 d. buvo diagnozuotas veido srities sumuÅ¡imas, o dėl R. L. – diagnozuotas deÅ¡inio žando srities sumuÅ¡imas. Apylinkės teismas nuosprendyje padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje iÅ¡tirti įrodymai – tiek tik vieno iÅ¡ nukentėjusiųjų parodymai, tiek liudytojų parodymai, kurie nepaneigti jokiais kitais bylos duomenimis, ir iÅ¡ kurių matyti, kad nukentėjusiesiems buvo suduoti smÅ«giai rankomis, patvirtina, jog nukentėjusiųjų sveikata sutriko bÅ«tent dėl I. B. prieÅ¡ juos panaudoto smurto. Teisėjų kolegija pažymi, kad specialisto iÅ¡vados yra aiÅ¡kios, bet ne kategoriÅ¡kos, padarytos remiantis byloje surinkta medžiaga, todėl jų pagrįstumas dėl nukentėjusiesiems padaryto sveikatos sutrikdymo pobÅ«džio ir masto nekelia jokių abejonių.

16. Darytina išvada, kad šioje byloje nustatydamas nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymo aplinkybes ir vertindamas surinktus įrodymus apylinkės teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas, teisingas ir teisėtas, todėl jį nei keisti, nei tuo labiau naikinti apeliacinio skundo argumentais pagrindo nėra.

17. Pažymėtina, kad apygardos teismo posėdyje dalyvavusi nuteistojo gynėja (pats nuteistasis vėl iÅ¡vykęs į užsienį) neprašė atlikti įrodymų tyrimo, nors apeliacinis skundas paduotas dėl įrodymų vertinimo. Pasisakydama baigiamosiose kalbose, gynėja taip pat nenurodė, kad byloje kokios nors aplinkybės nėra iÅ¡tirtos. Pagal teismų praktikÄ , apygardos teismas privalo atlikti įrodymų tyrimÄ tais atvejais, kai apylinkės teismas jį atliko neiÅ¡samiai, ir iÅ¡tirti tik apylinkės teismo netirtas aplinkybes, pakartotinai iÅ¡tirti tik tuos turinčius esminę reikÅ¡mę teismo iÅ¡vadoms įrodymus, kurie yra prieÅ¡taringi ir prieÅ¡taravimų negalima paÅ¡alinti be pakartotinio jų iÅ¡tyrimo.

TokiÄ pareigÄ apygardos teismas turi net ir tais atvejais, kai niekas iÅ¡ proceso dalyvių tokių praÅ¡ymų nereiÅ¡kia. Nagrinėjamoje byloje, paduotas apeliacinis skundas ir procese dalyvavusių asmenų baigiamosios kalbos parodė, kad esančių prieÅ¡taravimų tarp įvykio dalyvių parodymų pakartotinėmis jų apklausomis paÅ¡alinti neįmanoma, todėl nėra pagrindo apygardos teismui atlikti įrodymų tyrimÄ (BPK 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti reikalavimai).

18. Nagrinėjamu atveju dėl I. B. nusikalstamų veiksmų iÅ¡laidų patyrė Kauno teritorinė ligonių kasa ir Valstybinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius. Patirtos iÅ¡laidos yra objektyvios ir turi bÅ«ti atlygintos nepriklausomai nuo to, kaip baudžiamojo įstatymo prasme įvertinti kaltininko veiksmai. Byloje nustačius, kad nuteistasis sukėlė realių, nors ir nežymių, nukentėjusiųjų sveikatos sužalojimų, jam kyla pareiga atlyginti patirtas gydymo iÅ¡laidas. Prokurorės apeliacinis skundas pagrįstas ir tenkinamas iÅ¡ dalies 19. Prokurorė apeliaciniu skundu neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei veikų kvalifikavimo, tačiau nurodo, kad apylinkės teismas, nepripažindamas nuteistojo I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kas nusikalstamas veikas padarė recidyvistas, netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktÄ ).

20. Ä®statymų leidėjas BK 60 straipsnyje nustatė iÅ¡samų baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių sÄ raÅ¡Ä ir jame aiÅ¡kiai įtvirtino, kokiais atvejais ir kurios aplinkybės teismo gali bÅ«ti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 punktai, 2 dalis). Kitų iÅ¡imčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi, įstatymų leidėjas yra nustatęs tik du atvejus, kai teismas turi diskrecijÄ nuspręsti, ar pripažinti asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Kitais atvejais teismas turi galimybę spręsti tokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimÄ , esant tam tikroms alternatyvioms sÄ lygoms:

1) baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte;

2) nors ir nenurodyta, tačiau tokiÄ aplinkybę atitinkantys faktai yra apraÅ¡yti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame raÅ¡ytiniame praÅ¡yme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iÅ¡ esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybÄ , o teismo sprendimas negali bÅ«ti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019) 21.

