2025-02-12 Nr. AB-2789-3-62-3-01961-2024-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-79-492/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01961-2024-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Savivaldybė, atsakovas) 2024 m. liepos 8 d. raštą Nr. (33.194 E) R-2269 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusios žemės savininkės E. Š. turėtoje žemėje“ (toliau – ir Raštas) bei įpareigoti Savivaldybę iš naujo spręsti dėl laisvos (neužstatytos) žemės buvusios savininkės E. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytos žemės ribose nustatymo ir grąžinimo natūra.

Pareiškėjas nurodė, kad A. Š., kurio įpėdinis yra pareiškėjas, pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės E. Š. iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teisėmis valdytą žemę (duomenys neskelbtini). Likusi neatkurta žemės dalis – 0,30 ha. Nesulaukęs nuosavybės teisių atkūrimo, pareiškėjas 2024 m. kovo 20 d. su prašymu kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių (toliau – ir NŽT), prašydamas grąžinti jo pateiktose schemose pažymėtą laisvą (neužstatytą), iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko valdytą žemę.

Pareiškėjas teigė, kad gavo NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštą, kuriame nurodyta, jog Savivaldybė 2024 m. liepos 8 d. rašte Nr. (33.194 E) R-2269 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusios žemės savininkės E. Š. turėtoje žemėje“ nurodė, kad išnagrinėjusi NŽT raštą bei schemas nustatė, jog teritorijos yra užimtos inžineriniais tinklais (magistraliniais elektros tinklais) ir yra būtinos miesto poreikiams planuojant pravažiavimo kelią į gretimus sklypus, pėsčiųjų takų įrengimui bei transporto apsisukimo aikštelėms. Todėl laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, skirto nuosavybei grąžinti iki 1940 m. buvusiems savininkams teritorijose prie (duomenys neskelbtini), nėra. Schemose nurodytos teritorijos yra reikalingos savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, t. y. magistraliniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms.

Pareiškėjas nurodė, kad NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštu pateikta abstrakti informacija, iš kurios nebuvo aišku nei kokia konkrečiai teritorijos dalis, nei koks plotas galbūt užimtas inžineriniais tinklais, į kuriuos sklypus planuojami pravažiavimai, kokioje planavimo stadijoje yra pradėtos procedūros dėl planuojamų pravažiavimų, pėsčiųjų takų įrengimo bei transporto apsisukimo aikštelių. Be to, pareiškėjui nebuvo pateikta susipažinti Savivaldybės Raštas, nors būtent jis sukelia teisines pasekmes, kadangi juo nuspręsta, jog laisvos (neužstatytos) ir grąžintinos žemės buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės ribose nėra. Dėl to pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 2 d. ir rugpjūčio 8 d. kreipėsi į NŽT bei Savivaldybę su prašymu pateikti išsamią informaciją bei Raštą. Teigė, kad 2024 m. rugpjūčio 30 d. iš Savivaldybės gavo Rašto kopiją, tačiau daugiau jokios informacijos į prašyme keltus klausimus nesuteikta. Taip pat 2024 m. rugpjūčio 29 d. iš NŽT gavo Rašto kopiją bei atsakymą į prašyme nurodytus klausimus. Pareiškėjas akcentavo, kad pirmą kartą su Raštu susipažino 2024 m. rugpjūčio 30 d., todėl vertino, jog termino paduoti skundą nepraleido.

II. Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 3 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus skundo padavimo terminą ir neprašant jį atnaujinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog nėra praleidęs termino skundui paduoti, nes skundžiamas Raštas jam buvo įteiktas 2024 m. rugpjūčio 29 d. kartu su NŽT raštu Nr. 1SD-58607-(15.3.48 E.), taip pat 2024 m. rugpjūčio 30 d. skundžiamą Raštą pateikė Savivaldybė. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis 2024 m. liepos 15 d. gavo NŽT raštą Nr. 1SD-44955-(15.3.48 E.), kuriame tik abstrakčiai nurodyta, jog Savivaldybė NŽT skyriui pateikė Raštą. Pažymėjo, kad neturėjo galimybės tinkamai įvertinti Rašto turinį ir spręsti dėl jo teisėtumo / neteisėtumo, todėl 2024 m. rugpjūčio 1 d. su prašymais kreipėsi į NŽT ir Savivaldybę, prašydamas pateikti paaiškinimus ir Savivaldybės Raštą.

