09760feb-c30f-4e56-b7ff-c75e1378dbb3 · Klaipėdos apygardos teismas

Civilinė byla NrPranešėja A. Romanovienė                                       Civilinė byla Nr. 2A2069-163/2012Teisėja N. B.                                       (Proceso Nr. 2-43-3-02197-2011-5)                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                        44.2.4.2; 121.21.

 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2012 m. gruodžio 27 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erikos MisiÅ«nienės, Alonos Romanovienės (pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Saulėno, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo A. R. apeliacinį skundÄ dėl Å ilutės rajono apylinkės teismo 2012-08-20 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. R. ieÅ¡kinį atsakovei VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdijai dėl neturtinės žalos priteisimo, n u s t a t ė: ieÅ¡kovas A.

R. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdijos 100 000Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad nuo 1996-04-29 pradėjo dirbti VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdijoje: iÅ¡ pradžių - Norkaičių girininkijoje padieniu darbininku, vėliau miÅ¡ko traukėju arkliu, miÅ¡ko traukėju traktoriumi. Padienio darbininko pagrindinės funkcijos buvo dirvos ruoÅ¡imas ir pÅ«dymų priežiÅ«ra - dirvos arimas plÅ«gu, dirvos kultivavimas, dirvos akėjimas, Å¡ieno vežimas traktoriumi T-40, daigyno sėjimas mechanizuotai traktoriumi T-16 agregatu sėjamÄ ja „Lietuva-25“, daigų pervežimas traktoriumi T-l6 iki 1 km per dienÄ , pikirantų pervežimas traktoriumi T-40 iki 20 km per dienÄ , daigų mulčiavimas durpėmis traktoriumi T-40, daigynų ravėjimas rankomis ir kauptuku, daigynų laistymas, atsineÅ¡ant vandenį iÅ¡ traktorinės cisternos kibiru (neÅ¡ant apie 20 metrų), traktorių T-16 ir T-40 remontas.

Kai dirbo miÅ¡ko traukėju - traktorininku, pareigybė buvo sugretinta su pjÅ«klininko pareigybe. MiÅ¡ko traukėjo traktoriumi ir pjÅ«klininko darbas (veikiant triukÅ¡mui ir vibracijai) sudarė apie 50 procentų darbo laiko, kitu laiku buvo atliekamas miÅ¡ko darbininko darbas. Atliekant profesinės ligos tyrimÄ , nustatyta, kad darbo laikas procentais per metus, dirbant veikiant triukÅ¡mui ir vibracijai, sudaro: 1998 – 52 proc., 1999 -50 proc.; 2000 – 57 proc.; 2001 – 77 proc.; 2002 – 85 proc.; 2003 – 81 proc.; 2004 – 64 proc.; 2005 – 82 proc.; 2006 – 93 proc.: 2007 – 84 proc.; 2008 – 82 proc.

Veikiant triukÅ¡mui ir vibracijai, iÅ¡sivystė profesinė liga. 2009-02-23 atlikus profesinės ligos tyrimÄ , tyrimo akte Nr. S-270-(0086-09) 16.2 punkte konstatuota, kad profesinės ligos vystymosi priežastis yra netinkamas darbo vietos įrengimas. Darbdavys žinojo ar privalėjo žinoti, kad jis dirba netinkamomis darbo sÄ lygomis, privalėjo užtikrinti saugias darbo sÄ lygas, tačiau to nepadarė, jo kaltė patvirtinta minėtu profesinės ligos tyrimo aktu, kÄ ir pats darbdavys pripažino, nes ant Å¡io akto yra ir darbdavio atstovo paraÅ¡as. 2009-03-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmasis teritorinis skyrius iÅ¡davė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymÄ DLN Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nustatoma, kad jo darbingumo lygis yra 40 procentų, t. y. jis dėl profesinės ligos neteko 60 procentų darbingumo, toks darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2011-03-24. 2011-03-25 pakartotinai atliktas patikrinimas ir nustatyta, kad jo nedarbingumas dėl profesinės ligos sudaro 60 procentų, darbingumo lygio priežastis - 27.4 profesinė liga, tai patvirtina 2011-03-28 iÅ¡duota pažyma (duomenys neskelbtini).

Jam iÅ¡sivystė kurtumas, daryta alkÅ«nių operacija, yra dvi stuburo iÅ¡varžos, užeina dideli skausmai, vartoja vaistus nuo skausmo. Taip pat nurodė, kad dėl profesinės ligos yra kalta ne tik VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdija, bet ir kitos įmonės, kuriose jis dirbo, tačiau ieÅ¡kovas į teismÄ kreipiasi dėl tos žalos dalies atlyginimo, kuriÄ patyrė dirbdamas pas atsakovę. Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovės VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdijos 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui A.

