096f480f-ef9b-414e-953f-d307ea1f2dbb · Kauno apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. e1-1156-814/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08799-2020-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 17 d. Jonava Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mų teisėja Lina Å afronienė, iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 5-ojo skyriaus prokuroro ArtÅ«ro Bužavo pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-08799-20, kurioje G.

K., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, iÅ¡situokęs, vidurinio iÅ¡silavinimo, nedirbantis (registruotas užimtumo tarnyboje), gyv(duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini)), neteistas (2016 m. lapkričio 23 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiam susitaikius dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas nustatė: G. K. 2020 m. vasario 29 d. apie 20.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino sunkiai sutrikdyti Å¡eimos nario, kartu su juo gyvenančio, savo sÅ«naus E. K. sveikatÄ , o bÅ«tent: rankoje laikydamas peilį, juo mojavo, kambaryje lovoje gulėjusiajam nukentėjusiajam E. K., prieÅ¡ais veidÄ , o E. K. atėmus peilį ir paslėpus peilį nuo G. K., G. K. toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pasiėmęs kitÄ peilį, virtuvėje, rankoje laikydamas peilį, juo mojavo prieÅ¡ais jį stovėjusiam nukentėjusiajam E. K. prieÅ¡ veidÄ .

Toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , atėjo į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusysis E. K. ir kiti Å¡eimos nariai, sakydamas „Uždusit“, tyčia uždarė besikÅ«renančios krosnies sklendę ir išėjo iÅ¡ kambario, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti. Kaltinamasis G. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), jo mamai priklausančiame name. Kartu su juo gyvena sÅ«nÅ«s E. K. ir N. K. bei Nerijaus žmona K.

K.. 2020 m. vasario 29 d. namuose dienos metu, gal nuo 15 val. jie visi, t. y. jis, E. K., N. K. ir K. K., vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare jis buvo gana stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir beveik nieko neprisimena iÅ¡ vakaro įvykio. VisiÅ¡kai neatsimena, kad vakare, namuose bÅ«tų paėmęs peilius, jais, mojuodamas palei veidÄ , grasinęs savo sÅ«nui E.. Neprisimena, kad rankose bÅ«tų laikęs peilius. Taip pat neprisimena, kada ir kodėl uždarė krosnies sklendę. Nors Å¡ių dalykų neprisimena, savo kaltę pripažįsta visiÅ¡kai, nes tiki tuo kÄ sako jo sÅ«nus E. K., t. y. kad paėmęs peilį, juo mojavo E. prieÅ¡ais veidÄ , kad, kai E. iÅ¡ jo atėmė tÄ peilį, paėmė kitÄ peilį ir juo mojavo prieÅ¡ais E. bei, kad tyčia uždarė besikÅ«renančios krosnies sklendę ir pasakė „Užsduskit“ ar kažkaip panaÅ¡iai.

Nors Å¡ito neprisimena, prisipažįsta visa tai padaręs ir labai gailisi dėl savo tokio elgesio. Viskas įvyko dėl jo girtumo, per didelio apsvaigimo nuo alkoholio. Matomai nesuvokė kÄ daro. Sutinka, kad procesas bÅ«tų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir, kad jam bÅ«tų taikytos baudžiamojo poveikio priemonės (b. l. 101-102,104-106). Kaltinamojo G. K. kaltę be jo visiÅ¡ko prisipažinimo įrodo bylos raÅ¡ytinė medžiaga: nukentėjusysis E. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo tėvu G.

K., broliu N. K. ir jo žmona K. K.. Jie gyvena jo tėvo mamai priklausančiame name. 2020 m. vasario 29 d. jie visi, t. y. jis, tėvas, brolis ir jo žmona, namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Vakare visi buvo jau apsvaigę nuo alkoholio. Jis jautėsi apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ne visas įvykio aplinkybes atsimena gerai. Atsimena, kad vakare gal apie 20 val., kai jis gulėjo kambaryje lovoje, atėjo jo tėvas. Tame pačiame kambaryje miegojo jo brolis N. su žmona K.. Tėvas priėjo prie jo lovos, kurioje jis gulėjo, truputi palinko virÅ¡ jo, ir ėmė prieÅ¡ jo veidÄ mojuoti peiliu.