Teismas, įvertinęs faktines aplinkybes bei NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštą Nr. 1SD-44955-(15.3.48 E.) sprendė, kad pareiškėjas apie savo pažeidžiamas teises sužinojo 2024 m. liepos 15 d., kuomet gavo paminėtą NŽT raštą.

Teismas nustatė, kad NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1SD-44955-(15.3.48 E.) „Dėl gautos informacijos apie laisvą (neužstatytą) iki 1940 m. buvusios savininkės E. Š. žemę pateikimo“ nurodė, jog NŽT skyriuje buvo gautas Kauno miesto savivaldybės 2024 m. liepos 8 d. raštas Nr. (33.194 E) R-2269 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusios žemės savininkės E. Š. turėtoje žemėje“, dėl kurio NŽT 2024 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 1SD-18365-(15.3.48 E.) kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę. NŽT informavo pareiškėją, kad Savivaldybė, išnagrinėjusi NŽT kreipimąsi ir pateiktas prie pareiškėjo prašymo schemas, nustatė, jog teritorijos yra užimtos inžineriniais tinklais (magistraliniais elektros tinklais) ir yra būtinos miesto poreikiams planuojant pravažiavimo kelią (-ius) į gretimus sklypus, pėsčiųjų takų įrengimui bei transporto apsisukimo aikštelėms. Išnagrinėjus minėtą teritoriją ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, skirto nuosavybei grąžinti iki 1940 m. buvusiems savininkams teritorijose prie (duomenys neskelbtini), nėra. Schemose nurodytos teritorijos yra reikalingos savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijoms, t. y. magistraliniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms.

Teismas vertino, kad iš paminėto NŽT rašto turinio akivaizdu, jog pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą Savivaldybės Raštą. NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1SD-44955-(15.3.48 E.) „Dėl gautos informacijos apie laisvą (neužstatytą) iki 1940 m. buvusios savininkės E. Š. žemę pateikimo“ buvo nurodyta Raštą priėmusi institucija, Rašto numeris ir jo turinys. Teismas sprendė, kad pareiškėjui gavus NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštą su jame pateikiama informacija, jam tapo žinoma apie šioje byloje skundžiamą Raštą. Teismas nurodė, kad netgi laikant pareiškėjo argumentus, jog NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1SD-44955-(15.3.48 E.) „Dėl gautos informacijos apie laisvą (neužstatytą) iki 1940 m. buvusios savininkės E. Š. žemę pateikimo“ informacija apie Raštą buvo nepakankama pagrįsta, pareiškėjas teismui niekaip nepaaiškino aplinkybių, kodėl dėl Rašto pateikimo į NŽT ir Savivaldybę kreipėsi tik 2024 m. rugpjūčio 1 d. (NŽT gautas 2024 m. rugpjūčio 6 d., o Savivaldybėje – 2024 m. rugpjūčio 2 d.), t. y. po 17 dienų.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti ir neprašo jo atnaujinti, todėl skundą atsisakė priimti kaip paduotą praleidus terminą ir neprašant jo atnaujinti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Savivaldybę atlikti veiksmus laikė išvestiniu, todėl atsisakęs priimti pagrindinį reikalavimą dėl rašto panaikinimo, atsisakė priimti ir išvestinį reikalavimą. Taip pat grąžino pareiškėjui sumokėtą 30 Eur žyminį mokestį.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, kadangi ji yra nepagrįsta ir neteisinga, todėl naikintina.

Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisingai vertino, jog apie savo pažeistas teises jis sužinojo gavęs NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštą. Nurodo, kad su paminėtu raštu jam nebuvo pateiktas Savivaldybės Raštas, jis su juo nebuvo supažindintas.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 13 straipsnio 1 dalį bei Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 (toliau – ir Taisyklės) 36 punktą, Savivaldybė, gavusi NŽT kreipimąsi dėl laisvos (neužstatytos) žemės ir persiųstą pareiškėjo prašymą, privalėjo jį išnagrinėjusi pateikti atsakymą ne tik NŽT, bet ir pareiškėjui, tačiau to nepadarė.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Savivaldybės Raštas jam buvo pateiktas tik tuomet, kai jis raštu kreipėsi į NŽT bei Savivaldybę. Todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad skundžiamo Rašto turinys pareiškėjui tapo žinomas gavus NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštą. Akcentuoja, kad su skundžiamo Rašto turiniu jis nebuvo supažindintas, Rašto kopijos su NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštu negavo. Be to, NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašte, kuris, pareiškėjo vertinimu, yra tik informacinio pobūdžio, jam nebuvo išaiškinta Rašto apskundimo tvarka. Skundžiamą Raštą pareiškėjo atstovas gavo tik 2024 m. rugpjūčio 29 d., todėl tik nuo susipažinimo su Rašto turiniu ir jame nurodyta apskundimo tvarka, pareiškėjas galėjo kreiptis į teismą, t. y. terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo Rašto įteikimo pareiškėjui. Kadangi pareiškėjas su skundu į teismą dėl Rašto panaikinimo kreipėsi 2024 m. rugpjūčio 30 d., terminas skundui paduoti nėra praleistas.

Pareiškėjas pažymi, kad jis elgėsi nuosekliai ir rūpestingai, nuosekliai siekė savo teisių tinkamo įgyvendinimo, operatyviai siekė gauti skundžiamą Raštą (kreipėsi į NŽT ir Savivaldybę), o susipažinęs su Rašto turiniu, nepraleidęs jame nustatyto apskundimo termino, su skundu kreipėsi į teismą.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju susidariusi situacija nesuderinama su gero viešojo administravimo principu. Jis yra paprastas pilietis, neturi specialių žinių bei išsilavinimo, todėl susivokti situacijoje bei parengti prašymus raštu valstybės institucijoms buvo sudėtinga. Tačiau nepaisant to, jis nuosekliai ir rūpestingai siekė savo teisių tinkamo įgyvendinimo.

Pareiškėjas vertina, kad terminas skundui paduoti nėra praleistas, kadangi skundžiamas Raštas gautas 2024 m. rugpjūčio 29 d., skundas teismui pateiktas 2024 m. rugsėjo 30 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, nutartis užkerta jam kelią į teisminę gynybą, todėl naikintina.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu skundžiama Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartis, kuria pareiškėjo skundą atsisakyta priimti dėl to, kad praleistas jo padavimo terminas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą nustatęs, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Savivaldybės Rašto paduoti ir neprašo jo atnaujinti (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, kadangi termino skundui paduoti jis nepraleido. Skundžiamą Raštą jis gavo 2024 m. rugpjūčio 29 d., o skundą teismui pateikė 2024 m. rugpjūčio 30 d., taigi terminas nėra praleistas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai terminą skundui paduoti skaičiavo nuo NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašto gavimo dienos, kadangi su šiuo raštu nebuvo pateiktas skundžiamas Savivaldybės Raštas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, jog kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo akcentuota, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir ABTĮ 5 straipsnyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, kadangi ji neatsiejamai susijusi su asmens pareiga įgyvendinti šią teisę laikantis įstatymų nustatytų procesinių reikalavimų, vienas iš kurių yra kreipimasis į teismą įstatymo numatytu terminu (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-575/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA146-25/2011 ir kt.). Įstatyme nustatyti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai atlikti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011; 2012 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012 ir kt.). Asmenims negali būti suteikta galimybė neapibrėžtą laiko tarpą bet kada ginčyti priimtus administracinius aktus, nes taip atsirastų neapibrėžtumas jų pagrindu atsiradusiuose teisiniuose santykiuose, o atitinkamas teises įgiję kiti asmenys negalėtų būti tikri dėl savo teisinės padėties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-669/2011 ir kt.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra konstatavęs, jog, sprendžiant klausimą dėl termino skundui paduoti, yra svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turėjo būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar suinteresuotas asmuo žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-18-520/2024, 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-602-575/2024).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, inter alia (be kita ko) apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Savivaldybės 2024 m. liepos 8 d. raštą Nr. (33.194 E) R-2269 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusios žemės savininkės E. Š. turėtoje žemėje“, kuris adresuotas NŽT. Pareiškėjas tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir atskirajame skunde neneigia, kad apie skundžiamą Savivaldybės Raštą jis sužinojo gavęs NŽT 2024 m. liepos 15 d. raštą, kuriuo atsakoma į jo prašymą, tačiau patį skundžiamą Raštą jis gavo ir susipažino su jo turiniu tik 2024 m. rugpjūčio 29 d., t. y. po to, kai su prašymu pateikti Raštą kreipėsi į NŽT ir Savivaldybę, todėl 2024 m. rugpjūčio 30 d. pateikdamas skundą teismui, ABTĮ nustatyto termino skundui paduoti nepraleido.