Å ioje baudžiamojoje byloje prokurorės suraÅ¡ytame kaltinamajame akte buvo nurodyti ankstesni I. B. teistumai, tačiau jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nurodyta. Pažymėtina, kad pagal BPK 219 straipsnio 3 punktÄ kaltinamajame akte prokuroras, be kitų aplinkybių, nurodo ir įtariamojo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamajame akte tokios aplinkybės nurodomos atsižvelgiant į esamÄ ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , t. y. prokuroro pirminis teisinis įvertinimas dėl tokių aplinkybių egzistavimo.

22. Teisėjų kolegija pažymi, kad kaltinamÄ jį aktÄ suraÅ¡antis prokuroras neturi apsiriboti formaliu ankstesnių kaltinamojo teistumų nurodymu ir turi apraÅ¡yti visas kaltinamojo baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančias (taip pat ir lengvinančias) aplinkybes, kaip to reikalauja BPK, tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali užkirsti kelio Å¡iÄ aplinkybę konstatuoti, jeigu iÅ¡ kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog Å¡i aplinkybė egzistuoja. Minėta, kad galutinį sprendimÄ dėl baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių pripažinimo byloje priima bylÄ nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį.

23. Apylinkės teismas nuosprendžio įžanginėje dalyje nurodė nuteistojo teistumus, o motyvuodamas bausmės skyrimÄ , – jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pažymėtina, kad teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose prokurorė, nors neprašė pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad veikÄ padarė recidyvistas, tačiau nurodė – „atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistas“.

24. Minėta, kad I. B. teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti, apylinkės teismas juos irgi aprašė nuosprendyje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nuteistajam prokurorės apeliacinis skundas buvo iÅ¡siųstas, jis apie apygardos teismo posėdį buvo informuotas teismo Å¡aukimu, nors teismo posėdyje nedalyvavo, jį gynė gynėjas. Taigi, nuteistasis I. B. žinojo apie paduotÄ prokurorės apeliacinį skundÄ , kuriame praÅ¡oma pabloginti jo padėtį, – prokurorės praÅ¡ymas nebuvo staigmena gynybai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad nuteistojo teisės į gynybÄ gali bÅ«tį suvaržytos. BPK 320 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pabloginti nuteistojo padėtį teismas gali, jei yra prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo skundai. Toks prokurorės apeliacinis skundas buvo pateiktas. Atkreiptinas dėmesys, kad prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o ne tik pripažinti nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, bet ir panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ .

25. Byloje nustatyta, kad I. B. anksčiau teistas ne vienÄ kartÄ (teisiamas nuo 2010 m.), paskutinį kartÄ nuteistas Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų 2019 m. rugpjūčio 9 d. nuosprendžiu, bet bausmės vykdymo atidėjimas nebuvo taikytas. Skundžiamu nuosprendžiu jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, kuriuos padarė 2015 m. balandžio 11 d. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė kaip recidyvistas ir tai, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, apylinkės teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o to nepadaręs, teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , todėl Å¡ioje dalyje priimtas nuosprendis keičiamas.

26. Prokurorė apeliaciniame skunde, taip pat kelia BK 75 straipsnio taikymo klausimÄ nurodydama, kad apylinkės teismas nepagrįstai I. B. atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ , nes nuteistasis yra recidyvistas. Bausmės vykdymo atidėjimo sÄ lygas ir pagrindus nustato BK 75 straipsnis. Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, teismas ne tik privalo atsižvelgti į BK 75 straipsnyje nurodytus formaliuosius bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus, bet ir turi įvertinti bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumÄ bausmės paskirties kontekste.

27. Pažymėtina, kad BK 75 straipsnis nenustato tiesioginio draudimo asmeniui, kuris yra recidyvistas, taikyti Å¡iÄ baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę. Minėta, kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Å io klausimo iÅ¡sprendimas priklauso nuo konkrečių byloje nustatytų aplinkybių teisinio vertinimo, kuris atliekamas įvertinus aplinkybes, susijusias tiek su padaryta nusikalstama veika (jos pavojingumo pobÅ«džiu ir laipsniu), tiek su nuteistojo asmenybe (jo asmeninėmis savybėmis, amžiumi, sveikatos bÅ«kle, Å¡eimine padėtimi, darbine veikla ar mokslu, elgesiu iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos).