Mojavo taip, tarytum norėdamas įbrėžti peiliu veidÄ . Peilį laikė deÅ¡inėje rankoje. Peilis apie 35 cm ilgio, ruda plastikine rankena. Kai tėvas prieÅ¡ jo veidÄ mojavo tuo peiliu, jis kažkÄ murmėjo, bet jis jo žodžių nesuprato ir grasinančių žodžių iÅ¡ tėvo neiÅ¡girdo. Tėvas peilį nuo jo laikė apie 40 cm atstumu, peilio geležtė buvo nukreipta į nukentėjusįjį. Tėvas peiliu jam prieÅ¡ veidÄ mojavo kelias sekundes, nes jis čiupo už tėvo deÅ¡inės rankos rieÅ¡o ir truputi suspaudė.

Tėvas iÅ¡kart paleido peilį, kuris nukrito ant grindų. Jis tÄ peilį paėmė nuo grindų, nunešė į virtuvę ir užmetė ant krosnelės virÅ¡aus, po to grįžo į savo lovÄ , o tėvas nuėjo į virtuvę. Joje pagulėjo kelias minutes. Tada atsikėlė brolis N., nuėjo į virtuvę. IÅ¡girdo kaip brolis tėvui pasakė „KÄ Äia darai?“. Jis atsikėlė ir nuėjo į virtuvę pažiÅ«rėti kas ten vyksta. N. virtuvėje jau nebuvo (jis buvo tualete). Virtuvėje stovėjo tėvas ir rankoje (kurioje neatsimena) laikė peilį.

Peilis apie 20 cm ilgio, ruda medine rankena. Jis nuo tėvo stovėjo apie 1 m atstumu, tėvas ėmė prieÅ¡ jį mojuoti tuo peiliu. Tėvas rankÄ , kurioje laikė peilį, buvo sulenkęs ir laikė arti savęs, ties savo juosmeniu, rankos jis nebuvo iÅ¡tiesęs link jo. Tėvas, mojuodamas Å¡iuo peiliu, nieko nesakė. Jis liepė tėvui mesti peilį. Tuo metu iÅ¡ tualeto išėjo N. ir tėvÄ suėmė už drabužių nugaroje ir patraukė nuo jo link savęs. N. tėvui pasakė „Mesk peilį“.

Tada tėvas numetė peilį ant grindų. Jis paėmė tÄ peilį ir jį užmetė ant krosnelės, ten pat kur ir pirmÄ jį peilį. Kai tėvas išėjo į laukÄ , jis virtuvėje surinko visus peilius ir juos paslėpė giliai spintelėje. Tada paskambino numeriu 112 ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Policijos pareigÅ«nus kvietė tam, kad jie sutramdytų tėvÄ , nes manė, kad jis vėl gali kažkÄ panaÅ¡aus daryti. Nors peiliai buvo paslėpti, bet tėvas galėjo pasiimti bet kokį kitÄ aÅ¡trų įrankį.

PolicijÄ kvietė dar ir todėl, kad manė, jog nežinia kas girtam tėvui gali Å¡auti į galvÄ ir jis gali sužaloti bet kurį iÅ¡ jų. Nors iki to momento, kai tėvas peiliu ėmė mojuoti peiliu, tarp jų nebuvo jokio konflikto ar barnio. Tai buvo pirmas kartas, kai tėvas taip elgėsi, ankščiau niekada jokiais įrankiais nėra grasinęs nei jam, nei N., nei K.. Jis atsigulė į lovÄ , žiÅ«rėjo televizorių ir laukė policijos pareigÅ«nų. Tėvas grįžo iÅ¡ lauko ir vaikÅ¡tinėjo po kambarius.

