09711648-dd41-4f35-a373-e0598bc0d72c · Vilniaus apygardos administracinis teismas

        Administracinė byla Nr. I-394-561/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01716-2016-7                                                                                Procesinio sprendimo kategorijos:20.2.3.2., 55.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. vasario 21 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas ArÅ«nas Kaminskas raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl žalos atlyginimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,          n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas N. D. kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir VPN), 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde pareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinę žalÄ patyrė dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų Vilniaus pataisos namuose. PaaiÅ¡kino, kad Vilniaus pataisos namuose, buvo kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, buvo nuolat pažeidžiamos Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir kitų teisės aktų nuostatos.

Dėl netinkamų sÄ lygų padaryta žala jo sveikatai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimÄ kildina dėl per mažo gyvenamojo ploto. Atsiliepime į skundÄ atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, nurodė, jog pareiÅ¡kėjas laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 17 ir nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d., atlikdamas paskirtas nuobaudas, buvo laikomas VPN kamerų tipo patalpose Nr. 5K ir 18K. PaaiÅ¡kino, jog nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu atlikinėjo bausmes baudos izoliatoriaus kamerose nėra galimybės, nes duomenys nekaupiami.

Nurodė, kad kamerų tipo kameros 5K plotas – 14,08 m2, miegamų vietų – 3; 18K plotas – 30,47 m2, miegamų vietų – 7. Atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 2010 m. balandžio 30 d. vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų laisvės atėmimo vietose plotas nurodytas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose teisingumo ministro 2010 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – ir Taisyklės), kurių 111.1 ir 111.2 punktuose nustatyta, kad iki laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 m2 pataisos įstaigų bendrabučio tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus ir Pravieniškių gydymo ir pataisos namus) ir ne mažesnis kaip 3,6 m2 – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.Atsakovo teigimu, kamerų tipo patalpose pareiškėjas buvo laikomas nepažeidžiant nustatytų ploto reikalavimų.

Byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmais. Pagal Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 42 straipsnį, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis).Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

AiÅ¡kindamas Å¡ios konstitucinės normos turinį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. sausio 20 d. ir 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimuose yra konstatavęs, kad bÅ«tinybė atlyginti asmeniui padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, o šį principÄ Ä¯tvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalÄ , ji bus teisingai atlyginta.Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia vieÅ¡osios teisės ribas.

Sprendžiant jų pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina vadovautis ne tik ABTÄ®, bet ir privatinės teisės normomis.Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas CK 6.271 straipsnyje. Å iame straipsnyje nustatyta valstybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalÄ , atsiradusiÄ dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (CK 6.271 straipsnio 1 dalis).

CK 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, Nr. A-822-619/2009).IÅ¡ pareiÅ¡kėjo skundo turinio matyti, kad jam galimai padarytÄ Å¾alÄ ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas kildina iÅ¡ to, jog minėtu laikotarpiu buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus vienam asmeniui tenkantis ploto reikalavimas.Teismas sprendžia galimus vieÅ¡ojo administravimo subjekto neteisėtus veiksmus laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d., kuomet pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose.Taisyklių 111 punkte buvo nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (111.1 punktas, ginčo metu galiojusi redakcija).Vilniaus pataisos namai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, kiek asmenų nurodytu laikotarpiu buvo laikoma kamerų tipo patalpose, nes tokie duomenys įstaigoje nėra kaupiami.

Pareiškėjas taip pat tikslaus asmenų skaičiaus nenurodė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad VPN pabrėžė, kad kamerų tipo patalpose visiems be išimties yra suteikiama atskira miegamoji vieta. Nesant tikslių duomenų, kiek ginčo laikotarpiu minėtose patalpose buvo asmenų, visos abejonės yra vertinamos pareiškėjo naudai.Iš atsakovo pateiktų duomenų matyti (b. l.

8) matyti, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose su kitais asmenimis, o vienam asmeniui tenkantis patalpų plotas atitiko minimalaus ploto reikalavimus. Darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 2 d. iki 2015 m. spalio 17 d. ir nuo 2016 m. kovo 25 d. iki 2016 m. balandžio 4 d., kuomet pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nebuvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam patalpoje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m2 kamerų tipo kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Apibendrinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.Vadovaudamasis ABTÄ® 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė: PareiÅ¡kėjo N. D. skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėjas                                                                                           ArÅ«nas Kaminskas