2021-09-01 Nr. AB-17441-3-61-3-01902-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-389-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01902-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 55.1.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugsėjo 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. K. prašymą dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties išaiškinimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. K. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir ŽŪM) kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalį, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“, pateiktam pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“; 2) išbraukti pareiškėją iš projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ sąrašo; 3) įpareigoti ŽŪM priimti sprendimą skirti paramą pareiškėjo projektui.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 11 d. sprendimu pareiškėjo M. K. skundą atmetė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi pareiškėjo M. K. apeliacinį skundą patenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimą pakeitė. Pareiškėjo M. K. skundą patenkino iš dalies. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalį, kuria nuspręsta, kad M. K. projektas „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamas gauti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, panaikino ir klausimą dėl pareiškėjo M. K. projekto „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo grąžino Nacionalinei mokėjimo agentūrai (toliau – ir NMA) ir ŽŪM nagrinėti iš naujo. Kitą skundo dalį atmetė.

Išplėstinė teisėjų kolegija sprendė, kad NMA netinkamai įvertino pareiškėjo paraiškos duomenis – nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pagal pareiškėjo pateiktą 2016 m. metinę pajamų deklaraciją, pareiškėjas užsiima ne tik advokato veikla, bet vykdo ir kitokią veiklą, iš kurios gauna pajamas, kurių dydis atitinka minimalią pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklos „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ įgyvendinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. 3D-560 (originali redakcija, toliau – ir Įgyvendinimo taisyklės), reikalaujamą sumą. NMA taip pat netinkamai vykdė iš gero administravimo kylančią rūpestingumo pareigą, todėl nepagrįstai neteikė paklausimo pareiškėjui dėl duomenų, susijusių su jo pajamomis iš ne advokato profesinės veiklos, patikslinimo ir paraiškos bei su ja susijusių dokumentų (verslo plano) koregavimo. Dėl nurodytų priežasčių konstatuota, kad ginčo potvarkiu priimtas sprendimas laikyti, jog pareiškėjo projektas neatitinka Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.4 papunktyje nustatyto tinkamumo gauti paramą kriterijaus, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Išplėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vertinti, jog pareiškėjo teiktu projektu dėl atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens nurodytų priežasčių, t. y. dėl to, kad pareiškėjas yra praktikuojantis advokatas, nebus pasiekti paramos tikslai – kad nebus įgyvendinta kaimo plėtra ne žemės ūkio srityje, taip pat sprendė, kad ginčo potvarkiu pareiškėjo projektas buvo nepagrįstai pripažintas neatitinkantis ir Įgyvendinimo taisyklių (originali redakcija) 17.2, 17.4, 17.12, 17.13 papunkčiuose nustatytų tinkamumo gauti paramą sąlygų bei reikalavimų. Dėl nurodytų priežasčių išplėstinė teisėjų kolegija nusprendė, kad ŽŪM kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalis, kuria nuspręsta neskirti paramos pareiškėjo projektui, yra neteisėta ir naikinama ir įpareigojo trečiąjį suinteresuotą asmenį ir atsakovą iš naujo atlikti pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. pateiktos paraiškos vertinimą.

II. Pareiškėjas M. K. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį.

Prašyme pareiškėjas nurodo, kad, vykdant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, buvo pradėtas paraiškos reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimas iš naujo. NMA 2021 m. gegužės 28 d. surašė ir įteikė pareiškėjui paklausimą dėl projekto atitikties Įgyvendinimo taisyklių tinkamumo kriterijams nustatymo. Šiuo paklausimu NMA prašo pateikti naujus duomenis, siekdama nustatyti, ar pareiškėjo paraiška šiuo metu atitinka Įgyvendinimo taisyklių tinkamumo kriterijus, t. y., pareiškėjo vertinimu, NMA reikalauja iš pareiškėjo pateikti naują paraišką, kuri būtų vertinama šiuo metu. Pareiškėjas nesutinka su tokiais NMA veiksmais ir mano, kad, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi, NMA pareiškėjo paraišką turi vertinti taip, kaip ji būtų vertinama jos pateikimo dieną, pagal tą dieną buvusius duomenis. Anot pareiškėjo, NMA agentūra neturi teisės reikalauti pateikti naują paraišką ir vertinti, ar ji šiuo metu atitinka Įgyvendinimo taisyklėse nustatytus tinkamumo kriterijus.