Maždaug po 15 min. atėjo į kambarį, kuriame buvo jis, N. ir K.. Kiek suprato, K. nebuvo pabudusi, N. jau miegojo, o jis dar nemiegojo. Tėvas nuėjo už pečiaus, ten kažkÄ darė. IÅ¡ garso atrodė, kad jis pridarė krosnies sklendę. Tėvas lyg pasakė „UžtrokÅ¡it“ ar „Uždusit“. Po to tėvas išėjo į virtuvę. Gal po 2 min. jis kambaryje pajuto aitrų dÅ«mų kvapÄ . Tuomet suprato, kad tėvas tyčia uždarė sklendę. PaÅ¡oko iÅ¡ lovos, iÅ¡kart atidarė sklendę, kuri buvo pilnai uždaryta, pažadino N..

Jie atidarė langus. K., kiek suprato, miegojo. Greitai atvyko policijos pareigÅ«nai. Tada jis nuo krosnies nuėmė tuos peilius, kuriais tėvas mojavo prieÅ¡ jį, ir juos padėjo ant stalo. Policijos pareigÅ«nams papasakojo kas nutiko. Jis tėvo nebijo, kad Å¡is galėtų sužaloti. Tačiau nežino, kaip bÅ«tų buvę su uždaryta sklende. Tėvas, jÄ uždaręs, išėjo iÅ¡ kambario. Jei jis bÅ«tų tuo metu miegojęs ir nepajutęs dÅ«mų kvapo, nežino kaip visa tai bÅ«tų pasibaigę.

Tėvas peilio prie kaklo jam nebuvo prispaudęs, jis peilių prie jo kūno nebuvo prilietęs ir jokių sužalojimų nepadarė. Tėvas savo veiksmais jam fizinio skausmo nesukėlė, prieš jį fizinio smurto nenaudojo. Savo tėvui dėl 2020 m. vasario 29 d. įvykių pretenzijų neturi, ieškinio nereiškia. Neprieštarautų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas jam ir jo tėvui G. K. susitaikius (b. l. 28-32); liudytojas N. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad yra G. K., sūnus, gyvena kartu su savo tėvu, broliu E. K. ir žmona K.

K.. Pasinaudojus įstatymo jam suteikta teise, atsisako duoti parodymus. Gali pasakyti tik tiek, kad dėl 2020 m. vasario 29 d. įvykio jis nenukentėjo, jam jokia žala nepadaryta, jam niekas niekuo negrasino. O krosnies sklendę uždaryti jis pats paprašė tėvo, kai buvo atsikėlęs į tualetÄ . Daugiau apie šį įvykį jokių parodymų neduos (b. l. 36-37); liudytoja K. K. parodė, kad G. K. yra jos uoÅ¡vis. Parodymus duoti sutinka. Ji gyvena kartu su savo vyru N. K., jo tėvu G. K. ir N. broliu E. K.. 2020 m. vasario 29 d. jie visi keturi namuose vartojo alkoholinius gėrimus.

Alkoholį pradėjo vartoti dienos metu. Ji alkoholio iÅ¡gėrė pakankamai daug ir nieko neatsimena. Atsimena tik tiek, kad gėrė, gėrė, o pabudo tik ryte. Ryte (2020 m. kovo 1 d.) pastebėjo, kad uoÅ¡vio G. K. nėra namuose. N. pasakė, kad tėvÄ iÅ¡sivežė policijos pareigÅ«nai, kodėl jis nesakė, o ji ir neklausė. Neatsimena, kad pas juos į namus vakare bÅ«tų atvykę policijos pareigÅ«nai, kad po namus bÅ«tų pasklidęs dÅ«mų kvapas. IÅ¡ 2020 m. vasario 29 d. vakaro dėl girtumo ji nieko neatsimena. (b. l. 39-40); 2020 m. vasario 29 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atveju nustatyta, kad atvykus policijos pareigÅ«nams E. K. paaiÅ¡kino, kad 2020 m. vasario 29 d. apie 20.50 val. namuose su tėvu G.

K. vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau į kambarį, kuriame gulėjo E. K., atėjo G. K. rankoje neÅ¡inas peilį, juo pradėjo grasinti E. K.. IÅ¡ G. K. atėmus peilį, Å¡is nuėjo į virtuvę ir ten pasiėmė kitÄ peilį ir juo vėl grasino sÅ«nui E. K.. Atėmus antrÄ peilį iÅ¡ G. K., jis uždarė krosnies sklendę sakydamas, kad visi užtrokÅ¡. Sužalojimai E. K. nepadaryti. Ä®vykio metu abu – E. K. ir G. K. buvo neblaivÅ«s. Ä®vykio aplinka netvarkinga, matosi girtavimo pėdsakai (b. l. 9-13); 2020 m. vasario 29 d.

įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini). Po apžiÅ«ros iÅ¡ įvykio vietos paimtas peilis rudos spalvos plastikine rankena ir peilis medine rudos spalvos rankena (b. l. 14-20); Policijos registruojamų įvykių registro duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. 20.55 val. E. K. kviečia pagalbÄ , nes neblaivus tėvas G. K. namuose peiliu puola namiÅ¡kius, konfliktuoja (b. l. 21-24); 2020 m. kovo 2 d. kitų objektų apžiÅ«ros protokolu nustatyta, kad buvo apžiÅ«rėtas garso-vaizdo įraÅ¡as, esantis PRÄ®R prie įvykio ROIK 0120000110006 registro.

Å iame garso – vaizdo įraÅ¡e girdisi, kaip policijos pareigÅ«nas sako, kad kambariuose pilna dÅ«mų. Policijos pareigÅ«nas klausia: „Su Å¡itais dviem peiliais?“ (b. l. 25-26); 2020 m. kovo 3 d. akistatos tarp E. K. ir G. K. protokolu nustatyta, kad akistatos metu E. K. parodė, jog 2020 m. vasario 29 d. namuose jis, jo tėvas, brolis N. ir jo žmona K., vartojo alkoholį. Kai apie gal 20 val. jis (E. K.) gulėjo kambaryje lovoje, prie jo priėjo tėvas, jis rankoje laikė peilį, kuriuo ėmė mojuoti jam (E. K.) prieÅ¡ veidÄ .

Jis (E. K.) čiupo už tėvo rankos, kurioje jis laikė peilį, jÄ suspaudė ir tėvas paleido peilį. Jis (E. K.) tÄ peilį užmetė ant krosnies ir atsigulė. Po kurio laiko iÅ¡girdo, kad virtuvėje kalba brolis N. su tėvu. Atsikėlė pažiÅ«rėti kas vyksta. Nuėjo į virtuvę ir pamatė, kad joje stovi tėvas, rankoje laiko peilį. N. virtuvėje jau nebuvo. Tėvas tuo peiliu vėl ėmė mojuoti prieÅ¡ais jį (E. K.). Tada į virtuvę atėjo N. ir iÅ¡ tėvo rankų iÅ¡mušė peilį.

N. ir jis (E. K.) vėl atsigulė. Po kurio laiko į kambarį, kuriame gulėjo jis bei miegojo N. su K., atėjo tėvas. Tėvas pasakė „Duskit“ ar kažkÄ panaÅ¡aus, uždarė krosnies sklendę ir išėjo iÅ¡ kambario. Labai greitai jis (E. K.) pajuto kambaryje aitrų dÅ«mų kvapÄ . Tada priÅ¡oko prie sklendės ir pamatė, kad ji uždaryta iki galo. G. K. su Å¡iais E. K. parodymais sutiko ir patvirtino, kad viskas buvo taip, kaip sako E. K. (b. l. 41-43); Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo iÅ¡raÅ¡u nustatyta, kad 2020 m. vasario 29 d. 21.57 val.

G. K. nustatytas 2,93 promilių neblaivumas (b. l. 45-47). Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kaltinamasis G. K. kaltę pripažino visiÅ¡kai.

Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – nukentėjusiojo ir liudytojos parodymai, alkoholio matuoklio duomenys ir kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Minėtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis G. K. apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, grasino sunkiai sutrikdyti Å¡eimos nario, savo sÅ«naus E. K. sveikatÄ , o bÅ«tent: rankoje laikydamas peilį, juo mojavo nukentėjusiajam E. K. prieÅ¡ais veidÄ , o E. K. atėmus peilį ir paslėpus peilį nuo G.