R. bei 605,24 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų į valstybės biudžetÄ . Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. R. 64,64 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovei VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdijai. KitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė. Nurodė, kad įvertinus 2009-02-23 profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo aktÄ Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡io akto 2009-03-03 papildymÄ Nr. (duomenys neskelbtini), 2009-03-16 profesinės ligos patvirtinimÄ bei atsakovės minimų 2009-02-23 profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-03-03 papildymo Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo ir neginčijimo faktÄ , teismui yra pagrindas padaryti iÅ¡vadai, kad atsakovei, kaip darbdaviui, pagal DK 248 straipsnio 1 punkto nuostatas atsirado materialinė atsakomybė atlyginti darbuotojui padarytÄ neturtinę žalÄ , nes ieÅ¡kovo susirgimas profesine liga pas atsakovę nulėmė jo darbingumo sumažėjimÄ ir, kad ieÅ¡kovas, susirgęs profesine liga, turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .

Taip pat nurodė, kad įvertinus profesinės ligos tyrimo ir patikrinimo aktÄ bei Å¡io akto papildymÄ , 2009-02-23 akte Nr. (duomenys neskelbtini) 16.2 punkte nurodytÄ profesinės ligos vystymosi priežastį - netinkamÄ darbo vietos įrengimÄ , konstatuotinos bÅ«tinos žalos atlyginimo sÄ lygos: atsakovės kaltė ir priežastinis ryÅ¡ys su kilusia žala. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo iÅ¡ atsakovės reikalaujamas priteisti 100 000 Lt neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis, ir nustačius sprendime jau minėtas konkrečias bylos aplinkybes, nulemiančias priteistinos atlygintinos neturtinės žalos dydį, konstatuoja, kad priteistinas 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas bÅ«tų A.

R. pakankamas dėl jo susirgimo profesine liga, kenčiant skausmÄ ir patiriant kitas ligos pasekmes bei ligos poveikį jo emocinei bÅ«senai. Teismas iÅ¡ Å¡alių priteisė bylinėjimosi iÅ¡laidas proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. R. praÅ¡o pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismas             2012-08-20 sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pritesimo ir priteisti jam 2000 iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti; pakeisti Å ilutės rajono apylinkės teismas 2012-08-20 sprendimo dalį dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo, padidinant priteitinÄ neturtinės žalos sumÄ , taip pat priteisti iÅ¡ atsakovės advokato iÅ¡laidas už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ .

Nurodo, kad jam susirgus profesine liga ir netekus 60 procentų darbingumo, neteko galimybės gauti visÄ darbo užmokestį, pastoviai kenčia fizinį skausmÄ , kylÄ dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nors nurodyta, kad 40 procentų yra darbingas, tačiau realiai nieko dirbti negali viskas krenta iÅ¡ rankų. Mano, kad teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omos priteisti žalos sumÄ iki 20 000 Lt. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai įrodinėjo pirmosios instancijos teisme, kad jis turėjo nuosavÄ traktorių, su juo dirbo, nutylėdamas, kad su tuo pačiu nuosavu traktoriumi jis dirbo ir pas atsakovę.

Atsakovė nepagrįstai priminė autoįvykį, kurio metu žuvo žmogus, taip bandydamas įrodyti, kad Å¡is įvykis turėjo įtakios ir jo ligai. Taip pat nurodo, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, nes jis kreipėsi su vienu reikalavimu priteisti žalÄ , šį reikalavimÄ teismas tenkino, todėl mano, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos turėjo bÅ«ti priteistos jam iÅ¡ atsakovės. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdija praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs visas aplinkybes, nustatė pakankamai didelę 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumÄ ir jos didinimas prieÅ¡tarautų sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taip pat nurodo, kad ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad teismas be pagrindo sumažino bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ , o galiausiai visai jų nepriteisė. Mano, kad teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimÄ , pagrįstai ir teisėtai vadovavosi CPK nuostatomis.

Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.             Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovo bendras darbo stažas yra 19 metų.

A. R. (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti VĮ Šilutės miškų urėdijoje ir dirbo iki (duomenys neskelbtini). Pradžioje jis dirbo padieniu darbininku, vėliau miško traukėju arkliu, miško traukėju traktoriumi. Dirbant miško traukėju - traktorininku, pareigybė buvo sugretinta su pjūklininko pareigybe. Miško traukėjo traktoriumi ir pjūklininko darbas (veikiant triukšmui ir vibracijai) sudarė apie 50 procentų darbo laiko, kitu laiku buvo atliekamas miško darbininko darbas. Iš 2009-02-23 profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ieškovui A.