Kadangi pareiškėjas mano, jog NMA netinkamai vykdo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį, jis prašo išaiškinti, ar pareiškėjo paraiška Nacionalinėje mokėjimo agentūroje turi būti vertinama pagal duomenis, kurie buvo jos pateikimo dieną, ar pagal naujus NMA prašomus duomenis.

Išplėstinė teisėjų kolegija

konstatuoja:

III. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kol sprendimas nėra įvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Aiškindamas šią proceso teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant šalių (šalies) prašymo išaiškinti teismo sprendimą pagrįstumo klausimą, būtina atskirti atvejus, kai prašoma išaiškinti (papildyti ar patikslinti) teismo priimto sprendimo motyvaciją (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio požiūriu motyvuojamąją sprendimo dalį) ir kai kyla abejonės dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsnio požiūriu rezoliucinės jo dalies aiškumo, todėl prašoma išaiškinti, kaip jis turi būti vykdomas. Pirmuoju atveju kalbama apie sprendimo turinio pakeitimą, o tai Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme yra neleistina; antruoju – apie priimto sprendimo neaiškumų jo vykdymo stadijoje pašalinimą, tam ir yra skirta Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalis. Pažymėtina, kad priimto sprendimo išaiškinimas yra būtinas, kai šio sprendimo rezoliucinė dalis yra nepakankamai aiški, kalbant apie tiesioginį prašomo išaiškinti sprendimo taikymą, t. y. tokio išaiškinimo tikslas negali būti tolesnės situacijos aiškinimas teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-120-602/2015, 2018 m. gegužės 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-78-261/2018, 2021 m. kovo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5365-442/2019, 2021 m. birželio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1610-415/2020). Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri suponuoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą, ir taip pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009). Taigi prašymas išaiškinti teismo sprendimą tenkinamas tuo atveju, jeigu tiesioginių teisinių pasekmių atsiradimo aspektu teismo priimtas ir įsiteisėjęs sprendimas gali būti traktuojamas nevienareikšmiškai, kai yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suprantamai) suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-343-261/2018).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia ir tai, jog aiškindamas savo sprendimą, teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista sprendimo esmė, argumentai bei motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat jį priėmęs teismas negali išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų, t. y. aiškinti to, ko jis toje administracinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-200/2009, 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-851-261/2016, 2017 m. sausio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-49-438/2017).

Nagrinėjamu atveju administracinės bylos dalyku buvo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalies, kuria nuspręsta, kad M. K. projektas „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamas gauti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, teisėtumas ir pagrįstumas bei išvestiniai reikalavimai – prašymai išbraukti pareiškėją iš projektų, kuriems neskiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į verslo plėtrą“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“ sąrašo ir įpareigoti ŽŪM priimti sprendimą skirti paramą pareiškėjo projektui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 11 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas visiškai, nutarė jį tenkinti iš dalies – ginčyto administracinio akto (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos kanclerio 2019 m. balandžio 29 d. potvarkio Nr. 4D-72 (1.8E) dalį, kuria nuspręsta, kad M. K. projektas „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d., reg. Nr. (duomenys neskelbtini) netinkamas gauti ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Ūkio ir verslo plėtra“ veiklos srities „Parama investicijoms, skirtoms ne žemės ūkio veiklai kurti ir plėtoti“ veiklą „Parama investicijoms, skirtoms ekonominės veiklos kūrimui ir plėtrai“, pripažino neteisėta ir panaikino, o klausimą dėl pareiškėjo M.