K., G. K. toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , pasiėmęs kitÄ peilį, virtuvėje, rankoje laikydamas peilį, juo mojavo prieÅ¡ais jį stovėjusiam nukentėjusiajam E. K. prieÅ¡ veidÄ , toliau tęsdamas nusikalstamÄ veikÄ , atėjo į kambarį, kuriame miegojo nukentėjusysis E. K. ir kiti Å¡eimos nariai, sakydamas „Uždusit“, tyčia uždarė besikÅ«renančios krosnies sklendę ir išėjo iÅ¡ kambario, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jo grasinimai gali bÅ«ti įvykdyti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , sprendžia, kad G. K. kaltė įrodyta, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina iÅ¡vada, jog procesas gali bÅ«ti baigiamas priimant baudžiamÄ jį įsakymÄ .

G. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, siÅ«loma bausme ir kitais baudžiamajame įsakyme spręstinais klausimais (b. l. 107-109). Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslÄ , kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis). Kaltinamasis G.

K. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimÄ (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis praeityje neteistas (b. l. 50, 51), administracine tvarka nebaustas (b. l. 59), nedirba (b. l. 64), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 62), nuo 2005 m. lankosi VÅ¡Ä® Jonavos PSPC Psichikos sveikatos centre, tačiau paskutinė konsultacija buvo suteikta 2008 m., diagnozė – (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumÄ , siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę asmuo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ , kaltinamajam G.

K. už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 145 straipsnio 1 dalyje, skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant terminÄ , didesnį nei įstatyme numatytas Å¡ios rÅ«Å¡ies bausmės vidurkis bei skiriant įpareigojimus. Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiÅ¡kai, taikytinas BK 641 straipsnis, skirtinÄ bausmę kaltinamajam mažinant vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į tÄ aplinkybę, jog kaltinamasis smurtinę nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡eimos nario atžvilgiu ir bÅ«damas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, nustato BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie turės teigiamos įtakos G.

K. elgesiui ir pasieks bausmės tikslus, kad ateityje jis nedarytų kitų nusikalstamų veiksmų, siekdamas išspręsti tarpusavio nesutarimus su savo šeimos nariais ar kitais asmenimis:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) gydytis nuo alkoholizmo;

3) per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas G. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. vasario 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 15.01 val., dvi sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

G. K. paskirtos kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 71, 72, 78-80), paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymÄ - naikintinos. Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikalstamos veikos įrankiai: du peiliai (paimti 2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikintini. Civilinio ieÅ¡kinio proceso iÅ¡laidų nėra, nukentėjusiojo paaiÅ¡kinimais, žala nepadaryta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas nusprendžia: G. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) gydytis nuo alkoholizmo;

3) per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1, 2 dalimis, Å¡iuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. K. paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį:

1) būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) gydytis nuo alkoholizmo;

3) per devynis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai iÅ¡dirbti 40 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. K. laikino sulaikymo laikÄ nuo 2020 m. vasario 29 d. 21.30 val. iki 2020 m. kovo 2 d. 15.01 val., 2 (dvi) sulaikymo paras prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad neatlikta bausmės dalis yra 11 (vienuolika) mėnesių ir 26 (dvideÅ¡imt Å¡eÅ¡ios) dienos laisvės apribojimo.

G. K. paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti ir įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymÄ - panaikinti. Nusikalstamos veikos įrankius: du peilius (paimtus 2020 m. vasario 29 d. įvykio vietos apžiÅ«ros metu), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti. IÅ¡aiÅ¡kinti G. K., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam G. K., kad: nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Jonavos rÅ«mams praÅ¡ymÄ , reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimÄ teisme.

Tokiu atveju Å¡is teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios; iÅ¡nagrinėjus bylÄ teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautÄ praÅ¡ymÄ , teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu; nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Teisėja Lina Šafronienė