R. diagnozuota profesinė liga: juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija, vidinės ausies pažeidimas veikiant triukÅ¡mui, garsinė trauma, klausos netekimas dėl triukÅ¡mo. Minėtame akto 16.2 punkte konstatuota, kad profesinės ligos vystymosi priežastis yra netinkamas darbo vietos įrengimas, profesinės rizikos veiksniai - triukÅ¡mas ir vibracija. 2009-03-25 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos pirmasis teritorinis skyrius iÅ¡davė darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymÄ (duomenys neskelbtini), iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas dėl profesinės ligos neteko 60 procentų darbingumo, toks darbingumo lygis buvo nustatytas iki 2011-03-24.

Pakartotinai atlikus patikrinimÄ nustatyta, kad jo nedarbingumas dėl profesinės ligos sudaro 60 procentų, darbingumo lygio priežastis - 27.4 profesinė liga, tai patvirtina 2011-03-23 iÅ¡duota pažyma (duomenys neskelbtini) galiojanti iki 2013-03-22.Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, susirgus profesine liga.Dėl neturtinės žalos.Nesitikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės neturtinės žalos atlyginimui 20 000 Lt. apeliantas nurodo, kad teismas jÄ priteisė aiÅ¡kiai per maÅ¾Ä .

Dėl profesinės ligos jis pasmerktas pastoviai kęsti fizinį skausmÄ , visas dreba, sumažėjo bendravimo galimybės, realiai nieko negali dirbti, viskas krenta iÅ¡ rankų, vienas nueina ne daugiau 30-40 m, dėl viso to atsirado dvasiniai iÅ¡gyvenimai, todėl neturtinei žalai atlyginti turėjo bÅ«ti priteista visa jo praÅ¡oma suma.CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas, ir kita, teismo įvertinti pinigais.

To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes turtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais.

Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigÄ nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus ir parinkti tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį sielvartÄ , fizinį skausmÄ , kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardintų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2003; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).

Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti ne tik kriterijus, kuriais remdamasis teismas nustato priteistinÄ konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, bet ir kriterijų visumÄ , t. y. aplinkybes dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti nustatytas didesnis ir, aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali bÅ«ti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).Pažymėtina, kad taikydamas ir aiÅ¡kindamas neturtinės žalos atlyginimÄ reglamentuojančias materialinės teisės normas, kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, susižalojus sveikatÄ , yra sužalojimo pasekmės ir jų įtaka tolesniam nukentėjusiojo gyvenimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009).Teismas, įvertindamas neturtinę žalÄ pinigais, ne tik turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principais, bet ir turi svarstyti analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose suformuotÄ teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ .

Pirmosios instancijos teismas detaliai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylÄ , priimdamas sprendimÄ Ä¯vertino tiek ieÅ¡kovo nurodytus kriterijus, tiek kriterijus pateiktus atsakovo. Tačiau, kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ nustatydamas neturtinės žalos dydį, t. y. neturtinę žalÄ priteisė per maÅ¾Ä . Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sveikata yra viena iÅ¡ svarbiausių neturtinių vertybių ir pakenkimas jai lemia didesnį priteistinos neturtinės žalos dydį, negu pažeidus kitus teisinius gėrius.

Kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovui Å¡iuo metu yra tik 50 metų ir, jeigu nebÅ«tų susirgęs profesine liga, jis dar bÅ«tų pilnai darbingas 15 metų, kad susirgęs profesine liga jis neteko 60 procentų darbingumo, pastoviai kenčia fizinius skausmus, jam dreba rankos, dėl ko kyla dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, sumažėjo bendravimo galimybės, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovui priteistinas 30 000 Lt. neturtinės žalos atlyginimas, todėl skundžiamas teismo sprendimas keistinas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų.Pirmosios instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidas, inter alia iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai.

Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo visas jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, t. y. praÅ¡o priteisti advokatui sumokėtus 2 000 Lt.Teismų praktikoje yra konstatuojama, kad bylose dėl neturtinės žalos priteisimo aplinkybė, kad buvo sumažintas neturtinės žalos dydis, nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo reikalavimas buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies, todėl pirmosios instancijos teismas nepagristai sumažino ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos visos iÅ¡laidos (tiek nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tiek už apeliacinio skundo suraÅ¡ymÄ ) advokato pagalbai apmokėti, nes jos atitinka teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose nustatytus dydžius.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a :

             Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ Â pakeisti ir sprendimÄ iÅ¡dėstyti taip: priteisti ieÅ¡kovui A. R. iÅ¡ atsakovo VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdija 30 000 (trisdeÅ¡imt tÅ«kstančių) litų neturtinės žalos atlyginimÄ .             Priteisti A. R. iÅ¡ VÄ® Å ilutės miÅ¡kų urėdija 2 000 (du tÅ«kstančius) litų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme ir 1 000 (vienÄ tÅ«kstantį) litų advokato pagalbai apeliacinėje instancijoje.

      Teisėjai                                                                                                                    Erika Misiūnienė                                                          Alona Romanovienė                                                          Audrius Saulėnas