Vertinant nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, svarbiÄ reikÅ¡mę turi aplinkybės, egzistuojančios apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, nes bausmė skiriama asmeniui esamuoju laiku už jo praeityje padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . Jeigu asmuo po nusikalstamos veikos padarymo ilgÄ laikÄ laikosi visuomenėje priimtinų etikos ir moralės normų, nepažeidinėja įstatymų, nedaro naujų nusikalstamų veikų ar kitokių teisės pažeidimų, stiprina socialinius ryÅ¡ius, sukuria Å¡eimÄ , dirba ar mokosi, galima pagrįstai manyti, kad jo asmenybės pavojingumas mažėja ir toks asmuo savo elgesiu iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo įrodo, jog jis siekia pasitaisyti ir ateityje nedaryti nusikalstamų veikų.

28. Apylinkės teismas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 5 ir 6 punktais, paskirtos nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėjo 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Teismas, svarstydamas galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ , be aplinkybių, į kurias paprastai atsižvelgiama skiriant bausmę, atsižvelgė ir į tai, kad I. B. padarė tris nesunkius nusikaltimus ir vienÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , nors anksčiau ne kartÄ teistas, tačiau yra atlikęs laisvės atėmimo bausmę, byloje nėra duomenų, kad jis Lietuvoje po 2015 m. balandžio 11 d. bÅ«tų padaręs naujus nusikaltimus.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes buvo padaryta iÅ¡vada, kad baudžiamosios atsakomybės uždaviniai, nurodyti BK 41 straipsnyje, gali bÅ«ti pasiekti ir be realaus paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio pagrįstumÄ ir teisėtumÄ Å¡iuo aspektu, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybes, apibÅ«dinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytų nusikalstamų veikų sunkumÄ . Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, jog paskirtos I.

B. bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

29. Konstatuojama, kad apylinkės teismas teisingai įvertino visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padarytomis nusikalstamomis veikomis, tiek su kaltininko asmenybe, iÅ¡samiai ir tinkamai motyvavo savo sprendimÄ taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas. Apeliaciniame skunde iÅ¡skirtinai bandoma sureikÅ¡minti nuteistojo ankstesnius teistumus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimÄ dėl BK 75 straipsnio taikymo, reikia vertinti aplinkybių, reikÅ¡mingų darant iÅ¡vadÄ , ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, visumÄ , visoms aplinkybėms turi bÅ«ti skiriama vienoda teisinė reikÅ¡mė, nė vienai iÅ¡ jų neturi bÅ«ti suteikiama iÅ¡skirtinė dominuojanti pozicija. Be to įvertintina ir tai, kad nuo nusikaltimų padarymo iki nuosprendžio priėmimo praėjo beveik Å¡eÅ¡eri metai, o patvirtina ilgÄ bylos nagrinėjimo procesÄ .

30. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam I. B. BK 75 straipsnį, baudžiamojo įstatymo nuostatų, reglamentuojančių paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo pagrindus ir sÄ lygas, nepažeidė.

31. Apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo ir prokurorės apeliacinius skundus. Å ia nutartimi nuspręsta iÅ¡ esmės skundžiamÄ nuosprendį palikti nepakeistÄ . Atsižvelgiant į tai, priteisti valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų teisinio pagrindo nėra. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 dalimi, n u t a r ė: atmesti nuteistojo I. B. apeliacinį skundÄ . Tenkinti iÅ¡ dalies Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros Penktojo skyriaus prokurorės Oksanos Gabrilaitienės apeliacinį skundÄ ir pakeisti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį:

Vadovaujantis BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktu, pripažinti I. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas. Priimant Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendį rezoliucinėje dalyje, nurodant – „2 MGL (188,25 Eur) dydžio bauda“, padaryta raÅ¡ymo apsirikimo klaida – vietoje „5 MGL“, nurodytas klaidingai „2 MGL“. Å is raÅ¡ymo apsirikimas nekeičia nuosprendžio esmės, todėl turi bÅ«ti iÅ¡taisytas.

KitÄ Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2021 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai: Danutė Giačaitė Jurgis KiÅ¡kis ArÅ«nas PaÅ¡tuolis