2021-01-11 Nr. CB-283-2-40-3-00708-2017-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-5923

Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00708-2017-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. sausio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės–Balynienės, Danguolės Bublienės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 30 d. gautu pareiškėjos L. T. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl praleisto procesinio termino atnaujinimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2YT-1047-829/2017 pagal pareiškėjos L. T. ir suinteresuoto asmens E. T. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu ir nurodė, kad pagal šalių sudarytą bei teismo sprendimu patvirtintą sutartį „Dėl santuokos nutraukimo pasekmių“ buvo padalytas pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, kuris negalėjo būti įtrauktas į dalytino turto balansą. Teismai, spręsdami klausimą dėl proceso atnaujinimo, pažeidė CPK 185 straipsnį, nes neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų, iš kurių matyti, jog santuokos metu pareiškėja L. T. ir E. T. sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto neturėjo, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos tiek dėl proceso atnaujinimo pagrindų, tiek dėl turto padalijimo tarp buvusių sutuoktinių. Be to, teismai neįvertino ir aplinkybės, kad prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru šalių sutikimu turėjo būti išnagrinėtas žodinio proceso tvarka; teismas, prieš tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo įvertinti, ar sutarties sąlygos iš esmės nepažeidė vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti pareiškėjos L. T. atstovei advokatei Birutei Jackienei (a. k. (duomenys neskelbtini) 50 (penkiasdešimt) Eur dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2020 m. gruodžio 29 d. AB Lietuvos pašte.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Goda Ambrasaitė–Balynienė

Danguolė Bublienė

Dalia Vasarienė