K. projekto „Sportinės įrangos nuomos veiklos organizavimas“ (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) vertinimo grąžino NMA ir ŽŪM nagrinėti iš naujo. Taigi matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (NMA) ir atsakovas (ŽŪM) Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartimi aiškiai ir nedviprasmiškai įpareigoti iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo projekto (paraiška pateikta 2017 m. lapkričio 29 d. (duomenys neskelbtini) vertinimo. Pareiškėjo projekto vertinimas iš naujo, t. y. vertinimas, ar pareiškėjo pateiktas projektas atitinka Įgyvendinimo taisyklėse įtvirtintas tinkamumo gauti paramą kriterijus, yra trečiojo suinteresuoto asmens (NMA) ir atsakovo (ŽŪM) kompetencijai priskirtas klausimas, todėl teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto instituto prasmę ir paskirtį, neturi teisės aiškinti tolimesnės situacijos teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu, kadangi toks aiškinimas lemtų sprendimo turinio pakeitimą, t. y. aplinkybių, kurių teismas administracinės bylos nagrinėjimo metu netyrė, konstatavimą bei taikytinų teisės normų, kuriomis priimant sprendimą teismas nesivadovavo, aiškinimą.

Minėta, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendimą priėmęs teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalį negali išeiti už byloje, kurioje priimtas prašomas išaiškinti sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

Iš pareiškėjo pateikto prašymo matyti, kad pareiškėjui kalbos išraiškos (lingvistine) prasme nėra neaiški Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties rezoliucinė dalis. Pareiškėjas taip pat neteigia, jog šioje nutartyje dviprasmiškai suformuluotas įpareigojimas trečiajam suinteresuotam asmeniui (NMA) ir atsakovui (ŽŪM) iš naujo spręsti klausimą dėl pareiškėjo projekto vertinimo. Iš prie prašymo pateiktų duomenų – NMA 2021 m. gegužės 28 d. paklausimo pareiškėjui dėl duomenų, pateiktų pareiškėjo 2017 m. lapkričio 29 d. paraiškoje reg. Nr. (duomenys neskelbtini), tikslinimo – matyti, kad trečiasis suinteresuotas asmuo (NMA) pradėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties vykdymą, ir taip, kaip buvo įpareigotas šioje nutartyje, iš naujo sprendžia klausimą dėl pareiškėjo projekto vertinimo. Taigi pareiškėjas iš esmės nesiekia, kad jam būtų išaiškinta neaiški ar dviprasmiška Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties dalis, o prašo teismo įvertinti, ar trečiasis suinteresuotas asmuo (NMA), vykdydamas minėtą teismo nutartį, teisėtai pagal jam priskirtą kompetenciją atlieka tam tikrus veiksmus, susijusius su pareiškėjo projekto vertinimu iš naujo ir 2017 m. lapkričio 29 d. paraiškoje (duomenys neskelbtini) pateiktų duomenų patikslinimu. Tokio prašymo tenkinimas suponuotų tolimesnės situacijos teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu aiškinimą bei naujo ginčo dėl pareiškėjo projekto pervertinimo išnagrinėjimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalies taikymo prasme tai reikštų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties turinio pakeitimą bei išnagrinėto ginčo ribų peržengimą, kuris, atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalį aiškinančią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, yra draudžiamas.

Apibendrinus darytina išvada, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartis yra aiški ir nedviprasmiška, o pareiškėjo prašymas grindžiamas siekiu pateikti trečiojo suinteresuoto asmens (NMA) veiksmų, atliekant pareiškėjo projekto vertinimą iš naujo, teisinį įvertinimą, t. y. siekiu pakeisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutarties turinį bei jį papildyti tais aspektais, kurie nebuvo išnagrinėto ginčo dalyku. Atsižvelgdama į tai, išplėstinė teisėjų kolegija pareiškėjo M. K. prašymą išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį laiko nepagrįstu ir jo netenkina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 96 straipsnio 3 dalimi, išplėstinė teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. K. prašymo išaiškinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. nutartį netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Dainius Raižys

Milda Vainienė