Byloje nustatyta ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra, kad NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašte Nr. 1SD-44955-(15.3.48 E), atsakydama į pareiškėjo prašymą dėl schemose pažymėtų žemės plotų, nurodė, jog NŽT buvo gautas Savivaldybės 2024 m. liepos 8 d. raštas Nr. (33.194E)R-2269 „Dėl informacijos apie laisvą (neužstatytą) žemę iki 1940 m. buvusios žemės savininkės E. Š. turėtoje žemėje“, kuriame nurodyta, jog Savivaldybė, išnagrinėjusi NŽT raštą ir pateiktas schemas, nustatė, jog teritorijos yra užimtos inžineriniais tinklais (magistraliniais elektros tinklais) ir yra būtinos miesto poreikiams planuojant pravažiavimo kelią (-ius) į gretimus sklypus, pėsčiųjų takų įrengimui bei transporto apsisukimo aikštelėms. Išnagrinėjus minėtą teritoriją ir atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laisvos (neužstatytos) žemės sklypo, skirto nuosavybei grąžinti iki 1940 m. buvusiems savininkams teritorijose prie (duomenys neskelbtini), nėra. Schemose nurodytos teritorijos reikalingos savivaldybės reikmėms – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms, t. y. magistraliniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms.

Taigi, pareiškėjui apie tai, kad Savivaldybė 2024 m. liepos 8 d. yra priėmusi šioje byloje skundžiamą Raštą, tapo žinoma gavus NŽT 2024 m. liepos 15 d. atsakymą į pareiškėjo prašymą grąžinti žemę pagal jo pateiktas schemas.

Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas piktnaudžiavo procesu ar nebuvo pakankamai rūpestingas. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir 2024 m. rugpjūčio 1 d. su prašymais kreipėsi į NŽT bei Savivaldybę, prašydamas pateikti Savivaldybės 2024 m. liepos 8 d. raštą.

Savivaldybė ir NŽT, atsakydami į pareiškėjo prašymus, 2024 m. rugpjūčio 29 d. pateikė pareiškėjui 2024 m. liepos 8 d. sprendimą, kurį, pareiškėjo teigimu, jis gavo 2024 m. rugpjūčio 29 d. Gavęs Raštą ir susipažinęs su jo turiniu, pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 30 d. su skundu kreipėsi į teismą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju NŽT 2024 m. liepos 15 d. rašte pareiškėjui nurodyta informacija apie Savivaldybės priimtą Raštą negali būti prilyginama susipažinimui su Raštu, t. y. su jo turiniu, apskundimo tvarka ir pan.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nors ir turėdamas pareigą išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 12 str.), netyrė ir nesiaiškino skundo priėmimo klausimo išsprendimui svarbių aplinkybių dėl Savivaldybės Rašto įteikimo pareiškėjui, o laikydamas, kad pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, šiuo konkrečiu atveju nepasiūlė ir neišaiškino pareiškėjui teisės pateikti prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, dėl susiklosčiusios situacijos šiuo konkrečiu atveju, pareiškėjas neturėtų prarasti teisės į teisminę gynybą.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas formaliai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą konstatavęs, jog pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti, neišaiškindamas pareiškėjui jo teisių, nutartis pažeidžia teisingumo, realios ir veiksmingos teisminės gynybos principus, ginčo klausimu visiškai užkerta kelią pareiškėjui pasinaudoti savo teise į teisminę gynybą, todėl yra pagrindas tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą, panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. Š. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė